Categories
Dieta ir Mityba

Norintiems maitintis sveikai

Neįmanoma pervertinti sveikos mitybos svarbos. Pasaulio sveikatos organizacija konstatavo, kad dvi pagrindinės sveikatos sutrikimų priežastys Europoje ir JAV yra pasyvus gyvenimo būdas ir netinkama mityba. Tai kas gi žinotina norint sveikai maitintis?

Sveika mityba prasideda nuo sugebėjimo atskirti naudingas ir žalingą maistą ir teisingai pasirinkti. Keli paprasti sveiki ir maistingi kasdieninės mitybos pokyčiai gali pagerinti savijautą, galbūt net pailginti gyvenimą.

Atsargiai su baltymais

Baltymai yra nepakeičiamas amino rūgščių šaltinis. Amino rūgštys – būtina statybinė neriebiųjų audinių (raumenys, kaulai, oda, plaukai ir nagai) medžiaga. Naudinguosiuose baltymuose maža sočiųjų riebalų, cholesterolio. Šios rūšies baltymų gausu laukinėje lašišoje, pupelėse ir kituose ankštiniuose augaluose, sojos produktuose, sėklose (saulėgrąžų ir moliūgų), riešutuose, taip pat riešutų svieste.

Mėsos gaminiai taip pat yra baltymų, taigi ir amino rūgščių šaltinis, tačiau mėsoje gausu sočiųjų riebalų, cholesterolio. Mėsos gaminiai gana dažnai būna užteršti antibiotikais ir hormonais (retas šiuolaikinis gyvulių augintojas be jų apsieina). Nuo mėsos cholesterolio pertekliaus pamažu užsikemša arterijos ir silpsta imuninė sistema. Mėsos produktų reiktų vengti, žmonėms, kurie neturi laiko daug sportuoti, nedirba sunkaus fizinio darbo. Nedideli cholesterolio kiekiai būtini moterų hormonų pusiausvyrai, todėl visiškas jo nebuvimas taip pat gali būti pavojingas.

Nebijoti riebalų

Organizmui būtini nesotieji (mono ir poli) riebalai, omega 3 ir omega 6 riebiosios rūgštys. Geras naudingųjų riebalų šaltinis yra nerafinuotas alyvuogių aliejus, linų, vynuogių sėklų arba palmių aliejus taip pat įvairūs riešutai. Naudingieji riebalai padeda kūnui įsisavinti tik riebaluose tirpstančius antioksidantus ir mikroelementus, kaip vitaminus A, E, D, K ir likopenas.

Reikėtų saugotis sočiųjų rūgščių ir transizomerinių riebiųjų rūgščių (ypač pavojinga eruko rūgštis), jų gausu sviesto mišiniuose, o ypač margarine. Šių rūšių riebalai sukelia širdies ligas, gali būti širdies smūgio, aukšto spaudimo priežastis, yra susiję su nutukimu. Daug kenksmingų riebalų aptinkama mėsoje ypač kiaulienoje.

Vaisiai vietoj cukraus

Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis. Ypač vertingi kompleksiniai angliavandeniai ir ląsteliena. Kadangi juos organizmas pasisavina palaipsniui (turi būti suskaidomi į paprastuosius angliavandenius) jie ilgesnį laiką išskiria energiją. Šios rūšies angliavandeniai sureguliuoja cholesterolio lygį kraujyje, gerina virškinimą, mažina kalorijų įsisavinimą. Puikūs šių medžiagų šaltiniai yra avižų dribsniai, rudieji ryžiai, brokoliai, moliūgai, žalumynai, saldžiosios bulvės, pupelės ir švieži vaisiai.
Reiktų vengti paprastųjų angliavandenių, jų gausu visur, kur daug cukraus (saldainiuose, leduose, vaisvandeniuose ir t.t.). Kadangi paprastieji angliavandeniai įsisavinami beveik akimirksniu, jie glaudžiai susiję su nutukimu, diabeto išsivystimu.

Augalinės kilmė maistas, kuriame gausu ląstelienos ir antioksidantų gerina bendrą savijautą, reguliuoja virškinimą. Augalinės maisto medžiagos padeda išvengti širdies ligų, vėžio ir diabeto, stiprina imunitetą, augalams būdingi mikroelementai būtini smegenims, taigi gerina protinę veiklą.

Categories
Vyrų sveikatos problemos

Antioksidantai gali sustiprinti vyrų vaisingumą

Poroms, kurios negali susilaukti vaikų, gali padėti tokie antioksidantai kaip vitaminas E ir cinkas, rodo daugiau kaip 30 tyrimų apžvalga.

Mokslininkai savo dėmesį sutelkė į vyrus, kurių vaisingumas buvo mažesnis nei vidutinis, ir nustatė, kad tikimybė antioksidantus vartojusiems vyrams apvaisinti savo partneres buvo daugiau nei keturis kartus didesnė palyginti su tais, kas tokių papildų nevartojo.

Tačiau Naujosios Zelandijos mokslininkai tiesiai neteigia, kad antioksidantai tikrai pagerina vaisingumą, teigdami, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, praneša „Reuters Health“.

Nuo nepakankamo vaisingumo kenčia vienas vyras iš 20, tai lemia maždaug pusę uždelsto pastojimo atvejų.

Oksidantinis stresas organizme kyla, kai laisvieji radikalai, ląstelių metabolizmo šalutiniai produktai, pažeidžia DNR ir ląstelių funkcionavimą. Antioksidantai, įskaitant tam tikrus vitaminus ir kitas maistines medžiagas, suvaržo laisvuosius radikalus ir taip apsaugo ląsteles.

Mokslininkus tai paskatino pasidomėti, ar oksidantai gali padėti spermai išlikti sveikai.

„Papildų su antioksidantais vartojimas gali šiek tiek pagerinti poros tikimybes pastoti“, sako tyrimo vadovė dr. Marian Showell iš Oklando universiteto.

Mokslininkai apžvelgė 34 tyrimus, kuriuose dalyvavo beveik 3000 porų ir kurioms buvo taikomas gydymas nuo nevaisingumo, įskaitant apvaisinimą mėgintuvėlyje ir pačioje gimdoje – tai du labiausiai paplitę apvaisinimo būdai, kai problemų kyla būtent dėl spermos kokybės. Kiekviename šių tyrimų buvo nagrinėjamas vieno dar daugiau antioksidantų vaidmuo.

Remdamiesi 96 pastojimo atvejais iš 964, kurie pateko į 15 tyrimų, mokslininkai nustatė, kad vyrui vartojant antioksidantus, tikimybė, jog jo partnerė pastos, buvo keturis kartus didesnė.

Be to, vyrams vartojus antioksidantus, tikimybė jų partnerėms pagimdyti gyvą kūdikį buvo ketvirtadaliu didesnė. Tačiau tik trys tyrimai iš apžvelgtųjų turėjo duomenų apie pagimdytus gyvus kūdikius, tad iš viso tokių atvejų buvo tik 20.

Mokslininkai taip pat pažymi, kad įvairiuose tyrimuose buvo naudojami įvairūs antioksidantai ir įvairūs jų kiekiai, tad konkrečių papildų efektyvumas nenustatytas. Be to, antioksidantų turi ne tik maisto papildai, bet ir įvairūs maisto produktai.

Tad mokslininkai perspėja, kad poros neturi pasikliauti vien antioksidantais, kad įveiktų nevaisingumo problemas. Paprastai gydant nevaisingumą naudojami įvairūs būdai.

Naujosios Zelandijos mokslininkų apžvalgą paskelbė Cochrano biblioteka (The Cochrane Library) – visame pasaulyje pripažintas įrodymais pagrįstos medicinos informacijos šaltinis. Jį administruoja tarptautinis nepriklausomas medicinos mokslininkų susivienijimas „Cochrane Collaboration“.
Jo nariai tiria ir apibendrina visus kada nors atliktus atsitiktinių imčių tyrimus, siekiant objektyvaus jų įvertinimo.