Categories
Sėkmės psichologija

Pagaliau stiprus

stiprus
Būk stiprus

Neseniai, keletą kartų teko girdėti terminą “įgytoji bejėgystė”. Labai taiklus apibūdinimas šiam keistam reiškiniui. Šiais dviem žodžiais vadinama situacija arba būsena, kada žmogų apima bejėgystė ir jis “negali” nieko padaryti. 90% žmonių pasaulyje turi šią bejėgystę, o 80% iš jų serga sunkia jos forma. Paprastai tai pasireiškia paprastu atsikalbinėjimu, kodėl žmogus negali padaryti ko nors. Pvz. žmogui pasiūlai gerą darbą arba verslo idėją, o jis akimirksniu randa šimtą priežąsčių kodėl negali to padaryti, jam svyra kojos ir aimirksniu dingsta visos jėgos.

Laimei tai įgytas dalykas. Juk visi vaikai darželyje paklausti pasakys, jog geba dainuoti, o to paties paklausus abiturientų, tik vienas kitas pasigirs, jog turi balsą. Galbūt dėl nepasitikėjimo savo jėgomis, galbūt dėl nežinojimo. Kalbant apskritai visi norime kažkokių dalykų, visi norime mokėti dainuoti ir t.t. Tik bėda iškyla tuomet, kai kuriant planus, kaip tuos dalykus gauti, pradedama mąstyti nuo priešingo galo. T.y. mąstoma kokių priemonių reikės, kiek tai užtruks, kiek tai kainuos ir kyla mintis, kad “geriau jau nebūčiau panorėjęs…”.

Kaip tokį mąstymą pakeisti, kad jis padėtų atsirasti motyvacijai, o ne kurtų bėjegystę? Ogi labai  paprastai- iš pradžių, norus ar didelius darbus suskaidyti į mažesnius, kuo aiškiau, žingsnis po žingsnio, ir tik tada galvoti ko reikės konkrečiam žingsniui ar veiksmui įgyvendinti. Tada tokie iš pirmo žvilgsnio milžiniški darbai, kaip pvz. pasiruošimas egzaminams ar sėkminga karjera, tampa paprastesni. Paėmus ir suskaidžius tokius darbus į žingsnius belieka tokie darbai kaip: išmokti anglų kalbos, paskambinti šen bei ten, parašyti CV, perskaityti vieną ar kitą knygą ir t.t. O juk tokius darbus galime padaryti kiekvienas- ir tai visai lengva.

2 replies on “Pagaliau stiprus”

Na, manau Jūs paminėjote dar vieną būdą. Aiškios naudos matymas- tai pagrindinė motyvacijos priemonė. O mažų žingsnelių susidėliojimas leidžia pasiekti maksimalų aiškumą trumpalaikėje perspektyvoje. Tiesiog ir vienu ir kitu atveju mes žinome, ką gausime pvz. išlaikę egzaminus, tačiau didžiausia sumaištis kyla tuomet, kai matai visą „dramblį“ ir nežinai, nuo kurios vietos pradėti jį „valgyti“. Tam ir reikalingi žingsniai. Neįsivaizduoju kaip galima efektyviai dirbti galvoje turint vien tik svajones ir aiškią naudą.

Klystate, tai ne pats tinkamiausias būdas „išgydyti bejėgystę“ . Kada matysite ką gaunate arba dar gausite iš visų pastangų tai jokie sunkumai nesukurs silpnumo jausmo. Matykite į rezultatą, o ne apsimetinėkite jog nežinote ką teks patirti siekiant jo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *