Categories
Laimė Saviugda

Visiems bendri poreikiai

Mes, žmonės, turim tas pačias problemas, nes visi turime tuos pačius šešis žmoniškuosius poreikius.

Kai žinome ir įsisaviname šių poreikių prigimtį, judame laisvai į priekį, tobulindami save bei savo bendravimo kokybę.

Šeši pagrindiniai žmogaus poreikiai:

1. Užtikrintumas (saugumas)

2. Pripažinimas

3. Įvairovės, malonumas

4. Meilė ir padėjimas/davimas

5. Bendravimas

6. Augimas

Užtikrintumas (saugumas).

Didžiajai daliai žmonių užtikrintumas  reiškia išlikimą. Dažniausiai moterims užtikrintumas yra gyvybės ir mirties klausimas.

Jos nori jausti žemę po kojomis, stogą virš galvos bei žinoti, kas ir kaip bus rytoj. Užtikrintumas atsispindi mūsų veiksmuose, kai mes siekiame išvengti skausmo ir gauti malonumo.

Kai kurie žmonės skausmo išvengimą ir malonumą sieja su alkoholiu, rūkalais, narkotikais, kitais svaigalais. Kiti pasineria visa galva į darbą arba stengiasi sukontroliuoti kiekvieną smulkmeną, tuo save įtikinėdami, jog tai yra užtikrintas gyvenimas.

Mes negalime kontroliuoti išorinių reiškinių ar atspindžių veidrodyje, todėl užtikrintumą reikia susikurti savo viduje. Tai galima padaryti susiprojektuojant savo ateitį, susiplanuojant veiksmus.

Daugelis moterų eina pas būrėjas ir ekstrasensus vien tam, kad išgautų ateities pranašystes. Labiau siūlyčiau projektuotis ir pasiruošti pokyčiams, o išorinį informacijos  šaltinį naudoti kaip šalutinį elementą.

Žmogus susikūrė būstą tam, kad būtų užtikrintas dėl savo saugumo.

Pripažinimas.

Pripažinimas kartais reiškia reikšmingumą. Žmogus trokšta būti reikšmingas ir bet kokia kaina siekia pripažinimo.

Iš kitos pusės, jei žmogus nepripažįstamas tam tikroje aplinkoje, jis tą aplinką palieka.

Paimkim asocialias šeimas. Vaikai tose šeimose nesijaučia reikšmingi ir tikrai nėra pripažinti, todėl jie eina į gatvę, kur į juos atkreipiamas dėmesys. Dėl to jie mieliau pasilieka gatvėje nei grįžta į terpę, kur juos kritikuoja, niekina bei engia tėvai.

Visos grupuotės, o ypač gerai struktūrizuotos, veikia reikšmingumo, pripažinimo ir baimės pagrindu. Kai naujas narys priimamas į grupuotę, jis yra išbandomas. Bandymams praėjus sėkmingai, jis visų pripažįstamas, todėl tampa reikšmingas.

Dar vienas pavyzdys žmonės „sergantys“ depresija. Tai ne liga, o dėmesio stoka, t.y. pripažinimo toje sferoje nebuvimas. Kai jie depresuoja, susilaukia daugiau dėmesio ir taip patenkina savo reikšmingumą.

Depresiją galima išgydyti per labai trumpą laiką. Tiesiog pripažinkite tą žmogų tokį, koks jis yra, ir įvertinkite jo asmenines savybes bei įgūdžius.

Per pripažinimą žmogumi yra manipuliuojama. Reklamose yra parodomi herojai, kurie sako: „būk kaip aš ir būsi pats kiečiausiais savo mokykloje“. Taip manipuliuojama paaugliais, kurie susižavi visokiomis akcijomis ir madomis.

Pripažįstant žmogų galima jo motyvaciją pakelti į aukštesnį  lygį, t.y. jis stengsis dėl jūsų labiau, jei jūs jį pagirsite.

Žmonės pripažinimui išreikšti sukūrė įvairius atestatus, diplomus, medalius, ordinus ir panašią atributiką.

Įvairovės.

Gavę užtikrintumą, mes trokštam įvairovių, nes kitaip gyvenimas būtų nuobodus. Jeigu jau esam užsitikrinę sau gyvenimą, tiesiog ieškome būdų prasiblaškyti ir nenuobodžiauti. Mums jų reikia.

Įvairovės svarbios  tiek pat, kiek ir kiti poreikiai, be jų gyvenimas būtų labai nuobodus ir mes nesistengtume nieko daugiau, kaip tik pavalgyti ir apsirengti.

Tam sukurta visa pramogų industrija.

Meilė ir padėjimas / davimas.

Visi žmonės trokšta jausti meilę arba susijungimą. Žmogus padarytų labai daug, jeigu jam užtikrintum meilę ir susijungimą.

Kai kurie jaučia susijungimą su savuoju „Aš“, o tai reiškia, jog žmogus myli save tokį, koks yra ir mylės visada, kad ir kas benutiktų.

Labai svarbu jausti pilnatvę ir meilę pačiam sau. Pamilę save, susijungę su aukštesniuoju  „Aš“, mes nebeieškome meilės išorėje, netrokštam prisijungti prie jokių grupių, nealiname savęs keisdami  partnerius ir, apskritai, nešvaistome energijos be reikalo.

Žmogus jaučiasi pakylėtas ant sparnų, jei savo meilę dovanoja kitam.

Prisiminkite laiką, kai buvote įsimylėję. Juk niekas daugiau jokios reikšmės tuo metu neturi. Gyvenime – tik jis arba ji. Duoti savo meilę yra didesnė palaima negu ją gauti pačiam, nors abipusis jausmas sukuria ypatingą atmosferą, kurioje energija trykšte trykšta.

Meilės galime duoti tada, jei patys jos turime savyje pakankamai. Besąlyginė meilė yra tada, kai duodi savo meilę, nelaukdamas

jokio atsako arba neiškeldamas sąlygų.

„Susitvarkyk žaislus, o tada aš tau duosiu saldainį“- vaikui nuskamba kaip sąlyginė meilė, nes už tą meilę reikia atidirbti.

Taip nuo vaikystės mes priprantame mylėti už kažką. Tyriausia meilė yra tada, kai tiesiog myli. Nė už nieką.

Bendravimas.

Mes nė vienas nenorime ginčų, barnių, pykčio ir kitų negatyvių reiškinių. Tačiau kartais elgiamės taip, jog kitokio rezultato, kaip tik konfliktai santykiuose, tikėtis neverta. Žmogui reikia bendravimo, kitaip jis frustruoja.

Didžiausia bendravimo harmonijos paslaptis yra tai, jog visa tai, ko norėtum gauti iš partnerio, duok pirma pats, o atgal gausi dukart daugiau.

Mums labai svarbu tai, ko trokštame mes, bet visiškai nesidomime, ko reikia kitiems, ypač partneriams. Dėl to ir nesusikalbame, kyla disputai ir barniai.

Nori gauti meilę – duok meilės pats.

Nori gauti pripažinimo – pripažink pirmiau kitą.

Nori linksmo ir turiningo laiko, suorganizuok pats išvyką ar panašiai.

Nieko nelauk, nesitikėk ir nepyk ant partnerio, kad jis tavęs nesupranta.

Leisk jam būti savimi ir natūraliai rūpinkis pats savimi. Padėk jam pasirūpinti jo bėdomis ir jis pasirūpins tavosiomis.

Projekto vadovas yra ašinis žmogus, kuris bendrauja su visais projekto dalyviais. Jis turi labai gerai išmanyti kiekvieno dalyvio poreikius ir tuos poreikius patenkinti.

Augimas.

Kas neauga, tas miršta. Gamtoje nėra statikos: viskas eina į priekį, auga, o jei neauga – miršta.

Žmogus taip pat turi poreikį augti. Augti fiziškai, vidumi, karjeroje, sporte, dvasiškai ir panašiai.

Vienas iš efektyvių būdų augti ir tobulėti yra mokyti kitus to, ką pats žinai ir patyrei per savo praktiką.

Visada atsiras dalykų, kurių tu nežinojai, ir būsi priverstas išmokti. Taip vyksta tobulėjimas. Taip atsiranda žmoguje naujos vietos žinioms pasipildyti. Nieko nėra blogiau, kai žmogus nustoja augti.

Be augimo pojūčio, žmogus jaučiasi arba per tuščias, arba per pilnas.

Tokia būsena, greičiausiai veda atgal, žmogus regresuoja ir, jeigu laiku nesuranda savo augimo šaltinio, degraduoja.

Iš knygos: “Tikras Turtas. Kaip susiprojektuoti subalansuotą gyvenimą.”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *