Categories
Laimė Saviugda

Tylos atsakas į chaosą

Ramybė, harmonija, pasitenkinimas… Įsijauskime…pasitelkime vaizduotę jog šios būsenos visada su mumis. Įsivaizduokime, kad tai mumyse, dabar. Ar tada kur nors skubėtumėme? Pavyzdžiui, kad ir skaityti šį straipsnį? Ar greitais, grubiais judesiais, išreiškiančiais nervingumą, vykdytumėte žaibišku greičiu galvoje atsirandančias mintis..? Chaosą, kurį sukuriame savo protuose galima prilyginti žalingui įpročiui. Kaip ir kiekvienas žalingas įprotis iš pirmo žvilgsnio jis malonus, patogus ir suteikiantis laimės. Deja, tos laimės tik kruopelytė. Mano giliu įsitikinimu, nuolatos gyvename triukšme, nes manome, kad taip paprasčiau, mažiau tada mąstome, o iš tiesų mąstyti nėra taip jau paprasta ir malonu… Galima suvokti daug nemalonių dalykų. Tai nebūtų destruktyvu jei nevestų mūsų į išsiblaškymą, netvarką ir neigiamas savijautas…

Kuo daugiau laiko praleidžiu tyloje, tuo geriau suvokiu jog žmonės apskritai yra linkę būti triukšme. Išoriniame triukšme, kuris pereina į vidinį triukšmą prote, minčių pavidalu. Nuolatos kylančios, viena kitai prieštaraujančios mintys, okeanas tekantis, srūvantis plačiausia nesustabdoma vaga… Pastebėkime, žmones važinėjančius automobiliais ir garsiais klausančius muzikos. Ar manote jie tuo metu ramūs, sąmoningi žmonės? Abejoju…greičiausiai jie vengia tylos. Muzika tik padeda „chaotiškam“ protui dar labiau įsibėgėti ir nesustabdomai nešti žmogaus mintis keletu skirtingų kelių vienu metu, taip „ištaškant“ energiją ir dėmesį nereikšmingiems dalykams.

Ar tikrai žmonės vengia tylos? Tuo lengva įsitikinti, apsižvalgykime. Dažnas bėgikas bėga su ausinėmis ausyse, namie televizorius įjungtas kaip foninis triukšmas, o ką jau kalbėti apie mobiliuosius pilnus muzikos įrašų. Pastebėkime kas atsitinka, kai grįžtame namo, ar įsijungiame muziką? Ar vos tik atsiduriate vienumoje ir tyloje, kyla mintis pas ką nors išeiti? Ar galime penktadienio, šeštadienio vakarus praleisti visiškoje tyloje ir dėl to nejusti diskomforto? O gal esame vieni iš tų, kurie nuolatos prie kompiuterio klausosi muzikos? Suvokime, atsipeikėkime, mes bėgame nuo tylos, nes vengiame per tylą pažinti save!

Aš nesuprantu kaip galime būti ramūs, jei pastoviai esame triukšme. Jei neturime nė valandos per dieną ramybei ir susikaupimui į save, kuris suteikia atgaivą, palengvėjimą. Tada kam tas visas bėgimas per gyvenimą, jei nėra laiko sau..? Šio straipsnio ašis yra pati paprasčiausia – atraskime tylą iš naujo. Būkime tyloje. Jei nuolatos būname triukšme, tai reiškia jog nejaučiame savęs, nesame su savimi visu šimtu procentų! Trukdome protui būti natūralioje ramybės būsenoje. Slopiname savo galias, išblaškome dėmesį! Išjunkime muziką, pastebėkime kaip pagerės koncentracija, suvokimas, kaip keisis mūsų būsena teigiama linkme! Atsiras ramybė, harmonija ir pasitenkinimas. Bene kiekvienoje produktyvumo mokymo programoje rasime patarimą, vienu metu – vienas darbas, tai reiškia maksimali koncentracija į vieną objektą, reiškinį, jokių pašalinių trukdžių. Atsiribokime nuo visų muzikinių ir kitų triukšmų. Jei to nedarome blokuojate save ir savo potencialą. Prieš mus didžiulės produktyvumo, rezultatyvumo didinimo galimybės, pasinaudokime jomis. Prieš mus laimės šaltinis, atsigerkime iš jo!

P.s. Muzikos klausimą automobilyje sėkmingai galima pakeisti mokomųjų garso programų klausymųsi. Išnaudokime savo laiką maksimaliai naudingai, tai papildomos žinios ir išsilavinimas to paties laiko sąnaudomis. Paverskime visai tai mūsų realybe!

Autorius: Saulius Šunauskas

www.gyventi.lt

Categories
Puikus Gyvenimas Sėkmės psichologija

SANTYKIAI SU ŽMONĖMIS


Mes esame žmonės todėl, kad turime jausmus ir poreikius. Viskas labai paprasta.

Pagal Budistų Pasaulio apybraižą, mes esame žmonės dėl to, kad jaučiame penkis žemiškus dalykus. Jie yra:

1. Aistra (seksualinė irgi)

2. Troškimas (gauti, kontroliuoti)

3. Abejonė, nepasitikėjimas

4. Išdidumas

5. Baimė

Šie jausmai yra žmoniškosios kilmės ir jiems priešintis nereikėtų, nes Kabala sako, jog žmogus taip suprojektuotas ir visi šie elementai nustatyti jo programoje. Žmogus yra indas, kurį vis reikia pripildyti.

Mes esam egoistai. Tačiau duodami galime patirti dar didesnį džiaugsmą.

Šiuos jausmus galima valdyti sąmoningai. Tiesiog suvokite, ką jaučiate ir pripažinkite, kad vienas ar kitas jausmas užvaldė jus.

Tai akimirksniu pastatys jus į reikiama poziciją, tačiau kovoti nereikės.

Aistra.

Tai motyvatorius veikti. Laimingas tas, kas nuolat patenkina savo aistrą, kuri yra gyvenimo variklis.

Seksualumas irgi yra didelė aistra. Tai gyvenimo jėga. Tai mūsų prigimtis, mes genetiškai užprogramuoti gyventi vedami aistros kažkam.

Panaudokite seksualinę jėgą kūrybai ir judėjimui į priekį, transformuokite ją į laisvąją energiją.

Seksualinės energijos švaistymas nieko gero neduoda, o tik atima.

Nepamokslauju, tačiau didžiausi pasaulio genijai savo spermos netaškė kur papuola. Jie transformavo ją į genealią jėgą.

Troškimas.

Tai dirgiklis, kuris reikalingas kūno išjudinimui iš mirties taško.

Kai troškina, ieškai vandens. Labai paprasta: alkana kiaulė giliau knisa. Jeigu neturėtume troškimų, nejudėtume. Jei nejudėtume – neturėtume energijos. Jei neturėtume energijos – neaugtume. Jei neaugtume – mirtume.

Labai daug ne visai senų žmonių anksti miršta dėl to, kad nebeturi jokių norų, tikslų bei troškimų.

Troškimus suformuoti padeda svajonės. Nori gyventi – svajok !

Abejonė.

Mes žmonės, dažnai abejojame kitais, ir beveik visada – savimi. Tikrinamės savo idėjas išorėje, ieškome pripažinimo ir kitaip bandome save surasti išorėje.

Abejojame, nes bijome, kad nepatenkinsime savo troškimų arba lūkesčių.

Baimė.

Tai aistros priešingybė, tačiau irgi labai stipriai skatina veikti. Bijodami prarasti arba bijodami skausmo veikiame ypatingai drastiškai, kartais net instinktyviai.

Prisiminkime karštą lygintuvą, gaisrą, badą ir kitus dirgiklius mes bijome visų šių dalykų, o labiausiai bijome mirties. Jeigu mūsų arba artimųjų gyvybei yra grasinama, padarome beveik viską.

Veiksmai tada yra nekoordinuoti, labai dažnai daromos klaidos ir rezultatai būna neigiami.

Išdidumas.

Mes visi norime būti vieninteliai. Tai, ką pasakome ar padarome, privalo būti įvertinta, kitaip supykstame.

Tas jausmas daug kur stabdo ir kenkia pačiam žmogui.

Šių žmoniškųjų jausmų supratimas, įsisąmoninimas ir žinojimas, kodėl jie atsiranda, suteikia žmogui vidinės jėgos nuo jų nepriklausyti. Tai suteikia galios pačiam juos valdyti ir panaudoti savajai energijai išgauti.

Šeštasis Jausmas

Mes kartais taip vadiname savo intuiciją. Tai kažkoks vidinis žinojimas, aiškus situacijos nuspėjimas ar panašiai. Kai tik mūsų protas nesipriešina ir leidžia būti susijungus su širdimi (arba siela), gimsta intuicija.

Mūsų vidinis „Aš“ visada žino, kaip mums geriausia pasielgti, kokį sprendimą priimti, tačiau ne visada protas leidžia vadovauti širdžiai.

Siela ieško įvairiausių priėjimo prie proto formų, todėl kartais mes

gauname žinias per mintis. Kartais siela pateikia išorinių problemų, kurias išsprendę gauname  dovanas, t.y. didžiausius savo gyvenimo pokyčius.

Intuicija– tai sielos priėjimas prie bendrojo informacijos lauko. Kai protas ir siela susijungia, mes tą jausmą jaučiame bei žinome, kas mums geriausia.

Ar intuiciją įmanoma išsiugdyti? Taip. Atsisakykite savireikšmės ir troškimo gauti tai, kas jums dar nepriklauso, ir žinosite tiksliai, kaip elgtis visose situacijose.

Patys laimingiausi žmonės vadovaujasi tik intuicija, o patys sėkmingiausi suderina protą su intuicija ir nukreipia juos vienam tikslui.

Iš knygos: „Tikras Turtas. Kaip susiprojektuoti subalansuotą gyvenimą.“

Categories
Saviugda

Kaip įveikti baimę?

Mes norime daugelio dalykų: geresnio gyvenimo, pilnatviškesnių santykių, daugiau pinigų ir daug ko kito. Tai kodėl gi mes to nesiekiame? Kodėl mes tuo pačiu keliu keliaujame metų metus? Ši problema susideda iš dviejų dalių: troškimas ir baimė. Baimė pasireiškia įvairiomis formomis: nesėkmės baimė, pasipriešinimo baimė, netobulumo baimė… Kai kurie žmonės bijo netgi sėkmės.

Troškimas

Kuo labiau kažko nori, tuo didesnes kliūtis gali įveikti be jokių papildomų pastangų ir dvejonių. Deja, dažnai vien troškimo nepakanka.

Kita troškimo problema yra ta, kad dažnai mes manome, kad norime, nors taip nėra. Noriu pasakyti, kad daugybė žmonių galvoja “Man reikia numesti svorio”, “Man reikia išmokti užsienio kalbą”, “Man reikia daugiau pinigų”. Čia nebeliko žodžio noriu. Norint pasiekti šiuos tikslus, reikia elgtis kitaip. Raktas į šios problemos sprendimą yra, daryti tai, ko nori. Taigi, tu pakeiti “Man reikia numesti svorio” į “Aš noriu sverti mažiau, nes tada jausčiausi labiau pasitikintis savimi, būčiau ištvermingesnis”. Žmonės dažnai suklysta, siekdami kitų žmonių tikslų arba darydami tai, ką jie turėtų daryti, tačiau sistema taip neveikia. Tu privalai norėti dalykų ir įsivaizduoti, kaip puikiai jaustumeisi, jei tau pavyktų.

Baimė

Yra daugybė būdų įveikti baimei. Čia pateiksiu keletą iš jų, į pagalbą pasitelkdamas konkrečius pavyzdžius.

Neadekvati baimė. Noriu, kad šis blogas būtų viešas ir, kad jame būtų tikrasis mano vardas su pavarde. Tačiau mane baugina mintis, kad kiekvienas mano draugas gali jį skaityti. Taigi kyla klausimas, kodėl aš tai darau? Nes šio tipo baimės yra kvailos. Jei aš rašau apie tai, ką jaučiu, kas esu ir ką darau savo gyvenime, koks blogiausias dalykas gali nutikti? Jie nustos būti mano draugais, nes sužinos, koks iš tiesų esu. Juk tai kvaila. Net jei taip nutiktų, tai tereikštų, kad mūsų keliai buvo per daug tolimi, tad blogas tiesiog draugystę nutraukė truputėlį anksčiau.

Kitas pavyzdys: nori pakviesti kažkokį asmenį į pasimatymą, bet bijai, kad tau pasakys “ne”. Kodėl ši baimė neadekvati? Blogiausias dalykas, kuris gali nutikti yra tai, kad tau atsakys “ne”. Kita vertus, jei tu nepaklausi, tuomet tu iškart gauni “ne”.

Taigi, pirmasis baimės įveikimo metodas yra išsiaiškinti, kodėl baimė yra neadekvati.

Nesėkmės baimė. Šio tipo baimė dažnai eina kartu su rizika. Nori pradėti savo verslą, tačiau tuomet tavo galva prisipildo tokių minčių: “o jei man nepavyks”, “o jei įsiskolinsiu” ir t.t. Ši baimė turi realų pagrindą, nes 5 iš 10 naujų verslų žlunga per pirmus 5 jų gyvavimo metus, o dar 4 iš jų žlunga per sekančius 5 metus. Na, bent jau taip teko girdėti. Kaip įveikti šią baimę? Pirmiausia, reikia įsivaizduoti, kaip atrodytų tavo gyvenimas, jei tau pavyktų. Tai labai motyvuoja ir padeda veikti ryžtingai. Antra, planuoti, skaičiuoti ir daryti kitus dalykus, kad nuspręstum, ar turi realią galimybę sėkmei pasiekti. Tai apima naujų dalykų mokymąsi. Tokiu būdu tapsi labiau savimi pasitikintis. Trečia, dabar yra informacijos ir internetinių puslapių amžius. Tau nereikia 100% savo laiko skirti verslui. Pradėk kūdikio žingsneliais ir stumkis į priekį. Net įkūręs savo verslą, gali dirbti savo senajame darbe. Ketvirta ir svarbiausia, žmonės gailisi tų dalykų, kurių jie nepadarė, kur kas labiau nei tų, kuriuos bedarant, juos aplankė nesėkmė. Įsivaizduok, kad esi 50-60 metų amžiaus ir dirbi tame pačiame darbe kaip prieš 30 metų, vietoj to, kad turėtum savo verslą. Mintis, kad galėjau padaryti tai, bet net nepamėginau, mane tiesiog nužudytų.

Kitas metodas. Dažnai tiesiogiai net nebandau įveikti baimės. Išvysčiau savo mąstymą iki tokio lygio, kad jei kažką bijau daryti, bet žinau, kad tai teisingas dalykas, tuomet privalau tai padaryti. Kaip tai veikia? Pavyzdžiui, noriu paklausti asmens paslaugos, bet paskutinį kartą, kai tai dariau, jis mane išplūdo. Taigi, bijau, nes tai gali pasikartoti. Tuo pat metu žinau, kad privalau tai padaryti, nes bijau. Paverčiau baimę papildoma motyvacija imtis veiksmų: jei jaučiu baimę, tuomet privalau tai padaryti.

Jei nori išsivystyti šį sugebėjimą, pradėk daryti dalykus, kurių bijai. Pirmiausia įveik mažas baimes, o vėliau pereik prie didesnių. Netrukus pastebėsi, kad baimė veikia kaip nuoroda į dalykus, kuriuos privalai padaryti kuo greičiau.

Santrauka

Šiame straipsnyje aprašyti metodai baimei įveikti:

  • Išsiaiškink, kodėl tavo baimė yra neadekvati. Mąstyk apie tai, kodėl bijoti tokio dalyko yra kvaila.
  • Ruošk save sėkmei: mokykis, planuok ir pradėk mažais žingsneliais. Žmonės gailisi tų dalykų, kurių nepadarė, bet ne tų, kuriuos padarė ir patyrė nesėkmę.
  • Paversk baimę savo drauge ir papildoma motyvacija.

Ir nepamiršk tikrai norėti dalykų, o ne tiesiog galvoti, kad jų reikia.

Povilas Panavas

povilas.panavas.lt/blogas/