Gintaras Lunskis: Vieni žvelgia į autoriteto tiesą… kiti į Tiesos autoritetą… Vieni siekia išlikti teisūs… kiti siekia Tiesos. Jei nori, kad gyvenimas pasikeistų į gerą, pasikeisk į gerą pats. Išsigelbėk pats ir aplink tave išsigelbės daugelis… Minia reikalauja stebuklo, bet jei ji dar nemato Gyvo Žodžio šviesos, kas ją išgelbės…?

Gintaras Lunskis:

Aš nesu kažkoks guru, kuris vaikšto su balta paklode… Nesu šventasis… Esu lygiai toks kaip ir tu…

Viskas prasidėjo nuo to, kad turėjęs daugybę mistinių patirčių, įgavęs visiškai naują suvokimą, net pasiekęs tai, kas šiame pasaulyje vadinama nušvitimu, norėjau surasti bendraminčių… man reikėjo apie tai su kuo nors pasikalbėti, kad įrodyčiau sau, kad tai nėra proto kuriamos nesąmonės… pasidalinau savo patirtimi viename forume, nuėjau į kelis jų susitikimus ir viskas… Būrys žmonių pradėjo reikalauti, kad papasakočiau daugiau, kad atsakyčiau į jų iškilusius klausimus, padėčiau sprendžiant įvairias jų problemas…

Visi susitikinėdavome Vilniaus kavinėje, kurioje bendraudavome, dalindavomės patirtimi, vienas kitam padėdavome, patardavome… kol draugas pasiūlė padaryti susitikimą didesnei žmonių grupei… Iš pradžių ir spyriojausi, nes kaip mistikai sako: šiomis žiniomis reikia dalintis TIK su išmintingais… bet… kai į pirmą susitikimą atėjo pilna viešbučio salė žmonių – supratau, kad privalau tai tęsti… nors iš tiesų nesu įsitikinęs, ar žmonės tikrai pasirengę tai išgirsti ir suvokti…

Esu paprastas žmogus, tikrai nesistengiu kalbėti labai taisyklingai, nesistengiu kažkam įtikti ar kažką sužavėti, kartais net nusikeikiu…  Iš kart pasakau ko galite laukti čia pasilikę. Silpniems čia nėra ką veikti!

Noriu iš kart perspėti – vieniems mano žinios labai sudrebina jų taip tausotą ir puoselėtą pasaulėžiūrą, kitiems jos sukelia dar daugiau abejonių bei klausimų… na o tretiems viskas susistato į vietas. Protas įgauna ramybę, nes jame atsiranda tvarka.