Categories
Sėkmės psichologija

Apie kūrybingumą (II dalis) Pasąmonė ir sąmonė.

Pasąmonės metafora su ramiu vyruku

Neseni tyrimai rodo, kad nebereikia nė 15 minučių atitolti nuo problemos. Tokių pačių rezultatų galima pasiekti vos per kelias akimirkas. Tyrinėdami kūrybingumą ir pasąmonę psichologai Apas Dijksterhuisas ir Teunas Meursas iš Amsterdamo universiteto atliko ciklą, neįprastų ir labai įdomių eksperimentų.

Šių mokslininkų idėjas apie pasąmonę ir kūrybingumą nesunku suprasti. Įsivaizduokite kambaryje esančius du vyrukus. Vienas iš jų – nepaprastai kūrybingas, bet labai drovus. Kitas – protingas, ne toks kūrybingas ir kur kas valdingesnis. Dabar įsivaizduokite, kad įeinate į kambarį ir prašote pasiūlyti idėjų naujos šokolado plytelės reklamai.

Kaip ir galima tikėtis, per pokalbį pirmuoju smuiku griežia rėksmingas, bet ne itin kūrybingas vyrukas. Jis neleidžia ramesniam kolegai įsiterpti, tad gimusios idėjos yra geros, bet nelabai novatoriškos.

Dabar įsivaizduokite šiek tiek kitokį scenarijų. Vėl įeinate į kambarį ir prašote pasiūlyti idėją. Tačiau šįsyk atitraukiate rėksmingojo dėmesį, priversdami jį žiūrėti filmą. Tokiomis aplinkybėmis išgirstate ramaus vyruko pasiūlymus ir išeinate iš kambario jau su visiškai kitokiomis, daug kūrybingesnėmis idėjomis.

Daugeliu atžvilgiu tai gera proto ir kūrybingumo santykio analogija. Tylusis vyrukas atstovauja pasąmonei. Jis pajėgia kurti nuostabias idėjas, tačiau dažnai jį būna sunku išgirsti. Rėksmingasis vyrukas atstovauja sąmoningam protui – sumaniam, nelabai novatoriškam, bet sunkiai išblaškomam.

 

Makaronų pavadinimo konkursas

Apas Dijksterhuisas atliko aibę eksperimentų mėgindamas išsiaiškinti, ar žmonės gali pasidaryti kūrybingesni, jei jų sąmoningas protas išblaškomas.

Per, ko gero, žinomiausią jo eksperimentą savanorių buvo paprašyta sukurti naujų makaronų pavadinimų. Norėdami palengvinti darbą eksperimentatoriai pasakė penkis naujų pavadinimų pavyzdžius, visus su galūne „i“, taigi skambančius labai „makaroniškai“.

Tada vieniems dalyviams reikėjo 3 minutes pagalvoti ir pateikti savo siūlymus. Jei pritaikytume „dviejų vyrukų kambaryje“ analogiją, tai šie dalyviai mintyse klausėsi rėksmingo ir nelabai kūrybingo vyruko postringavimų.

Kita dalyvių grupė buvo paprašyta pamiršti makaronus ir 3 minutes skirti susikaupimo reikalaujančiai užduočiai. Jie atidžiai sekiojo judantį tašką kompiuterio ekrane ir kaskart, kai tik taškas pakeisdavo spalvą, spustelėdavo tarpo klavišą.

Ši užduotis, vėlgi prisiminus minėtą analogiją, buvo skirta nukreipti rėksmingojo vyruko dėmesį, kad pasigirstų tyliojo vyruko balsas. Tik pabaigę šią sunkią, viso dėmesio reikalaujančią užduotį dalyviai buvo raginami siūlyti naujų makaronų pavadinimų.

Tyrėjai sugalvojo paprastą, prasmingą ir originalų vertinimo būdą, padedanti makaronų pavadinimus skirstyti į kūrybiškus ir nekūrybiškus Jie peržiūrėjo visus pasiūlymus, kruopščiai suskaičiavo, kiek kartų makaronų pavadinimas baigėsi raide „i“, palyginti su kitomis raidėmis.

Kadangi eksperimento pradžioje buvo pateikti penki pavyzdžiai, visi su galūne „i“, buvo padaryta išvada, kad bet kuris siūlymas su ta pačia galūne liudija, kad žmogus tik seka paskui minią ir jo siūlymas nekūrybiškas, o kitomis raidėmis besibaigiantys pavadinimai novatoriškesni.

Rezultatai buvo nepaprasti. Sąmoningai galvoję apie makaronus dalyviai sukūrė daugiau pavadinimų su galūne „i“ negu tašką po kompiuterio ekraną vaikę dalyviai. Kai buvo išnagrinėti originalesni makaronų pavadinimai, pasirodė, kad jų beveik dvigubai daugiau už kitus sugalvojo taško medžiotojai.

Taip eksperimentu buvo patvirtinta, kad nukreipus kitur rėksmingojo vyruko dėmesį, tylusis, kūrybingasis vyrukas gauna progą pasireikšti. Būtent tai ir skelbia „dviejų vyrukų kambaryje“ teorija.

 

Atsipalaidavimo svarba

Šie stulbinami atradimai pagimdė reikšmingą įžvalgą, leidžiančią apčiuopti kūrybingumo ir pasąmonės ryšį. Eksperimento dalyviai, gavę užduotį „nepamesk iš akių taško“, jautėsi, tarsi visas jų dėmesys ir protinės pastangos būtų iki galo sutelktos į ekrane judantį tašką.

Tačiau jų pasąmonė sprendė anksčiau gautą užduotį. Turbūt dar svarbiau, kad ji ne tik perėmė sąmoningo proto darbą, bet mąstė apie problemą visai kitaip. Ji buvo novatoriška, atrado naujų jungčių, sukūrė tikrai originalių idėjų.

Daug standartinių tekstų apie kūrybingumą pabrėžia atsipalaidavimo svarbą. Žmonėms patariama nusiraminti ir nieko negalvoti. Olandų tyrimas siūlo kaip tik priešingą dalyką.

Tikras kūrybingumas gali apimti tada, kai nors kelias akimirkas užimate savo sąmoningą protą ir taip neleidžiate jam trukdyti iškilti reikšmingoms ir novatoriškoms pasąmonės mintims. Kiekvienas gali būti kūrybingesnis, tereikia rėksmingajam vyrukui galvoje duoti kito darbo ir suteikti žodį tyliajam vyrukui.

Kitoje dalyje pabrėšime gamtos svarbą kūrybiniame mąstymo procese.

Linas Mitaitis

Categories
Laimė Saviugda

Kaip atsipalaiduoti? Psichologinis meditacijos pažinimas

Daugelis turbūt esate girdėję apie autogeninę treniruotę bei kitus emocinės būsenos keitimo būdus. Daugiausia šių būdų – pavadinkime juos meditacijomis – siūlo dvasiniai mokymai.

Kai rengiu meditacijos seminarus ar mokau keisti būseną atskirai apsilankančius klientus, visada įdomu tyrinėti meditaciją iš psichologijos atskaitos taško, ieškoti kiekvienam žmogui tinkamo meditavimo būdo.

Tam tikri meditacijos pratimai gali labai praversti psichoterapijos metu, tačiau meditacijos mokymas nėra psichoterapijos tikslas. Tad kur galima išmokti ir įgusti medituoti?

Lietuvoje tiesiog liejasi dvasinių praktikų pasiūla, dvasiniai judėjimai labai skirtingi ir įdomūs, visgi nėra tokios vietos, kurią galima rekomenduoti bet kuriam žmogui, mat mokoma ne vien tik technikos, bet ir dvasinio atstato, o kai kurios dvasinės bendrijos turi ir sektų požymių. Vienas klientas skundėsi: „Kol darome asanas, jaučiuosi praskaidrėjęs ir nusiraminęs, bet kai visi rimtu veidu pradeda kalbėti apie įvairius indiškus dievus, tarsi jie iš tikro egzistuotų, man norisi išeiti ir niekad ten nebegrįžti.“

Psichologijos mokslo atstovai teigia, kad daugelis meditacijos formų – tai savitaiga, relaksacija ir dėmesio koncentracija, taigi, įvairios psichologinės technikos. Žinoma, jei atmesime dvasinę ideologiją, iš kurios gimė meditacija, mes negalėsime perteikti visos jos gelmės. Vis tik pradedančiajam visų pirma svarbu susigaudyti, kaip apskritai galima keisti savo būseną. Todėl šiame straipsnyje pristatysiu įvairias meditacines technikas, suskirsčiusi jas pagal pagrindinius psichologinius komponentus. Be abejo, tai supaprastintas ir tik vienas iš galimų skirstymų.

Relaksacija – lengviausia meditavimo forma

Būtent apie šį atsipalaidavimo būdą daugelis žmonių dažniausiai sužino iš psichologų ir maišo jį su hipnoze. Skambant raminančiai muzikai psichologas ramiu balsu palaipsniui siūlo atpalaiduoti įvairias kūno dalis, pajausti jose sunkumą ir šilumą, įsivaizduoti raminančius vaizdinius – paplūdimį, mišką ar pievą. Kuo labiau atsipalaidavęs pats psichologas, tuo geriau – atsipalaidavimas užkrečiamas.

Galima imtis ir autogeninės treniruotės (kitaip tariant, pačiam atlikti relaksacijos pratimą), bet praktika rodo, kad ne visiems tai sekasi taip gerai, kaip psichologui pravedant relaksacijos užsiėmimą. Jei nesiekiama gilių įžvalgų ar ilgalaikio efekto, relaksacija akivaizdžiai padeda keisti emocinę būseną ir tai gali būti pirmas laiptelis, siekiant sudėtingesnių tikslų.

Savęs pažinimas naudojant vaizduotę

Taikant šio tipo psichologines technikas naudojami vaizdiniai. Pavyzdžiui, sakoma: „Pamėginkite įsisąmoninti vidinę erdvę, kuri yra tarsi ekranas, atsirandantis jūsų galvoje užmerkus akis. Stebėkite jo spalvas, tyrinėkite, kaip keičiasi vaizdiniai ir koks jūs esate giliai viduje, bet nieko nekurkite, tegul vaizdinys pasirodo pats. Jei vaizdinys netikėtas, tai aiškus ženklas, kad meditacija pavyko.“ Vidiniai vaizdai dažniausiai būna panašūs į pusiau permatomą skaidrę arba į mintį, bet yra ir tokių žmonių, kurie mato ištisus spalvotus filmus. Kad būtų lengviau, dažnai siūloma pradėti ne nuo tuščio ekrano, o nuo konkretaus vaizdinio: „Pabandykite įsivaizduoti, kad jūs esate gėlė, pamatykite tą gėlę. Apžiūrėkite atidžiai, koks jos žiedas, kokios šaknys, kokie lapai? Kur ta gėlė auga ir koks aplink oras? Ko ta gėlė šiuo metu norėtų?“ Šis pratimas gali būti ir puiki diagnostinė priemonė: tai tarsi sapnavimas atviromis akimis ir vaizdinio savybės gana aiškiai atspindi jūsų vidinę būseną ir aktualijas. Gerai, jei jums pasirodė graži ramunė, o gal gėlė nulūžusi, ar nuskinta?

Savitaiga grįsta meditacija

Naudojant šios rūšies meditacines technikas, vaizdiniai keičiami į teigiamą pusę. Pavyzdžiui, jei žmogus įsitempusią savo kūno vietą mato kaip surištą mazgą ar suspaustas reples, jis turi susikurti vaizdinį, kuriame mazgas atsiriša, o replės atsileidžia. Labai populiarus yra energijos pajutimo įsivaizdavimo ir jos tėkmės harmonizavimo būdas. Negvildensiu sudėtingo klausimo, kas yra psichinė energija, tik trumpai šį būdą pristatysiu. Meditacijos metu žmonės įsivaizduoja, kaip energija teka per energijos centrus, vadinamąsias čakras, energijos kanalus, ir vaizduote, kvėpavimu, garsu bando energijos tėkmę harmonizuoti, o tai pagerina fizinę bei emocinę būseną. Taip medituojant vaizduotėje stengiamasi sukurti teigiamus vaizdinius, pajusti ryšį su dievybėmis, meilės jausmą.

Štai kaip atliekama, pavyzdžiui, budistinė savitaiga grįsta meditacija: „Pradėkite meditaciją pajusdami rūpestį ir draugiškumą sau. Prisiminkite vieną savo savybę, kuri jums patinka, už kurią save gerbiant. O dabar atsiminkite kitą žmogų, kuris jumis rūpinosi, buvo geras, dosnus, priminė jūsų galimybes. Prisiminkite jo veidą, įsivaizduokite, kad jis sėdi prieš jus, ištarkite mintyse jo vardą, palinkėkite jam laimės. Dabar prisiminkite tolimesnius žmones ir pabandykite jiems irgi to palinkėti.“

Savitaiga grįstos meditacijos turi svarbų trūkumą – jų efektas gali būti trumpalaikis, ypač jei neįsisąmoninus neigiamų emocijų per jėgą „prilipdomos“ teigiamos emocijos. Tačiau įvaldęs šio tipo meditaciją žmogus gali nusiteikti, pavyzdžiui, sėkmingai pradėti pokalbį su kitu žmogumi, o susiklosčius gerai situacijai galbūt įvyks ir didesnių teigiamų pokyčių.

Kaip veikia koncentracijos meditacijos?

Kažin ar galima pasiekti nušvitimą atliekant savitaigos meditacijas, mat šiuo atveju trūksta labai svarbaus dalyko – visiško emocijų išgyvenimo. Koncentracijos meditacijas atlikti kur kas sunkiau, bet jų poveikis daug didesnis. Dažnai sacangų – susitikimų su dvasiniais mokytojais – metu aiškinama, kaip tai reikia daryti. Daugelis žmonių nė nesusimąsto, kad jų galvoje yra visiška betvarkė – jie nuolat galvoja apie rūpesčius, sprendžia problemas, kitaip tariant, nebūna čia ir dabar.

Koncentracijos meditacijose iš pradžių bandoma sukoncentruoti savo dėmesį į vaizdą, garsą ar judesį, tačiau šių meditacijų esmė – leisti būti tam, kas yra. Nereikia stengtis net gerai medituoti. Pasirodo, pažiūrėti, kas vyksta, kai nėra jokių reikalavimų, yra labai sudėtinga, mes net patys nepastebime, kaip nuolat kažką vertiname, renkamės, bandome išvengti nemalonių jausmų. Pavyzdžiui, viena mano pacientė jautė nuolatinius nugaros skausmus, bet meditacijos metu niekad negalėdavo tiesiog to skausmo priimti, jį pajutusi ji iš karto imdavo pykti ir bandydavo jo atsikratyti, o skausmas nuo to tik stiprėdavo.

Daugybė žmonių galvoja, kad per meditaciją būtina stengtis nemąstyti, tačiau su mintimis nereikia kovoti – užtenka tik sąmoningai stebėti, kokios mintys ateina, tarsi po to reikėtų atlikti kilusių minčių ataskaitą. Taigi, turi atsirasti stebėtojas – tam tikras sąmoningumo taškas. Tas tylus stebėtojas ir yra giliausias mūsų „aš“. Čia ir yra meditacijos paradoksas: sakoma, kad norint suvokti, kas yra „aš“, reikia daugelio metų, bet tą galima padaryti tuoj pat.

Koncentracijos meditacijų įvairovė

Pradėti nuo kvėpavimo stebėjimo gali toli gražu ne kiekvienas – dėmesys bemat nukrypsta kitur. Kur kas lengviau pradėti nuo meditacijos, kai stebimas objektas, kuris yra nenuobodus. Daugeliui žmonių lengviausios yra dinaminės meditacijos, kurių metu koncentruojamasi į paprastus judesius ir mintys pamažu nurimsta. Tuo pasižymi ir dzenbudistų nusilenkimai, ir sufijų sukiniai, ir šamaniškas jėgos ėjimas ir labai lėti judesiai cigune. Žmogus, kuris jau moka koncentruoti dėmesį, gali tai daryti tiesiog išėjęs pasivaikščioti ar sportuodamas, svarbu, kad tuo metu jo neatitrauktų vaizdai ar garsai.

Labai dažnai meditacijos praktikoje dėmesys sutelkiamas į garsą, tarkime, į gongo skambesį, giedamą mantrą, arba į vaizdą, pavyzdžiui, žvakės liepsną. Daugelis žmonių patiria meditacinę būseną tiesiog kasdieniškose situacijose: žiūrėdami pro traukinio langą, atėję į simfoninės muzikos koncertą.

Kai suvokimas lydi garsą ar kintantį vaizdą, stebėti savo pojūčius, jausmus ir mintis yra daug lengviau. Tradicinėse budistinėse meditacijose, tokiose kaip anapana ir vipassana, kurios plačiai praktikuojamos Lietuvoje, reikia sutelkti dėmesį į kvėpavimą ir įsisąmoninti visus įmanomus pojūčius peržiūrint savo kūną nedideliais lopinėliais. Tokių meditacijų metu, pavyzdžiui, sakoma: „Pabandykite pajausti savo kairę ausį: ar ji šilta, ar šalta, ar drėgna, ar sausa, ar įtempta, ar atpalaiduota ir t. t. Nieko nekeiskite, tik stebėkite.“

Psichologinės meditacinės technikos

Be jokios abejonės, stebėjimo meditacijų gydomąją galią išnaudoja ir psichologai. Ją labai lengva patirti atliekant „automatinio rašymo“ pratimą: „Penkiolika minučių rašykite į popieriaus lapą viską, kas ateis į galvą. Nesistenkite rašyti dienoraščio ar įdomiai, tiesiog užrašykite visas šiuo metu kylančias mintis, kad ir kokios jos būtų. Jei mintis neateina, sustoti negalima, reikia rašyti „neateina jokia mintis, visai jokia ir t. t.“

Egzistencinės krypties psichoterapeutas britas J. Gendlinas sukūrė „fokusavimo“ techniką, kuri iš tiesų yra koncentravimosi meditacijos atmaina: „Skenuokite kūną ir ieškokite stipriau jaučiamų vietų. Dažniausiai ten būna susikaupusios emocijos. Kai rasite tokią vietą, bandykite nusakyti, kokio dydžio tas pojūtis? Ar jis šviesus, ar tamsus? Jei jis turėtų spalvą, kokia ji būtų? Kokia jo emocija: neutrali, pikta, liūdna?

O dabar įsivaizduokite, kad ta vieta turi protą ir su ja galima bendrauti. Paklauskite, kodėl šis pojūtis atsirado? Stenkitės išbūti su tuo pojūčiu, kad ir koks jis būtų. Jei jis nieko jums nesako, nereikia nieko daryti – pradėjus į jį tiesiog žiūrėti, jis ima keistis.“

Paprastai ši meditacija iš pradžių atliekama kartu su psichologu. Jis gali užduoti vieną kitą klausimą, bet nieko nekomentuoja, tik pakartoja tai, ką pasakė klientas. Kito žmogaus buvimas labai palengvina meditavimo procesą, todėl, mano giliu įsitikinimu, pradedančiam medituotojui verta pirmiausia išbandyti tokį meditavimą dviese.

Meditacijų įvairovė neaprėpiama. Egzistuoja meditacija, susijusi su pakitusia sąmonės būsena, „tantrinė meditacija“, kai medituojama seksualinių santykių metu, „valdomas sapnavimas“ ir daug kitų, bet jos yra gana sudėtingos, o šio straipsnio tikslas – apžvelgti meditavimo pradžiamokslį.

Meditavimo sunkumai

Nors meditacija yra veiksminga priemonė, padedanti išlaikyti ar atstatyti psichinę pusiausvyrą, visgi reguliariai medituojančių žmonių man teko sutikti labai mažai. Kodėl? Dalis bandančių medituoti atsisako šios praktikos dėl nepatogios sėdėjimo pozos, kuri, tiesa, toli gražu nėra pagrindinis dalykas: medituojant svarbiausia atsisėsti tiesia nugara ir kaip galima labiau atsipalaiduoti, kad nereikėtų daug judėti, net jei sėdi ant kėdės. Kitus nuvilia jiems netinkantis meditacijos būdas. Pavyzdžiui, jums gali nepavykti sukoncentruoti dėmesio į vaizdą, o į garsą arba į judesį gali puikiai pavykti. Treti bando pradėti medituoti apimti streso, tačiau tokiu atveju medituoti pavyksta tik pažengusiems. Patyrus didelį stresą kur kas geriau bandyti nukreipti dėmesį į kitą intensyvią veiklą, išsikrauti fiziškai, išsiverkti ar kam nors „išlieti dūšią“, o meditavimo mokymuisi jau reikalinga bent šiokia tokia pusiausvyra. Kai kurie žmonės išsigąsta, kad kartais po meditacijos būsena pablogėja, bet dažniausiai tai yra kaip tik geras ženklas, rodantis, jog žmogui pavyko prieiti prie tikrųjų jausmų, tik tie jausmai nėra tokie, kokių jis norėtų.

Didžiausia kliūtis yra ta, kad mokytis medituoti reikia reguliariai, taip, kaip mokantis groti kokiu nors instrumentu. Daugelis mokinių klausia mokytojų: „Ką daryti, jei nepavyksta sutelkti dėmesio?“ Ir išgirsta vis tą patį atsakymą: „Bandyk jį sutelkti vėl.“ Taigi, jokio stebuklingo būdo nėra.

Mokantis meditacijos labai svarbus yra mokytojas. Ir ne vien dėl to, kad tik retas žmogus gali prisiversti praktikuoti. Netinkamai parinkta ar atliekama meditacija gali ir pakenkti. Pavyzdžiui, pastebėjau, kad į mazochizmą linkę žmonės medituodami ne stebi save, o turi galimybę dar kartą save nubausti ir pasikankinti. Kartą viena moteris, grįžusi iš vipasanos stovyklos, man ir sako: „Žinai, viduje tokia keista ramybė, kad nieko nebejaučiu savo sūnui ir vyrui. Matau juos tarsi televizoriaus ekrane.“ Taigi, stebėjimo meditacija žmonėms, kurie ir taip yra linkę į per didelį atsiribojimą bei savistabą, taip pat gali pakenkti.

Tarsi grįžimas namo…

Niekas nesiginčija, kad fiziniai pratimai stiprina kūną. Meditacija – tai sielos pratimai,

kurie gali ją labai sustiprinti. Fakyrų ir jogų pasiekimai mums rodo, kokia reali medituojančio žmogaus jėga. Meditacijos naudą patvirtina ir kompiuterinė smegenų tomografija: pasirodo, jos metu funkcionuoja kur kas daugiau smegenų sričių ir galima pasveikti net nuo, rodos, neišgydomų ligų. Žmonės, kurie gali ilgai būti apimti meditacinės būsenos, yra daug kūrybiškesni ir jiems labiau sekasi. Bet tai tik šalutinis rezultatas. Meditavimo minutės, nesvarbu, ar specialiai medituojant, ar savaime, dažniausiai yra laimingiausios gyvenimo minutės, tarsi grįžimas namo, kai nurimsta begalinis apmąstymų srautas, galima pamatyti svarbiausius dalykus ir bent sekundę iš tikrųjų pabūti dabartyje. Atsipalaidavimas yra toks malonus! Daugelis žmonių jį bando pasiekti vartodami alkoholį, narkotikus ir kitas kenksmingas priemones. Tai kodėl gi nepabandžius išmokti medituoti?

Šaltinis: žurnalas „Aš ir psichologija“. Norėdami pamatyti video interviu apie meditaciją užsukite į www.asmenybėsakademija.lt

Genovaitė Petronienė

Categories
Vyriškas patarimas

Su draugus kalbu neužsičiaupdamas, bet susitikus merginą neprakalbu.

Tema:
Bendravimas
Vardas:
Andrius

Klausimas:
Ką man daryti? Jeigu aš su gerais draugai, pažystamais kalbu neužsičiaupdamas, o kai sutinku kokią nors merginą nepratariu nei žodžio.

Atsakymas:

Sveikas Andriau,

Taip gaunasi todėl, kad prie gerų draugų tu jautiesi atsipalaidavęs, todėl tavo mąstymas atsipalaiduoja, – galva dirba ir visada randi ką pasakyti. Taip pat turi visada ką pasakyti, nes tarp draugų turite kažką bendro ir apie tai visada pasikalbate.

Su mergina neturite nieko bendro ir plius ji tau yra visiškai nepažystama – todėl jeigu nesi pratęs prieiti prie merginų ir bendrauti su jomis, tavo smegenys neatsipalaiduoja ir galva ne dirba.  Kaip atsipalaiduoti?

Reikia kuo daugiau endrauti su merginomis. Eiti eiti ir eiti. Tau reikia mokėti susipažinimo su mergina schematiką. Tu niekad negali laukti kol ji tavęs pirmo pradžioje pokalbio kažko paklaus. Įdedu tau pavyzdį, kad būtų lengviau:

Neparodant ketinimų:

Vyras: Labas. J) (šypsena). Mes su draugu ketiname šį savaitgalį išvykti į kelionę. Galvojame į Palangą arba Kauną (pasirink miestus tuos, apie kuriuos kažką žinai. Todėl kad pokalbis gali išsivystyti apie juos ir jei tu nieko nežinosi apie tuos miestus – tiesiog neturėsi ką pasakyti ;D).

Moteris: Gal Palangą geriau. Ten juk kurortas.

Vyras. O tu pati mėgsti keliauti ?:)

Moteris: mhm, patinka lb.

Vyras: Kur teko nukeliauti, teko pabūti Malaizijoje ?;D (reikia atpalaiduoti merginą kuo greičiau. Visų pirma pats turi būti atsipalaidavęs). Matau apyrankę nešioji, čia iš Italijos parsivežei (pastebiu detalę – apyrankę, ją susieju su kelionių tema)

Moteris: Nea, čia kai Prancūzijoje buvau

Vyras: tada kalbi apie kelionių temas. Kaip peršokti į kitą (tavo norimą temą?)

Vyras: O tu mėgsti šokti? (tiesiog bandau spėti ir automatiškai pokalbį nukreipiu į šokių temą)

Moteris: Mėgstu J

Vyras: Salsa gal esi šokusi, Los Andželo ? 🙂

Moteris: Ne, pramoginius aš.

Vyras: čia nuo pat vaikystės, ar tai mokyklos laikų ? 🙂

Moteris: mokykloje nuo dešimtos klasės pradėjau, po to atvažiavus į Vilnių tęsiau savo šokius..

Vyras: pas mane panaši situacija. Aš…

Ir vystai pokalbį…

Vyras: na buvo malonu pabendrauti, aš jau turiu eiti, klausyk, apsikeičiam numeriais (išsitrauki iš kišenės tel.  Ir paduodi merginai su 86).

Moteris: įrašo ir viso gero 🙂

Esmė kalbėk su moterimi tokiomis temomis, kur esi stiprus.

Nori ir tu užduoti klausimą? Klausk vyriško patarimo.

Categories
Sveika Gyvensena

Kvėpavimas. Ar mokate kvėpuoti?

kvepavimas
Ar moki kvėpuoti?

Atrodo įkvėpk – iškvėpk ir viskas. Taip paprasta! Ir išties, paprasta, bet tik tiek mokant, lieka labai daug neišnaudotų resursų. Straipsnyje noriu Jus supažindinti su kvėpavimo ir savijautos ryšiu, aptarti keletą kvėpavimo būdų ir parodyti du pratimus.

Būsenos ir kvėpavimas

Ar pastebėjote, kad susijaudinus ar prieš svarbų pokalbį mūsų kvėpavimas iškarto prislopsta? Jeigu jaučiame baimę ar įtampą, kažkas lyg stoja, stringa gerklėje ir norim nenorim labiau dėmesį kreipiame į iškvėpimą, o jeigu mes džiūgaujame ar juokiamės mūsų dėmesys atsiduria ties įkvėpimu.

Kai įsitempęs žmogus pastebi užslopintą kvėpavimą ir ima kvėpuoti giliau, energija esanti ore, lyg gamtos alsavimas – vėjas, tuoj pat ima valyti. Kvėpavimas kaipmat atpalaiduoja. Kvėpavimas visada atpalaiduoja. Sėdintis stomatologo kėdėje, kai ima švilpti grąžtai, iškart sulaiko orą, nes baimė pasiglemžia dėmesį iš kvėpavimo. Imkite pastebėti šiuos reiškinius ir tokiais momentais tiesiog kvėpuokite.

Egzistuoja ryšys tarp to kaip mes kvėpuojame ir kaip jaučiamės. Akivaizdu, kad išsigandęs žmogus kvėpuoja kitaip nei ramus. Ramus – kitaip nei truputi įsitempęs. Truputi įsitempęs – kitaip nei truputi laimingas. Truputi laimingas – kitaip nei esantis palaimoje. Gera naujiena ta, kad mes galime tobulinti savo kvėpavimą ir tuo pačiu pakylėti savo būseną – nuotaikas, energingumą, pasitikėjimą savimi į aukštesnį lygį tik kvėpavimo dėka. Tam reikalingos paprastos kvėpavimo praktikos.

Kvėpavimas, kaip valymosi praktika

Anot senovės išminties, įkvėpiamame ore yra ne tik deguonies, kuris prisotina kraują, bet ir gyvybės energijos, kuri skirtingose kultūrose vadinama vis kitaip: prana, ci, ki. Manau, kad yra mažai prasmės diskutuoti ar ci, ki, prana yra išties, nes tuo metu galime gilinti žinias toliau, o praktikos rezultatai akivaizdūs net ir mokslo laboratorijose.

Taigi, kartu su oru į mūsų plaučius patenka daugiau energijos ir kyla mūsų pačių energingumas, gyvybingumas, pasišalina ligos, gerėja nuotaikos. Kad tai galėtų vykti, mums tereikia mokėti keletą ar paprastų pratimų, kurie užtrunka vos kelias minutes.

Noriu pristatyti – sujungto kvėpavimo pratimą, kurį pademonstruos pats rebefingo (angl. rebirthing) tėvas Leonardas Orras. Sujungto kvėpavimo sąvoka reiškia, kad nėra jokių pauzių tarp įkvėpimo-iškvėpimo ar iškvėpimo-įkvėpimo. Vyksta nuolatinė nepertraukiama oro cirkuliacija plaučiuose.

Pratimas susideda iš 20 – ies įkvėpimų-iškvėpimų nosimi. Kas penktas įkvėpimas ilgas, gilus ir lėtas. Visi likę gilūs, bet greitesni. Keturi ratukai, po penkis įkvėpimus. Pirmą kartą pažiūrėkite, o antrąjį kartą padarykite pratimą kartu su filmuku. Atlikite sėdėdami, nes kelias minutes gali lengvai svaigti galva.

Kvėpavimas

Atrodo įkvėpk – iškvėpk ir viskas. Taip paprasta! Ir išties, paprasta, bet tik tiek mokant, lieka labai daug neišnaudotų resursų. Straipsnyje noriu Jus supažindinti su kvėpavimo ir savijautos ryšiu, aptarti keletą kvėpavimo būdų ir parodyti du pratimus.

Būsenos ir kvėpavimas

Ar pastebėjote, kad susijaudinus ar prieš svarbų pokalbį mūsų kvėpavimas iškarto prislopsta? Jeigu jaučiame baimę ar įtampą, kažkas lyg stoja, stringa gerklėje ir norim nenorim labiau dėmesį kreipiame į iškvėpimą, o jeigu mes džiūgaujame ar juokiamės mūsų dėmesys atsiduria ties įkvėpimu.

Kai įsitempęs žmogus pastebi užslopintą kvėpavimą ir ima kvėpuoti giliau, energija esanti ore, lyg gamtos alsavimas – vėjas, tuoj pat ima valyti. Kvėpavimas kaipmat atpalaiduoja. Kvėpavimas visada atpalaiduoja. Sėdintis stomatologo kėdėje, kai ima švilpti grąžtai, iškart sulaiko orą, nes baimė pasiglemžia dėmesį iš kvėpavimo. Imkite pastebėti šiuos reiškinius ir tokiais momentais tiesiog kvėpuokite.

Egzistuoja ryšys tarp to kaip mes kvėpuojame ir kaip jaučiamės. Akivaizdu, kad išsigandęs žmogus kvėpuoja kitaip nei ramus. Ramus – kitaip nei truputi įsitempęs. Truputi įsitempęs – kitaip nei truputi laimingas. Truputi laimingas – kitaip nei esantis palaimoje. Gera naujiena ta, kad mes galime tobulinti savo kvėpavimą ir tuo pačiu pakylėti savo būseną – nuotaikas, energingumą, pasitikėjimą savimi į aukštesnį lygį tik kvėpavimo dėka. Tam reikalingos paprastos kvėpavimo praktikos.

Kvėpavimas, kaip valymosi praktika

Anot senovės išminties, įkvėpiamame ore yra ne tik deguonies, kuris prisotina kraują, bet ir gyvybės energijos, kuri skirtingose kultūrose vadinama vis kitaip: prana, ci, ki. Manau, kad yra mažai prasmės diskutuoti ar ci, ki, prana yra išties, nes tuo metu galime gilinti žinias toliau, o praktikos rezultatai akivaizdūs net ir mokslo laboratorijose.

Taigi, kartu su oru į mūsų plaučius patenka daugiau energijos ir kyla mūsų pačių energingumas, gyvybingumas, pasišalina ligos, gerėja nuotaikos. Kad tai galėtų vykti, mums tereikia mokėti keletą ar paprastų pratimų, kurie užtrunka vos kelias minutes.

Noriu pristatyti – sujungto kvėpavimo pratimą, kurį pademonstruos pats rebefingo (angl. rebirthing) tėvas Leonardas Orras. Sujungto kvėpavimo sąvoka reiškia, kad nėra jokių pauzių tarp įkvėpimo-iškvėpimo ar iškvėpimo-įkvėpimo. Vyksta nuolatinė nepertraukiama oro cirkuliacija plaučiuose.

Pratimas susideda iš 20 – ies įkvėpimų-iškvėpimų nosimi. Kas penktas įkvėpimas ilgas, gilus ir lėtas. Visi likę gilūs, bet greitesni. Keturi ratukai, po penkis įkvėpimus. Pirmą kartą pažiūrėkite, o antrąjį kartą padarykite pratimą kartu su filmuku. Atlikite sėdėdami, nes kelias minutes gali lengvai svaigti galva.

Darykite šį pratimą bent kartą per dieną, pirmąją savaitę, vėliau galite daryti 2-3 kartus per dieną. Pratimas moko kvėpuoti nesulaikant kvėpavimo, gerina koncentraciją, nuotaiką, atpalaiduoja.

Kvėpavimo klaidos

Mes turime atskirą kvėpavimo aparatą – nosį. Kvėpuodami nosimi mes sušildome, filtruojame, „apdorojame“ orą, dar jam net nepatekus į plaučius. Dulkių sugerėjai, kurie yra šnervėse lieka nenaudojami, jeigu kvėpuojame burna. Kelyje nuo lūpų iki plaučių nėra nieko, kas sušildytų, išvalytų orą. Kvėpdami šaltą, dulkėtą orą burna mes patiriame to pasekmes: peršalimai, kosulys ir lengvai „pasisavinamos“ užkrečiamosios ligos. Jeigu kvėpuojame nosimi ir dar mokame kvėpuoti visais plaučiais, tai apie kosulį ar peršalimus galima beveik visai pamiršti (turiu omenyje nerūkančiuosius).

Taigi, pirmas žingsnis yra tiesiog užsičiaupti ir atprasti kvėpuoti burna. Kvėpuokime nosimi.

Mokykimės kvėpuoti visais plaučiais. Plaučiai yra du, jie guli krūtinėje, tarp jų širdis ir aplinkui visa galybė kitų organų. Tiek plaučiai, tiek visi kiti organai reikalauja mankštos – masažo, kurį suteikia pilnasis kvėpavimas. Kvėpuodami „vos, vos“ mes nepatenkinam natūralaus kūno poreikio ir silpninam save. Kvėpdami į pilvą, saulės rezginio, krutinės srities link pečių kryptimi mes mankštiname vidinius raumenis, gerinam imunitetą ir atsisveikinam su visokiais kosuliais visam laikui.

Pilnojo kvėpavimo pratimas. Vienu kvėpimu, kvėpkite nosimi į pilvą, vėliau į saulės rezginio sritį taip, kad plėstųsi šonkauliai ir galiausiai pripildykite krūtinę iki pat pečių išplėsdami viršutinę kūno dalį. Iškvėpkite. Pakartokite 10 kartų. Pratinkitės kvėpuoti visais plaučiais, nors ir mažai kvepiant. Kvėpavimas nosimi ir pilnais plaučiais yra retenybė, bet dabar ta retenybė galite būti ir Jūs.

P.S. Prieš rašydamas šį straipsnį, sau mintyse sakiau, kad visgi žmonėms reikės pasidomėti patiems apie kvėpavimą. Kad mažiau tektų vaikščioti klystkeliais, noriu rekomenduoti keletą kvėpavimo krypčių, kurias galite rasti Lietuvoje: „Gyvenimo menas“ (angl. „Art of living“), „Krija joga“ (angl. „Kriya yoga“), „Rebefingas“ (angl. „Rebirthing“). Aš pats nesu šių mokyklų dalis, tad galiu nuoširdžiai rekomenduoti.

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt

Categories
Motyvacija

Iš kelio dėl takelio

Ar atpažįstate savo mintis šiuose sakiniuose?

„Kokias jie čia nesąmones sugalvojo?“
“Kam taip daryti?“
„Mažvaikiai..“
„Geriau būtų nieko nelietę..“
„Greičiau namo…“

Jos dažnai gali kilti būnant kompanijoje, kurioje būna „išsišokėlis“, kuriam staiga ateina mintis nusukti iš kelio ir padaryti kai ką netikėto ar tiesiog iškrėsti pokštą kolegai, draugui.. Jums.

Aš dažnai darydavau šią klaidą ir stengdavausi išlikti rimtas, neleisdavau sau, bei stengdavaus, kad nereikėtu „gaišti laiko kvailiems juokeliams“. Nestabdykite. Pasismaginkite, leiskite sau retkarčiais atsipalaiduoti. Pajuokaukite. Jeigu draugas važiuodamas keliu Jums pasiūlys apžiūrėti pakeliui esantį dvarą ar ežerą, pasinaudokite proga ir leiskite jam išsukti iš kelio – pamatykite gyvenimą kitaip. Jūs neprivalote visada elgtis vienodai. Leiskite sau retkarčiais atpalaiduoti vadeles, Jūs juk ne darbo arklys.. ?

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt

Categories
Pasimatymų patarimai

Penkios emocijos.. ir ji – Tavo.


Noredamas suvilioti merginą, turi joje sužadinti penkias emocijas… tai emocijos, kurios būtinos santykių pradžioje. Jeigu tu jos kūne gali sukelti šias penkias emocijas – ji bus tavo.

Atsipalaidavimas. Tai pirma emocija, kurią tu turi sukelti jos kūne. Nesvarbu kaip ji jautėsi prieš tai… Dabar, kai tu prie jos priėjai, ji turi jaustis atisipalaidavusi būdama prie tavęs. Šypsokis, atlošk pečius atgal, laikyk akių kontaktą.. kalbėk ir judėk lėtai, sklandžiai. Tik tada, kai tu būsi atsipalaidavęs – atsipalaiduos ir ji. Jei būsi įsitempęs – ji niekada neatsipalaiduos. Merginos puikiai jaučia tai, ką tu jauti…

Potraukis. Po to.. ir tik po to, kuomet ji yra atsipalaidavusi, turi joje sukelti potraukį.. susidomėjima tavimi. Būk dominuojantis, lyderis, savimi pasitikintis, seksualus, linksmas, idomus, spontaniškas ir nuotykingas. Šios savybės – tai patrauklios savybės, kurias merginos dievina..

Pasitikėjimas. Kai ji tavimi susidomi, turi siekti joje sukelti pasitikėjimo jausmą.. pasitikejimo tavimi. Šy jausmą gali sukurti būdamas dominuojantis, vedžiodamasis ją kurnors, priimdamas už ją sprendimus (pvz: išsirinkdamas kavinę į kurią eisite atsigerti kavos ir pan..), būdamas su ja kartu, nuoširdžiai bendraudamas su ja. Ji turi jausti, jog gali tavimi pasitikėti įvairiose situacijose.

Komfortas. Nuo pat bendravimo pradžios tu turi kurti komfortą tavo prisilietimams.. ji turi jaustis patogiai, kuomet tu ją lieti ir ji liečia tavę. Liesk jos delnus, rankas, pečius, plaukus… daryk tai sklandžiai, žaismingai, pasitikėdamas savimi. Neskubėk.. pradėk nuo paprasto rankos paspautimo susipažystant. Svarbu palengva progresuoti ją liečiant. Priesilietimai turi būti dalimi jūsų pokalbio, bendravimo. Fizinis kontaktas yra labai svarbus tolimesnei santykių eigai, kuomet prieisite prie imtymumo.

Ryšys. Paskutinė ir labai svarbi emocija – tarpusavio ryšys, kuomet ji jaučia jog tu esi jos sielos draugas.. sielos pora. Šią emociją sukursi kalbėdamas su ja apie bendrus pomėgius, hobi, muziką, santykius ir pan.. Bendraudamas su ja, turi atrasti bendrus pomėgius, kurie jus sieja.. turite pasidalinti troškimais, kurių siekiate.. ir baimėmis, kurios jus daro pažeidžiamais. Tarpusavio ryšys – tai vienintelė ilgai išliekanti emocija.. tai logiška priesžasti Jai, kodėl jūs turite būti kartu.

Tuomet, kai tu sukursi šias penkias emocijas, ji bus pasiruošusi.. ji bus suviliota.

pualifestyles.blogas.lt

Categories
Sekso patarimai

Mažos moterų orgazmo paslaptys

Vyrai, norėdami suteikti savo moteriai didžiausią įmanomą malonumą, dažnai daro daug klaidų. Kaip iš tikrųjų reikėtų elgtis, kad mylimoji patirtų stiprų, šlapią, garsų ir iki pat sielos gelmių sujaudinantį orgazmą?

Didžiausia klaida, kokią vyrai daro lovoje, yra nusiteikimas būtinai suteikti partnerei didžiausią įmanomą malonumą. Jie imasi įvairiausių technikų, ypatingai stengiasi, tačiau dažnai užmiršta pačius paprasčiausius dalykus. Kame slypi moterų orgazmo paslaptys?

  • Nusiteikimas. Kai gulamasi į lovą su vieninteliu tikslu – kad moteris turi patirti orgazmą – tai griauna jo pasiekimo tikimybę. Dažniausiai vyrai stengiasi išbandyti ant savo partnerės visas žinomas technikas, kad tik ši užkoptų į aukščiausią malonumų viršūnę. Tačiau toks išankstinis nusiteikimas būtinai pasiekti tikslą yra labai blogas, užfiksuojantis jį kiekvieno galvoje, sukuriantis spaudimą, kad orgazmas privalo būti patirtas. Moteriai tai sukelia augantį stresą, nerimą, kas tik dar labiau sumažina arba iš viso atima bet kokius seksualinio išsilaisvinimo šansus.
  • Stresas. Kai stresas ir partnerio spaudimas yra per dideli, moteris taip ir lieka nepatenkinta. Tikslo, kad ji būtinai turi patirti orgazmą, pastatymas į pirmąją vietą bei jo nepasiekimas galiausiai suteikia nusivylimą abiem partneriams. Paradoksalu, tačiau, kad būtų išvengta tokios situacijos, prieš gulant į lovą visiškai nereikia galvoti apie orgazmo pasiekimo moteriai būtinybę. Tik taip galima sulaukti didžiosios palaimos. Vietoj tikslo siekimo, vyras turėtų didesnį dėmesį skirti paties proceso malonumui.
  • Bendravimas. Kas tinka ir patinka vienai moteriai, nebūtinai bus priimtina ir kitai. Išsiaiškinti šiuos aspektus yra privalu, o tai geriausia padaryti bendraujant. Verbalinė komunikacija yra pati aiškiausia. Tačiau jeigu mylimajai nedrąsu kalbėti, ypatingai jeigu klausiama tokiu momentu, kada vyro galva yra tarp jos šlaunų, tada reikia atidžiai stebėti neverbalinius ženklus. Rankų suspaudimų, kūno atsako dėka nesudėtingai galima atpažinti, kam pritariama, o kam – ne. Kalbėjimasis su partnere ilgainiui atneša daugiau malonumo ir garantuoja dažnesnius ir stipresnius orgazmus.
  • Skubėjimas – viena didžiausių vyro klaidų. Jeigu jis gali patirti orgazmą labai greitai, tai moteriai reikalingos kur kas ilgesnės preliudijos. Tik taip galima tikėtis, jog ši pakankamai susijaudins, visiškai atsipalaiduos ir galiausiai pasieks orgazmą. Beje, proceso metu, kiekviename įžangos žingsnyje vienokios ar kitokios stimuliacijos intensyvumas turėtų augti.
  • Susijaudinimas.Tik pakankamai susijaudinusi, moteris gali pasiekti orgazmą. Vyras turėtų atrasti tai, kas konkrečiai partnerei padovanoja didžiausius kūno šiurpulius ir malonumo bangas. Galima atlikti tokius veiksmus, kaip, pavyzdžiui, braukimas ranka šalimais karščiausiojo taško esančiomis kūno vietomis – vidinėmis šlaunų pusėmis, užpakaliu, klubais. Kiekvieną sekundę moteris tampa vis drėgnesnė ir iki skausmo laukia, kol galiausiai vyras į ją įsiskverbs. Tai – pats geriausias metas seksualinės energijos išlaisvinimui.
  • Atsipalaidavimas. Kad moteris galėtų patirti orgazmą, ji privalo būti visiškai atsipalaidavusi. Vyras turėtų pasistengti, kad iš galvos, būtų pašalinti visi mylimąją kamuojantys rūpesčiai. O tokių gali būti nemažai. Klausimai, kaip atrodo jos kūnas, ar patirs orgazmą bei kiti panašūs, dažnai verda moterų galvose. Tačiau dėka partnerio žodžių, prisilietimų, veiksmų, jie, kad ir laikinai, bet gali ištirpti. Abiejų žmonių galvose turi likti tik mintys, susijusios su seksu, o kūniška meilė – būti visiškai atpalaiduota ir laisva.
  • Duoti, o po to gauti. Vyrai, prieš trokšdami malonumo sau, visų pirma jį turi suteikti moteriai. Tai duos papildomos naudos kiekvienam. Stipriosios lyties atstovai gali patvirtinti, kad net ir oralinis seksas jiems būna geresnis tada, kai jį suteikia jau orgazmą patyrusios moterys. Taigi, ir su pačiu seksu yra tas pats.
Parengta pagal Askdanandjennifer.com