Categories
Saviugda

7 gynybos būdai

Gynyba
Gynyba

Posakyje: “jei nori pažinti žmogų eik su juo obuolių vogti” yra svarios tiesos. Žinoma, jog ekstremaliose situacijose daugiau ar mažiau atsiksleidžia tikrosios to žmogaus savybės. O ne tokiose ekstremaliuose, tačiau nekasdieniškuose įvykiuose galime atpažinti, kokias savybes žmogus slepia. Tai matyti iš jo gynybos būdų, kuriais jis bando nuslėpti ”užkabintas” tam tikras jautrias vietas.

Štai šie 7 gynybos būdai:

Savęs smerkimas- baimė būti nepilnaverčiu. Žmogus apriboja save, nesiima iššūkių, bijodamas nesėkmės. Galima tai atpažinti iš frazių “O ne, man nepavyks!”, “Čia talento reikia…” ir pan.

Arogancija- baimė buti “teisiamiems”. Tarp trumpų didelio pasitikėjimo rodymo akimirkų, toks žmogus nenori suprasti ir pripažinti savo klaidų. Jis bijo kitų nuomonės ir dėl nesaugumo jausmo kartoja, jog neturi jokių problemų.

Savidestrukcija- gyvenimo beprasmybės baimė. Žmogus žiūri per pesimizmo prizmę, jam atrodo, kad niekada niekas nepavyks. Taip pat žmogus nenori pripažinti savo priklausomybių- karštai neigia tai ir gina savo veiksmus.

Godumas- neturėjimo baimė. Tai pasireiškia apetitu įvairiose sferose.  Jis griebia dabar, nes bijo kad neužteks rytoj. To pasekoje- didelė kreditinės kortelės skola, viršsvoris, nesugebėjimas palikti ar atsisakyti daiktų.  Individui trūksta savikontrolės- kontrolę jis atiduoda aplinkybėms.

Kančia- aukos baimė. Žmogus mano, jog jo darbai nesulaukia tinkamos reakcijos, dėl to jis apsimeta auka, kad kiti tai sužinotų ir tuo pačiu siekia pritraukti dėmėsio.

Nekantrumas- baimė kažką praleisti. Skubama imtis kažko vis naujo, taip pridaroma klaidų ir tampa sudėtinga susikaupti ties esama veikla. Tai gali buti susiję ir su dėmėsio sutrikimu.

Užsispyrimas- pokyčių baimė. Žmogus užsiima debatais, kad ir ką naujo ar naudingo jam besakytum. Jausdamasis nesaugiai jis nori išsakyti savo opozicinę nuomonę, dėl to kartais konstruktyvus pokalbis neįmanomas.

Šie savigynos budai padeda apsiginti nežinomoje aplinkoje, kai jaučiamasis nesaugiai, tačiau tai riboja, nes visi šie elementai paremti baime. Dažnas naudojimasis šiais būdais nesaugumo jausmui įveikti veda link susvetimėjimo ir negatyvumo aplinkiniu atžvilgiu.

Ar girdėjote apie žmogaus ir lakuoto deimanto alegoriją? Ji pasakoja, kad visi mes esame deimantai, tobulos asmenybės, visi gražūs ir nuostabūs. Tačiau augant ir vystantis aplinka ant mūsų gražiojo deimanto užneša šiek tiek purvo (įvairūs kompleksai, baimės, nepasitikėjimas), kuris nevalomas kaupiasi. Suaugę, norėdami nuslėpti tą purvą imame ir lakuojame jį (7 apsaugos būdai). Tačiau nuostabiausia tai, jog tas purvas netikras, tai tik iliuzijos, sukurtos subjektyvios aplinkos. Kuo greičiau pradėsime krapštyti tą laką ir išdrysime akis į akį susidurti su savo blogybėmis, tuo greičiau nusikasime iki tikrojo deimanto, kurio grožio ir spindesio negali pranokti joks lakas ar dažai.

Yra du pagrindiniai būdai tam purvui pašalinti. Sąmoningumas ir suvokimas. Pirmasis atsako į klausimą “kas vyksta?” antrasis- “kodėl tai vayksta?”. Stebėdami save, atkreipdami dėmėsį į kylančias emocijas, plečiame savo sąmoningumo lygmenį ir galime vis dažniau suprasti, kada situacija verčia griebtis gynybos. Paprastas pratimas didinti sąmoningumą -”prisiminti save”. Pvz. tapti sąmoningam kaskart kai valotės dantis ar užsirišate batą. Vėliau galima prisiminti save kaskart kai nuspaudžiate durų rankeną. Taip kasdien didindami sąmoningai praleisto laiko kiekį, tapsite vis labiau sąmoningesni. Pastebėsite daugybę dalykų kurie vyksta su Jumis ir taip plėsite savo Emocinį intelektą.

Pastebėję kylančias emocijas, galime savęs klausti ir ieškoti tų emocijų priežasčių. Taip suvoksime ryšius tarp aplinkos veiksmų ir savo jautrių vietų, kurios yra judinamos. Atsakysime į klausimą “kodėl tai vyksta?”. Kitaip tai dar vadinama Dvasiniu intelektu. Suradę emocijų priežąstis galėsite jas pašalinti.

Emocijų neutralizavimo būdų yra daugybė- pradedant nuo paprasto atsiprašymo ir atleidimo baigiant meditacija. Tereikia paieškoti sau labiausiai tinkamo. Tačiau jau vien stebėjimas ir priežąsčių suradimas duoda didelę naudą. Tai tarsi saulės spidulys į užkerpėjusią vietą, kuris džiovina purvą, kol galiasiai jis pats nubyra.

www.radausave.lt

Categories
Motyvacija

Pasitikėjimas savimi II

Aš pasitikėjimą savimi skirstau į tris rūšis: situacinį, kompetencinį ir absoliutų. Žmonės siekia bet kokio pasitikėjimo savimi jausmo, tad pirmieji du irgi yra paklausūs, nors siekiame visada aukščiausio – absoliutaus.

Situacinis pasitikėjimas savimi yra pats „vaikiškiausias“, nes tai manipuliacinė forma. Jis pas žmogų atsiranda nuo padėties, statuso ir pan. Pvz. jaunuolis pakeltas pareigose staiga ima pasitikėti savimi ir varinėja kitus, elgiasi arogantiškai su draugais, manipuliuoja arba turėdamas stiprų užnugarį žmogus staiga randasi „kietas“. Situacinis pasitikėjimas savimi tėra pritarimo siekimo forma. Viskas, kas eina per pritarimą, gali būti nuleista per nepritarimą. Visą dirbtiną pasitikėjimą savimi žemyn galima pakelti pagyros žodžiais ir nuleisti priešingais, todėl jis yra nestabilus. Jeigu vieną dieną mėgstamas žmogus Jus giria, pasistenkite priimti tai, bet „nepasikabinkite“ šiuose spąstuose – vėliau teks leistis žemyn, nes tie žodžiai išblės.

Kompetencinis pasitikėjimas savimi yra kiek aukštesnė pasitikėjimo savimi forma, bet visgi, ji vėl yra priklausoma nuo aplinkos. Jeigu tokią galią, kaip pasitikėjimas savimi, žmogus dalina aplinkai, anksčiau ar vėliau jam ateis skausmo, liūdesio ir apatijos nuopuolis. Nors ir trumpi „aukštyn žemyn nuotaikomis“ kalneliai bus. Tikriausiai visi mes žinome tuos užsisklendimus, kai būna liūdna ir melancholiška nuotaika, kurią aš vadindavau „net ir torto nenoriu“. Viskas, kas ateina iš aplinkos, yra laikina ir nestabilu.

Kompetencinio pasitikėjimo savimi žmogus turi užsitarnauti. Visi sėdėjote pas kirpėją kėdėje ir žinote, kas ten pasitiki savimi – kirpimo meistras, nes jis turi kompetencijos. Bandant „išsimaitinti“ psichologiškai iš tokio pasitikėjimo savimi turi nuolatos palaikyti spartų žingsnį su savąja kompetencija, nes ji blėsta jos nelavinant, o tas „garavimas“ dažnai yra ypatingai skausmingas.

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt