Nejaugi taip sunku užkalbinti patikusi žmogų?

Šį straipsnį kilo mintis parašyti peržiūrėjus vieną nuotrauką ir po ja tūnančius dešimtis komentarų. Demotivacijos puslapyje.  Už tai esu dėkingas vienam Kauno piliečiui :).

Žinau, jog daugeliui yra lygiai tos pačios problemos. Pabandysiu į jas atsakyti. Štai vieno vyruko komentaras:

“O jeigu ji turi vaikina?o jeigu ji kalbasi su tuo vaikinu?o jeigu ji rašo sms jam?o jeigu ji pasius toli, toli mane?o jeigu ten danguj tikrai kažkas gyvena?o jeigu likimas ne su šią mergina, o su kita kuri įlips gretimoje stotelėje?o jeigu aš šiandien negrąžiai atrodau?o jeigu ji ignoruos mane?o jeigu bobutė užims mano vietą kai atsistosiu?o jeigu aš jai trukdau?“-tai tik pora klausimų kurie užplūstą per vieną sekundę kai ją pamatai, bet reziume…ne.“ – Vytautas

Kaip ir šiam vaikinui taip ir kitiems lygiai taip pat, kai priešais save pamato patinkančią nepažįstamą merginą kyla begalės klausimų – abejonių. Tai yra iš gyvuliško instinkto tavyje. Turbūt žinojote, jog žmoguje 99 procentai praktiškai yra gyvulio. Likusi dalis dvasia. Jeigu pas mus „atsijungtų“ logika elgtumėmės kaip gyvuliai, būtų nepagarbaus elgesio, bet kartu ir išnyktų šie visi klausimai – dvejojimai. Patinai pamatę kurstančias ugnį viduje pateles, tiesiog jas greibtų, kaip Afrikoje liūtai stirnas. Išnyktų visos baimės ir abejonės, keliamos mumyje išsivysčiusios logikos.

Dabar klausimas, tai ką daryti?

Yra paprastas dalykas, arba tu valdai savo instinktus, arba instinktai valdo tave. Viršuje parašiusio vaikino komentarą, instinktai valdo jį patį ir jis neprieina prie merginos. Tuo tarpu šį komentarą parašiusio vyro instinktai yra žemiau „aš“:

„Ble, eini ir užkalbini. Kur problemos? Galų gale ar geriau gyvent nežinioj „uoj, gal patikau, gal ne“, ar tiesiog nueini ir susižinai? Gauni neigiamą atsakymą, okay, shit happens, moving on. Dieve.“ –  Karpičius

Sveikinu jį, jis yra suvaldęs savo gyvulišką prigimtį ir suvaldo savyje tūnantį guvulį, kuris jam ir nori kišti koją.. Taip jau gali nutikti, jog jam priėjus ji atstums.. O kas tada? Iš viso moralinė duobė.. ? Bet pažiūrėkite jo komentaro pabaigą „Gauni neigiamą atsakymą, okay, shit happens, moving on. Dieve.“ Po merginos atstūmimo taip ir atsitinka, jog tavyje tūnantis gyvūlis tarsi gūžiasi į kampą, kaip nuo šeimininko rankos gavęs šuo. Tu turi žinoti, jog esi savo kūno šeimininkas ir žinoti, kada reikia savo gyvulį suvaldyti, kada jį reikia motyvuoti judėti toliau. Kai sugebi jį suvaldyti, jis tampa tarsi laikinis žirgas ilgais karčiais, kuris tave taip toli nuneš kad net neįsivaizduoji..

Įdomus faktorius yra tas, jog pasitiki labiausiai tie žmonės, kurie kažkada buvo labai gilioje duobėje, o dabar stovi aukštame bokšte ir nebijo pažvelgti žemyn. Pats pradžioje gerai atsimenu, kai merginos viena po kitos atstūminėdavo ir norėjosi viską mesti.

Mano knyga: „Kaip suvilioti merginą

Ką manai? Pasidalink savo nuomone komentaruose