Categories
Motyvacija Sėkmės Istorijos

Grįžimas į prasmingą gyvenimą

Gyvenimas yra gražus.

Sveiki mano vardas Dionisas. Norėčiau pasidalinti savo gyvenimo patirtimi. Pakalbėti apie žmogaus užprogramavimą vartojimui.

Per prievartą mums įkalta programa vartoti alkoholinius gėrimus, vėliau alkoholis sukelia priklausomybę. Priverstinai, bet tarsi savonoriškai žmogus turi pastoviai VARTOTI, neužduodamas sau klausimo, ar jam to reikia. Mūsų pasaulyje yra daug įvairiu priklausomybių – nuo alkoholio, nuo tabako, nuo kazino, nuo narkotikų, nuo persivalgymo ir t.t., bet dabar apie mane.

Kai man buvo apie 12 – 13 metų, aš tapau įvairių alkoholio/tabako gamybos įmonių auka. Pradėjau vartoti jų gamybos gaminius, rūkyti, gerti alų, vėliau – kokteilius ir degtine.

Nuo vaikystės gaudavau informaciją apie šiuos gaminius. Tėvas sakydavo – nerūkyk, tai kenkia sveikatai, o pats rūkydavo. Dėdė irgi sakydavo – tik nepradėk rūkyti, nes tai kenkia sveikatai, jis irgi pats rūkydavo. Tą pati girdėdavau ir apie alkoholį, kad jį galėsiu pradėti vartoti tik kai užaugsiu ir tik su saiku. Bet to saiko niekur neįmanoma nė pastebėti, aplink save nuolat matydavau girtų žmonių – kaimynai, tėvas, bendri šeimos draugai ir šiaip, išėjus į lauką, o ypač per šventės.

Taip ir augau. Išgirdau, – jeigu vartosiu alų, o ne degtinę, tai tikrai nebus šansų prasigerti. Taip aš ir padariau – pradėjau nuo alaus… Iš pradžių skonis pasirodė nelabai koks, kartus, bet vėliau po truputį pripratau, vartodamas patį silpniausią alų – apie 4,5 laipsnių. Vėliau, kai man buvo apie 16 – 17 metų, aš jau pirkdavau alų (Balta meška) apie 7 laipsniai.

Laikas nuo laiko girdėjau pasisakimus, kad tikras vyras „turi gerti degtinę‘. Ką jau padarysi – turi, reiškia – turi. Tad nuo 14 metų aš pradėjau BŪTI VYRU. Apsinuodijęs pirmą kartą degtine, gulėjau ant grindų, net galvos pakelti negalėjau, nes nepraleidau nė vienos taurelės. Labai norėjau pasireikšti ir įsitvirtinti kompanijoje.

Rūkyti pradėjau Marlboro markės cigaretės, mat nuolat matydavau reklamą per TV, kur fiziškai tvirti vyrai – kaubojai, laksto su žirgais. Jie laisvi, savarankiški, patrauklios išvaizdos.

Vėliau perėjau prie LUCKY STRIKE cigarečių. Toje reklamoje nuolat sakydavo – LUCKY STRIKE – tai tikra Amerika. Ir paragavau aš tos, “tikros” Amerikos.

Alkoholis

Kai buvau 17-os vakarinė dozė alaus buvo apie 6 butelius 0,5 l (Baltos meškos). Po truputi dozės augo, ir kai buvau 18 – 19 metų, aš jau gerdavau po 2 – 3 dienas iš eilės. Dažniausia per išeigines, nes tuo metu atsirado nauja “mada” – kaip švęsti penktadienį. Per vieną naktį aš išgerdavau apie 20 butelių alaus. Žiemos metu gerdavau ir degtinės “degtinė duoda šilumos organizmui”.

Jau 20-ies metų po pagėrimų ne visada galėjau atsiminti – kur buvau, ką veikiau ir panašiai. Dingdavo atmintis. Kartais pradėdavau elgtis agresyviai, o kitą dieną negalėjau paaiškinti savo elgesio, tad kad būtų lengviau vėl prisigerdavau. Į galvą buvo įkalta, “alkoholis padeda visais gyvenimo atvejais”. Liūdna – išgerk. Linksma – išgerk. Pakliuvai į sudėtingą situaciją – vėl išgerk. Vėliau, dėl nuolatinių “festivalių”, prasidėjo finansiniai sunkumai – skolos, įspėjimai darbe.

Aš susikaupiau iš paskutinių jėgų “surinkau smegenų likučius savo galvoję” ir uždaviau sau klausimą, – ar tokio gyvenimo aš norėjau, ar apie tai svajojau vaikystėje? Galvojau, kodėl tai, ką aš matydavau per TV filmus, reklamą – nevyksta mano gyvenime. Juk dariau taip, kaip jie sakė ir skatino, bet kažkodėl ten rodomi vaizdai, kur žmonės ir gerdavo, ir rūkydavo įvairiomis dozėmis, ir beveik visi sugebėdavo augti, vystytis į geresnę pusę. Būti pavyzdžiais, kaip visuomenėje gerbiami žmonės, rūpestingi tėvai, geri meilužiai, sėkmingi verslininkai ir panašiai.

O pas mane viskas atvirkščiai… Ir ne tik pas mane…

Nusiritau iki to, kad būdamas 21 metų, aš nuo „saikingo vartojimo“ atsidūriau “narkologiniame”.

Pradėjau ieškoti atsakymų – kur gi yra TIESA, o kur MELAS? Tiesos ieškojimas užtruko apie 2 metus. Ir aš radau atsakymus!

Pasirodo, kad mus “programuoja” nuo pat vaikystės visais įmanomais būdais – per radiją, įvairias stendo reklamas, televiziją. Pvz. Jeigu alaus gamintojai nori atkreipti dėmesį į savo produkciją, tai jie organizuoja kokią nors alaus šventę (jūros šventę), kviečia į svečius Į ŠVYTURIO ŠALĮ ir pan. Tik jie nepasako, kad alus daro įtaką lytiškumui, ir kad jo sudėtyje yra į estradiolį panašių medžiagų, ir kad vyrai, kurie ilgą laiką reguliariai vartoja alų pamažu tampa impotentais.

Kas link degtindarių, – reklamoje jie teigia, kad degtinė – tai geriausia, ką turime. Bet jie nesako, kad bet kokia dozė spirito, patekusi į organizmą užmuša ląsteles, esančias organizme.

Jeigu ryte vartotojams skauda galvą, tai nereiškia, kad degtinė buvo blogos kokybės. Tiesiog organizmas valo smegenis nuo numirusių ląstelių, apipildamas smegenis iš visų pusių skysčiu, kuris vėliau kartu su mirusiomis ląstelėmis pašalinamos per inkstus su šlapimu į kanalizaciją. Jie tik skelbia, kad yra nauja akcija, ir perkant daugiau – bus pigiau. Kad pirktų dar geriau, alkoholio gamintojai “šneka” iki absurdo – jie teigia, kad girtuoklystė – yra mūsų tautos tradicija.

Juk ne tada, kai jau atsigula prie kioskelio, žmogus tampa alkoholiku! Alkoholizmas pasideda nuo be alkoholinio alaus ir šampano, mažai alkoholinių kokteilių ir t.t.. Sudominai alkoholio vartojimu žmogų nuo vaikystės ir turėsi pastovų klientą.

Tai gi, žmonės, pagalvokim kam mes gimdome vaikus. Tam, kad jie gyventų, ar tam, kad jie taptų įvairių sferų magnatų klientais – vartotojais.

www.laisvaszmogus.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Karti tiesa apie alų

Alaus gaminimo ir be jokios abejonės vartojimo tradicijos Lietuvoje viena už kitą gilesnės. Lietuviai, save vadinantys krepšinio šalies piliečiais, nuo šio alkoholinio gėrimo neatsieja ne tik pamėgtos sporto šakos, bet ir įvairių švenčių, o daugelis net ir kasdienybės. Vasaros sezono metu regis dėl visai nekaltos priežasties, kaip sakoma, – noro „atsigaivinti“, iš parduotuvių lentynų alus tiesiog dėžėmis iššluojamas.

Nors alus žinomas jau seniai, o apynys visoje Europoje auginamas daugiau kaip 1000 metų, iki šiol nėra visiškai aišku, kaip šis „gėrimas“ veikia žmogaus organizmą.

Alus kelia grėsmę ir moteriškumui, ir vyriškumui

Jau seniai buvo pastebėta, kad nuo spiritinių gėrimų vyrai moteriškėja, o moterys vyriškėja. Iš visų gėrimų negatyviausiai vyrų ir moterų organizmo lytinius hormonus veikia būtent alus. Vyrams vystosi moteriški požymiai, taip pat impotencija, o pas moteris grubėja balsas, charakteris, kinta veido plaukuotumas. Alų vartojančio vyro organizme vyrišką hormoną testosteroną palaipsniui pakeičia moteriškieji estrogenai. Ypatingai kinta figūra – plečiasi dubuo, riebalai kaupiasi pagal moterišką tipą – šlaunyse. Pilvo raumenys silpnėja ir atsiranda „alaus pilvas“, auga riebalų prisipildžiusios krūtys. Priversta kiekvieną dieną perpumpuoti papildomą skysčių kiekį, gaunamą su alumi, širdis ženkliai padidėja, sienelės tampa plonos ir nukarusios, o iš išorės apauga riebalais. Vystosi išeminė širdies liga ir padidėja infarkto tikimybė (išgeriantiems 6 bokalus alaus vienu metu mirtino miokardo infarkto tikimybė padidėja net 6 kartus). Fizinis krūvis vis sunkiau pakeliamas, atsiranda dusulys. Gydytojai šį sindromą vadina „alaus“ arba „Bavarijos“ širdimi. Darosi vis problematiškiau atlikti vyriškas pareigas. Vystosi impotencija, potraukį moterims keičia potraukis alkoholiui. Tuo tarpu normalioje būsenoje esantis moters organizmas pasigamina tiek estrogeno, kiek jam tuo reikia. Jei moteris geria alų ir tokiu būdu į organizmą papildomai tiekia moterišką hormoną gali padidėti jos gimda, suvešėti gimdos ir makšties audiniai, kiaušintakiuose išsiskirti papildomas išskyros ir gleivės, sutrikti mėnesinių ciklas. Dėl viso to kyla realus pavojus moters vaisingumui. Jei vyrams alaus gėrimas sumažina potraukį priešingai lyčiai, tai moterims, priešingai- padidina. Tuomet merginų lytinis potraukis toks stiprus, kad protas jau nesugeba kontroliuoti hipertrofuoto geismo.

Apynys ir jo paslaptys

Pasirodo, kad apynių kankorėžiuose, kurie naudojami suteikti alui specifinį kartų skonį, yra 8-prenilnaringeninas. Panašios medžiagos yra ir kitose augaluose pvz. raudonajame dobile, liucernoje. Liaudies medicina seniai žinojo jų poveikį, todėl bandė apsaugoti, kad gyvuliai per daug neprisivalgytų tokių augalų ir jiems negrėstų nevaisingumas.

Botanikos požiūriu, artimiausiu apynio giminaičiu yra kanapė. Apyniuose taip pat yra narkotinių medžiagų, nors ir žymiai mažesnė koncentracija. Be to, apynys pagamina truputį opijatų. Priklausomybė alui formuojasi ne taip pastebimai ir daug greičiau, nei kitiems alkoholiniams gėrimams, o gydymas kiek sudėtingesnis nei įprasto alkoholizmo. Psichoterapeutai teigia, kad priklausomybė formuojasi net bealkoholiniam alui. Charakteringa, kad alaus alkoholikai kartais susiduria su narkotinio „kaulų laužymo“ simptomais. Šie faktai nuo 1999 m. plačiai aptarinėjamas specialioje mokslinėje literatūroje, bet plačiam gyventojų ratui ši informacija praktiškai lieka uždara.

Šis straipsnis jokiu būdu nėra kvietimas pereiti nuo alaus prie žymiai stipresnių alkoholinių gaminių – vyno ir degtinės. Kadangi bet kokie spiritiniai gaminiai veda prie vyrų ir moterų hormoninių pažeidimų, nes laikui bėgant, alkoholis pažeidžia funkcijas ir veda prie sėklidės audinių, sėklidžių, antinksčių, kepenų pakitimų, kurie reguliuoja žmogaus hormoninį foną. Bet pagrindinį smūgį alkoholis suduoda smegenims, nužudydamas jų ląsteles, o pirmiausia pačias sudėtingiausias smegenų žievės funkcijas. Tokiu būdu, truputį suprastintai galima sakyti, kad jei žmogus iš pradžių nori tapti moraliniu degradu, o po to impotentu, tai jis geria degtinę, o jei pirmenybę teikia atbuliniam eiliškumui tai geria alų.

Plačios apimties tyrimų apie alaus poveikį žmogaus organizmui iki šiol nėra padaryta, dėl gerai suprantamos interesų kovos. Visgi, yra duomenys, kad alaus vartojimas padidina krūties vėžio tikimybę daugiau nei 30%, nežiūrint į išgertą alaus kiekį. Alus sukelia visą spektrą akių ligų. Rizika išsivystyti kataraktai ir makulopatijai (geltonojo taško distrofijai, vedančiai į aklumą) padidėja 1.5-3 kartus.

Alus blogiau ir už degtinę

Alkoholio broga gaminama miežių salyklo pagrindu, kurio angliavandenius alaus mielės perdirba į etilo spiritą. Bet be etilo spirito mielės išskiria metilą, propilą, izo- amilą, sudėtingus eterius, aldehidus, ketonus. Kai tų nuodų ir etilo spirito prisikaupia pakankamai, mielės žūsta, nes aplinka tampa netinkama tolimesniam jų gyvenimui. Paruoštas alus realizuojamas vartotojams, kartais net nefiltruojanti šių mikroorganizmų liekanų. Todėl liaudyje teisingai sakoma: „Alus – ne degtinė.“ Iš tiesų, pagal savo toksines charakteristikas alus, įskaitant jo suvartojimo kiekį, daug kartų blogesnis už degtinę, jis net kenksmingesnis už naminukę, kadangi degtinei gaminti naudojamas specialiai išvalytas spiritas. Ir nors spiritas – nuodai, pirmiausiai ardantys smegenis, jo gamintojai didžiuojasi tuo, kad išvalo jį nuo dar toksiškesnių medžiagų. Sutinkamai su degtinės standartu jie neturi viršyti 3 mg/l, (litrui) o aluje šių toksinų yra 50-100 mg/l. Būtent dėl šios priežasties apsinuodijimas alumi būna daug sunkesnis.

Šio „gėrimo“ mėgėjai sako, kad jiems patinka jo skonis. Daugelis alaus mėgėjų atsisako vartoti bealkoholinį alų, atsakydami, kad jo prastas skonis. Bet eksperimentiniai tyrimai parodė, kad uždengus etiketes, jie neatskiria bealkoholinio alaus nuo įprasto. Alaus rinka persiorientavo į jaunimą, kuriam ne tiek svarbi kaina, kiek alaus „simbolinės savybės“, aktyviai peršamos reklamos pagalba. Be to kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Rusijoje, alaus rinką kontroliuoja užsienio kapitalas. Alaus suvartojimas čia siekia daugiau nei 60 litrų vienam žmogui. O Vakarų Europos šalyse alaus suvartojimas mažėja, net Vokietijoje ir Belgijoje, nors tuo pačiu gamyba auga. Pasirodo šio „gėrimo“ perteklius išliejamas trečiojo pasaulio šalims.

Kol alkoholio industrija sėkmingai plečia transnacionalinių kompanijų tinklą, prisidengdama nekaltais pavadinimais, taip vadinamų „alaus alkoholikų“ ratas plečiasi. Bandymas tai pažaboti visuomet susilaukia kritikos, o griežtinamus įstatymus tuo pat metu norima sušvelninti. Kol tokia interesų kova vyksta ir Lietuvoje, krepšinio šalyje, oranžinio kamuolio mėgėjų ratas gali pamažu siaurėti. Nors ir šiuo metu jau nėra tiksliai aišku, kas- alus ar krepšinis- yra antroji religija Lietuvoje?

Vaida Liutkutė

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos