Kartais save pagaunu kaltindamas kitus mintyse. Dažniausiai tai pradedu daryti tada kai ateina nesėkmės metas, kai popieriai klostosi ne taip kaip norėtųsi. Kai nežinau ko imtis, ką daryti ir nuo ko viską pradėti. Lengva kaltinti kitus dėl to, kad nepasisekė tam tikri dalykai. Iš tikro lengva kaltinti maisto pramonę dėl to, kad turiu kelis kilogramus nereikalingų riebalų, kurie man nepadeda geriau jaustis, kurie man nepadeda lengviau judėti. Lengva kaltinti moteris, nors žinai, kad pats pasielgei kaip paskutinis asilas ir dabar tiesiog kinkos dreba atsiprašyti, nes juk žymiai lengviau apkaltinti ir viską neigti.

„Žmogus neturėtu laukti, kol kas jam pasakys, kokia jo gyvenimo prasmė, nes į šį klausimą atsakyti gali tik jis pats. Užduoda šį klausimą gyvenimas, ir žmogus atsako savo gyvenimu, kai yra už jį atsakingas.“ – Franklis

Dažnai sunku pažiūrėti į viską blaiviomis akimis, be iliuzijos. Jeigu aš turiu viršsvorio, tai aš turiu du pasirinkimus. Tiesiai šviesiai sau pripažinti, kad aš turiu viršsvorio ir užteks į savo burną mesti visą brudą kurį siūlo parduotuvės arba aš toliau sau meluoju ir auginu masę. Visada yra du pasirinkimai. Bet dažnai mes pasirenkame lengvesnį, saugesnį, mažiau skausmo suteikiantį pasirinkimą. Nes pažiūrėti į realybę yra sunku ir skaudu. Daug lengviau ignoruoti tai kas yra iš tikrųjų.

Jeigu vyras nemoka bendrauti su moterimis, nesijaučia vertas moters jis gali pasirinkti du kelius. Vienas kelias tai neigti tai, dažnai vyrai taip ir daro. Neigia realybę. Jeigu tu bijai užkalbinti merginą, jeigu tu bijai prieiti prie merginos ir nuolat save pateisini pačiais idiotiškiausiais būdais, tai tu bėgi nuo realybės. Darai viską, kad tik nereiktu susidurti su ta realybę, kad tik nereiktu užkalbinti moters. Nes žinai, kad gali skaudėti. Ji gali tave atstumti, gali su tavimi nekalbėti, gali į tave pažiūrėti su tokia veido mimika, jog norėsis tik išnykti J  Bet visos tos baimės yra sukurtos tik tam, kad tave apsaugotu. Apsaugotu tave nuo skausmo kurį tu gali patirti. Nuolat save saugodamas nuo skausmo tu neleidi sau gyventi. Tu darai viską, kad tik nereiktu gyventi, kad tik nereiktu patirti skausmo.

Leisk sau patirti skausmą, leisk sau susimauti. Nebėk nuo realybės. Suvok, kad skausmas tai tavo saugos tarnyba. Apsauga – nei bloga, nei gera, ji tiesiog yra. Leisk jai dirbti savo darbą, o pats leisk sau daryti tai ką iš tiesų visada norėjai daryti.

Jeigu nori išmokti bendrauti su moterimis, eik ir bendrauk su jomis. Tiesiog bendrauk. Turi per daug nereikalingų lašinių? Nebėk nuo realybės, bėk į sporto salę ir kurk sau tą realybę kurios norėtum.

Prisiimdamas atsakomybę tu pradedi žiūrėti į tokią realybę kuri yra iš tikro. Nebebėgi nuo realybės kuri tavęs netenkina, o ją tobulini.

Ką manai? Pasidalink savo nuomone komentaruose