Categories
Laimė Motyvacija Saviugda

Iš Asmeninių Užrašų: Apie Draugus Ir Mus Pačius

Net nebe pamenu kada tai prasidėjo. Kai pirmą kartą, priėjau prie panelės gatvėje, buvau gal penkiolikos ar šešiolikos. Po to, dar ne kartą, tai kartojom su mokyklos suolo draugu. Kartais pavykdavo, kartais nelabai. Nedarėm to kasdien, o ir nesuvokėm to kaip atskiro hobio- tiesiog gyvenom taip, kaip mums patiko. Ekspromtu pakalbindavom kažką, kas tuo momentu eidavo pro šalį. Draugai tai matė, dažnai klausdavo ką sakom priėję, kaip sekėsi ir dar šimto tūkstančių klausimų.. Tik į visus juos atsakydavom taip pat- „Reikėjo eit kartu ir būtum pamatęs“.

Po jų dirbtine pajuoka slėpėsi smalsumas ir pavydas, akivaizdžiai tai matėsi. Gaudavom ir abejotinos kokybės vienkartinės meilės ir telefonų numerių ir antausių. Buvo visko… Tuščios kišenės, tuščios galvos, jokių rūpesčių ir vidinis balsas, vis primenantis, kad visos gyvenimo bėdos kaip nors išsispręs savaime. Visai kaip ir daugumos dabartinių „pickup’erių“. Skirtumas tik tas, kad tada mums buvo po 16, internetas buvo sunkiai prieinamas, o „turnikas“ kieme ir kašio aikštelė puikiai atstodavo dabartinį „avių šėrimą fajaboke“ ir kitas „25+“ šiuolaikinio jaunimo kasdienines „linksmybes“. O dabar šito mokytis reikia specialiuose kursuose. Nes jų nepraėjęs būsi TIK delta, gama, omega ar dar ten kažkoks. Good luck with that 😀

Sako protas ateina su amžiumi. Panašu, kad šiais laikais amžius daug dažniau daug kam ateina vienas.

Love-Couple-romantic--Love--Couple--black-and-white--sensual--hugs--romance--CM_large_largeMetams bėgant, internetas darėsi vis labiau prieinamas. Gatvėse daugėjo greito maisto užkandinių, žmonės storėjo, darėsi vis irzlesni, vis labiau užsidarę. Ant bangos buvo mirk’as, po to pažinčių tinklapiai, vėliau skype, na ir galiausiai visi persikraustė į „fajaboką“ šert avių. Smagumo pridėjo ir iš kažkur atsiradę „išmanieji“. Nei nepajutom, kaip mūsų gyvenimai buvo patalpinti mūsų pačių kišenėse, šalia kiaušų, radijo bangas spinduliuojančiuose įrenginiuose. Kiti „savo gyvenimus“ laiko arčiau šiknos- galinėje kelnių kišenėje. Kaip jau kam patogiau.

Retenybe tapo mokėjimas bendrauti gyvai. Dabar jau krūtas tas, kuris sugeba vaikščiot gatvėm kuo stipriau susuktu snobišku snukiu, o jei dar turi mack’ą, languotas kelnes, esi permatomas kaip į žemę įsmeigtas kastuvas su atsikišusiu alaus pilvu tai jau krūtumo viršūnė. Į sporto klubus pradėjom vaikščioti ne štangų kilnot, o pasipuikuot savo aprangom iš naujos „vieno prekinio ženklo“ kolekcijos. Buvimą klube pradėjom suprasti kaip galimybę prisilakti. Vis rečiau vaikštom į pasimatymus, nes kam žiūrėti žmogui į akis, jei gali pažiūrėt kaip jam sekasi „fajaboke“. Kam eit pažindintis su merginom, jei galima pasidrožt „redtubej“. Net nepajutom kaip tapom savo pačių susikurtų baimių ir snobizmo įkaitai.

„Protingesni“ žengia dar toliau- atsisako sporto, kad galėtų daugiau laiko spoksoti TV arba kiurksoti prie PC, o kūnas dėl to kenčia. Vis labiau ištyžtam, prarandam fizinę formą, kaupiam riebalus ir leidžiam savo raumenims atrofuotis. Sekantis žingsnelis- įvaldyti kuo daugiau pasiaiškinimų, kad jei turėtume geresnius genus, tai būtume sveiki, stiprūs, vikrūs ir liekni… Aha, jo, kurgi ne. Mazgotės.

Dabar mums po 20+, dauguma sėdim lauko kavinėse ir aptarinėjam kiekvieną pro šalį praeinančią merginą nedrįsdami prieiti. Tiesa, dar reikia sau pačiam kuo daugiau meluot ir apsimest, kad iš tikro tai galim, tik nenorim. O jei ir prieinam susipažinti tai smarkiai rizikuojam, kad mums galvą nukąs, nes dauguma šiuolaikinių… na pavadinkim jas merginom, nors iki merginų joms dar toli… lygiai taip pat šeria avis „fajaboke“ ir net nesuvokia, kad susipažinti galima ir be išmaniųjų. O jei vis gi, ji apanka nuo tokios „atrakcijos“ tai vėliau paaiškėja, kad ji mėgsta mylėtis „lentos“ poza, o gyvenime be tūsofkių ir pragulkių su draugėm nėra nieko daugiau.. Liūdna. Panašu kad bukėjam, tik to nepripažįstam. O blogiausia, kad pasiekę atitinkamą bukumo lygį pradedam bukint ir kitus. Štai pavyzdžiui imam patarinėti vieni kitiem kaip daryt verslą, nors jo niekada nedarėm, ir iš kur atsiranda pinigai dauguma šiuolaikinių „25+“ net nesupranta. Ir baisiai įsižeidžia kai kažkas bent kiek suprantantis „pinigų dėsnius“ pasiūlo jų patarimus susikišt į rudą olą. Mėgstu tokius patarėjus.

respectAr verta plėstis ir aiškinti kas yra PAGARBA draugui? (ne, tai nieko bendro neturi su „like“ mygtuku) Tolerancijos principai? Kas išvis yra draugai? (ne, deje šis terminas neturi nieko bendro su niekada realiai nematytų veidų sąrašu „fajaboko“ skiltyje „draugai“). Ar dar prisimenam kas yra savigarba? O tai, kad pagalba draugui yra ne pagalba perkraustyti baldus ar paskolint pinigų, o pasakyti šiltą žodį kai reikia? Nuėjom taip toli, kad to negavę iš „draugų“, dar sugebam ir įsižeist. Žinot ką? Ogi velniop dėl to sugebančius įsižeist „draugus“. Kartais tenka su tokiais išverstaskūriais nutraukti ryšius, vardan jų gerovės. Kam be reikalo ėsti jų nervus niekada neduodant jiems to, ko jie tikisi gauti?

Tad natūraliai kyla klausimas- kiek dar išlikę tokių, kurie savaitgalio vakarais išeina į klubus ir gatves neturėdami tikslo prisigerti? Tokių, kurie turi savo standartus ir gerbia savo draugus? Kuriems draugas pirma, o merga paskui? Kuriems bendravimas gyvai yra nepakeičiamas? Viliuosi, kad bent keletas tokių „dinozaurų“ išlikę. Sėkmės jiems.

.

 

4 replies on “Iš Asmeninių Užrašų: Apie Draugus Ir Mus Pačius”

Likę tokių dinozaurų tikrai, bet nedaug 🙂 Labai geri ir tikslūs žodžiai dabartinei situacijai: „Sako protas ateina su amžiumi. Panašu, kad šiais laikais amžius daug dažniau daug kam ateina vienas.“

Likę likę 😀 šeip buvau jau pats į tokius labiau bet po kiek laiko susiprotėjau. Mane ir nervina pvž draugai kur merginayra svarbesnė nors ji net nėra jo mergina ir turbūt nebus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *