Būna tokių dienų kad nors tu ką…  Ne tai, kad ne ta koja iš lovos išlipi, o išvis ant žemės atsikeli. Viskas atrodo krenta iš  rankų ir gali pasirodyti, kad rankos ne iš ten auga, kur turėtų. Anksčiau imdavo pyktis, beviltiškumas, arba tiesiog norėdavosi pasiduoti. Tačiau viską pakeitė viena mintis. Ją  perskaičiau vienoje iš tų knygų apie sėkmę ir tobulėjimą. Ten buvo klausimas “o ką galėčiau iš tos situacijos išmokti?”. Paprasta, tiesa? Kai nesiseka- sustoji ir pasižiūri, o ką gi galima iš to išmokti? Kokią pamoką likimas man siunčia? Ką turiu išmokti ir pradėti taikyti nuo dabar pat, kad tos problemos dingtų ir kitą kartą aplenktų mane?

Kai pradedi mąstyti šia kryptymi…. ne, problemos nedingsta, tiesiog dingsta tos neigiamos emocijos. Iš aukos pasidarai atsakingu žmogumi ir pradedi judėti pirmyn.  O kai emocijos ramios, lengviau mąstyti ir priimti sprendimus. Pradėjęs klausinėti savęs šių dalykų, pastebėjau, kad tos problemos ir klaidos jau ne pirmą kartą apsilanko. Tiesiog galvodavau, kad tai vienkartinis atvejis ir viskas greitai pasikeis. Tačiau jų buvo galima išvengti pasimokant ankščiau. Tiesiog dėmesys buvo nukreiptas ne ten kur reikia. Bėdos ir problemos- tai tavo mokytojai. Tačiau kita vertus nereikia jų laukti. Kai mokinys bus pasiruošęs, mokytojai pasirodys patys.

Ir būti atsakingu- pačiam išspręsti savo gyvenimą- visai nesunku, kaip tik- vis labiau ir labiau laisvėji. Nes tik tu gali pakeisti situaciją norima linkme.

www.radausave.lt