Dažna lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo priežastis yra apatinės nugaros dalies segmentinis nestabilumas. Kas tai yra ir kokiu būdu šią problemą reikia taisyti – apie tai šiame straipsnyje.

Daugelis esame girdėję: „dirbdami prie kompiuterio sėdėkite tiesiai“, „mankštinkitės, sportuokite“, „daiktus kelkite ir neškite išlaikydami tiesią nugarą“. Nugaros skausmą bent kartą per gyvenimą pajaučia 80 proc. pasaulio gyventojų. Kodėl net ir nuolatos girdėdami šiuos patarimus, vis tiek jų nesilaikome? Negi norime, kad sulaukus 40 metų (ar net jaunesni) mūsų gyvenimo kokybę ribotų lėtinis nugaros skausmas? Nemaloniausia, kai į kineziterapeutą dėl nugaros skausmo ir skausmo plitimo į koją kreipiasi 22 metų merginos ar 23 metų vaikinai, dirbantys mediko darbą.

Dėl mažo fizinio aktyvumo, netaisyklingos laikysenos sėdimo darbo metu, dažno lankstymosi, netaisyklingo daiktų kėlimo ir nešimo pradeda silpnėti pilvo ir ypač nugaros raumenys. Taip pat dėl šių priežasčių sutrinka giliųjų ir paviršinių raumenų jėga. Nusilpsta gilieji raumenys, jie nebesugeba užtikrinti stuburo struktūrų (raiščių, slankstelių) stabilumo, tvirtumo ir tai veda nugaros skausmo link.

Šuo metu mokslininkai vieningai sutaria, kad nugaros skausmo atsiradimui ar jo stiprėjimui didelią įtaką turi gilieji pilvo ir nugaros raumenys:

  • Tai giliausieji pilvo raumenys: skersinis pilvo raumuo ir vidinis įstrižinis pilvo raumuo;
  • Iš nugaros prie stuburo prisitvirtinę multifidiniai raumenys;
  • Dubens dugno raumenys ir diafragma.

Visi šie išvardinti raumenys tiesiogiai tvirtinasi prie stuburo slankstelių. Jie atsakingi už stuburo segmentinį stabilumą. Jei šie raumenys yra išlavinti ir stiprūs, tuo atveju jie užtikrina stuburo stabilumą, neleidžia susiformuoti stuburo išvaržai, užtikrina kokybiškus lenkiamuosius ir sukamuosius judesius nekeičiant stuburo padėties šių judesių atlikimo metu.

Stuburo stabilizavimo pratimų programos tikslas – atstatyti normalią giliųjų liemens raumenų jėgą ir funkciją. Pratimų esmė – aktyvuoti giliuosius pilvo ir nugaros raumenis įjungiant skersinį pilvo ir nugaros multifidinius raumenis, ir/ar mažinant atramos paviršiaus plotą. Vienas iš svarbiausių tikslų – aktyviai įtraukti besigydantį asmenį į gydymo procesą. Taikomi pratimai yra labai nesudėtingi, bet itin efektyvūs. Jų metu stiprinamas natūralus raumeninis juosmens – nugaros „korsetas“. Atliekant šiuos pratimus niekados nereikės dėvėti juosmens korseto (nes korseto funkcija yra palaikyti juosmenį, o sustiprėjus šiems giliesiems raumenims atliekant stuburo stabilizavimo pratimus, patys raumenys užtikrins juosmens stabilumą).

Tradicinė kineziterapijos programa, kuri dažniausiai vykdoma poliklinikose yra paremta paviršinių raumenų stiprinimu ir tempimu. Šių užsiėmimų metu kreipiamas mažas dėmesys giliųjų raumenų stiprinimui.

Stuburo stabilizavimu gydant nugaros skausmą remiasi dauguma gydymo centrų. Daugumoje iš jų vykdomos grupinės procedūros, bet individualios kineziterapijos procedūros užtikrina problemos sprendimą individualiai.

Stuburo stabilizavimo pratimus galima atlikti ant terapinių kamuolių, nestabilių plokštumų, kabančių virvių. Saugiausi pratimai atliekant juos ant gimnastikos kilimėlio (padėtyse gulint ant pilvo, nugaros, šonų, keturpėsčia). Juos atliekant besigydantis asmuo aktyviausiai įtraukiamas į gydymo procesą, labiausiai supranta šių pratimų atlikimo naudą.

 Pacientai, pabaigę stuburo stabilizavimo pratimų programą pasakoja apie:

  • Žymiai sumažėjusį, dažnai net visiškai išnykusį nugaros skausmą;
  • Sustiprėjusius pilvo, nugaros raumenis;
  • Pagerėjusią gyvenimo kokybę;
  • Žymiai sumažėjusią pasisukimų, pasilenkimų, staigesnių judesių baimę

Stuburo stabilizavimo pratimų pavyzdžiai:

1)  Pradinė padėtis: gulima ant nugaros, kojos sulenktos ir truputį praskėstos, galva atpalaiduota, delnai uždėti ant pilvo.

Atlikimas: įkvepiame per nosį, iškvėpimo metu stipriai įtraukiame bambą gilyn link stuburo, įtraukiame sėdmenis ir prispaudžiame juosmenį prie kilimėlio. Įtraukę kvėpavimo nesulaikome, kvėpuojame laisvai. Atliekame iki vidutinio nuovargio. Atsipalaiduojame.

 

 

2)Pradinė padėtis: kojos sulenktos ir truputį praskėstos, galva atpalaiduota, rankos atitrauktos į šalis.

Atlikimas: įkvepiame per nosį, iškvėpimo metu stipriai įtraukiame bambą gilyn link stuburo. Iškvepiant per burną apkabiname rankomis pilvą, įkvėpdami atitraukiame rankas į šalis (laikome įtrauktą bambą).

Atliekame 6 k. Atlikę lėtai atleidžiame pilvo raumenis, atsipalaiduojame.

 

 

3)Pradinė padėtis: kojos sulenktos ir suglaustos, galva atpalaiduota, rankos išilgai kūno.

Atlikimas: lėtai, „po vieną slankstelį“ keliame dubenį aukštyn taip, kad susidarytų tiesė nuo pečių iki kelių. Kvėpavimas laisvas. Atliekame iki vidutinio nuovargio. Lėtai, vėlgi „po vieną slankstelį“ grįžtame į pradinę padėtį.

 

 

4)Pradinė padėtis: gulima ant pilvo. Galva, kojos atpalaiduotos, rankos sulenktos per alkūnes ir peties sąnarį 90°

Atlikimas:  įkvepiame per nosį ir iškvėpimo per burną metu lėtai pakeliame krūtinę į orą. Įkvėpdami tiesiame rankas priešais save, iškvėpdami pritraukiame rankas prie pečių. Atliekame iki vidutinio nuovargio. Lėtai grįžtame į pradinę padėtį.

 

 

5)Pradinė padėtis: galva, kūnas atpalaiduoti. Alkūnės prispaustos prie kūno, kumščiai atremti į kilimėlį, kojos ant pirštų galų.

Atlikimas: įkvepiame per nosį ir iškvėpimo metu pakeliame kūną ant sulenktų kelių, rankos sulenktos per alkūnę 90° kampu, blauzdos nukreiptos aukštyn 45° kampu. Pakilus kūnas turi būti kuo tiesesnis.

Pratimą atliekame iki vidutinio nuovargio. Kvėpuojame laisvai.

Kineziterapeutas Marius Janulis

http://nugarosskausmogydymas.wordpress.com/

Ką manai? Pasidalink savo nuomone komentaruose