Gavome laišką – klausymą skyrelyje Vyriškas Patarimas

Laišką ketinu rašyti taip:
  • pirma trumpai nupasakosiu savo charakterį ir trumpą priešistorę,
  • po to pasakosiu tą ilgąją istoriją,
  • ją užbaigsiu savo dabartine situacija ir dabartiniais tikslais-norais,
  • o pačiai pačiai pabaigai parašysiu dar kažką – kažkokias išvadas ar apibendrinimą, kol kas nežinau.
 

Šiais metais pradėjau studijas universitete, pradėjau dirbti pagal savo profesiją, pradėjauNormaliai esu ramus, daug kam neretai galiu pasirodyti rimtas ir tylokas, nors realiai esu toks, kuris imasi iniciatyvos, tik kai niekas kitas to nedaro ir bandau visus išjudinti. Galų gale nestokoju pozityvumo ir panašiai. Toliau toji ilgoji istorija.

Iki šios vasaros merginų dėmesį bandžiau traukti tiesiog būdamas draugiškas, na tai ir tapdavau tiesiog draugas. Kas šią vasarą pasikeitė? Na pradėsiu nuo dar anksčiau, kelis mėnesius prieš vasarą kartas nuo karto pradėjau bendrauti su mergina, kuri mokėsi toje pačioje mokykloje, turėjome kelias bendras pamokas gimnazijoje, netgi gyvenome tame pačiame rajone. Tačiau nepaisant to, kad mūsų rajonas kitam Vilniaus gale nei pati mokykla ir dažnai tekdavo važiuoti kartu, šnekėti pradėjome tik 12 klasės pabaigoje. Taigi baigėsi mokslo metai, išlaikėm egzaminus ir susitvarkėm visus reikalus, maniau, kad tuo ir išsiskirs mūsų keliai.
 
Atėjo mano gimtadienis ir privačia facebook žinute ji mane pasveikino. Aš atrašydamas padėkojau ir iš mandagumo paklausiau kaip sekasi. Mano dideliam nustebimui atsakymas švelniai tariant buvo gerokai ilgesnis nei įprastinis „gerai“. Na iš tos nuostabos į jos klausimą „O kaip tau sekasi?“ atsakiau panašiai. Per dieną aš į facebook’o žinutę neatsakydavau daugiau kaip vieną kartą ir taip susirašinėjome gal kokią gerą savaitę facebook’u. Tada kelis vakarus pašnekėjom per skype, apsikeitėm telefonais ir pirmą kartą sutarėm vakare pasivaikščioti tiesiog šiaip sau, pasivaikščiojimas praėjo šauniai, nebuvo nė minties apie ką toliau reiktų šnekėti. Ji net sakydavo „vargu ar mums kada pritrūks temų“, todėl susitikimai tapo vos ne kiekvieną vakarą, dažniausiai kas antrą. Būtų buvę gal ir kiekvieną, tačiau aš tuo metu padėjau dirbe tėvui, tad grįždavau pavargęs ir kartais pasakydavau, kad šiandien jaučiuosi pavargęs dėl to nenoriu susitikt.
 
Tokie susitikimai truko gal dvi gal pusantros savaitės. Paskui juos nutraukė mano iškeliavimas į Vokietiją turistiniais tikslais. Kada aš supratau, jog ji yra daugiau nei šiaip sau paprastą susižavėjusi manimi? Prieš paskutinę dieną iki mano išvykimo dariau paskutinį mūsų susitikimą. Atsisveikinant apsikabinome ir buvo itin sunku priversti ją mane paleisti. Stovėjome gal penkias minutes taip, aš vis mestelėdavau užuominas, jog man reikia eiti ruoštis kelionei. Bet ji vis žvelgė savo didelėm akim su išsiplėtusiais vyzdžiais, nors buvo ganėtinai šviesu. Galų gale ji mielu šiek tiek drebančiu balsu ištarė ar tikrai negalima ryt susitikt. Na mano širdį paveikė tas jos žvilgsnis ir aš pasakiau, jog pažiūrėsim kaip čia išeis. Ir po to norėjau ją pabučiuoti. Bet kadangi to nebuvau daręs anksčiau, leidau pasiteisinti tuo, kad dar per anksti… Kitą dieną susitikome išsiskyrimas buvo panašus, tik šį kartą paprašė, jog parašyčiau vieną kitą žinutę kol buvau išvykęs.
 
Kelionės metu kasdien parašydavau vieną SMS’ą, ji atrašydavo. Vienoje iš jos žinučių buvo parašyta „aš tavęs pasiilgau“. Aš pats kelionėje dėl jos pamečiau galvą – lauktuvių jai nupirkau sidabrinį pakabuką.
 
Grįžęs įteikiau pakabuką ir pasiūliau būti mano mergina. Tai padariau spontaniškai, tad paskui pasigailėjęs pasakiau, jog ji gali pagalvoti ir pakeičiau pokalbio temą. Nuo tada prasidėjo trys man gana sunkios vasaros savaitės, nes norėjau atsakymo, bet jo negavau. O jos nuotaiką vieną kartą buvo labai gera, kitą visiškai priešinga, tarpais jaučiau tarsi ji kažko iš manęs tikisi ir panašiai. Aš niekaip negalėjau suprast. Jaučiausi savotiškai aklas, nes nesupratau, kodėl vieną dieną ji vienokios nuotaikos kitą visai kitokios. Vis galvodavau kaip ją reiktų pabučiuoti.
 
Pabučiuoti sugebėjau tik rugsėjo pirmomis dienomis, tačiau įžiebti tikrą meilę jau tiesiog to nepakako. Kiek vėliau (po poros savaičių) man ji pasakė, kad mums nieko neišeis, o tada ją šiek tiek sužavėjau savo atsakymu „nu ką, nepavyko man tavęs sužavėti tavęs, tai nepavyko, teks ieškotis kitos“. Tada tą vakarą atsisveikinant pasakė „tu toks šaunus, kad net negerai jaučiuosi, jog tavęs nemyliu“. 
 
Po to mes tarsi tapo „friends with benefits“, nes abu toliau susitikinėdavome, bendraudavom tiek gyvai, tiek žinutėmis, tiek internetu. Keliaudavom po vaizdingas Vilniaus apylinkes – abu esam romantikai. Susitikimai neretai baigdavosi bučiniais. 
 
Kad įrodyti jai, jog aš galiu susirasti ir kitų merginų aš per mokslų metų pradžią pradėjau daugybę naujos veiklos: susiradau darbą, pradėjau lankyti turistų klubą, pradėjau šokti lindyhop’ą, univere tapau savo grupės seniūnu, ėmiausi cementų ir panašių dalykų organizavime. Žodžiu užsiverčiau darbais, reikalais ir t.t. Taip mūsų susitikimai gerokai praretėjo, o jau kai susitikdavome jie tapo trumpesni. Kažkaip tapo vėl pasidarė sunku ją pabučiuoti, nes tarsi nutolo. Nors kai pagalvoju apie tai, kad noriu susirasti merginą iš karto vien tik jos vardas ir veidas mano akyse ir mintyse. Bet esu įsitikinęs, kad per sekantį susitikimą pavyks viską sudėlioti taip, kad galėčiau ją pabučiuot.
 
Kadangi aš jaučiu norą susigrąžint jos jausmus, svarstau, ką galėčiau padaryti po to, nes vienoks ar kitoks susidomėjimas manimi iš jos pusės vis dar juntamas. Tik ką daryt, tiesiog dingt iš jos gyvenimo staiga? Kad sukelt praradimo jausmą ir panašiai?
 
Žodžiu norėčiau tokio „spyrio į šikną“ reikiama kryptimi.
Stengiausi parašyt viską glaustai, bet plačiai, ir išlaikyti aiškumą. Bet jei kas neaišku galėsiu patikslint.
 
O taip pat mane vis vien domins paskaitos, ypač, tos kurios vyks Vilniuje.
 
Dėkui už atsakymą.
 
Atsakymas:

Sveikas,

Mano manymu tikrai išsamus laiškas, kuriame galima įžvelgti standartines klaidas. Prieš atsakant žinok, jog aš niekad nepretenduoju į absoliučią tiesą. Aš galiu klysti, bet, kad žinotum, jog aš klystu turi išbandyti tai ką pasakysiu. Ir šiaip netikėk tais kurie tariamai žino tiesą 100%.
Bent jau atrodo, jog esi labai geras, nuoširdus, šiek tiek nedrąsus intymume, veiklus ir siekiantis tikslų.
Tavo pagrindinės klaidos.
Vyras visada daro pirmą žingsnį. Ir nieko nelaukia. Kai nori pabučiuoti, bučiuok. Nebučiuoji, nes bijai suklysti, pasirodyti apgailėtinai ir t.t. Tai parodo didelį norą gauti pritarimo iš jos. O mes norime gauti pritarimo iš tų žmonių kuriuos mes padarome labai svarbiais. Jeigu tau ji būtu mažiau svarbi, tu nebijotum jos bučiuoti, nes tu nebijotum susimauti. Dabar ją truputi išaukštini ir bijai susimauti, suklysti, kažką blogai padaryti. Tu kažkada ją bučiavai, tai realiai tu tai moki daryti, skiriasi tik jausmas tavo viduje nuo to kas buvo ankščiau iki dabar. Kas blogiausia gali atsitikti ją pabučiavus? Tave atstums. Bet to tikimybė labai maža, nes jūs jau tai darėt, jūs leidžiat kartu laiką ir ji to trokšta, bet tu kažko lauki. Moteris neturi dėti pirmo žingsnio, vyras yra lyderis ir jis žengia pirmus žingsnius. Jis liečia merginos veidą ir ją pabučiuoja.
 
Turi žinoti, jog nuo tavęs priklauso viskas, tu arba darai arba ne. Pagal tai ką darai, gauni ir rezultatus. 
 
Tada kai važiavai į Vokietiją galėjai ją pabučiuoti ir ji ten būtu nualpus kaip ji norėjo tavęs. Bet tu pabijojai. Dovanos, gėlės ir t.t. Be intymumo, aistros, jaudulio nieko vertos. Jai faina ir pnš, bei jai reikia iniciatyvaus vyro. Kodėl išblėso kažkiek viskas? Tai labai elementaru. Tu nesiėmei jokių veiksmų, o tik laukei kažkokio atsakymo ir tai net nebuvo tvirtas ir konkretus klausymas. Tu jai siūlai draugauti, kai jos nesi bučiavęs? 🙂 
 
Vyras turi vesti moterį. Moteris nori būti VYRO gyvenimo dalis, moteriai nereikia berniuko kuris ateina į jos gyvenimą ir gyveną pagal ją. Ji nedavė atsakymo, nes tavo klausymas nebuvo tvirtas ir ji nežino tavo ketinimu. Išvis geriausia net neklausti ar nori draugaut, būti pora. Tai vyksta tiesiog savaime. Kažkuriuo metu ją pabučiuoji, praleidi daug laiko ir tai įvyksta savaime, be jokių ceremonijų ir klausymų. 
 
Kad sukurtum intymumą turi ją liesti, kad būtu fizinis kontaktas. Mažai praleisti laiko nėra blogai, svarbu, kad tas praleistas laikas butu linksmas, įdomus, efektyvus. Kad ji norėtu vėl susitikti, kai TU busi laisvas. 
 
Labai gerai suvok, moteris negali būti vyrui tikslas. Moteriai vyras gali būti tikslas, nes moteriai lavai svarbu šeima ir santykiai.
 
„Kadangi aš jaučiu norą susigrąžint jos jausmus, svarstau, ką galėčiau padaryti po to, nes vienoks ar kitoks susidomėjimas manimi iš jos pusės vis dar juntamas. Tik ką daryt, tiesiog dingt iš jos gyvenimo staiga? Kad sukelt praradimo jausmą ir panašiai?“

Nežaisk tokiom manipuliacijom, tai daro berniukai, paaugliai. Tu jau vyras. Turi suvokti, kad jausmai ateina ir praeina. Nesusigrąžinsi to kas buvo, niekada šiandiena nebus kaip vakar, niekada. Viskas kinta mano mielas drauge. Ir kas per noras susigrąžinti jos jausmus?  Kas tada? Ką toliau darysi? Koks toliau bus tavo noras?
 
Jinai tavimi domisi, jeigu jinai su tavimi išvis kur nors eina, vadinasi viskas gerai, tik nesiimi iniciatyvos. Ir neklausyk ką jos šneka, žiūrėk kaip elgiasi. Kaip yra vienas posakis. Jeigu ji su tavimi eina į pasimatymą, tai vadinasi tu jai patinki ir ji to nori, tavo vienintelis darbas nesusimauti 🙂
 
Labai svarbu žinoti, ko tu nori iš jos? Santykių? Sekso? Tik atgaivinti jausmų dėl sportinio intereso, kad savo savivertę pasikeltum?  Ko tu nori iš jos? Kai nežinai ko nori iš jos, tai nieko ir negausi, nes jei ir kažką gausi, nežinosi ar būtent to norėjai. Žinok ko tu nori iš jos, kur tu nori ją nuvesti. Jeigu vyras blaškosi, tai moteriai išvis katastrofa. Vyras ima ir daro, vyras ima už rankos ir veda, vyras ima ir bučiuoja, vyras ima ir ją pamyli aistringai, kad jai kojos linksta vien būnant šalia vyro. Vyras lyderis.
 
Siek savo tikslų, skirk jai laiko. Bučiuok ją, liesk, tegul būna intymumas. Tik pirma žinok, koks tavo tikslas jos atžvilgiu, ko tu nori iš jos. O, kad ten sukelsi praradimo jausmą, tai po kurio laiko, jai išvis bus dzin ant tavęs, nes taip ar taip nieko nėra tarp jūsų, tai ji nieko ir nepraranda 🙂
 
Užsiimk savo veiklom, nes ten save geriausiai realizuosi, skirk jai dėmesio ir būtinai žinok ko tu nori iš jos. Nes jūs atšalate, nes tu nežinai kur eini, kur nori su ja nueiti, ir ji tai jaučia ir kuo toliau, tuo labiau ji atšala.
 
Nėra stebuklingos piliulės kurią gal siūlo kiti super guru, nėra. Yra tik tavo suvokimas, kad tu esi lyderis, tu turi žinoti ko nori, kur eini. Turi suvokti, kad tu ją pasiimi į savo gyvenimą, į savo gyvenimo kelionę. Jei nori tik sekso, tai nesuteik jai ir vilčių dėl santykių, jeigu matai, kad jai to reikia. Neskaudink moterų, kad ir kiek jos tave įskaudina, nes pats kaltas, kad tokias susirandi 🙂
 
Tiesiog būk vyras, nieko čia daugiau nereikia. Vyras – veiksmas, iniciatyva 🙂
 
Tikiuosi bent jau kažkiek padėjau. Jei kylą klausymų klausk.
 
Gruodžio mėnesį bus šie seminarai:
 
http://www.alfavyras.lt/ai1ec_event/seminaras-vyrams-tobulo-sekso-link-kad-moterims-butu-gera/
 

Nori ir tu užduoti klausimą? Klausk vyriško patarimo.

Ką manai? Pasidalink savo nuomone komentaruose