Categories
Galia ir pinigai Pinigų dėsniai

Laimės priklausomybė nuo pinigų…


“Nešti” arba tiesiai šviesiai tariant – vogti

Dar nuo sovietinių laikų susiformavęs požiūris „nešti“, kitaip tariant vogti iš įmonės tai, kas man nepriklauso. Bet tai yra pateisinama, įmonė per mažai moka už mano darbą, todėl tą trukumą pasiimsiu pats. Tai nebus vagystė, taip tiesiog pasiimsiu trūkstamą atlyginimo dalį.

Yra dvi patarlės

Pirma tai, kad kas kaupia turtą nepaisydamas teisingumo principų įpusėjus gyvenimui neteks visko ir antra tiek kiek pavogsi prarasi keturis kartus daugiau. Įsitikinau, kad jos veikia. Paimkime, kad ir Henriko Daktaro pavyzdį, – pirmos patarlės atitikmuo. Suėjo penkiasdešimt metų, visas jo ir jo šeimos turtas areštuotas ir greičiausiai jau nebebus grąžintas. O antros patarlės pavyzdys būtų toks, turiu vieną pažįstamą žmogų, Pats dirbau tą darbą, todėl puikiai žinau, kad jis nėra tinkamai įvertintas. Tą darbą dėl to ir palikau, kad mano mentalitetas „nešti“ arba vogti neleido. Už ganėtinai sunkų darbą jam moka palyginus labai mažą atlyginimą (galėčiau įvardinti kas tai per darbas ir koks tai atlyginimas, bet nenoriu). Trūkstamą dalį atlyginimo jis pasiima pats, parduoda įmonei priklausantį turtą, produkciją… Ir taip gyvena… Be to nedarydamas, kažin ar bedirbtų jis tą darbą, nes atlyginimai ir maži, o  dar  ir tie veluoja kelis mėnesius, neskaitant to kad darbas pakankamai sunkus ir sekinantis. Pavogęs šiek tiek įmonės turto gauna tiek pajamų, kiek yra vertas jo darbas, bet šiai dienai tikrai negyvena taip kaip galėtų gyventi žmogus gaunantis tokias pajamas. Jis labai daug geria, lankosi striptizo klubuose, erotinio masažo salonuose ir tam išleidžia didžiąją dalį savo pinigų. Ir kitaip būti negali, nes stresą, kurį patiria vogdamas kažkaip reikia numalšinti. Taigi pirmoje eilėje vogiantis žmogus praranda pajamas, tas kurias pavogė ir daugiau, nes atsipalaidavimui ir linksmybėms išleidžia daugiau nei pavogė. Toliau praranda sveikatą skandidamas stresą alkoholyje, praranda galimybę tobulėti dvasiškai, ir galiausiai praranda galimybę sveikai ir sėkmingai gyventi. Nors kurį laiko jis iš šono kažkam atrodo tobulas, viską sau leidžiantis, viską turintis. Todėl ir sakoma, kad vogiantis žmogus praranda keturis kartus daugiau. O tokių žmonių, kurie šiais laikais taip gyvena juk labai daug… Viskas taip vyksta dėl to, kad jie niekada nėra turėję ar gavę didelių pajamų ir galvoja, kad jei vis dėl to gaus dideles pajamas, vairuos brangius automobilius, gyvens dideliame name tai gyvenimas pasikeis kardinaliai. Jie taps laisvi ir veiks ką nori, juos visi gerbs ir t.t… Bet toli gražu taip nėra. Juk galite turėti penkis automobilius, bet vienu metu galėsite važiuoti tik su vienu, galite turėti namą, kuriame yra dešimt miegamųjų, bet miegosite tik viename. Yra ir tokie žmonės, kurie jie turi pakankamai pinigų, bet visvien neturi laimės, todėl jie toliau kaupia pinigus ir turtus, galvodami, kad dar per mažai turi ir dėl to nepatiria laimės. Taip daeinama iki milijonų vertų aferų valstybiniu lygiu, o laimės kaip nėra taip nėra. Galiausiai tokie žmonės taip ir miršta nelaimingi nuo kokios naikinančios ligos, pavyzdžiui vėžio. Visą savo turtą palieka savo materialistei žmonai arba vaikams ir juos pasmerkia tokiam pačiam likimui. Aišku būna ir išimčių, kad vaikai supranta tėvų klaidas ir padaro išvadas, tada keičiasi jų gyvenimo būdas ir galbūt jie gyvena sėkmingai ir laimingai.

Straipsnio pagrindinė išvada būtų tokia, kad pradžioje susirask mėgstamą darbą tinkamoje įmonėje, kuriai rūpi jos darbuotojas, nes būtent darbuotojai sukuria pridėtinę įmonės vertę. Supraskite dvasinio tobulėjimo, šeimos ir draugystės, sveikatos vertybes, o tada pinigai, karjera ir turtingas gyvenimas ateis savaime, nes ta darbą tu dirbsi su atsidavimu ir meile.

Arnoldas Kubiliūnas

9 replies on “Laimės priklausomybė nuo pinigų…”

Nepalaikau vagysčių, bei neskatinu, tačiau kelios stambiausios pasaulio vagystės liko neišaiškintos:
Bagdadas, Irakas Birželio 12, 2007 – $282 milijonų banko apiplėšimas, vagystė neišaiškinta.
Bostono Muziejus, Kovo 18, 1990 – paveikslų vagystė už $300 milijonų, vagys nesurasti iki šiol.
Tačiau, pinigai mėgsta sąžiningus žmones (:

Perkrova man minčių, tarp darbų ne tą pavyzdį pateikiau… rašiau straipsnį apie tai ir į komentarą papuolė, ką padarysi būna 😀

Straipsnio moralas, kad nevogti, nes tai laimės neatneš, arba ta laimė truks trumpai. Pavyzdžiai Daktaras, Gureckis, dar keletas verslininkų, kurie nusižudė.

Hm, gaudamas 1500 Lt keikia, nes neturi pinigų ir yra nelaimingas, o būdamas milijonierius gali negalvoti apie tokius rūpesčius ir yra laimingasi? o_O Nesupratau tavo pavyzdžio, jis tik dar labiau įrodo mano prieš tai buvusį komentarą..

Seniau ir aš tokį patį komentarą, būčiau parašęs. Gal ateis laikas, kai galvosi kitaip. Aš nesakau, kad man nereikia pinigų mano svajonėms, bet aš žinau kaip aš juos uždirbsiu ir kaip pasieksiu savo tikslus, toli gražu ne viskas yra per pinigus. Taip, pinigai yra materialinė žmogaus sėkmės išraiška 🙂 bet esmė, kad ne viskas nuo pinigų priklauso ir tų pačių pinigų uždirbimas imant.

Jei taip viskas priklauso nuo pinigų, pasakyk man kodėl vienas profesorius gauna 1500Lt atlyginimo, keikia valdžią kad jo darbą netinkamai įvertina ir sako viskas aplinkui blogai… Ir tik vienas profesorius lietuvoje milionierius, kuriam niekas nerūpi?

Tokius sakinius, kaip kad „pinigai laimės neatneša“ ir „Sveikatos už pinigus nenusipirksi“ ypač mėgsta tie, kurie pinigų neturi. O realybė tokia – turi pinigų, gali save realizuoti. O jei gali save realizuoti ir įgyvendinti savo troškimus (atleisk, bet nepažįstu nei vieno žmogaus, kurio svajonėms nereiktų pinigų), esi laimingas. Man dėl to patinka budistų filosofija (na, 50% filosofija, 50% piniginiais tikslais) – pinigais yra matuojama žmogaus sėkmė. Galbūt, tai turėtų būti ne taip tiesmukai, bet bendra tendencija yra tokia, kad kuo daugiau žmogus turi pinigų, tuo jis daugiau yra pasiekęs, bei tuo pačiu įgyvendinęs svajones.
Taip kad, perkam Agrowill Group akcijas ir turtėjam :))

Šito straipsnio moralas buvo tame, kad vien tik pinigai laimės neatnėš, reik pasirūpinti savo dvasiniu pasaulio ir vertybėmis. O jei vogia protingi žmonės, jų vagystės suformuotos taip, kad visi kas galėtų įskųsti aplinkui laimingi, niekas nenuskriaustas, įkliuti nėra šansų. O vogtus pinigus investuoja ir kuria verslą, kuris neša pridėtinę vertę, tada taip jie laimingi, nesuka galvos, nes jų dvasinis ir vertybinis pasaulis tobulas.

As sutinku, vogti negerai, bet toli grazu, ne visu uz tai sumoka tinkama kaina.
Turiu ne viena ir net ne 10 pavyzdziu, kai prisivoge zmones gyvena turtingai ir nesuka del nieko galvos. Vat taip vat :))

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *