Categories
Dieta ir Mityba

Norintiems maitintis sveikai

Neįmanoma pervertinti sveikos mitybos svarbos. Pasaulio sveikatos organizacija konstatavo, kad dvi pagrindinės sveikatos sutrikimų priežastys Europoje ir JAV yra pasyvus gyvenimo būdas ir netinkama mityba. Tai kas gi žinotina norint sveikai maitintis?

Sveika mityba prasideda nuo sugebėjimo atskirti naudingas ir žalingą maistą ir teisingai pasirinkti. Keli paprasti sveiki ir maistingi kasdieninės mitybos pokyčiai gali pagerinti savijautą, galbūt net pailginti gyvenimą.

Atsargiai su baltymais

Baltymai yra nepakeičiamas amino rūgščių šaltinis. Amino rūgštys – būtina statybinė neriebiųjų audinių (raumenys, kaulai, oda, plaukai ir nagai) medžiaga. Naudinguosiuose baltymuose maža sočiųjų riebalų, cholesterolio. Šios rūšies baltymų gausu laukinėje lašišoje, pupelėse ir kituose ankštiniuose augaluose, sojos produktuose, sėklose (saulėgrąžų ir moliūgų), riešutuose, taip pat riešutų svieste.

Mėsos gaminiai taip pat yra baltymų, taigi ir amino rūgščių šaltinis, tačiau mėsoje gausu sočiųjų riebalų, cholesterolio. Mėsos gaminiai gana dažnai būna užteršti antibiotikais ir hormonais (retas šiuolaikinis gyvulių augintojas be jų apsieina). Nuo mėsos cholesterolio pertekliaus pamažu užsikemša arterijos ir silpsta imuninė sistema. Mėsos produktų reiktų vengti, žmonėms, kurie neturi laiko daug sportuoti, nedirba sunkaus fizinio darbo. Nedideli cholesterolio kiekiai būtini moterų hormonų pusiausvyrai, todėl visiškas jo nebuvimas taip pat gali būti pavojingas.

Nebijoti riebalų

Organizmui būtini nesotieji (mono ir poli) riebalai, omega 3 ir omega 6 riebiosios rūgštys. Geras naudingųjų riebalų šaltinis yra nerafinuotas alyvuogių aliejus, linų, vynuogių sėklų arba palmių aliejus taip pat įvairūs riešutai. Naudingieji riebalai padeda kūnui įsisavinti tik riebaluose tirpstančius antioksidantus ir mikroelementus, kaip vitaminus A, E, D, K ir likopenas.

Reikėtų saugotis sočiųjų rūgščių ir transizomerinių riebiųjų rūgščių (ypač pavojinga eruko rūgštis), jų gausu sviesto mišiniuose, o ypač margarine. Šių rūšių riebalai sukelia širdies ligas, gali būti širdies smūgio, aukšto spaudimo priežastis, yra susiję su nutukimu. Daug kenksmingų riebalų aptinkama mėsoje ypač kiaulienoje.

Vaisiai vietoj cukraus

Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis. Ypač vertingi kompleksiniai angliavandeniai ir ląsteliena. Kadangi juos organizmas pasisavina palaipsniui (turi būti suskaidomi į paprastuosius angliavandenius) jie ilgesnį laiką išskiria energiją. Šios rūšies angliavandeniai sureguliuoja cholesterolio lygį kraujyje, gerina virškinimą, mažina kalorijų įsisavinimą. Puikūs šių medžiagų šaltiniai yra avižų dribsniai, rudieji ryžiai, brokoliai, moliūgai, žalumynai, saldžiosios bulvės, pupelės ir švieži vaisiai.
Reiktų vengti paprastųjų angliavandenių, jų gausu visur, kur daug cukraus (saldainiuose, leduose, vaisvandeniuose ir t.t.). Kadangi paprastieji angliavandeniai įsisavinami beveik akimirksniu, jie glaudžiai susiję su nutukimu, diabeto išsivystimu.

Augalinės kilmė maistas, kuriame gausu ląstelienos ir antioksidantų gerina bendrą savijautą, reguliuoja virškinimą. Augalinės maisto medžiagos padeda išvengti širdies ligų, vėžio ir diabeto, stiprina imunitetą, augalams būdingi mikroelementai būtini smegenims, taigi gerina protinę veiklą.

Categories
Dieta ir Mityba Sveika Gyvensena

Vegetarizmas. Apie vegetarizmą

Žmonės galvose nešioja daug mitų. Neišimtis ir vegetarizmas. Ši vieta yra taikus apsvarstymas apie mėsą, žalumynus ir tiesos ieškojimas. Paskaitę galėsime objektyviau pažvelgti į realybę. Gero skaitymo.

Įžanga

Pagal “Tarptautinių žodžių žodyną”, vegetarizmas – maitinimosi vien tik augaliniu maistu sistema. O vegetaras [nuo lot. vegetarius – augalinis] – žmogus, kuris maitinasi augaliniu maistu ir nevalgo mėsos.

Žodį “vegetaras” pradėjo vartoti “Britų vegetarų bendrijos” įkūrėjai 1842 metais. Šitas žodis taip pat kilo iš lotyniško žodžio“vegetus”, tai reiškia “tvirtas, sveikas, šviežias, žvalus”. Žodžių sandara “homo vegetus” naudojo dvasiškai ir fiziškai išsivysčiusi asmenybei pažymėti. “Vegetariškas” filosofine ir dorovine prasme reiškė harmonišką gyvenimo būdą, o ne maitinimąsi.

Vegetarizmas skirstomas į griežtą ir pusiau griežtą( kituose šaltiniuose tai vadinama visišku(tikru) ir daliniu vegetarizmu).Griežtas vegetarizmas– kai atsisakoma visų gyvulinės kilmės produktų. Pusiau griežtas- kai nevartojama tik mėsos, bet vartojami kai kurie kiti produktai.

Vegetarizmo tipai:

  • Veganai- griežti(visiškai) vegetarai. Nevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų.
  • Žaliojo maisto vegetarai – rawfoodism (The Diet 80/10/10 raw vegan)
  • Ovolaktovegetarai- nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus.
  • Laktovegetarai- valgo pieną ir jo produktus.
  • Semivegetarai – pusiau vegetarai. Nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą mėsą ir žuvį, taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.

Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Netgi ne religijoje, o gyvenimo ir santykių su pasauliu, Dievu būde. Taip pat mokslas ir religija buvo neatsiejamos. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Ne tik fizinė, bet ir moralinė, dvasinė. Normalu buvo nevalgyti mėsos, o kaip tik valgančius mėsos produktus gautus nužudant, išskirdavo.

Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus, mylintis žmones bei gyvūnus, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. Susilaikymą nuo mėsos propaguoja dauguma religijų. XIX a. pradžioje Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofų Plutarcho bei Pitagoro idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams, L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui (jeigu tiksliau – dėl skonio receptorių patenkinimo), laikė netenkančiu dvasinių vertybių- meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų.Vegetaras buvo Leonardas da Vinčis, seras Izaokas Niutonas, Volteras, Žanas Žakas Ruso, Albertas Enšteinas ir daugybė kitų įžymių žmonių, kurie bandė sukurti gražesnį ir geresnį pasaulį.

Pasak fiziologinio vegetarizmo teorijos, žmogus anatomiškai ir fiziologiškai panašus ne į mėsėdžius gyvūnus, kurių žarnynas yra trumpas todėl greičiau pašalina pūvančias ir nuodingas mėsos atliekas, o į žolėdžius. Kadaise žmogui gyvulinis maistas buvo tik laikinas augalinių produktų pakaitalas.

Švedų ir Vokiečių mokslininkai tyrimais įrodė, kad augalinio maisto baltymai nėra menkos vertės. Daugelio grūdų, vaisių ir daržovių baltymuose, kaip ir mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, yra visos aštuonios taip vadinamos nepakeičiamos amino-rūgštys. Maistinės energijos augaluose yra daugiau negu mėsoje ir kt. gyvulinės kilmės produktuose.

Kadaise buvo padaryta didžiausia klaida, palyginus sudėtingą organizmą su elementariu krosnimi ir pradėjus vertinti maisto energetinę vertę pagal išskiriamos energijos kiekį sudeginant. O organizmas gyvenimui naudoja gyvybės energiją.

Sveikata

Pabandykime palyginti gyvulinės kilmės produktų ypatybes su augalinio maisto ypatumais.

Mėsos ypatumas tas, kad ji turi baltymų ir riebalų, o angliavandenių neturi visai. Ji turi daug baltymų, bet kaip tik baltymų žmogui reikia nedaug.

Mėsa virškinama skrandyje. Mėsiškas valgis skrandyje išbūna 3-3,5 valandas ir beveik visas įsiurbiamas į kraują. Skrandžiui tuštėjant, atsiranda alkio jausmas. Mėsos mėgėjai turi valgyti maždaug kas 3-3,5valandas.

Mėsos likučių į žarnyną patenka labai mažai. Žarnynas nėra pakankamai sudirginamas, todėl jame mėsa užstringa ilgam, sudarydama užtvaras, sukeldama vidurių užkietėjimą ir puvimo procesą- paprastai kaip tik šiais negalavimais skundžiasi tie, kurie valgo daug mėsos.

Svarbiausia mėsos teikiama nauda yra ta, kad ji greitai įsisavinama ir organizmą nedelsiant užlieja sotumo banga. Mėsa sužadina organizmą, tačiau tai klaidingai laikoma jėgos antplūdžiu, iš tikrųjų didelį energijos kiekį organizmas suvartoja mėsai suvirškinti ir dažniausiai nepastebima, kad po valgio apima vangumas.

Augalinis maistas priešingai nei mėsa, pasižymi angliavandenių gausa, o drauge turi baltymų ir riebalų. Augaliniai riebalai ir baltymai duoda organizmui daugiau naudos nei mėsos produktai.

Augalinis maistas skrandyje išbūna neilgai ir po valandos pereina į žarnyną, kur absorbuojamas lėtai, per 6-7 valandas, ar net lėčiau. Maistingąsias sultis augalinis maistas išskiria tik praėjus valandai po valgio ir daro tai labai ilgai ir pamažu, todėl vegetarai valgo gerokai rečiau ir dirba tolygiai neprarasdami jėgų.

Augalinis maistas energingai sudirgina žarnyną, ir virškinimas vyksta normaliai. Vegetariškas maistas lengvai ir greitai pagaminamas, lengvai virškinamas, gerai pasisavinamas, aprūpina organizmą ne tik baltymais ir angliavandeniais, bet ir bioelementais, vitaminais. Net persivalgęs tokio maisto,žmogus yra žvalus ir darbingas.

Ar gali vegetarinės mitybos racionas pagerinti arba sugrąžinti sveikatą? Ar gali jis padėti išvengti tam tikrų ligų?

Vegetarinės mitybos šalininkai jau daugelį metų į šiuos klausimus atsako teigiamai, nors dar visai neseniai didesnio šiuolaikinio mokslo pritarimo jie nesulaukdavo.

Augalinio maisto trūkumai, kai kuriu specialistų nuomone:

“Augaliniai baltymai sunkiai rezorbuojasi virškinimo trakte. Su augaliniu maistu žmogus gauna mažai svarbiausių amino-rūgščių, vitaminų(A, D, B grupės, ypač vitamino B12). Valgant vien augalinės kilmės produktus, galima susirgti geležies deficitine mažakraujyste, nes geležies iš augalinio maisto žmogaus organizmas pasisavina nedaugiau kaip 10%, o iš gyvulinės kilmės maisto produktų pasisavinama iki30%. Baltymų daržovėse yra labai nedaug, apie 1,5%.”

“Daugiau baltymų turi žirniai, pupos, pupelės. Daržovėse ir vaisiuose iš originalių rūgščių vyrauja obuolių rūgštis. Tačiau rūgštynių, rabarbarų rūgštis blogina kalcio, geležies, cinko pasisavinimą. Svogūnuose, ridikuose, česnakuose, ridikėliuose, krienuose yra daug eterinių aliejų ir stambios ląstelienos, todėl nerekomenduojama jas vartoti, sergant virškinimo organų ligomis.

Augalinis maistas gali būti užterštas nitratais. Negalima vienu metu valgyti daug daržovių, kurios gali kaupti nitratus: burokėlių, salotų, ridikėlių.”

“Valgantieji gyvulinės kilmės maisto produktus pagrindines amino rūgštis vartoja porcijomis, optimaliomis žmogaus organizmui. Augalinis maistas- netobulas, nes trūksta vienos ar kitos amino rūgšties. Iš gyvulinio maisto rezorbuojama 30% viso mėsoje esančio geležies (Fe) kiekio, o iš augalinio maisto tik 10%. Geležies deficitas atsiranda po keturių mėnesių nuo vegetarizmo pradžios, kai išeikvojamos organizme esančios geležies atsargos (kepenyse, kaulų čiulpuose).”

Kas dėl sugalvotos teorijos apie maistingų medžiagų trūkumą nevartojant mėsos, atkreipiame dėmesį, kad rauginto pieno produktai, ypač sūris, pasisavinamas geriau nei mėsa. Ir beveik be likučių.

Pastaraisiais metais medikai nustatė, jog esama ryšio tarp maitinimosi mėsos produktais ir širdies ligų bei vėžio, kurios pirmauja pagal mirtingumo rodiklius. Todėl į vegetarinę mitybą pažvelgta visiškai kitaip.

Jau 1961 metais “Amerikos medikų asociacijos žurnalas” rašė: “Laikantis vegetarinės dietos galima išvengti 90-97% širdies ligų atvejų.” Vėliau atlikta keletas gerai parengtų mokslinių tyrimų, kurie įrodė, kad po tabako ir alkoholio mėsos vartojimas yra didžiausia mirtingumo priežastis Vakarų Europoje, JAV, Australijoje ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse.

Žmogaus organizmas nepajėgia suvartoti gyvulinių riebalų bei cholesterino pertekliaus. 23 šalyse apklausus 214 mokslininkų, tyrinėjančių arteriosklerozę, visi jie pritarė, kad egzistuoja ryšys tarp dietos, cholesterino kiekio kraujyje bei širdies ligų.

Daktaras R.Sirtoris Britų medicinos žurnale “The Lancet” paskelbtame straipsnyje daro išvadą, kad pacientams, sergantiems širdies ligomis dėl cholesterino pertekliaus, “labai veiksminga gali būti augalinės kilmės baltymų dieta”.

Kalbant apie vėžį pažymėtina, kad pastarojo dvidešimtmečio tyrimai akivaizdžiai rodo, jog mėsiškas maistas skatina gaubiamosios bei tiesiosios žarnų, krūtų bei gimdos vežį. Šių rūšių vėžiu retai suserga tie, kurie maistui vartoja mažai mėsos arba jos nevalgo, pvz., septintosios dienos adventistai, japonai, indai. O mėsą valgančių grupės juo serga labai dažnai.

Rolas Raselas savo knygoje “Pastabos apie vėžio priežastis” rašo: “Pastebėjau, kad iš 25 valstybių, kur gausiai vartojamas gyvulinis maistas, 19 sergamumas vėžiu labai didelis. O tuo tarpu tyrimai 35 valstybėse, kur vartojama mažai gyvulinio maisto arba visai jo nevalgoma, parodė, jog nė vienoje iš jų ši liga nebuvo paplitusi.

Be to, mėsoje esti cheminių priedų. Paskerdus gyvulį iš karto prasideda irimo procesai, ir po kelių dienų skerdiena įgauna atstumiančią pilkai žalią spalvą. Norint tai nuslėpti, mėsos pramonėje vartojami nitritai bei kitos konservuojančios medžiagos, kurios neleidžia mėsai prarasti ryškiai raudonos spalvos.

Argi žmogus nesukurtas valgyti mėsą? Argi žmogui nereikalingi gyvuliniai baltymai?

Dar visai neseniai dietologai teigė, kad tik mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose bei pieno produktuose yra žmogui reikalingų pilnaverčių baltymų, o visi daržovių baltymai yra nepilnaverčiai. Tačiau Švedijos Karališkajame bei Vokietijos Makso Planko institute atlikti tyrimai parodė, kad dauguma daržovių, vaisių, sėklų ir grūdų yra pilnavertis baltymų šaltinis. Augaliniai baltymai lengviau pasisavinami; be to, juose nėra toksinų. Vartojant natūralų, neperdirbtą maistą, baltymų stygius beveik neįmanomas.Augalijos pasaulis – visų baltymų šaltinis.Pastebėta, kad baltymų perteklius mažina žmogaus darbingumą.

Vartojamoje mėsoje yra 14-20% baltymų. Taigi pagal šiuos parodymus tikrai nepirmauja. Sūryje iki 30% baltymų, neriebioje varškėje- 18%, ankštinėse daržovėse – vidutiniškai iki 20% (iki 35% sojų pupelėse ).

Baltymus vegetarai gali gauti iš šių produktų:

  • Riešutų- lazdyno, migdolų, graikinių ir kt.
  • Sėklų-sezamo, linų, saulėgrąžų, moliūgų;
  • Ankštinių daržovių-pupų, žirnių, žemės riešutų, lęšių;
  • Grūdų-kviečių(miltai, duona, makaronai), miežių, rugių, avižų, sorų, kukurūzų, ryžių;
  • Sojų- sojų varškės(tofu), tekstūruotų augalinių baltymų, sumuštinių su sojų mėsa, sojų pieno;
  • Pieno produktų- pieno, sūrio, jogurto;

Švedų ir Vokiečių mokslininkai tyrimais įrodė, kad augalinio maisto baltymai nėra menkos vertės. Daugelio grūdų, vaisių ir daržovių baltymuose, kaip ir mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, yra visos aštuonios taip vadinamos nepakeičiamos amino rūgštys. Maistinės energijos augaluose yra daugiau negu mėsoje ir kt. gyvulinės kilmės produktuose.

Aminorūgščių kiekio maisto produktuose palyginimo lentelė

Aminorūgštis Jautiena Pienas Varškė (pusriebė) Kvietiniai miltai
Lizinas 1,60 0,26 1,45 0,25
Metioninas +cisteinas 0,44 0.09 0,48 0,16
Triptofanas 0,21 0,05 0,18 0,12
Lejcinas 1,48 0,32 1,85 0,85
Izoleicinas 0,78 0,19 1,00 0,43
Valinas 1,03 0,19 0,89 0,39
Treoninas 0,80 0,15 0,80 0,27
Fenilalanin +tirozinas 0,79 0,17 0,93 0,50
Gistidinas 0,71 0,09 0,56 0,2

Pienas – didelė galia mūsų organizmui, kai jį vartojame teisingu laiku. Pieno, pagal senovės Ajurvedos mokslą, negalima gerti dieną. Vartodami jį nakčiai, jis gydo daug ligų, duoda jėgos gyvenimui..

Angliavandeniai

Tai pagrindinis ir svarbiausias energijos šaltinis. Daugiausia angliavandenių turi augalinis maistas. Pagrindinės jų grupės yra trys: cukrus, kompleksiniai angliavandeniai arba krakmolas ir maistinės skaidulos. Pirmųjų gaunama valgant vaisius, geriant pieną ar vartojant paprastą cukrų. Nors rafinuotas cukrus ir vertinamas kaip puikus energijos šaltinis, geriau vartoti jo mažiau, nes jis neturi jokių papildomų maistinių medžiagų.

Krakmolo yra grūduose (duona, ryžiai, makaronai, avižos, miežiai) ir kai kuriuose šakniavaisiuose (bulvės, pastarnokai). Rupi duona ir rudieji ryžiai labai palankiai veikia sveikatą.

Labai svarbūs ir mineralai.

Mėsoje yra geležies ir fosforo. Palyginkime kiek geležies yra mėsoje ir kiek augalinės kilmės produktuose(100 gr.):

mėsa- 1,5-2,8 mg.
burokėliai- 12,4mg
grikių kruopos- 8,0 mg
jūros kopūstai- 16 mg
erškėtrožės- 11,5 mg
persikai- 4,1mg

Pagal geležies kiekį kai kurios kruopos, daržovės ir vaisiai lenkia mėsą 3-10 kartų. Ta pati situacija ir su fosforu (100 gr.)

mėsa- 130-210mg
burokėliai- 510mg
žirniai- 226mg
sojų kruopos- 233mg.<>

Vitaminai

Mėsos produktuose vitaminų yra labai mažai.

Vitamino A arba beta karotino yra raudonose, oranžinėse arba geltonose daržovėse, pavyzdžiui, morkose, pomidoruose. Taip pat žalialapėse daržovėse ir vaisiuose (abrikosai, persikai). B grupės vitaminų, išskyrus B12, yra mielėse, neskaldytuose grūduose, ypač kviečių gemaluose, riešutuose, sėklose, ankštiniuose ir žalialapiuose augaluose. Kadangi vitamino B12augaluose nėra, vegetarai turi valgyti kiaušinių ir pieno gaminių arba produktų, į kuriuos įdėta šios medžiagos. Vitamino C randama šviežiuose vaisiuose, salotose bei kitose žalialapėse daržovėse, bulvėse.

Daktaras Irvingas Fišeris (Jeilio universitetas), atlikęs keletą eksperimentų pastebėjo, kad vegetarai dvigubai ištvermingesni už tuos, kurie valgo mėsą. Kiti tyrinėtojai patvirtino, kad tinkamai pasirinktas vegetarinis maistas yra didesnės energetinės vertės negu mėsa. Dr. Dž. Jotekjo ir dr. V. Kipainio Briuselio universitete atlikti tyrimai rodo, jog vegetarai du ar tris kartus atsparesni nuovargiui už valgančiuosius mėsą. O jėgas vegetarai atgauna tris kartus greičiau.

Kadaise buvo padaryta didžiausia klaida, palyginus sudėtingą organizmą su elementaria krosnimi ir pradėjus vertinti maisto energetinę vertę pagal išskiriamos energijos kiekį sudeginant. O organizmas gyvenimui naudoja gyvybės energiją.

Biologai bei mokslininkai, tyrinėjantys mitybos problemas, nurodo kad žmogaus virškinimo traktas iš esmės nepritaikytas virškinti mėsą. Plėšriųjų gyvūnų virškinimo traktas trumpas (vos tris kartus ilgesnis už gyvūno kūną), nes pūnanti ir toksinus išskirianti mėsa turi būti kuo greičiau pašalinta iš organizmo. Kadangi augalinės kilmės maistas suyra daug lėčiau negu mėsa, augalais mintančių gyvūnų virškinimo traktas mažiausiai šešis kartus ilgesnis už jų kūną. Žmogaus virškinimo traktas toks pats, kaip ir žolėdžių, tad valgant mėsą inkstai dažnai nepajėgia susidoroti su toksinų pertekliumi, ir žmogus suserga podagra, artritu, reumatu ir netgi vėžiu.

Kai kurie istorikai bei antropologai teigia, kad žmogus mėsą vartojo jau gilioje senovėje, tačiau anatominė žmogaus dantų, žandikaulių bei virškinimo sistemos sandara rodo, kad ji labiau tinkama doroti ir virškinti ne gyvulinės kilmės maistą.Amerikos dietologų asociacija nurodo, kad “didžioji žmonijos dalis didesnį savo istorijos tarpsnį maitinosi vien vegetariniu arba daugiausiai vegetariniu maistu”.

Žinomas švedų mokslininkas Karlas fon Linėjus teigia: ”Palyginę žmogaus anatominę sandarą su gyvūnų anatomija, matome, kad natūraliausias maistas žmogui – vaisiai bei sultingos daržovės”.

Mėsaėdžiai Žolėdžiai Žmogus
turi letenas su nagais letenų neturi letenų neturi
oda neturi porų;kūną atvėsina išskirdami prakaitą per liežuvį išskiria prakaitą per milijonus odoje esančių porų išskiria prakaitą per milijonus odoje esančių porų
aštrios iltys pritaikytos doroti mėsą aštrių ilčių neturi aštrių ilčių neturi
seilių liaukos burnos ertmėje mažos (iš anksto apvirškinti grūdų bei vaisių nereikia) ištobulėjusios seilių liaukos padeda apvirškinti grūdus ir vaisius ištobulėjusios seilių liaukos padeda apvirškinti grūdus ir vaisius
seilių terpė rūgšti; ptialinio fermentas, kurio reikia grūdams apvirškinti, neišskiriamas seilių terpė šarminė;daug ptialino grūdų apvirškinimui seilių terpė šarminė;daug ptialino grūdų apvirškinimui
plokščių krūminių dantų maistui sutrinti nėra krūminiai dantys plokšti, pritaikyti maistui trinti krūminiai dantys plokšti, pritaikyti maistui trinti
skrandyje daug stiprios druskos rūgšties tvirtiems gyvulių raumenims, kaulams bei kt. virškinti druskos rūgštis skrandyje 10 kartų silpnesnė negu mėsėdžių druskos rūgštis skrandyje 10 kartų silpnesnė negu mėsėdžių
virškinimo traktas tik 3 kartus ilgesnis už kūną, kad greitai pūvanti mėsa būtų nedelsiant pašalinta iš organizmo virškinimo traktas 6-10 kartų ilgesnis už kūną; vaisiai ne taip greitai irsta, todėl gali ilgiau būti organizme virškinimo traktas 6 kartus ilgesnis už kūną

Atsisakyti mėsos produktų tikrai nėra didelė problema, kaip kai kuriems atrodo. Savo racione padidinkite pieno produktų kiekį, pradėkite maitintis teisingai. Palaipsniui organizmas valysis ir priklausomybė mėsos produktams dings. Apsivalant, pajusite neigiamus jausmus nuo mėsos produktų ir jums tiesiog natūraliai nesinorės jų valgyti.

Dorovinis aspektas

Vegetarais tampama daugiausiai dėl dorovinių paskatų. Kai žmogus suvokia, kad ir kitos būtybės sugeba jausti, kad jų jausmai panašūs į mūsų. Tai skatina mus sugebėti užjausti visus, kurie kenčia ar yra silpnesni už mus.

Vegetarizmo tema diskutuoja dietologai, gydytojai, mokslininkai. Bet pasaulyje yra daugybė menininkų, filosofų, rašytojų, politikų… Buvo įdomu ką jie galvojo ir sakė šia tema.

“Dauguma vegetarų – tai žmonės, supratę, kad prieš kurdami visuomenėje taiką, pirma turime išgyvendinti prievartą iš savo pačių širdžių. Todėl nenuostabu, kad tūkstančiai įvairaus išsilavinimo ir profesijų žmonių ieškodami tiesos atsisako valgyti mėsą. Vegetarizmas – tai svarbus žingsnis kelyje tobulos bendruomenės link.”

Prieš 2600 metų įžymusis Pitagoras kreipėsi: ”Ak, bičiuliai, nesitepkite nuodėmingu maistu. Juk apstu grūdų, obelų šakos svyra nuo obuolių, vynuogynai apkibę vynuogių kekėmis, aplink daugybė kvepiančių žalumynų ir daržovių, kurias galima suminkštinti verdant ant ugnies, ir niekas jums netrukdo gerti pieno ir kvepiančio medaus. Žemė dosniai teikia nuodėmės nepaliesto maisto ir kviečia į puotas, nesuteptas krauju ar skerdynėmis. Tik gyvūnai malšina savo alkį mėsa, ir tai ne visi: arkliai, galvijai ir avys minta žole”.

Romėnų filosofas Plutarchas savo esė “Apie mėsos valgymą” rašė: “Argi gali likti kam nors klausimų, kodėl Pitagoras nevalgė mėsos? Man greičiau norisi paklausti, ką turėjo jausti ir galvoti žmogus, pirmasis ant savo lūpų pajutęs kraujo skonį ir pakėlęs prie burnos negyvą kūną? Kas privertė jį tai padaryti? Kas buvo tas žmogus, kuris apkrovė stalus patiekalais iš yrančių, dvokiančių negyvų kūnų ir pavadino savo maistu tai, kas ką tik baubė ir klykė, judėjo ir gyveno… Juk mes valgome ne liūtus ar vilkus, nužudytus savigynos tikslais. Į juos nekreipiame dėmesio; skerdžiame nekaltas, nuolankias būtybes, kurios neturi letenų su nagais ir nešiepia mums savo ilčių. Dėl gabalėlio mėsos atimame iš jų saulę, šviesą ir gyvenimą, kurį jiems davė gimimas ir gamta”.

Žymusis rusų rašytojas Levas Tolstojus taip pat buvo vegetaras. Štai ką jis sakė apie gyvulių žudymą maistui”žmogus nepateisinamai užgniaužia savyje aukščiausią, dvasinį gebėjimą suprasti ir atjausti į save panašias gyvas būtybes. Šitaip paneikdamas savo paties jausmus, jis žiaurėja. Kaip mes galime tikėtis geresnio gyvenimo Žemėje, jei esame vaikščiojantys nužudytų gyvūnų kapinynai?”

Leonardas da Vinčis rašė: ”Išties žmogus – žvėrių karalius, nes žiaurumu jam niekas neprilygsta. Mes gyvename kitų gyvybės sąskaita, esame vaikščiojantys kapinynai. Ateis ta diena, kai žmonės į gyvulių žudymą žiūrės taip pat, kaip ir į žmogžudystę”.

Mahatma Gandis- “dvasiškai tobulėdamas žmogus vieną dieną liausis žudęs panašias į save būtybes vardan fizinių poreikių patenkinimo. Apie tautos didybę ir dorovinę brandą galima spręsti iš to, kaip ji elgiasi su gyvuliais”.

Religinis aspektas

Pasaulyje yra keletas religijų, daug religinių organizacijų. Visgi pagrindinės religijos tai – Krikščionybė, Islamas, Budizmas, Induizmas. Labai trumpai apžvelgsiu religijos požiūrį į gyvūnų žudymą maistui.

Visi svarbiausi šventraščiai draudžia žmogui žudyti.

Krikščionybė

Vienas iš Dievo įsakymų skelbia: ”Nežudyk” (Išėjimo knyga 20 :13). Dažniausiai šis įsakymas klaidingai interpretuojamas kaip draudimas žudyti žmogų, nes naudojamas originalo tekste hebrajų žodis tirtzach, ypač klasikinėje hebrajų vartosenoje, reiškia “bet kokį nužudimą”, ne tik žmogžudystė.

Naujajame Testamente, kalbant apie Kristų, nė karto nebuvo pavartotas graikų žodis kreas (mėsa), o dažnai verčiamas kaip mėsa žodis phago reiškia maistą bendrąja prasme.

Pasaulio Testamentas pagal Joną (apokrifas, surastas Kumrane 1947 m.):

“Antras įsakymas – “nežudyk”, nes Dievas davė gyvybę viskam, o tai, ką davė Dievas, nevalia atimti žmogui…

Ir nužudytų gyvūnų mėsa taps kapu jo pačio kūnui. Nes iš tikrųjų sakau Aš jums: kas žudo, žudo pati save, o kas valgo nužudytų gyvūnų mėsą – valgo mirusį kūną… Ir jų mirtis tampa jo mirtimi.”

Pradžios knygoje (1:29) mes randame Paties Dievo žodžius, skelbiančius: “ Štai aš jums daviau visokią žolę žemėje, turinčią sėklą, ir visus medžius, turinčius savyje savo rūšies sėklą, kad būtų maistas jums”. Vėlesnėse Biblijos knygose žymieji pranašai taip pat smerkia mėsos valgymą.

Islamas

Knygoje “Taip kalbėjo Mahometas” pranašo Mahometo mokiniai klausia:” Ar išties mums bus atlyginta, kad mes darome gera keturkojams ir girdome juos vandeniu?” Į tai Mahometas atsako: bus atlyginta tam, kuris daro gera bet kuriam gyvūnui”.

Induizmas

Senovės indų įstatymų kodekse “Manu-samhitoje” sakoma:”Negalima gauti mėsos nepakenkus kitai gyvai būtybei, todėl susilaikyk nuo mėsos”.

Budizmas

Buda sakė: ”Nežudyk jaučio, ariančio tavo laukus” ir “Nepasiduok pilvapenystei, kuri verčia skersti gyvulius”.

Ekonominis ir ekologinis aspektai

Galbūt įtikins šis faktas, kad javais užsėtas laukas, baltymų duoda trisdešimt kartų daugiau, nei karvių banda, kurioms tie grūdai sušeriami.

Indijos gyventojai per metus suvartoja apie 200 kg grūdų, didžioji dalis tiesiog suvalgoma. O europietis vidutiniškai suvartoja 1000 kg grūdų; beveik 90% pirma sušeriama mėsai auginamiems gyvuliams

Mitybos problemas tyrinėjantis mokslininkas Džinas Mejeris, iš Harvardo universiteto, apskaičiavo, kad sumažinus mėsos produkciją nors dešimčia procentų, būtų sutaupyta gyvuliams skirtų grūdų, kurių pakaktų pamaitinti 60 milijonų žmonių.

Kita kaina, kurią mes mokame už tai, kad vartojame mėsą,- nualinta aplinka. Skerdyklų ir fermų nutekamieji vandenys bei srutos- pagrindiniai upių bei upelių teršėjai. Mėsos pramonė ne tik teršia gėlus vandenis, bet tuo pat metu neatsakingai juo švaistomasi. Georgas Borgstromas teigia, kad mėsos pramonė teršia aplinką dešimt kartų daugiau, nei gyvenamieji rajonai ir tris kartus daugiau nei gamybos įmonės. Polis ir Anė Erlichai knygoje “Gyventojai, resursai ir aplinka” rašo, kad išauginti vienam kilogramui kviečių tereikia 60 litrų vandens, o vienam kilogramui mėsos gauti – net 1250-3000 litrų.

LITERATŪRA

  1. Sveikatos enciklopedija. “Vaistų žinios” Vilnius, 2003.
  2. Medicinos enciklopedija, II tomas. “Mokslo ir enciklopedijų leidykla” Vilnius,1994.
  3. Andamarita devi dasi “Prasada-seva” Maskva, 2005.
  4. Adiradža dasa “Harė Krišna vegetariniai valgiai” 1994
  5. http://www.gastro.lt/default.asp?DL=L&TopicID=130&ArticleID=255&Page=1 (šiuo metu keičiamas puslapisi)
  6. http://www.geocities.com/meatiskiller/apie
  7. http://www.vegetarizmo.projektas.lt
  8. ЕВАНГЕЛИЕ МИРА ИИСУСА XРИСТА

Parengė: www.laimingi.lt