Categories
Sėkmės psichologija

Apie kūrybingumą (II dalis) Pasąmonė ir sąmonė.

Pasąmonės metafora su ramiu vyruku

Neseni tyrimai rodo, kad nebereikia nė 15 minučių atitolti nuo problemos. Tokių pačių rezultatų galima pasiekti vos per kelias akimirkas. Tyrinėdami kūrybingumą ir pasąmonę psichologai Apas Dijksterhuisas ir Teunas Meursas iš Amsterdamo universiteto atliko ciklą, neįprastų ir labai įdomių eksperimentų.

Šių mokslininkų idėjas apie pasąmonę ir kūrybingumą nesunku suprasti. Įsivaizduokite kambaryje esančius du vyrukus. Vienas iš jų – nepaprastai kūrybingas, bet labai drovus. Kitas – protingas, ne toks kūrybingas ir kur kas valdingesnis. Dabar įsivaizduokite, kad įeinate į kambarį ir prašote pasiūlyti idėjų naujos šokolado plytelės reklamai.

Kaip ir galima tikėtis, per pokalbį pirmuoju smuiku griežia rėksmingas, bet ne itin kūrybingas vyrukas. Jis neleidžia ramesniam kolegai įsiterpti, tad gimusios idėjos yra geros, bet nelabai novatoriškos.

Dabar įsivaizduokite šiek tiek kitokį scenarijų. Vėl įeinate į kambarį ir prašote pasiūlyti idėją. Tačiau šįsyk atitraukiate rėksmingojo dėmesį, priversdami jį žiūrėti filmą. Tokiomis aplinkybėmis išgirstate ramaus vyruko pasiūlymus ir išeinate iš kambario jau su visiškai kitokiomis, daug kūrybingesnėmis idėjomis.

Daugeliu atžvilgiu tai gera proto ir kūrybingumo santykio analogija. Tylusis vyrukas atstovauja pasąmonei. Jis pajėgia kurti nuostabias idėjas, tačiau dažnai jį būna sunku išgirsti. Rėksmingasis vyrukas atstovauja sąmoningam protui – sumaniam, nelabai novatoriškam, bet sunkiai išblaškomam.

 

Makaronų pavadinimo konkursas

Apas Dijksterhuisas atliko aibę eksperimentų mėgindamas išsiaiškinti, ar žmonės gali pasidaryti kūrybingesni, jei jų sąmoningas protas išblaškomas.

Per, ko gero, žinomiausią jo eksperimentą savanorių buvo paprašyta sukurti naujų makaronų pavadinimų. Norėdami palengvinti darbą eksperimentatoriai pasakė penkis naujų pavadinimų pavyzdžius, visus su galūne „i“, taigi skambančius labai „makaroniškai“.

Tada vieniems dalyviams reikėjo 3 minutes pagalvoti ir pateikti savo siūlymus. Jei pritaikytume „dviejų vyrukų kambaryje“ analogiją, tai šie dalyviai mintyse klausėsi rėksmingo ir nelabai kūrybingo vyruko postringavimų.

Kita dalyvių grupė buvo paprašyta pamiršti makaronus ir 3 minutes skirti susikaupimo reikalaujančiai užduočiai. Jie atidžiai sekiojo judantį tašką kompiuterio ekrane ir kaskart, kai tik taškas pakeisdavo spalvą, spustelėdavo tarpo klavišą.

Ši užduotis, vėlgi prisiminus minėtą analogiją, buvo skirta nukreipti rėksmingojo vyruko dėmesį, kad pasigirstų tyliojo vyruko balsas. Tik pabaigę šią sunkią, viso dėmesio reikalaujančią užduotį dalyviai buvo raginami siūlyti naujų makaronų pavadinimų.

Tyrėjai sugalvojo paprastą, prasmingą ir originalų vertinimo būdą, padedanti makaronų pavadinimus skirstyti į kūrybiškus ir nekūrybiškus Jie peržiūrėjo visus pasiūlymus, kruopščiai suskaičiavo, kiek kartų makaronų pavadinimas baigėsi raide „i“, palyginti su kitomis raidėmis.

Kadangi eksperimento pradžioje buvo pateikti penki pavyzdžiai, visi su galūne „i“, buvo padaryta išvada, kad bet kuris siūlymas su ta pačia galūne liudija, kad žmogus tik seka paskui minią ir jo siūlymas nekūrybiškas, o kitomis raidėmis besibaigiantys pavadinimai novatoriškesni.

Rezultatai buvo nepaprasti. Sąmoningai galvoję apie makaronus dalyviai sukūrė daugiau pavadinimų su galūne „i“ negu tašką po kompiuterio ekraną vaikę dalyviai. Kai buvo išnagrinėti originalesni makaronų pavadinimai, pasirodė, kad jų beveik dvigubai daugiau už kitus sugalvojo taško medžiotojai.

Taip eksperimentu buvo patvirtinta, kad nukreipus kitur rėksmingojo vyruko dėmesį, tylusis, kūrybingasis vyrukas gauna progą pasireikšti. Būtent tai ir skelbia „dviejų vyrukų kambaryje“ teorija.

 

Atsipalaidavimo svarba

Šie stulbinami atradimai pagimdė reikšmingą įžvalgą, leidžiančią apčiuopti kūrybingumo ir pasąmonės ryšį. Eksperimento dalyviai, gavę užduotį „nepamesk iš akių taško“, jautėsi, tarsi visas jų dėmesys ir protinės pastangos būtų iki galo sutelktos į ekrane judantį tašką.

Tačiau jų pasąmonė sprendė anksčiau gautą užduotį. Turbūt dar svarbiau, kad ji ne tik perėmė sąmoningo proto darbą, bet mąstė apie problemą visai kitaip. Ji buvo novatoriška, atrado naujų jungčių, sukūrė tikrai originalių idėjų.

Daug standartinių tekstų apie kūrybingumą pabrėžia atsipalaidavimo svarbą. Žmonėms patariama nusiraminti ir nieko negalvoti. Olandų tyrimas siūlo kaip tik priešingą dalyką.

Tikras kūrybingumas gali apimti tada, kai nors kelias akimirkas užimate savo sąmoningą protą ir taip neleidžiate jam trukdyti iškilti reikšmingoms ir novatoriškoms pasąmonės mintims. Kiekvienas gali būti kūrybingesnis, tereikia rėksmingajam vyrukui galvoje duoti kito darbo ir suteikti žodį tyliajam vyrukui.

Kitoje dalyje pabrėšime gamtos svarbą kūrybiniame mąstymo procese.

Linas Mitaitis

3 replies on “Apie kūrybingumą (II dalis) Pasąmonė ir sąmonė.”

Idėjos tavyje jau yra, bet jų negirdi dėl to, kad tas vyrukas masto apie kitus dalykus. Straipsnyje pavaizduota tokia koncepcija: Turi sau klausimą. Pvz. nauja pavadinimą makaronams reikia sugalvoti. Užduodi sau ir eini daryti ką nors ne tokio reikšmingo. Ir pasąmonė dirba tuo metu ties tuo klausimu. Tada dirbant atsakymas ateis netyčia ir negalvojant apie tai arba baigus darbą ir grįžus prie klausimo.

Žinoma. Meditacija ta vyruką nutildo taip pat ir uždavinėjant tinkamus klausimus sau, ateina ir tinkami atsakymai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *