Categories
Vyriškumas

10 priežasčių, dėl kurių merginai krenta susidomėjimas tavimi.

Merginų susidomėjimas vyrais, lygiai toks pat nepastovus kaip oras. Vieną dieną jos tave dievina, kita – ignoruoja, trečia – vėl prašosi susitikti. Priežasčių yra šimtai kodėl merginos taip elgiasi. Tačiau pagrindines jų išskirčiau į: nuotaikos svyravimus, tavo klaidas pasimatymuose ir nesugebėjimą išlaikyt moters susidomėjimo.

a)      Nuotaikos svyravimai. Kaip jau žinia, moterys yra emocionalios.  Joms svarbiausia yra švelnumas, šeima, šiluma, bet koks emocinis ryšys, jungiantis žmonės. Emocijas valdyti labai lengva. Užtenka pasakyti ką nors švelnaus, moteriai, ir ji tave apkabins. Užtenka pasakyti ką nors blogo ir jau verkia. Tik vienos moterys sugeba vieną minutę šypsotis ir juoktis, o kita – verkti ir liūdėti. Kadangi moterys yra emocionalios, tai jos ir sprendimus priima pagal emocijas – nuotaiką. Jeigu jos nuotaika gera – šaunu, jeigu ne – nieko nesitikėk, į tave ji reaguos blogiau nei įprastai. Svarbiausia vyrams suvokti kaip mąsto moterys ir nieko nepriimti asmeniškai ir jokiu būdu neprarasti savikontrolės. Gebėjimas suprasti kaip mąsto moterys tau gali sutaupyti šimtus valandų svarstymo ką blogai padarei ir padėt išsaugot ar sukurt santykius. Tie, kurie nori suvokti kaip mąsto moteris, rekomenduoju peržiūrėti šį video: „Moters psichologija“.

b)      Pasimatymų klaidos. Labai stiprus faktorius, įtakojantis moters susidomėjimą jumis. Štai straipsnis, padėsiantis suvokti pasimatymų klaidas ir jas ištaisyt. Pasimatymai. Kaip elgtis pasimatymuose?

c)      Nesugebėjimas išlaikyt moters susidomėjimo. Susidomėją merginai sukurti yra daug lengviau, nei jį išlaikyti. Susidomėjimui sukurti užtenka gero pirmo įspūdžio: seksuali kūno kalba, akių kontaktas, balso tonas, lietimai – ir ji jau susidomėjus. Tačiau šį susidomėjimą išlaikyti vien tik kūno kalbos neužtenka, toliau žaidimą perima tavo asmenybė, manieros, įpročiai bei požiūris į gyvenimą. Todėl atskleisiu pagrindines priežastis, kurios mažina susidomėjimą jumis.

Priežastys

1.      Negatyvus požiūris. Negatyvus požiūris į gyvenimą, santykius ar į ką kitą, kitaip sakant pesimizmas, yra didžiausias priešas moteriai. Jai mažiausiai įdomu klausytis tavo verkšlenimų, nusivylimų ir t.t. Nesvarbu kokia jos nuotaika bebūtų, su tokiu požiūriu, tu ją dar labiau pabloginsi. Moterims tai labai nepatrauklu, kieno pasėkoje krenta jos susidomėjimas tavimi. Būna atveju, kada moteris netgi nutraukia bendravimą. Todėl šioje srityje pozityvumas ima viršų. Kaip tai pakeist? Geriausias būdas tai pakeisti – kiekvienoje situacijoje stengtis įžvelgti pliusus, nesvarbu kokia situacija bebūtų, joje visada bus pliusų.
 

2.      Stilius. Iš esmės, stilius sukuria daugiausia vertės pirmam susitikimui, tačiau jis turi poveikį ir vėlesniam bendravimui. Kiekviena mergina stengiasi atrodyti gražiai: jos valandų valandas praleidžia prie veidrodžio, renkasi drabužius, matuojasi… Ji pasąmonei iš vyro reikalauja kažko panašaus. Įsivaizduokit situacija: mergina ką tik pradėjo susitikinėt su vaikinu. Vaikinas šaunus, geba bendrauti, turi šiokių tokių vyriškų savybių, tačiau jo stilius apgailėtinas. Mergina dėvi trumpą sijoną, aukštakulnius, seksualią maikę. Rankos ir kaklas papuošti dirbiniais iš metalo. O štai vaikinas: platūs per ilgi džinsai, sportiniai batai, balti marškiniai ir kaklaraištis. Mergina prie šio vaikino negali atsipalaiduot, kadangi nuolatos dairosi aplinkui ir žiūri kaip į juos reaguoja kiti. Vieni juokiasi, kiti – stebisi. Tiesą sakant, merginai truputi gėda, kas ir muša jos susidomėjimą tavimi. Todėl šioks toks supratimas apie stilių išties reikalingas.
 
 
3.      Draugai. Sakoma: „Apie žmogų daug ką galima pasakyt iš jo draugų“. Žinoma, jeigu moteriai nepatinka tavo draugai, tai čia jau jos problema. Ilgaamžiai draugai, nesvarbu kokie, yra daug brangesni už moterį. Tačiau, jeigu jau tikrai žadi ką nors rimto su ja daryt, tuomet blogi draugai virsta kliūtimi. Ką moterys laiko blogais draugais?

  • Tie, kurie negerbia jos;
  • Tie, kurie per daug kišasi į asmeninį jūsų gyvenimą;
  • Tie, kurie atima laiką iš jos vyro;
  • Draugai, turintys priklausomybių;
  • Draugai, prastai pagarsėję visuomenėje;
  • Draugai mergišiai;

Visas tavo draugų savybes merginos lygina su pačiu tavimi. Tikri draugai būna tik tada, kai turi ką nors bendro, galimas daiktas, jog tu turėsi ką nors panašaus. Pvz: draugai, turintys priklausomybių. Vadinasi jie tave visada bandys įvelti į savo žaidimus; Draugai mergišiai, galimas daiktas, jog ir tu toks ir būtent šiuo metu su ja žaidi. Nesvarbu kaip tu elgiesi, draugai visada pasakys koks tu iš tikrųjų. Blogi ar netinkami draugai stipriai muša moters susižavėjimą tavimi.

4.      Nepasitikėjimas savimi. Kaip jau pastebėjot, pasitikėjimas savimi, praktiškai, bet kokiame vaidmenyje su moterimi užima gan aukštą poziciją. Pasitikėjimas savimi, tai užtikrintumas tavo veiksmų bet kokioje socialinėje situacijoje. Ką šiuo atveju laikome nepasitikėjimu savimi?

  • Baimę priimti sprendimus;
  • Nervingumą prie merginos ar socialiniame gyvenime;
  • Baimę išreikšti savo nuomonę;
  • Kitų žmonių nuomonės paisymas;

Savimi nepasitikintis vyras, moterims pasąmonei duoda signalus, jog jis nėra tikras tuo ką daro, nėra užtikrintas savo veiksmais. Dažniausiai tokio vyro veiksmai ir sprendimai priklauso nuo aplinkybių, o ne nuo jo. Nepasitikėjimas savimi yra didžiausia vyrų silpnybė. Moteris su tokiu vyru sunkiai įsivaizduoja ateitį, kieno pasėkoje jai krenta motyvacija su tavimi susitikinėti, kas savo ruoštų mažina jos susidomėjimą tavimi. Kodėl pasitikėjimas savimi išlieka viena iš vertingiausių žmogaus vertybių? Kaip pasitikėjimas savimi gali tave pakeisti? Rasite čia: (Pasitikėjimas savimi. Tai tau!.)

5.      Blogas kvapas. Visa tai susieta su higiena. Vyro tvarkingumas atskleidžia jo savigarbą. Savigarba – gerbimas savo nuomonės, savo taisyklių bei savo kūno. Kuo netvarkingesnis vyras, tuo jis turi mažesnę savigarbą. Vyras, gerbiantis save, visada sau ras laiko susitvarkyti. Pamėginkit įsivaizduoti situaciją sukeistais vaidmenimis. Pvz:  Tu puikiai save prižiūri, prieš pasimatymą daug laiko praleidai ruošdamasis, stengiesi, jog viskas būtų puiku. Atėjus pasimatymui, susitinki su savo antrąja puse. Tik deja, jos higiena ne tokia kaip tavo. Matosi aiškūs trūkumai. Tikriausiai tu pradedi svarstyt, ką ji po velnių sau galvoja šitaip ateidama. Ji rodo nepagarbą nei sau, nei man! Dabar jau suprantat kaip merginos į jūs reaguotų. Higienos trūkumas simbolizuoja žemą savigarbą, kurį beveik užmuša susidomėjimą jumis. 
 
6.      Priklausomybės. Priklausomybės vienos iš labiausiai paplitusių šio amžiaus problemų. Priklausomas žmogus niekada nemąsto blaiviai, jis priima tokius sprendimus, kurie būtų palankūs jo veiklai. Merginos priklausomybę įsivaizduoja kaip silpnumą. Priklausomas vyras – silpnas vyras. Moteryje, jau juo senų senovės, genuose yra užkoduota informacija ieškoti kuo stipresnio vyro (labiausiai dominuojančio, vyriškiausio…), jog palikuonys būtų sėkmingi. Kadangi priklausomas vyras yra priešingybė stiprybei, moteris nesiryžta su tokiu vyru prasidėti. Jos ieško geresnio. Todėl priklausomybių turėjimas turi didelę įtaką merginos nuomonei ir apie tave.
 
7.      Ne vyriškumas. Apie vyriškumą šiek tiek užsiminiau straipsnyje (8 savybės, kurių moterys ieško vyruose). Ne vyriškumas šiuo atžvilgiu yra nesugebėjimas dominuoti ir prisiimti atsakomybės už santykius. Vyrai niekaip negali suvokti, jog jie turi būti santykių lyderiai. Moterys yra nesutvertos vadovauti, joms paskirtos kitos, ne ką prastesnės gyvenimo užduotys: išlaikyti populiaciją, auginti vaikus… O šių laikų vyrai, prie visų moters gyvenimo užduočių dar prideda savąją: dominavimą ir lyderystę. Ir kas toliau vyksta? Moterys tampa, praktiškai atsakingos už viską kas dedasi šitam pasaulyje, santykiuose ir t.t. Vyrų vaidmuo visai išnyksta. Moterys vienos tiek naštos negali panešti, todėl jos nori tik vieno – vyriško vyro. Vyriškas vyras žino savo vaidmenį visuomenėje, kas gyvenimo naštą dalina pusiau. Situacija: vyras ir moteris susitinka pirmajam pasimatymui. Vyras klausia: „Ką norėtum veikti? Kur norėtum valgyt?“. Moterims nuo tokių klausimų kyla tik viena mintis: „Negi, ir vėl turėsiu aš spręst…“. Moterys nori, jog vyras nuspręstų ką jie veiks ar kur valgys. Ji atėjo atsipalaiduoti ir gerai praleist laiką, o ne svarstyt ką norėtų nuveikti. Nevyriškas vyras simbolizuoja pasyvumą, kas nėra itin patrauklu moterims.
Vyriškumo pavyzdį rasite čia: (Kaip būti agresyvesniu su moterimis, pasimatymuose ir gyvenime?)
 
Blogos manieros. Blogas manieras, žinoma, galima pakeisti. Kai kurios merginos tiki, kad sugebės pakeisti savo vyrą, kitos – su tokiu net neprasideda. Vienaip ar kitaip tinkamos manieros yra išties reikalingos ir turi gan didelį poveikį moters susidomėjimui. Išauklėtas vyras visada pasižymės tinkamom manierom. Tokie vyrai šių laikų visuomenėje vadinami – džentelmenais.

  • Ką laikome blogom manierom?
  • Nepagarbą aplinkiniams;
  • Nepagarbą moteriai;
  • Neturėjimą etikos taisyklių;

Su tokiu vyru moteriai labai nejauku vaikščioti gatvėse. Jos negali atsipalaiduoti ir visą laiką būna įsitempusios. Jeigu mergina neatsipalaidavusi, tu niekada neužmegsi jokio ryšio su ja. Jeigu ir buvai kokį užmezgęs, jis galų gale nutrūks.

9.      Savikontrolės nebuvimas. Šios savybės nebuvimas vyrą paverčia mažu berniuku. Savikontrolė padeda išlikti vyrams vyriškiems, atsipalaidavusiems ir diplomatiškiems. Kas yra savikontrolė? Tai gebėjimas susitvardyti ir išlikti ramiu bet kokiomis aplinkybėmis. Šiuolaikinėje visuomenėje vyrams labai stinga šios savybės. Užtenka ką nors ne taip apie juos pasakyti ir jau artėja konfliktas. Vyrai klaidingai mano, jog konfliktas ką nors išspręs. Be to, šitaip elgdamiesi vyrai parodo, jog yra visiškai priklausomi nuo savo instinktų ir negali jų suvaldyt. Kaip jau minėjau ankščiau, priklausomybė – silpnumas. Dauguma moterų ne tik kad tokiais vyrai nesusidomi, bet ir neprasideda vien dėl to, jog jai gali grėsti pavojus, kai tavo instinktai paims viršų. Todėl savikontrolė yra viena iš tų savybių, kurią vyras privalo puoselėti.
 
10.  Pavydas. Pavydas tiesiogiai ar netiesiogiai susietas su nepasitikėjimu savo partnere. Pavydūs vyrai stengiasi reguliuoti moterų dienotvarkę, veiklą, pastoviai tikrina telefoną, gaudo ant klausimų. Pavyduliaudamas moterims parodai tik vieną – jog jos yra aukščiau tavęs. Tokios moterys pradeda užuosti, jog tu labai stengiesi dėl jos ir jai dingsta visas noras su tavim bendrauti. Nepamiršk, moterys iš prigimties yra kovojančios, todėl jos reikalauja kartas nuo karto iššūkio iš tavo pusės. Bet… Nuolatos rodydamas jai dėmesį, ne tik kad užmuši motyvaciją jai tavęs siekti, bet ir parodai, koks iš tiesų tu pažeidžiamas esi. Pavydas niekada neprivedė prie gero.

Apibendrinimas: Šių dešimties priežasčių vengimas ar jų ištaisymas, gali vėl atgaivinti moters susidomėjimą tavimi ir jį išlaikyti. Stipriai rekomenduoju visiems ne tik kad perskaityt šį straipsnį, bet ir pritaikyt šią informaciją realybėje. Rezultatai jūs gali nustebinti.

Jeigu nori atgauti pasitikėjimą savimi ir tapti moterų magnetu mokymai „Pažinčių Ekspertas“ sukurti kaip tik tau.

Categories
Motyvacija Saviugda

Tai ką būtina žinoti ieškant savo pašaukimo ir aistros !

Kiekvienas iš mūsų daugiau ar mažiau svajoja rasti veiklą kuri užpildytu gyvenimą. Mes kiekvienas giliai viduje jaučiame, jog jeigu turėtume veiklą kuri tiesiog atgaivina sielą būtume laimingi. Galėtume koncentruotis į tai ir pasiektume gerų rezultatų.

Darant tai kas patinka, tu gali pasinerti į tai, koncentruotis ir mėgautis visu procesu. Ne visiems taip paprasta rasti veiklą kuri atgaiviną širdį. Vyras atradęs gyvenimo aistrą pradeda maksimaliai koncentruotis į tai ir nebesiblaško. Moteris šalia tokio vyro jaučiasi saugi ir juo užtikrinta. Moterims reikia atgijusių vyrų kurie gyveną savo gyvenimą, kurie eina savo keliu.

Labai paprasti patarimai kurie tau padės atrasti gyvenimo aistrą, veiklą kuri tave atgaivina.

1. Nesistenk atrasti savo aistros / pašaukimo galvodamas apie tai. Mylimas darbas, veikla ateina iš širdies, iš pajautimo. Tu tiesiog pajunti jog tai yra tas ko reikia ir ko kori. Tavo kūnas tai pajunta.

Jeigu tu nuolat sėdi ir nieko nedarai, bet vis galvoji kuo tau reiktu užsiimti, kas tau patiktu, kokia galėtu būti tavo aistra tu niekada nerasi savo pašaukimo. Protas tau nepadės rasti tai ko nori širdis. Nesikoncentruok į protą, koncentruokis į širdį.

gyvenimo tikslas ir aistra

2. Būk veiksme. Nuolat bandyk įvairius dalykus, bendrauk su žmonėmis ir ateis tas momentas kai tu pajusi, jog tai, yra tai ko tu nori. Tavo kūnas tai pajus, tavo širdis atsigaus. Galbūt tavo aistra kuri tave pakeltu kas rytą yra šalia, bet tu vietoj darymo daug galvoji apie jos radimą. Galbūt tau užtektu nueiti į teatrą ir tu suprastum, jog nori vaidinti. Galbūt tau patinka šokti, bet niekada nebandei to išmokti. Veikdamas tu eini link to ko nori širdis, netgi negalvojant apie tai.

3. Apie ką tu daugiausia kalbi su savo draugais, šeima, mergina ir t.t.? Galbūt tai ir yra tavo sritis kurioje tu turėtum koncentruotis veikdamas, o ne kalbėdamas apie ją. Žmonės prisikurią daugybę istorijų kodėl jie negali vieno ir kito padaryti. Visada yra dvi žmonių grupės. Vieni mato, kad kitiems sekasi ir bando patys, kiti mato, kad kitiems nesiseka ir išvis nebando.

4. Pastebėk kas tau gaunasi įdedant mažiausiai pastangų. Tiesiog darai ir gaunasi. Dažnai natūraliai mums gaunasi tie dalykai kuriems turime minimalų įgimtą talentą. Jeigu tau kažkas gaunasi daug lengviau nei kitiem, tai galbūt tai yra tavo veikla.

Tai yra paprasti patarimai kuriuose slypi genialumas. Neieškok savo aistros protu, ieškok jos širdimi, veikdamas. Būk atvira širdimi visada.

 

Categories
Laisvalaikis

Klubinis gyvenimas, žmonės, aistros, meilė ir kiti narkotikai.

Žmonės mėgsta “klubinėti”, linksmai leisti laiką, turėti slaptų nuotykių, gražiai praleisti vakarus Ir t.t. Aš žinau kaip didžioji dalis žmonių linksminasi, kur linksminasi, ko jiems reikia, kaip ir su kuo tai daro. Vieni  renkasi atsipalaiduoti nuo sunkių savaitės darbų, kiti renkasi ieškoti nuotykių, treti netgi ieško meilės, sėkmės, garbės. Viskas apie naktines personas, plaštakes ir apie tai kas gerai.

Dirbu gan populiariame naktiniame klube jau maždaug du metus. Kiekvieną vakarą stoviu ir galvoju, kodėl žmonės  vaikšto į klubus, ko čia jie ieško, o gal jų hobis tai ir gyvenimo būdas. Visokios erezijos skleidžiasi mano galvoje.
Per  tiek laiko spėjau pažinti naktinį gyvenimą, o į jį įeina daug: Aistra, meilė, svaigalai, mini intrigėlės, purvas, melas, kaukės,  “bapkės”, sėkmė irt.t.

Kiekvienas žmogus turi kažkokį tikslą naudinga jam einant į naktinį klubą. Merginos renkasi ieškoti  vienos nakties nuotykio, kitom tai tiesiog gyvenimo būdas. Kitos merginos ieško turtingo vyro, kuris pasirūpintu visomis  jos užgaidomis, trečios ieško meilės, bent kažkiek jausmų, erotikos ir romantikos. Aišku būna išimčių. Vyrai. Vyrai tikrai ne turtuoliai, o tiesiog prisitaupę paprasti darbininkai ateinantys 1-2 kartus per mėnesį į klubą, apsirengę “armani”,”gucci” rūbais ir vaizduoja turintys daug pinigų ir dažniausiai vaizduojantys “kietus” vyrukus. Visi žmones tampa tokie kokius jie norėtu matyti prieš save, o t.y. linksmi, flirtuojantys, kupini laimės ir džiaugsmo. Savimi nepabusi, nes paprasčiausiai būsi neįdomus. Visa tai kas vyksta klubuose, naktiniuose baruose ir kituose įstaigose yra labai purvina. Kaip mano kolega sako: ”purviniau už pramogų verslą yra tik politika”. Narkotikai, kurie yra pačiuose klubų tualetuose suvartojami, alkoholis liejasi laisvai. Kažkada paskaičiavau, kiek normalus klubas per vakarą surenka iš žmonių pinigų. Per  vakarėlį kuriame 300 žmonių, surenkama apie 6000lt. tarkim 2 vakarėliai per savaitę, per mėnesį – 8. Tolygu per mėnesį  48000lt. tai argi ne purvinai skamba ??

Darbuotojai turi šypsotis nors ir negali, nes prieš porą valandų mirė tavo artimas žmogus, iš išores esi laimingas ir pilnas entuziazmo, o viduje širdis plyšta ir verkia. Darbuotojas turi daryti šou klientams, kurie už tai moka, nes įdomu žiūrėti. Labai atrodo viskas normalu. Taip ir turi būti, mainu programa;). Merginos ateina tik su suknelę be jokio apatinio trikotažo, pėdkelnių ir netgi be batu, o dar ir suknelę pasikelia aukščiau. Taip patogiau, o ir prakaito mažiau;). Kitos merginos geria kokteilius ir tik stebi Dj darbą ir juo pačiu žavisi, kitos nusipirkusios vieną kokteilį geria keturiese. Ateidamas į naktinį klubą  tu patenki į nerealu pasaulį, visiškai atskirta nuo realybės. Visiškai kiti žmonės. Patys esate manau patyrę, kad parsivedi merginą , ryte atsikėlęs su ja bendrauji ir ji visiškai kitokia nei pateikė save klube, o ji teisinasi, kad vakar per daug buvo alkoholio. Darbuotojai turintys antras puses…. Antrosios puses kenčia…. Kalbu iš savo kaip Dj pusės, aš gaunu daug dėmesio, merginos apkalbinėja mano merginą, bando mane parsivežti  namo, net kartą buvo jog priėjo prie mano merginos ir pasakė: ”Gali man savo vaikiną šiam vakarui paskolinti? Aš tau sekančią dieną jį atvešiu.” , tai galima įsivaizduoti, koki spaudimą turi atlaikyti. Barmenai turintys antras puses… Dar blogiau. Kadangi merginos barmenės turi flirtuoti su klientais ir taip užsidirbs sau respect tašku ir turės pastovių klientų iš ko jos ir uždirba. O jos vaikinui nemanau, kad malonu būtų pamatyti kaip ji su visais iš eilės flirtuoja ir jiems gerinasi.

Jei nesi stiprus ir nesugebėsi atsilaikyti narkotikams ar alkoholiui, tai tavo karjera truks daugiausiai 3 metus. Po to jau galvelė nebedirbs taip kaip turėtų, pasidarysi nebeįdomus, nebegražus ir tiesiog busi nuvertintas. Tiesa! Visi turi būti gražus, jei nesi  gražus – pramogų versle neįkelsi  kojos. Deja karti, bet tiesa.
Ačiū už dėmesį draugai, tikiuosi pasitelkėte vaizdą kaip viskas atrodo realiai. Laukiu jūsų šokių aikštelėse, nenukabinkit nosies ir švęskite kai turite progą! 😉

Categories
Klajūnos labirintai N16

Klajūnos labirintai n16: Dryžuotų trumpikių kolekcija. 5

Nepamenu kaip grįžau namo. Ausys kaito, širdis plakė, nuo ilgo ėjimo pėsčiomis skaudėjo pėdas. Mano siela buvo pakibusi kažkur tarp būties ir nebūties, o mintys blaškėsi ir prieštaravo viena kitai. Barboros pasakojimas prisiklijavo kaip bjauri kramtomoji guma ir niekaip negalėjau pamiršti stipraus įspūdžio, kad gyvenimas tikrai yra teatras, o mes žmonėms  – aktoriai jame. Tačiau, kodėl vieni išsikovoja pagrindinį vaidmenį, o kiti tenkinasi antraeiliais? Aš asmeniškai geriausiu atveju tikčiau tik į aukščiausios kategorijos grimeres. Jeigu savo tikrąjį veidą užsigrimuoju neatpažįstamai, tai svetimus tikrai sugebėčiau. Įdomu kiek  uždirba grimeres? Šita fatališka mintis priminė, kad rankinėje nepagarbiai drybso stora riebi sumelė pinigų. Nebereikia man jos. Jau pavargau tarnauti daiktams, tegu nuo šiol jie man tarnauja! Gal ir gerai, kad toji  tigro akis  išėjo, palikdama man galimybę atsikartyti popierinės praeities, kuri kvepėdavo vien pinigais. Kartais netgi nemalonūs blogi dalykai yra Angelų malonė, kad atsivertume naujovėm. O skausmas nugenėja sausas žmogaus super Ego šakas, kad užaugtų nauji ūgliai. Būtinai pasodinsiu gerumo medį, kad čiulbėtų vilties paukščiai smurtą patyrusioms moterims ir jų vaikučiams.

–         Kaip gerai, kad tu namie, Vincentai, labai pavargau, padaryk man masažą, – ištariau vos įslinkus į savo namus. Manieji atrodė dar gražesni ir erdvesni nei anksčiau. Naudinga pabūti kur nors kitur, kad įvertintum tai ką turi ir galėtum sulyginti ir pasidžiaugti.

–         Jokių problemų, jau pavargau tavęs laukti, veršienos ir  daržovių troškinuką jau 3 kartus šildžiau. Skambinau, o telefonas už ryšio zonos ribų! Ar tavęs nieks nenuskriaudė, brangioji? Ar patiko ožiuko šonkauliukai? – nesustodamas kalbėjo vyras.

–         Nenuskriaudė, o atvirkščiai dar ir pinigų davė, – nusijuokiau, – o iš ožiuko liko tik ragiukai ir didelė skylė mūsų draugystėje su Barbora.

–         Oho, kaip keista! Atsipalaiduok, aš arbatos tau išvirsiu ir turėsi man viską papasakoti. Žinai, brangioji, aš esu paskolą paėmęs, ir tiekėjai laukia apmokėjimo, galėtum…..

–         Net negalvok ir netęsk šitos kalbos – trenkiau žaibu iš giedro dangaus, – net plikė sublizgėjo, ane? Matau, kad jau suskaičiavai viską iki cento, Vincentai!

–         Atsiimu visus žodžius, nesipykstam, aš tik pajuokavau, – seilę nurijo pėdų masažuotojas.

–         Žinau aš tavo humorą, žinau. Vos išgirsti žodį pinigai, tai net suprakaituoja delnai. Marš, susitepk kremu ir tik tada masažuok, biznieriau tu pilvotas. Atnešk man valgyti, gal pyktį suvalgysiu ir akyse bus šviesiau!

Slidus Vincentas, pagalvojau, tyli kiaulė, bet gilią mintį audžia. Ir kam aš jį taip muštuoju? Aš tikrai nenormali, bet tiesą pasakius, labai norėjau, kad mano paklusnusis staiga pavirstu tuo verdančiu gruzinu ir pagriebęs mane, paaukotų ant aistros aukuro ir išsiurbęs visus mano syvus, vėl stotų į kovą už geresnį rytojų. Aš noriu drąsaus aistringo riterio, o ne drebančio svetimų pinigų skaičiuotojo. Negi taip sunku suprasti, kad kai moteris pikta, jai kuo greičiau reikia kelti sijoną ant galvos ir negrįžtamai išliūliuoti blogą nuotaiką. O iš kitos pusės, negi man sunku paimti ir pasakyti? Gėda? Nenormalu? O tartis su savimi tai normalu? Ai, išdrįsiu, bet bus ką prisiminti, – tvirtai nusprendžiau, jeigu Mahometas neeina prie kalno, tai…

–         Vincenntai, nutempiau saldžiu balseliu, kur taip ilgai aaaa, ašššš alkanaaaa, – specialiai tempiau raidę a, kad pajustų mano kvėpavimą.

–         Tuoj tuoj, palauk dar Klajūne, jau šyla tavo gardūs pietūs, jau….

–         Vincennntai, aš labai noooooriu, – mane pagavo „įmink mįslę“ azartas.

–         Jau, jau, jau tuoj, va dar pakunkuliuos truputį ir atnešiu tau karštą kąsnelį, – kalbėjomės per ploną sieną.

–         O mano verge, ateeeeik, aš jau mirštu iš alkio, – provokavau jo empirinę nuojautą.

–         Va, va, jau imu pačią gražiausią trikampę lėkštę ir tuoj pat serviruoju.

–         Idiooooote, sušukau, aš noriu pasimylėti, girdi??? Kad išsexxxsintum kaip gruzinas, kad bučiuotum kaip armėnas, kad išsitaškytum manyje kaip žvėris, ledkalnio gabale tu, – man net žandai įkaito iš pasiutimo.

Išgirdau dūžtančių lėkščių mirštantį aidą, krentančių įrankių skardesį ir pamačiau ištysusi ištysusi Vincento veidą, kurio akys buvo didesnės už mano papus.

–         Klajūna, kkkką tu čia pasakei? A r r r gali pakartoti? – tai buvo paskutinis lašas mano kuklumo taurėje.

Aš atsistojau, nusiplėšiau suknelė, sugriebiau pusgyvį aistros objektą už pakarpos ir užverčiau ant stalo. Jo vargšas stuburas tikrai lankstus, neveltui vaikystėje kankinosi baleto būrelyje. Ranka suėmiau jo draugužį, kuris jau spurdėjo kaip varlė saujoje, ir ištariau aiškiai tardama kiekvieną raidę kaip pas logopedą: A š  n o r i u, k a d  t u  p a n a u d o t u m  s a v o  p a s i d i d ž i a v i m ą  p a g a l  t i e s i o g i n ę  jo  p a s k i r t į …..d a b a r,  t u o j p a t,  i r  t o l,  k o l  a b u  n u a l p s i m. Tada prispaudžiau jo galvą prie savo krūtinės. Tęsiau jau ramiau, vis tiek jau šokau žemyn be išdidumo parašiuto: – Aš noriu TAVĘS, aš noriu, kad tu nužudytum mane bučiniais, aš noriu, kad tai vyktų kiekvieną kartą man grįžus iš darbo ir prabudus ryte, aš noriu, kad tu būtum romantiškas MANO meilužis, aš noriu, kad kartais nupirktum man bent nusususią gėlę, noriu, kad pamirštum Froido nesąmonę, kad moterys nežino ko nori. Moterys žino ko nori, tik kvailos avelės nedrįsta to pasakyti…..

Nustojau vardinti norus, nes instruktažas jau buvo vykdomas užtikrintu pagreičiu ir jeigu ne tas bjaurus, siaubingas ir viską griaunantis prisvilusios mėsos kvapas ir akis griaužiantys dūmai, mes būtume labai ilgam suaugę galvomis kaip du grybai auksinę rudenį. Tyliai stebėjau kaip mūsų raudonas Pasadoblis[1] stenėdamas, aimanuodamas, nenorom virto juodais dūmais ir sliūkino pro plastikinį langą į nežinią. Rodos, vis atsisukdamas, su tikimybe sugrįžti, tačiau mano emocijų balionas meko meko kol galiausiai visai subliuško ir tyliai susmuko ant šeimyninių stereotipų šukių.

Svilėsių dūmai išsivėdino. Sėdėjome surėmę nugarą į nugarą tarytum praradę kažką svarbaus, dar negimusio, o jau pamėgto. Per radiją tyliai grojo kažkuri radijo stotis ir nejaukus jausmas visu dydžiu atsistojo tarp mūsų.

–         Atsiprašau, Vincentai, – nutraukiau nejaukią tylą, – ar mes turime ko nors išgerti?

–         Sustok, akimirka žavinga! Ar šis spektaklis tikras ar Barboros rekomenduotas?

–         Barba? Ir taip ir ne….nors pokalbis su ja mane savotiškai užprogramavo.

Mūsų akibrokštą smulkino laikrodžio rodyklių žingsneliai. Diena jau sukosi į vakaro kamuoliuką, prisiminiau daugybę neatliktų darbų ir šimtus klientų žinučių autoatsakiklyje.

–         Ar tu nesusirgai, brangioji, – žemu baritonu sumurmėjo Vincentas.

–         Turbūt, taip, aš jau seniai sergu, tik diagnozės nieks nenustato.

–         O aš pagalvojau, kad tu su Barbora buvai Kamasutros kursuose. Tu man vos stuburo neišlenkei į kitą pusę, – pasigirdo juokas.

–         Atleisk, matyt hormonų vulkanas užgožė sveiką protą, – irgi pardėjau juoktis. Vincentas atsistojo.

–         Einu iškepsiu kiaušinienės, nes nieko nebeliko tik juoduliai, o aš taip stengiaus….

–         Teisybė, einu ir aš ruoštis rytdienos posėdžiui. Lauksiu kabinete.  Pakštelėjusį drėgną bučinį tiesiai į plikę, išėjau. Atidariau visus langus. Norėjo gaivumos. Pastebėjau sklandantį oro balioną. Eh, pagalvojau, ir nebijo gi, ekstremalai, taip rizikuoti!!! Tiesa, reiks pakišti Barborai šią mintį. Ji ko gero, tik oro balione nelaužė vyrams stuburo, – šyptelėjau ir išsidrėbiau minkštoje kėdėje, verandoje.

–         Klajūteeee, valgytiiii, – išgirdau iš virtuvės.

–         Ateinu, ateinu. Pasirąžiau, paspoksojau į kaimyno langus ir nusišypsojusi gęstančiai saulei, nuslinkau naikinti pono alkio.

–         Ar girdėjai apie gaisrą 4Skersvėjų klube? – paklausė „manulis“ (Barbos autorinis naujadaras, tas „manulis“ skamba kaip „mėnulis“ toks šaaaltas šaaaltas. O ko norėt? Su Barbora tik mėnulis ir gali gyvent…)

–         Girdėjau, girdėjau, net gi turiu naudingos informacijos teisėtvarkai.

–         Tikrai? Oho, papasakok, – susidomėjo Vincentas, – Žinoma, jei tai ne konfidenciali informacija.

–         Tai buvo tyčinis padegimas vardan „nekaltybės“ išsaugojimo, – padariau gražią mimiką ir nusprendusi nutylėti apie „tigro akį “ ir pinigus, norėjau tęsti…

–         Kokią nekaltybę? Kieno neeekl… Ei, Klaja, kur tu matei, kad nekaltybės į klubus vaikščiotų, nekurk anekdotų! – įsitempė vyras.

–         Ko čia, taip išsigandai, lyg pats būtum ten nekaltybių ieškojęs, – jo reakcija man pasirodė juokinga, nes Vincentas buvo geras pašnekovas. Jis mokėjo klausytis, niekada nepertraukdavo ir susimąstęs iškeldavo problemos hipotezes, bet tik pokalbio pabaigoje.

–         Gerai, tęsk, tiesiog neįvertinau tavo alegorinių vaizdinių hiperbolizavimo.

Taigi…..Mūsų flirto ekspertė, Barbora, užsižaidė ir susipyko su vyru, gavo į dūdą ir prisigėrusi atsidavė kažkokiam juodam princui ant užtikrinto mamonos[2] žirgo. Tas išplėšęs pažadą, kad toji taps jo žmoną, kažkam paskambino ir Barbora suprato, kad reikia nešti sveiką kailį ir kuo greičiau. Bet galimybių tą padaryti nesimatė. Gašliai  turtingas būsimas jaunikis nepaleido josios kamanės liemens iš rankų nė minutėlei. Barbora paprašiusi atnešti jai taurę brendžio, greitai pasislėpė po stalu. Raudonos staltiesės kraštai buvo vienintelė jos viltis. Neįsivaizduoju, kaip ji tilpo po tuo stalu? Tiek daug gyvo svorio! Grįžęs ponas palūkuriavo, palūkuriavo ir pradėjo ieškoti, šūkauti, pareikalavo užrakinti išėjimo duris ir vis daužė kumščiu į stalą, po kuriuo ir drebėjo mūsų gražuolė. Ir nuo to daužymo „per galvą“ Barborytei gimė išsigelbėjimo planas. Susiradusi rankinėje žiebtuvėlį, padegė staltiesės kairįjį kraštą, kuris buvo tarytum prilipęs prie įsiutusio Užkaukazės atstovo kelnių. Kilo didžiulis sąmyšis, ponios cypė, ponai keikėsi, kažkas puolė gesinti mėtydami egzotinių vazonų žemės, kažkas susiprotėjo surinkti 112. Pasinaudojusi panika ir dūmų skraiste, Barbora įsikabino vienam gaisrininkui į parankę ir paprašė išvesti į gryną orą. Neva svaigsta galva. Tasai nuoširdžiai įvykdė savo tiesioginę gelbėtojo pareigą, bet vos ją išvedęs į kiemą, nustėro iš nuostabos, ilgai stovėjo įsižiojęs nes, ką tik buvusi jo glėbyje leisgyvė dama dingo iš jo akiračio kaip ugnies paukštė, rodos jos ten net ir nebūta, o tik pasivaidenta…..



[1] Ispanų temperamentingas šokis (Bulius ir skraistė)

[2] Pinigų (mamona – pinigų Dievas iš Biblijos)

Categories
Klajūnos labirintai N16

Klajūnos labirintai n16: Dryžuotų trumpikių kolekcija. 4 dalis

Įsėdusi į taksi, pastebėjau dvigubą vairuotojo kaklaraiščio mazgą, išlygintas kelnes ir malonų aromatą salone. Kodėl anksčiau viso to nepastebėdavau? Nejau buvau apakusi, apkurtusi, beformė, bejausmė vaikščiojanti medūza?

Įstrižai pralėkus visą Vilnių, išlipau norėdama pasivaikščioti ir susidėlioti pokyčių detales į aiškiai suvokiamą vaizdinį. Skaisčiai švietė saulė, vėjas dvelkė į veidą, plaikstydamas plaukus ir suknelę. Lengvutės kojos smagiai dėliojo žingsnelius, aukštakulniai nesikabino už pakrypusių plytelių ir jei nekreipti dėmesio į gurgiantį pilvą tai nuotaika buvo spalvota ir pakili. Ėjau neskubėdama, iškėlusi galvą, šypsojausi pakeleiviams, klegantiems vaikams, sėdinčiam seneliui ant suoliuko, mielom močiutėms su šuneliu ir krūmuose čirškiantiems paukščiams. Širdis plakė nauju ritmu, nes mano vyras GRĮŽO ir turiu jam duoti dar vieną šansą. Visi mes ne iš pieno plaukę – paklaidžioję velniškai skaudžiais klystkeliais sugrįžtame prie tikrų vertybių. Na ir kas, kad įžengė į penktą dešimtį? Na ir kas, kad pilnas ydų, juk ir aš netobula. Visą laiką jaučiau, kad be jo man trūksta vienos rankos, vienos kojos, o kartais pusės širdies….Juk dabar dviese bus lengviau irkluoti savo gyvenimo laivą, o vis dar rusenanti meilė sulopys mūsų bures. Dėliodama mintis, mačiau pilnus balkonus spalvotų palergonijų, net palinkusią nuo  krepšių iš visų didžiųjų prekybos centrų skubančią jauną moterį ir su nėštukės pilvuku bendraujančius būsimus mamą ir tėtį. Užsisvajojusi dairiausi Barbos 13 – ojo namo ir supratau, ko visą laiką man trūko. Man reikia tapti MAMA! Taip, taip, jau pats laikas vaikeliui ateiti į šį nepaprastai sudėtinga, bet tuo pačiu nuostabiai gražų pasaulį. Naujas posūkis mano ir Vincento biografijoje ir naujas startas į artimus santykius.

–         Klaja, Klaaaja, laukiuuuuu,- išgirdau draugės balsą kažkur viršuje, jos galva prisagstyta metalinių suktukų atrodė mistiškai, kaip iš baobabų planetos, – liftas nebeveikia, sooorryyyyy.

–         Barba, na kodėl neperspėjai, – romantika dingo akimirksniu,- būtum pas mane atlėkusiiiii, – šaukiau užvertusi galvą, bet vėjas nunešė žodžius į priešingą pusę.

Užsikeverzojusi į 7 aukštą vos kvapą atgavau. Kam aš tuos aukštakulnius aviu? Barba sugeba sugadinti visą statinę medaus! Prasivėrė durys, Barbora, laikydama pažastyje didžiulį persų katiną, dirbtinai išsišiepusi, sagstosi chalatėlį:

–         Negalėjai net sagos užsisegt, kol pakilau, velniai griebtų! Ko čia išsišiepusi tokia? Turbūt nuo Pranuko ką tik nušokai?

–         Nepavydėk, mano burbalyte, – išsiviepė draugė su aiškia šviežios palaimos gaidele, –  sorry dėl lifto, mes patys nustebę, matyt vyks profilaktikos darbai.

–         Ar Jūs mylitės visą parą? – patraukiau per dantį, – turbūt jį vargšelį visai iškankinai, skaitei apie ribotą vyrų spermatozoidų limitą?

–         Eime gert imbierinės arbatos, spermatozoidų skaičiuotoja tu, kuo daugiau juos naudoji, tuo jie greičiau pasigamina, čia kaip uodai dauginasi skrisdami, – abi smagiai nusikvatojome ir apsikabinome.

Jaukus mažas butukas prakvipęs smilkalais, prietema, visur žvakutės. Raudonų aguonų tapetai, rytietiško stiliaus baldai, keistai išmarginta grindų danga, palangės lūžta nuo skintų gėlių  ir daugybė nuotraukų prisagstyta ant didžiulio veidrodžio. Savitai stilinga, bet tuo pačiu per saldi betvarkė.

–         Ar čia tu nuotraukose, – paklausiau į jas rodydama pirštu?

–         O, taip, manulis dievina mane fotografuoti, ypač nuogą. O po to net susijaudiname jas žiūrėdami, – Barba didžiavosi savimi ir visai nesivaržė savo apvalumų. Iškirptė buvo per daug gili arbatos gėrimo ceremonijai.

–         Hmmm, – nustebau, – o Jūs be sekso dar ką nors veikiate gyvenime?

–         Na tai žinoma, – juk yra darbai, rūpesčiai, įsipareigojimai, verslo reikalai, mano grožio puoselėjimo procedūros, – su pasimėgavimu vardino draugė. Va, pavyzdžiui šiandien, manulis grįžo papietauti namo, bet pamatęs, kad aš vis dar be apatinių ir darausi pedikiūrą net nesupyko, kad nieko nepagaminau. Pats išsikepė kiaušinienę. Užvertė mane ant stalo bučiniui, krūtys į lėkštę tik plampt jam prieš nosį ir nieko nelaukdami nulėkėm dar…. pasismaginti…

–         Oi, tik jau užteks čia tų smulkmenų, kaip tau ne gėda, – pajutusi pavydą ir aštrų pulso tvinkčiojimą kelnaitėse, nutraukiau jos saldų pasakojimą.

–         Tai, kad tu visai sužievėjai be fantazijos ir be sekso, – atkirto Barbora. Jau geriau papasakok apie savo proto išeiginę ir kodėl tu šiandien ne darbe?

–          Palauk! Palauk! Negi pamiršai ko aš čia atvažiavau? Beje, o kur ožiuko šonkauliukai? Tu mane apgavai?

–         Grįš Pranulis iš darbo, nuvažiuosime į sodybą. Ten mūsų šeimininkė stalą jau bus paruošusi, ar jau nori valgyti, brangute?

–         Pranulis. Manulis. Oi, oi, oi. Ar man reiks pasislėpti vonioje, kol eilinį kartą pasimylėsite? – pasišaipiau, nors pati daug ką atiduočiau už panašią galimybę.

–         Kodėl tu tokia bjauri? – Barba numetė šaukštelį ant stalo, – Kas kaltas, kad tu nuogo vyro bijai? Užplombavai savo šventąją ir tik pelės ten landžios po mirties! Nereikia čia vaipytis. Nepatinka? Gali drožt į savo ledo rūmus!

–         Ožka! Ar mane pasikvietei pasakoti apie savo seksualines vingrybes sriubos lėkštėje? – pakėliau balsą ir aš, – grąžink man švarkelį ir aš dingstu ir daugiau man nebeskambink. Klausimų turi? Draugės akys išsiplėtė, bandė dar kažką sakyti, bet paskubomis nurijo žodžius ir dirbtina šypsena pasipuošė nuraudusį veidą. Pašoko, puolė plauti puodelius. Mačiau kaip virpa jos nugara.

–         Kas nutiko? Ko drebi? – skubiai paklausiau, net nenutuokdama koks atsakymas jau seniai paruoštas.

–         Klajute, – ji pralemeno plonu lapės balseliu, – reikalas tameee…na aš tau viską paaiškinsiu, Klajute, švarkelio nebėėėėra, – vos vos išgirdau paskutinius tylius žodelius.

–         Ką tu pasakei? – taip trenkiau kumščiu į stalą, vos kauliukai nesutrupėjo, – ar gali paakaartooooti tai garsiai ir aiškiai? Pakėliau minkštąją, alkūnes įrėmiau į stalą, o kaktą į josios kaktą. Mūsų akys nenorom susitiko. Jaučiau nosies šnopavimo šilumą ant savo veido. Barbora atšoko ir žagsėdama pradėjo rinkti reikalingus žodžius:

–         Brrrangi Klajūna, prašau tik išklausyk. Tik pasėdėk ir išklausyk, o po to galėsi paimti tuos 3 tūkstančius ir nusipirkti dar madingesnį ir dar seksualesnį drabužį. Supranti…..Pameni tada nuvažiavau į 4 skersvėjų klubą? Pameni? Atrodžiau pritrenkiančiai. Neonų šviesoje švarkelio tigro akis žerėte-žerėjo. Toji akis tarp mano krūtų atrodė mistiškai viliojančiai ir seksualiai. Vyrai nenuleido akių, o moterys seilę varvino. Tas juodkumštis užsižiopsojęs net pokerį pralaimėjo mano Pranuliui. Po to nemažai išgėrę, šokom, juokavom, kvailiojom, kol maniškis iškėlė man pavydo sceną ir trenkė man per veidą. Mane puolė ginti kažkoks pilvotas gruzinas. Jie susimušė. Ir tada Pranas išvažiavo vienas, o aš likau. Labai pykau, kad trenkė man. Pirmą kartą buvau pažeminta kitų akivaizdoje. Nors…pati kalta, juk taip įsijaučiau į vaidmenį, flirtavau su visais ir fantazijose mylėjausi su visais iš karto. Eh, alkoholis išsuka visus varštelius iš vargšės makaulės…pamenu, kaip šokau tango su savo gruzinu-gelbėtoju ir isteriškai juokiausi kai jis kubietišku cigaru pradegino švarkelio nugaroje skylę. Juokas rimo rimo, o aš blaivėjau…blaivėjau nuo minties, kad tavo….švarkelis sugadintas, – Barbora greitu judesiu iš šaldytuvo ištraukė šampaną, įsipylė sau, įpylė man ir nudelbusi akis į grindis tęsė tos siaubingos nakties istoriją. Aš klausiau įsižiojusi ne iš nuostabos, o iš gailesčio sau ir iš pavydo, kad aš niekada nepatirsiu viso to. Matyt aš nemoku linksmintis, nemoku nusileisti nuo savo susikurto pjedestalo. Ideali? O kam reikalinga ideali moteris? Akivaizdu, kad blogoms mergaitėms ir dangus, ir seksas, ir pinigai, ir pragaras. O mes „idealios“ tik stebime kaip juda gyvenimo traukinys, o įsėsti į paskutinį vagoną neleidžia kvailas išdidumas ir buki padorumo taisyklių garbinimai. Gurkštelėjus šalto šampano, mano šalta širdis dar labiau sustingo.

–         Tęsk, tęsk, savo pasaką, – šaltai tariau, – turbūt ilgai kūrei šią versiją, – netgi dabar nenorėjau parodyti savo tikro veido.

–         Klajūne, klausyk, aš tau atlyginsiu, tik nesipykstam, prašau! To, ką papasakosiu toliau, nieks neturi žinoti. Jei išduosi – man mirtis kopūstuose,- Barba norėjo nusijuokti, bet greitai susigriebė. Taigi, kai supratau, kad švarkelio nebėra, o gruzinas turtingas, planas gimė savaime. Trumpai tariant aš jį sugundžiau labai lengvai, be didelių pastangų. Šokant pakuždėjau į ausį, kad pavargau ir kad noriu šampano vonios, pinigų lietaus. Laužyta rusų kalba susitarėme, kad mylėsimės visą parą jo apartamentuose Druskininkuose, kad aš ištekėsiu už jo jau rytoj (Barba vėl pradėjo juoktis, bet mano šaltas veidas buvo rimtas) ir kai kelnėse jo vyriškasis AŠ tapo storesnis už jo piniginę dosnusis gruzinas pasisiūlė išpildyt visas mano užgaidas. Tai buvo mano pergalė, Klajūte! Aš švelniai įkišau jo nosį tarp krūtų, dešine koja apvijau jo koją, kaire ranka susiradau jo diržo sagtį ir sukuždėjau:

–          „О мой сладкий бох страсти моей, купи этот бриллиянт как знак твоей любви, мой нежный зверь груди моей, я хранила его и себя только тебе”, tada jis springdamas nuo geismo, nusivedė mane ant raudonų minkštasuolių, kur rūkomas  kaljanas, pakėlė sijonuką ir pradėjo glamonėti šlaunis, žadėdamas: „Да, моя радость я все Звeзды тебе подарю“. Išplėšė tavo tigro akies sagtį ir įsidėjo į kišenę. Tada žiauriai skaniai kaip kūdykis įsisiurbęs į apsinuoginusius spenelius už petnešėlių užkišo didžiulę krūvą pinigų!!!! Nepyk, Klajūna, tai buvo didžiausias orgazmas mano gyvenime. Jo žvėris įsiveržė tai greitai ir taip galingai su visom kelnaitėm, kad aš net savo gimimo datą pamiršau. Už  tai atiduočiau sielą velniui. Klajūte, jis tikras sekso dievas! O švelnumui nėr žodžių apsakyti. Jo galingas žvėris taip ilgai gali klajoti mano labirintais, uhhhhh! Išgerkime, – šūktelėjo ir su apetitu išmaukė visą taurę šampano. Mačiau kaip spindi jos akys. Tikiu, kai sakoma, jog skanus orgazmas prailgina gyvenimą 2 valandom. Žinoma, aš nepateisinu intymumo viešoje vietoje su nepažįstamu, bet šis atvejis buvo kažkoks išskirtinis. Užmerkiau akis ir bandžiau viską įsivaizduoti.

–         Brangute, brangute, ei girdi? – Barbora papurtė mano ranką, – tu klausaisi?

–         Taip, taip, susimąčiau – atsakiau.

–         Ar apie gruzinišką temperamentą, mmmm?

–         Ne, apie gaisrą 4Skersvėjų klube, galiu lažintis, kad tu prisidėjai prie tos ugnies. Barbora užspringo, pradėjo kosėti ir juoktis vienu metu. Po kelių minučių jau abi verkėme iš juoko, apsikabinusios stalo kojas.

Klajūna

Categories
Klajūnos labirintai N16

Klajūnos labirintai n16: Dryžuotų trumpikių kolekcija. 3 dalis

Šis rytas buvo keistas. Manęs NIEKS nebeerzino!!! Pamaniau, kad susirgau „morning-anti-fobijum-sulfatum“ liga nuo surakinusio mano stiprią valią „seksum-faktum-vincentum“ hipnozės seanso. Šiandien net veidrodyje šypsojosi man gražios moters atvaizdas;

Graži, vis dėlto aš, a, – mirktelėjau savo atvaizdui, – ir papai visai nemaži, ir klubai kaip pusiau perpjauta kriaušė. Ai, ta mano Barba tik iš pavydo pravardžiuoja mano tobulas formas. Aš juk nekalta, kad jos vien speneliai didesni už manuosius trigubai. Įsivaizduoju, kaip ji cyps smaugiamo viščiuko gerklyte ( Dieeeeve, kaaaaaaip tau geeerai…) sužinojusi, kad ir aš patyriau ORGAZMĄ. O kai papasakosiu, kad Vincentas gavo į snukį už tą moterų orkestro pingvinę-saksofonistę nuo josios naujo gerbėjo-gruzino ir dar, kad gavo 5 tūkstančių eurų premiją-išpirką, ir kad dabar tie pinigai yra mano už atleidimą ir teisę Vincentui grįžti į mano miegamąjį! Barborą ištiks ilgalaikis nagų graužimo priepuolis. ( Ji visada taip daro, kai susijaudina ). Ji vis juokdavosi:

–          Na, ir vyrą gavai! Vinccccentas, Vincccentas, kaip didelis  plonas centas po padu. Pagaliau

atėjo diena, kai galėsiu įrodyti, kad mano centas-Vincentas padarė žygdarbį ir buvo nominuotas mano garbės ordino kavalieriumi, – šios ir kitos, lenktyniaujančios tarpusavyje mintys, sukosi mano galvoje, kol gulėjau sūkurinėje vonioje ir mėgavausi makadamijų aliejaus aromatu.

Saulė jau seniai buvo pakilusi virš mėlynųjų dangoraižių. Mano kavalierius sukosi virtuvėje, bandydamas dar kartą mane nustebinti savo kulinariniais išmastymais. Turiu pripažinti, kad net ir patį prasčiausią patiekalą jis išgelbėdavo priberdamas begale įvairių prieskonių. Prieskoniams jis galėtų išleisti visas savo pajamas. Šiandien man buvo pažadėta itališka makaronų suflė su krevetėmis ir špinatų-graikiškų riešutų padažu. Manęs neerzino netgi tie džeržgiantys garsai, kai jam, vargšeliui, nuolat kažkas krito iš rankų ir netgi tai, kad jis sukiojosi virtuvėje nuogas su mano trumpa prijuostėle. Jaučiausi nuostabiai. Gal tai ir yra laimė? Gal tai ir yra mylimos moters kasdienybė? Aš plačiai nusišypsojau, pamačiusi ateinantį su rožę dantyse savo kulinarą, kairėje rankoje mano pietūs, o dešinėje raudonojo vyno butelis. Jis patyrusio akrobato vikrumu įlindo į mano burbuliukų vonią ir numetęs rožę – pabučiavo.

–          Here you are, my dear lady 1, – švelniai tarstelėjo.

–          Amantes amentes 2, – pabandžiau prikelti kažką protingo iš atminties ir sublizgėti. Vincentas su įstrigusia šypsena veide iššoko, nubėgo atsinešti pietų porciją sau. Visgi neištvėriau nepasakius:

–          Tik būk geras valgant necepsėk kaip bobulės kriuksė Vanda ir žiaumodamas nekalbėk, gerai?

–          Kluaja, braungioji, tuavo švielnios pastaabos gyydo muano ydas. – jau prisikišęs tiek kiek telpa teisinosi mano virėjas.

–          Žinok, kad iki šio momento manęs nieks neerzino, netgi tai, kad tu pripėdavai muilinom pėdom japonišką kiliminę dangą. – mano akys sužiežirbavo.

–          Vaaaalgyk, o po to aš pasirašysiu bet kokią elgesio instrukciją tavo rūmuose, – tai pasakęs, įpylė vyno, pabučiavo ir man atlėgo. Deja neilgam. Vos suspėjau mandagiai susisukti lakštinius aplink šakutę, dingo apetitas, nes kaip sulėtintam filme stebėjau kaip mano džiakuzėje plaukioja tai, kas netilpo į priešais sėdinčio paršo burną. Giliai įkvėpiau daug daug oro, kad rėkimu neišbaidyčiau gerosios šio ryto čakros ir AČIŪ DIEVUI suskambo mano mobilus telefonas!

–          Alio, – atsiliepiau labai greitai, nes ekranėlyje straksėjo nepažįstamas numeris.

–          Klajūnočka, brangute, čia Barbora iš Pranuko telefono. Atsisėsk, nes nugriūsi. Tieeeek turiu tau papasakoti!!

–          Aš guliu, pradėk nuo esmės, – sukalbėjau greitakalbe.

–          Guuuli?? Kur guli? Su kuo guli? Kodėl guli? Tu ne darbeee? – cypsėjo Barba.

–          Šiandien tarptautinė proto išeiginė ir maisto naikinimo diena. Nežinojai?

–          Intrigaaaa! Privalai man viską papasakot, aš privalau viską žinoti, nes antraip pražilsiu iš smalsumoooo, – matyt Barba trypė kojom, nes trūkčiojo jos balso amplitudė.

–          Rodos, tu man ketinai kažką papasakot man prisėdus, – pertraukiau ją, – jei skambini be išankstinio perspėjimo sms žinute, vadinasi tikrai kažkas netikėto tavo daugialypėje biografijoje.

–          O taaaaip! Tu gerai mane pažįsti! Tikiuosi tavo proto išeiginė bus koziris man, – išsidavė draugė.

–          Ką?! – taip surikau, kad šakutė iškrito iš Vincento rankelės, – negi sugadinai mano švarkelį???

–          Ne, neee, –  mekeno Barba paskubom, – nedaryk skubotų išvadų, geriau ateik į svečius ir mes ramiai pasikalbėsime. Pranukas keps ant žarijų ožiuko šonkauliuuuukus…

–          Eh, drauge, kužda man nuojauta….eh, tu išbalansavai mano katarsio būseną, – apkaltinau ją gurkšnodama vyną.

–          Tai pasiimk tą savo katarsį su savimi ir abu atvažiuokite, laukiuuuu – greitakalbe priminė adresą ir paskubomis numetė ragelį.

Akimirkai stojo tyla. Mąsčiau. Nuojauta kuždėjo, kad draugė peržengė visas padorumo ribas ir dabar prašys pinigų ilgalaikei negrąžinamai skolai. Ji niekada negrąžindavo pinigų. Netgi tada kai Pranuko ožkų verslas išsiplėtė iki kaimyninių valstybių rinkos. Kartą konkurentai pabėrė kažkokių miltelių ir visos 100 ožkų su 50-ies ožių banda krito kaip negyvos. Užmigdė. Sukrovė į furgoną ir norėjo išvežti į Kaliningrado pakraštį mėsos perdirbimo smirdančią gamyklėlę. Pamenu atlėkė abu. Man rankas kojas bučiavo, žadėjo bendradarbiavimą ir visas ožkas pavadinti mano vardu! Aš taip įsižeidžiau ir išvariau juos lauk. Bet visgi paskambinau tam tikrais telefonais ir ožkos su ožiais buvo laiku išgelbėtos. Pamenu, Vincentas susilažino su Pranuku, kad vienas ožys išsirenka sau vieną ožką rytiniam apvaisinimui, o antrą ožką – vakarui. Aš su Barborą žagsėjom nuo juoko, klausydamiesi dviejų ožių ginčą apie ožių bandos instinktus. Sakėsi esą, ožys nelipa ant bet kokios ožkos, o išsirenka pagal panašų kvapą. Teko žagsulį karštu vynu gesint, kai tiedu išsiruošė slaptam stebėjimui su palapinėm. Grįžo ryte nusiminę, nes užmigo belaukdami poravimosi ritualo.

–          Apie ką mąstai? –  pilvo vergo klausimas grąžino mane į realybę.

–          Cogito ergo sum 3.

–          Nesiginčiju. Kur važiuosi?

–          Šūdvabalių 13-13, – pykau, nes jis suvalgė net ir mano porciją!

–          Nuo kada Lietuvos sostinėje toks gatvės pavadinimas išdygo? Kur žiūri valstybinės kalbos komisija? – piktinosi Vincentas.

–          Jonvabalių! Jonvabalių! – nemitinguok.

–          Tai, kad tavo interpretacijos verčia iš koto, Klajute! Ką veiksi pas Barbą?

–          Sakė, kad ožiuko šonkauliais vaišins. Bet jaučiu teks tą vištą gerokai apipešioti už padarytą žalą mano švarkiukui. Finansinę injekciją į šio mėnesio balansą neabejotinai išsireikalausiu. Ačiū, Vincentai, už kulinarinį šou, kuriame pats buvai ir virėjas ir degustuotojas. Ak… Paduok man rankšluostį ir kviesk taksi. Kol grįšiu sutvarkyk namus ir paskambink mano mamai, kad nusipirktų raminamųjų vaistų. Sakyk „Ei, mamute, žentas grįžta – mobilizuok jėgas naujam karui“.

Klajūna


[1] Mano brangioji ledi, čia Jums.

[2] Įsimylėję – sukvailėję (lot)

[3] Mąstau, vadinasi esu (lot.)

Categories
Klajūnos labirintai N16

Klajūnos labirintai n16: Dryžuotų trumpikių kolekcija. 2 dalis

–          Vincentai, – surikau, – aš tavęs nekenčiu, nekenčiuuuuu, nemyliu, nešdinkis iš mano namų pas savo kvailą pingvinę!

–          Kam tiek negatyvizmo? – abejingai sumurmėjo Vincentas, – Visų pirma pasisveikinti reikia, ar tėvai nemokino? Jis atrodė siaubingai: ožio barzdikė praradusi formą, marškiniai suplėšyti, ant kaklaraiščio kraujo krešuliai, kakta perskelta. Apsidairiau. Langai užverti. Durys užrakintos. miegamajame mėtosi batai, o švarkas su išversta rankove ir siaubingai nutįsusi ryža kojinė kabo ant televizoriaus!!!!!

–          O prakeiktas ryte! Matau tu ir likai toks pat nevėkšla ir bjaurus abejingas tipas, lauk iš čia! – savo ilguoju rodomuoju pirštu aiškiai nurodžiau kryptį.

–          Tu nuoga gražesnė net už grakščiausią gazėlę, – pertraukė mano riksmą exsas, –  aš geidžiu tavo kūno, tavo plaukų kvapo, tavo apdžiuvusių lūpų ankstyvą rytą ir to šalto sakinio po antklode „….man skauda galvą…..“. Tik dabar atsipeikėjau, kad stoviu visiškai nuoga prieš ant grindų sėdintį sugniuždytą Dievo sutvėrimą, išsidraikiusiais plaukais, plačiai į šalis praskirtom  kojom, suspaustais kumščiais ir neapykantos perkreiptu veidu. Įdomus fenomenas žmogaus pasąmonė, kuri per šimtąją sekundės dalį nunešė mane tolyn į praeitį. Prisiminiau tuos nekaltus pasimatymus Vingio parke, didžiulę puokštę iš pievų gėlių restorane po virtuozų koncerto filharmonijoje, pirmą bučinį autobusų stotelėje ir aprasojusius abiejų akinius. Dažnai galvodavau, kad tie aprasoję akiniai padėjo susidoroti su pirmąją gėdos jausmo banga. Mūsų žandai degte-degė kai susiliejo lūpos, o pulso tvinksėjimo ausyse daugiau niekada nebegirdėjau. Niekada. Iki šios minutės. Aš degiau raudoniu ne iš kuklumo ar gėdos, o iš apmaudo, kad nesugebėjau išstumti Vincento iš savo širdies. Vėl prisikėlė pulsas ausyse, kaip Bernardinų bažnyčios galingi varpai: din-dannnn, din-donnnn din-dannn skriejo į skardinę mano sąžinę atsimušęs aidas. Jo didžiulės mėlynos akys, kuriose nuskendo mano prigimtinis mergaitės tyrumas, dabar buvo įsisiurbusios į apatinę kūno dalį. O kaip gi kitaip? Juk toji „išdavikė“ buvo tiesiai prieš jo nosį!!! Aš žaibo greitumu išstvėriau iš jo rankų viskio butelį ir savo makaulėje ištrynusi sms iš pragaro „TRENK JAM, UŽMUŠK JĮ IR LAISVĖ ATEIS TAVO SIELAI“ godžiai užverčiau galvą ir gėriau, gėriau…. Kol ta bjaurybė slydo mano gomuriu supratau, kad išdidumo kovą aš pralaimėjau, tačiau sunkus karas dėl meilės dar priešakyje.

–          Aš tau turiu tik vieną klausimą, – nurijusi stiprų gėralą, pasakiau Vincentui ir susmukau tiesiai prieš jį ant šaltų grindų.

–          Gerai, klausk ko tik nori, – jis ištarė, net  nenuleidęs alkanų akių nuo manųjų.

–          Kada baigsi gerti mano kraują? Kiek sumokėjai Henriui už raktų kopiją? Ką reiškia tie smirdantys rožių likučiai ir eurų mėšlo krūva? Kodėl tu sumuštas? Kodėl tavęs vis dar neužmušiau ir kur išgaravo ta kvaila blondinė, kuri taip skaniai čiulpė tavo saksofoną?  – išpyškinau vienu oro įkvėpimu.

–          Ar tai buvo tik vienas klausimas? Nuo kurio pradėt atsakinėt? – jis sureagavo labai natūraliai.

–          Klausyk, Vincentai, beliko tik 5 mano kantrybės lašai…..

–          Klaja, Klaaaaja, kai štai taip sėdi prieš mane, nuoga, jogos poza sukryžiavusi kojas, aš kurčias ir tetrokštu vėl klajoti šiuo garbanotu takeliu tiesiai į mūsų rojų…mmmm…. – jo kvėpavimas sutankėjo.

–          Nešk lauk savo dryžuotus triusikus, nekenčiu tavęs, – susigėdusi pašokau, griebiau chalatėlį, prisidengiau, nors širdis išdavikė pradėjo plakti stipriau. Vincentas taip pat pašoko, mago judesiu nusviedė kelnes ant palangės ir atsistojo už nugaros. Jo rankos jau slydo mano vėsia nugara, jaučiau kaip viskio svaiginanti jėga užvaldo mintis, valią, jaučiau jo saksofoną kiekviena sėdmenų ląstele ir baisiausia tai, kad nebegalėjau priešintis. Protas paskelbė karą jausmams. Aistra pagavo sielą ir vienu lyžtelėjimu kažkur prie dvyliktojo stuburo slankstelio ištrynė visas mintis.

–          Duok man dar vieną šansą, leisk man įrodyti, kad tik tau esu sutvertas ir tik aš vienintelis vertas tavo esmės, – kuždėjo man į ausį geismo iškreiptas jo balsas, – juk kentėjai, juk maldavai bemiegių naktų stabų, kad išdžiuvę upeliai vėl galėtų čiurlenti….Atsisukau. Įsistebeilijau į Vincento drėgnas akis, norėjau kažką sakyti, bet lūpos užkirto kelią žodžiams. Kai pirštai susipynė mano plaukuose, kai krūtys skendo bučiniuose, kai saksofonas užgrojo aistringą paryžietišką tango melodiją– buvau pasiruošusi numirti. Užmerkiau akis ir mėgavausi pavogta laimės akimirka, pavogta iš savęs pačios. Iš likimo. Iš visų pasaulio blondinių! Visų dievų ir demonų. Jaučiausi pati seksualiausia Playboy žurnalų žvaigždė, nors buvau krauju ir motinos ašaromis prisiekusi daugiau NIEKADA nesimylėti. Šį keistą rytą AŠ esu KARALIENĖ! Šis solo koncertas tik MAN, visi bilietai rezervuoti visiems metams  į priekį ir perkąsiu gerklę bet kam, kas tik kėsinsis į MANO aistros auksinę žuvelę ,nors ir su dryžuotais pantalonais.

Klajūna

Categories
Klajūnos labirintai N16

Klajūnos labirintai n16: Dryžuotų trumpikių kolekcija. 1 dalis

Šimtaragio alėja šiąnakt bauginanti. Užgeso vienintelio gatvės žibinto stiklo akis. Varinis pakrypęs sargas ar ūkdavo vėtroje, ar stenėdavo šerkšne, ar spindėdavo saulėje, ar mirkdavo lietuje, tačiau visada manęs laukdavo. Kiekvieną kartą pasisveikindavau su juo: išeidama į darbą ir grįžusi iš jo.

Dabar pasišviesdama mobiliuoju telefonu tik iš trečio karto radau spyną. Trakštelėjusi rakteliu, greitai įsmukau namo ir užtrenkiau duris. Nejauku. Rodos dingo net mano beformis šešėlis. Ir tyla tokia spengianti aplink, nė krust nė vienas medelis. Viskas. Apsisprendžiau. Rytoj išsikviesiu elektriką ir daugiau nebeskaitysiu detektyvų.

Užsidegiau lelijos šviestuvą, nusimečiau paltą, nusispyriau aukštakulnius, nusviedžiau mobilų ir tik įkvėpusi The Million aromato nuo savo šalio pastebėjau, kad nebėra mano ilgiausio prancūziško nago!

–         O, ne! – pagalvojau –  vėl minus šimtas iš mano vargšės sąskaitos! Nuotoliniu pulteliu įjungusi ENIGMA, puoliau ieškoti dildės, nes jei sugadinsiu šilko pėdkelnes, rytoj liksiu be pietų. Neradusi jos prieškambaryje, nutipenau ieškoti į miegamąjį.

–         0, tu šventas šššššikniau!!!!!! – net išdžiūvo gomurys pamačius savo lovoje pilna rožių žiedlapių ir eurų. Kai patryniau akis, pamaniau gal kavos per daug prisisiurbiau, mano dešinės dirbtinės blakstienos pakibo kažkur ore tarp nosies ir grindų, bet man jau buvo jūra iki kelių. Murmėdama visus protėvių užkeikimus stvėriau telefoną, surinkau Henriui.

–         Pypt, pypt, pypt, oi žalia rūta, oi žalia mėta , ko gi tu nežydi bernų numylėta….oi…

–         Na ir bukanosis, na ir pyptoną pasirinkęs – drebėjau iš pykčio.

–         Alioooooo, sesula?

–         Aliooooo, alioooooo, ką negali žmoniškai pasakyt alio? Ko nekeli rago? Ar kelnėse susipainiojai?

–         Nestūgauk, sesula, gal grybukų prisiuostei? Kas nutiko?

–         Kas, kas?! Tu davei raktus mano sliekui? Tu ???

–         Ne, sesula, o kas nutiko ? Apvogė?

–         Idiote, mano lova pilna pinigų ir rožių!!!

–         O, tai sveeeeikinu, tai šveeeentė! Ko šauki tada? Gal nori pasidalinti?

–         Henri, būk geras, – trumpam nutilau, reikėjo nuryti pykčio seiles, – aš bijau, ką man daryti?

–         Kviesk policiją, tegu išsiaiškina. Gal tavo sliekas banką apvogė, tave į cypę uždarys, o pats liūliuos tavo draugės celiulitą tavo lovoje, – sarkazmas buvo nesvetimas broliui.

–         Na, Henri, ačiū tau širdingai, – mano įtūžiui nebuvo ribų, – nedrįsk rodytis man akyse, nei iki mano mirties, nei po jos!

Padėjusi ragelį kurį laiką galvojau. Skambinti policijai? Skambinti buvusiam vyrui? O gal pasiimti ir laukti kas bus toliau? Bet eurai? Gal tai mano konkurentai paskelbė man karą? Štai, net persikreipę iš noro mane sužlugdyti. Bet kaip kažkas pateko į namus? Kaip…..Man sukosi galva. Negalėjau palūžti ir leistis sukompromituojama. Mintis nutraukė durų skambutis.

– Na štai, arba atsakymas pats atėjo, arba dar vienas rebusas atslinko, – pagalvojau. Išdidžiai ištiesusi nugarą, pasitaisiusi plaukus, nutaisiusi abejingą veido išraišką priėjau prie durų:

–         Kas ten? – pažiūrėjau pro akutę, nieko nesimatė.

–         Kas ten? – paklausiau garsiau ir taip įsistebeilijau, kad net blakstienos prilipo prie durų akutės. Čia aš, brangute – sucypė Barbora, – čia aš atidaryk!

–         Sveika, Barba, užeik, kur lakioji taip vėlai? – paklausiau nenuoširdžiai ir abejingai stebėjau kaip į mano namus įbanguoja 92 kilogramai trumpu sijonėliu.

–         Klajūna, aš šimtą kartų tau sakiau, aš ne Barba , o Barbė, – nusišypsojo nelaukta viešnia žiūrėdama į save veidrodyje. Jos danties deimančiukas pagavo saulės zuikutį.

–         Tu barbių genties vadas, nepamiršk to – šyptelėjau, slapčia žavėjausi draugės aukštu savivertės koeficientu.

–         Nenuobodžiauji, Klaja? Važiavau pro šalį su Pranuku, ogi žiūriu visur šviesos dega pas tave, pamaniau, kad negaliu neužlėkt, pasmalsaut.

–         Tu atėjai – nuobodulis pabėgo, o dabar jau gali nešti savo celiulitą Pranukui, man buvo sunki diena.

–         Taip, taip, jau bėgu. Klausyk, Klaja, gal gali paskolint savo švarkelį, tą su tigro akies sagtimi? – paklausė draugė ir primerkusi vieną akį, žaismingai prikando lūpą, – rytoj vakarėlis be kaklaraiščių “ 4 skersvėjų“ klube, noriu atrodyti kaip WAU žvaigždė, pritrenkiančiai seksualiai.

–         Aha, – nusijuokiau, – čiupa čiupso nepamiršk į burną įsikišt.

–         Nesišaipyk, turtinga nuoboda, geriau paskubėk, nešk švarkiuką!

–         Nori pasakyti, kad į mano švarkelį sutalpinsi savo baklažanus?

–         O tu nori pasakyti, kad ten telpa tik tavo graikiški riešutai? – neatlyžo Barba. Supratau, kad reikia paskolinti jai nuostabiausią mano švarką iš rudens kolekcijos, kad kuo greičiau išeitų ir nieko neklausinėtų.

–         Gerai, tuoj atnešiu, tik būk gera, nepamiršk, kiek jis man kainavo! O jei surasiu raudono vyno dėmę, teks perduoti man Pranuko ožkų ūkio licenziją. Supratai?

–         Gerai, ir ožy dar pridėsim, ir porą gaidžių – plačiai nusišypsojo mano linksmuolė. Barbora buvo vienintelė mano draugė. Ją galėdavau pasitikėti. Pavydėjau jai jos gaivališkumo ir lengvumo, jos meilių ir pasisekimo. Abi verkdavom, abi juokdavomės. Buvome tokios skirtingos, bet kartu ir tokios artimos…

–         Štai, imk ir bėk, mačiau tavęs laukia. Pranukas žiūri į mano langus, jaudinasi.

–         Ačiū, bučiuoju tave, tu pati geriausia šiam pasauly! Dabar tai tikrai jis neatsispirs mano žavesiui! – spygavo Barba tarpdury, –  o jeigu ir šį kartą jis nepasipirš, aš jį pasmaugsiu štai tarp šitų krūtų. Aš tau prisiekiu!

–         Gerai, brangioji jaunamarte, tu geriau žiūrėk, kad jis tavęs nepasmaugtų  iš pavydo tavo pačios pėdkelnėm, kai 120 akių spoksos į tavo minkštumus, – dar spėjau šūktelt pavymui ir užtrenkiau duris.

Tyla. Enigma seniai nebesisuko, laikrodžio rodyklės trumpam susikabino ties 12. Ilgai stovėjau po dušu, po to apsisupusi rankšluosčiu įsmukau į miegamąjį ir griuvau į euro-žiedlapių glėbį. Tik jie tebelaukė manęs, pliušis-meškis ir vos smilkstanti žvakė. Stebėjau save veidrodinėse lubose, savo kūno linijas, soliariume nurudintą odą, nepriekaištingą pedikiūrą ir keratinu išpuoselėtus ilgus plaukus. Euro-žiedlapių patale atrodžiau kaip graži mumija  šalta širdim. Dieve, kur mano tyros svajos? Juk turiu viską ko troškau, bet kodėl taip nyku? Lyg gyvenčiau ne savo gyvenimą. Kaip surasti tą skylutę, pro kurią lėtai sunkiasi vanduo į mano gyvenimo laivą ir aš iš lėto skęstu? Meile, kur tu? Ar tu čia, tarp rožių ir pinigų? Kokie demonai, juos čia atvilko ir kokią kainą aš dar turėsiu sumokėti, kad nors trumpam pasijusti laimingai? Mintys geso, blėso, o už lango artėjo rytas. Naujas mano gyvenimo rytas.

Nebepamenu kada užsnūdau, bet prabudau sušalusi, susisukusi į kamuoliuką, glėbyje laikiau dar mamos dovanotą meškiuką. Įkvėpusi oro pilnus plaučius užuodžiau vyrišką KENZO Aroma Sexy Grand. Pašokusi kaip nuplikyta verdančiu pienu, pamačiau sėdinčio su viskio buteliu Vincento plikę.

Klajūna

Categories
Moterys ir seksualumas Vyriškumas

Gyvenimas, liepsnojantis meile ir aistra (II dalis)

vyras
Vyriškumas

Praeitoje dalyje pabrėžėme, jog poros dažnai skiriasi ir kaip pagrindinę to priežastį įvardijome aistros išblėsimą. Nutarėme, jog mūsų tėvų laikais aistra nebuvo svarbiausias santykių aspektas, tad jie dėl to nesigrauždavo. Taip pat patvirtinome, kad skirtybės traukia, ir reikia jas pabrėžti.

Šioje dalyje pažersime aibę patarimų  vyrams, kaip ugdyti vyriškąjį pradą, o užklydusioms moterims moterims, kaip ugdyti moteriškąją pusę.  Išmokus ugdyti savo pradą, vyrai ir moterys dar ilgai liepsnos meile ir aistra.

Kaip vyrui ugdyti savo vyriškąją pusę

Daugelis vyriškių dažnai teiraujasi, ką reikia daryti, norint ugdyti savo vyriškąją pusę, ypač tuo atveju, kai šalia nėra palaikančios moters. Ir vienišius, ir vedęs vyras išliks vyriškas, jeigu perskaitęs būtiniausių veiksmų sąrašą ims juos taikyti. Viskas tik per praktiką.

1. Bendraukite su vyrais, žaisdamas vienoje sporto komandoje ar prisėsdamas prie įsitaisiusio ant žolės draugo. Pomėgis atitrauks jus nuo minčių apie sunkumus darbe. Taip jūs automatiškai nustosite vertinti save tik tokį, koks esate darbovietėje.

2. Žiūrėkite geros meninės kokybės kovinius filmus. Ypač tuos, kurie žiūrovą skatina ginti skriaudžiamąjį. Tokie filmai kaip „Rokis“, „Terminatorius“, „Universalus karys“ leis jums pajusti savo polinkį muštis, žudyti ir kartu jį mukreipti į ekrane matomą erdvę, bet ne į namų aplinką.

3. Jeigu norite išlikti vyriškas ir neturite žmonos ar sugulovės, kontroliuokite savo veiksmus ir nesimasturbuokite. Nemanykite, kad taip sakydamas trokštu atimti iš jūsų laimę. Masturbacija nėra nusikaltimas, tačiau ji ugdo moteriškąją, o ne vyriškąją žmogaus pusę. Toks žaidimas vyrą pavers „moteriške“.

4. Lavinkite savo kūną fiziškai, stiprindami rankų ir kojų raumenis. Meskite svorį, sportuokite, vairuokite motociklą, daug vaikščiokite, plaukiokite ir t. t. Patikėkite, vieną dieną jūsų raumenys ims panašėti į milžiniškus kalnus. Tačiau nepamirškite, kad kiekvienas veiksmas turi turėti ribas.

5. Nemanykite, kad gyventi bus lengva – lyg pūkeliui skraidyti padebesiais. Kas dieną stenkitės nugalėti savo vidinį pasipriešinimą ir daryti net tai, kas jums regisi nepriimtina. Kartais atsikelkite ankstėliau, nei esate įpratę, kad pabaigtumėte pradėtą darbą. Arba vėliau eikite gulti, kad įgyvendintumėte užsibręžtą tikslą. Jūs privalote ugdyti savo vyrišką jėgą.

6. Pratinkitės suvaldyti savo pyktį. Galite jo atsikratyti dirbdamas sunkų fizinį darbą arba slapta išreikšdamas savo jausmus dienoraštyje. Ieškokite jausmų, kurie užgožtų pyktį. Bandykite tvardytis, visas neigiamas emocijas išreikškite be aiškiai pakelto tono, kiek galėdami švelniau, koncentruotai ir neįkyrėdami šalia esančiam žmogui.

Vedęs vyras, besivadovaujantis šiomis taisyklėmis, tikrai nesumoteriškės. Lygiai taip pat ir viengungis dar labiau ugdys savo vyriškąją pusę ir žavės moteris sugebėjimu būti jautriam ir kartu tvirtam kaip ąžuolas.

Kitame puslapyje moterys galės paskaityti kaip vystyti moteriškąją pusę

Categories
Ilgalaikiai santykiai

Gyvenimas, liepsnojantis meile ir aistra (I dalis)

meilė, aistra, vyras, moteris
Meilė ir Aistra

Žmonės skiriasi ir vėl tuokiasi. Prigesus aistros liepsnai, daugelis jų mieliau pasirenka skyrybas nei atšalusius jausmus. Intuityviai numanome, kad tobulindami bendravimą galime gauti tai, ko geidžiame.

Milžiniška meilės romanų, skirtų moterims, rinka, muilo operos ir vyrų pornografija nėra abipusio lyčių nepasitenkinimo priežastis, o tik ženklas, kad mūsų bendravime nepatenkintas aistros troškulys.

Šios galingos tendencijos yra ne abipusio nepasitenkinimo simptomai, bet natūralus dalykas, kai žlunga didesnės emocinės paramos poreikis. Šioje dalyje aptarsime, kaip santykiuose palaikyti meilę ir aistrą.

Remiamės nauja Džono Grėjaus (John Gray) knyga „Marsas ir Venera amžinai kartu„. Knygą išleido „Alma Littera“ leidykla.

Mūsų tėvų laikais

Mūsų tėvų kartos žmonės tikėjo, kad kurį laiką liepsnojusi abipusė aistra, praslinkus keleriems metams po vestuvių, turi užgesti. Bendraudami jie nesiekė amžinos aistros ir vidinės pilnatvės, nes jiems svarbiau už viską buvo išlikti.

Tos kartos žmonės tvirtai laikėsi nuomonės, kad praslinkus medaus mėnesiui ar gimus pirmajam kūdikiui iš aistros lieka tik pelenai.

Pažiūrėjus Jungtinių Valstijų devintojo ir dešimtmečio sukurtus filmus jaunimui pastebėsite, kaip jaunuoliai stengėsi permiegoti su mergina. Visų vaikinų mintys sukdavosi tik apie seksą, ir jeigu kada pasisekdavo – jis stengdavosi išnaudoti kiekvieną akimirką. O jų tikrai buvo nedaug…

Todėl kiekvienas besituokiantis žmogus gaudavo galimybę visą likusį gyvenimą iki valios džiaugtis seksu. Deja, vos tik prasiverdavo vartai į išsvajotąją pilį, kažkaip paslaptingai prapuldavo noras ten patekti.

Daugelyje pasaulio kultūrų vyrai ir moterys su šia problema susidorojo megzdami nesantuokinius meilės ryšius. Mat šeimos išlikimas buvo svarbiau už žinojimą, kur ir su kuo gulėjo tavo antroji pusė.

Bendraudamas duodi, kad gautum

Bendravimas panašus į banke įdėtą kapitalą. Duodame žmogui ir viliamės, kad vėliau jis grąžins mums su procentais. Sulaukę emocinės paramos, tikimės, kad kitą kartą ji bus didesnė. Deja, metams slenkant ji ima panašėti į paprastą pūką.

Ar išlenda yla iš maišo, ar ne, padariniai lieka. Mat antroji pusė liaujasi galvojusi, kad juos jungia tvirtas abipusis ryšys. Be to, meilė ir aistra negali be niekur nieko stiprėti. Todėl porai prireiks nemažai metų, kol ji vėlei susigrąžins kadaise prarastą nepaprastą jausmą.

Tai nereiškia, kad visi meilės romanai baigiasi skyrybomis. Šimtams sutuoktinių, besigydančių kartu, galima padėti atnaujinti draugystę, tobulinti bendravimą. Atleidimas yra jėga, visais laikais kūrenusi abipusės aistros ir pasitikėjimo židinį.

Meilės intriga šiais atvejais buvo kelias, kuriuo ėjusi pora turėjo progą pasidalyti ne per vieną dieną susikaupusiomis problemomis, iš arčiau pažvelgti į savo klaidas. Nes tik atleidžiantis ir neslepiantys savo skausmo vienas nuo kito du žmonės būtinai pasikeis – pora pradės gyventi nauju intymaus gyvenimo ritmu.

Žmonės turi daug prarasti, kad galėtų labiau branginti tai, ką dabar turi. Kartais mūsų draugystės galvūgalyje stovi giltinė ir šnairuoja į mus, kol pajuntame gilią meilę ir ilgesį būti amžinau drauge. Kaip artimos mirties pojūtis skatina žmogų siekti didesnių aukštumų, taip ir meilės intriga gali turėti įkvepiančios įtakos bendravimui.

Nepradėkite manyti, kad tik išduodami ar paniekindami savo mylimuosius žmones sugrąžinsime juos į savo širdies namus. Yra ir kitų būdų. Tobulindami bendravimą, atgaivinsime aistrą, netgi jeigu dar taip neseniai ją paskelbėme mirusia.

Skirtybės traukia

Mes žavimės vieni kitais, nes esame skirtingi. Kaip teigiamas magneto polius savo pusėn, traukia neigiamąjį, taip moteris ir vyras (jeigu jie abu nenutolę nuo savo pradų) keri vienas kitą.

Aistrą žudo pats sutuoktinis, dėl mylimo žmogaus atsisakydamas savojo „aš“. Ir kam to reikia? Juk net ir būdami nepanašūs vienas į kitą, mes esame be galo artimi. Be abejo, vyras prisiriš ir žavėsis gyvenimo drauge, jeigu ši žvelgs į jį kaip į labai vyrišką vyrą. O moterį traukia vyrškis, leidęs jai pasijusti tikra moterimi.

Laikui bėgant, pora pastebės, kad kažkur su vėjais nuskrido juos kamavusi vidinė disharmonija, vietoj savęs jiems palikusi neblėstančią aistrą. Šis potraukis nėra tik fizinis. Aistra skatina mus labiau domėtis savo partneriu ir jį pažinti (labiau suprasti jo jausmus, mintis, polinkius).

Supratę savo skirtumus, užsitikriname amžiną abipusę aistrą. O nuolat keisdamiesi ar marindami savąjį „aš“, šį jausmą žudome. Mums reikia ugdyti savo skirtumus. Vyras išliks patrauklus, jeigu bendraudamas su moterimi nenutols nuo savo vyriškosios pusės. Lygiai taip pat moteris, norinti išlikti žavi, negali atitolti nuo savo moteriškosios pusės.

Jurgita Skaisgirytė