Categories
Ilgalaikiai santykiai Pažintys

Dėmesys Moteriai. Kaip ir Kiek Skirti Dėmesio, Kad Ji Būtų Laiminga?

Dėmesys moteriai yra svarbus, jei nori šalia savęs turėti laimingą moterį.

Šiame video sužinosi:

  • Kiek dėmesio reikia skirti moteriai, kad ji būtų laiminga?
  • Koks turi būti dėmesys moteriai?
  • Kiek skirti dėmesio moteriai pažinčių etape, kad jos neatbaidytum?

Aš daviau buitinius pavyzdžius, bet tie patys principai galioja visur ir visada.

Dėmesys moteriai – viskas ką turi žinoti

P.S. Vyras privali skirti kokybiško dėmesio ir sau. Jei vyras neskiria sau laiko, neskiria laiko pabūti su draugais, nesiekia tikslų, o plaukia pasroviui, tai moteris ne tik bus nelaiminga, bet ir paliks tokį vyrą. Jokiai moteriai nereikia vyro po padu…

Todėl išmok duodi kokybę, o ne kiekybę.

Jei nori maksimaliai atgauti pasitikėjimą savimi, vyriškumą ir užtikrintumą, įveik 90 dienų iššūkį paspaudęs čia…

 

Categories
Vyriškas patarimas

Kaip būti aktivėsniam ir pagerinti mokymosį kokybę?

Tema:
Sveikata ir Sportas

Vardas:
Nedas

Klausimas:
Sveiki, Alfavyras komanda, turiu problmemų kurios manau galite padėti išspręsti jūs. Taigi, šiais metais, užsinorėjau gerai mokytis, gauti gerus pažymius, suprantat. Sėdžiu prie pamokų ištisas valandas, į lauką beveik neinu, nes noriu viską išmokti ir ką aš jums galiu pasakyti, viskas yra labai blogai. pirma ilgos valandos praleistos prie pamokų man norimų rezultatų beveik nesuteikia. Antra, dėl pamokų mestas sportas, padarė mane, nerangiu… Ką, tik bežaiščiau, futbolą, krepšinį ar tinklinį viskas prastai sękasi. Jau nebežinau ką daryti, gal patarsit, kaip viską pakeisti, kaip būti aktivėsniam, kaip pagerinti mokymosį kokybę…
Gal suprasit ką parašiau, būčiau labai dėkingas, kad patartumėte. 🙂

Atsakymas:

Sveikas Nedai,

Iš tiesų aš manau, kad tu pats žinai kur yra bėda ir ką tau reikia daryti, bet kartais mums visiems reikia to konkretaus recepto 🙂

„pirma ilgos valandos praleistos prie pamokų man norimų rezultatų beveik nesuteikia“ – Kaip manai kokios priežastys tai lemia? Kad tu negauni norimų rezultatų?

Svarbu, ne kiek tu laiko praleidi prie pamokų, bet kaip efektyviai sugebi tą laiką išnaudoti. Aš galiu sėdėti prie pamokų 2h, bet jei pas mane bus įjungtas skype ir face book, tai mane labai blaškys ir neleis susikaupti. Arba aš galiu mokintis 25 min ir 5 min ilsėtis ir taip visas 2h, kas savo ruoštu leistu man per pertraukėlę pasivaikščioti, atsigerti vandens ir pailsėti, bei gal net pažiūrėti kas vyksta facebook.

Kaip manai, kuris variantas atrodo produktyvesnis ir suteiks geresniu rezultatus?

Norint, kad mokymasis būtu efektyvus ir suteiktu gerus rezultatus, reikia išmokti nesiblaškyti. Dažnai netvarkinga darbo aplinka, bei pašaliniai dalykai, kaip įjungtas skype, face book blaško tavo dėmesį.

Taip pat, susikaupti būna sunku, kai esi apleidęs savo kūną. Šiuo atveju minėjai, kad metei sportą ir daugiau laiko skiri mokslas. Jeigu sportas atiminėjo labai daug laiko ir energijos, tai pagal tavo prioritetus tai buvo teisingas sprendimas, bet nereikia apleisti sporto, mankštos išvis, nes tai duoda neigiamus rezultatus, apie kuriuos ir pats minėjai.

„Jau nebežinau ką daryti, gal patarsit, kaip viską pakeisti, kaip būti aktivėsniam, kaip pagerinti mokymosį kokybę…“ – Kad būtum aktyvesnis turi judėti. Tai kas nejuda sustabarėja, tai kas juda dar greičiau juda. Tad pats laikas pradėti kažką palengva sportuoti, ryte prasimankštinti. Taip pat būti gryname ore.

Mokydamasis stenkis koncentruotis tik į mokymąsi, todėl pašalink visus pašalinius darbus ir trukdžius. Mokymuisi skirta laiką skaidyk į atkarpas po 20-25min mokymosi ir 5 min poilsio. Poilsio metu pasivaikščiok, atsigerk vandens. Prasilankstyk – pajudėk, nes tai svarbi tavo mokymosi dalis.

Žmonėms reikalingas subalansuotas gyvenimas ir jeigu balanso nėra, mes jaučiame diskomfortą, jaučiame, kad kažkas blogai ir viskas juda, ne taip kaip norėtus. Gyvenimas kaip subalansuotas dviračio ratas ir jeigu vienas iš stipinų yra ištraukiamas, ratas pradeda kreivai judėti ir kenkia visam važiavimui. Šiuo atveju tu visiškai iš savo rato ištraukei sportą ir tau pasidarė sunku važiuoti savo gyvenimo dviračiu. Todėl įdėk atgal tą stipiną ir judėk vėl į priekį.  Tik prisimink, sportas turi būti malonumas ir kūno lavinimas, o ne alinančios treniruotės po kelias valandas, nes jeigu nesieki būti profesionalu, tau nereikia savo kūno taip alinti.

Tikiuosi tau kažkiek padėjau.

Sėkmės sportuojant ir mokinantis.

Nori ir tu užduoti klausimą? Klausk vyriško patarimo.

Categories
Moterys ir seksualumas Pasimatymų patarimai

Dėmesio žaidimas

Ar buvo tau kada nors atsitikę taip, kad tau patinka mergina, tu pradedi skirti jai dėmesį, gražiai su ja bendrauti, tampi mandagus? Iš pradžių mergina tai pastebi ir, atrodo, kad jai tai patinka. Tada tu skiri dar daugiau dėmesio, bet jauti, kad mergina tampa šaltesnė ir kažkaip tolsta nuo tavęs, nors tu, atrodytu, darai viską teisingai. Tu elgiesi, kaip tikras džentelmenas, bet suvilioti merginos tau nepavyksta.

Daugelis gali su manimi nesutikti, bet „džentelmenas“ – tai visuomenės pririšta nuomonė. Nuo pat vaikystės mus mokina, kad reikia būti mandagiam, gražiai elgtis su moterimis, užleisti joms pirmenybę ir t.t. Bet kai ateina laikas, kai tu nori pasiekti tau patikusią merginą ir elgiesi „džentelmeniškai“, nieko nesigauna, ir tau nepavyksta sudominti jos, ir tu galvoji, kas gi ne taip. O esmė yra ta, kad ne visada reikia skirti merginai dėmesio.

Tu gali paklausti, ką aš čia rašau? Žinok, aš pats negalėjau tuo patikėti, bet kai pabandžiau praktiškai, supratau, ką aš dariau neteisingai, ir kur buvo mano klaidos.

Aš manau, kad tu pažinojai, arba, bent jau matei merginą, kuri siekia tokio vaikino, kuris net nežiūri į ją. Atrodytu, visai nelogiška situacija. Bet taip yra. Merginos, kaip ir daugelis žmonių, nevertina to ką turi, ir siekia to ko neturi. Kaip tai suprasti ir kaip tuo pasinaudoti. Taigi, jeigu paprastai pasakyti, tai mergina nevertins jai skiriamo dėmesio, bet sieks to dėmesio, kuris jai neskiriamas.

Jeigu visai neskirti merginai dėmesio, tai irgi nepadarys jokios įtakos jos simpatijoms. Kalbant apie „dėmesio žaidimą“, tai jį pradėti turi vaikinas. Jis turi pirmas padaryti žingsnį, atkreipti į save dėmesį. Būtent tas pirmas žingsnis turi būti išreikštas „džentelmeniškumu“, dėmesio parodimu merginai. Tokiu būdu, tu užkabini merginą ir įtrauki ją į žaidimą.

Kaip žaidimą nukreipti savo linkme? Aš tau parodysiu kelis pavyzdžius, bet tai nereiškia, kad tu turi juos atlikinėti, kaip robotas. Svarbu, kad tu suprastum pačią žaidimo esmę. O esmė yra tame, kad vienam tavo žingsniui, dėmesio žingsniui, tu turi sulaukti du atsakomuosius iš merginos pusės.

Pats geriausias pavyzdys, tai sms žinutės. Bet mergina turi būti iš ankščiau pažįstama. Realiame gyvenime tu padarai pirmą žingsnį ir sudomini merginą, tai gali būti bet kas, gražus ir švelnus bendravimas, komplimentas ir panašiai. Kiti du žingsniai eina iš jos pusės. Tu būtinai turi sulaukti žinutės iš jos, nes jeigu tu parašysi, tai bus dar vienas tavo ėjimas. Kai ji parašo, tu neskubi atrašyti, o atrašai tik sulaukus dvejų žinučių. Tokiu būdu mergina padaro du žingsnius į tavo pusę. Nebūtinai reikia laukti dvejų žinučių, tiesiog gali ilgai neatrašinėti, o pasiteisinti – tu „negirdėjai telefono“. Viso šio žaidimo esme palikti merginą nežinomybės jausme. Ir kai ji laukia atsakymo, tai priartina tave prie jos.

Pavyzdys iš realaus gyvenimo. Jus bendradarbiai. Tu padarai pirmą žingsnį, kreipiesi pas ją su kažkokiu klausimu ar problemėle. Kreipdamasis, tu viską gražiai jai pateiki, maloniai pabendrauji, vienu žodžiu, sudomini. Toliau turi sulaukti kreipimosi iš jos pusės ir t.t.

Tu turi suprasti, kad per didelis dėmėsis atstumia, o nepakankamas, atvirkščiai, traukia. Čia aš rodžiau paprasčiausius pavyzdžius. Esmė tame, kad nebūtinai turi būti eiliškumas, kaip pavyzdžiuose, jeigu merginą gerai sudomini, tai jinai ir eis iš proto dėl tavęs ilgai nesulaukdama atsakymo. Bet ir be atsakomojo žingsnio nieko nepadarysi, net jeigu ir labai sudominai, mergina galiausiai apsiramins.

Categories
Motyvacija Sėkmės psichologija

Kodėl krenta motyvacija veikti?

Ne vienas žmogus gali prisiminti situaciją, kai pagavęs neregėtą bangą gerų emocijų ir entuziazmo veikti, po kurio laiko viską meta ir grįžta prie to paties. Kažkur buvusi motyvacijos banga nuėjo ir rankos tiesiog pačios nukrinta. Pradėta laikytis dieta buvo pamiršta, įsipareigojimai sau anksti keltis buvo užmiršti jau kitą rytą, o ritinę mankštą, kurią žadėjote daryti, pamiršote visai.

Ar kada paklausėte savęs, kodėl taip atsitinka?

Motyvacija dingsta tada, jeigu jūsų darbo veiksmo pradžioje nebūna trijų pagrindinių veiksnių.

Tikslas. Turėk aiškų tikslą, kad žinotum, kada jį pasiekei ir kiek tau dar iki jo liko. Neturint aiškaus, konkretaus tikslo, niekaip nenueisite ten, kur norite. Nuesite bet kur kitur, tik ne ten.  Ar pamenate laikus kai į mokyklą keldamiesi vos ne vos išlipdavote iš lovos, bet kai reikėdavo važiuoti į ekskursiją, atsikeldavote be žadintuvo pilni energijos ir geros nuotaikos.  Važiuojant į ekskursiją  jūs turėdavote tikslą gerai praleisti laiką, ir tas tikslas būdavo apipintas vaizdu, geromis emocijomis ir jausmais.

Vizija. Kai turi tikslą, tau reikia jį apipavidalinti, susieti su emocijomis, jausmais, gerais išgyvenimais, kad jaustum tai jau dabar, ką jausi jį pasiekęs. Daug kas užsibrėžia tikslą numesti svorio.  Nusistato sau standartą – numesti 10kg. Tačiau, jeigu mintyse nemato kaip atrodys numetus tą svorį, kaip jausis, kokios emocijos užklups, tai po kurio laiko tikslas būna pamirštas, nes tai tik skaičius, be emocijų, be vizijos, kaip kas turi atrodyti.

Dėmesys. Jeigu jau turite tikslą ir matote viziją, kaip jis atrodys pasiektas, belieka koncentruotis į jo atlikimą. Dažnai turime tikslų, matome ir vizijas kaip kas turi atrodyti, bet savo dėmesį išnaudojame visur kitur, tik ne tikslui įgyvendinti. Prasėdime prie žaidimų, įvairiausiuose portaluose, bet tik ne prie savo tikslo ir vizijos realizavimo. Didžiausi žmonijos atradimai ir pasiekimai buvo pasiekti dėmesio valdymo dėka. Valdytį dėmesį ir gerinti sugebėjimą koncentruotis į tikslą, padeda:  pradėtų darbų užbaigimas, sportas, meditacija, joga, reikalingu metu atsiribojimas nuo pašalinių dalykų, kaip „facebook“, „skype“. Taip pat koncentraciją gerina poilsio pertraukėlės ir tinkama mityba.

Turėk aiškų tikslą, nuolat jį matyk mintyse, jausk, kad jau esi jį pasiekęs ir sugebėk atsiriboti nuo nereikšmingų dalykų.Tai pagrindiniai principai, kurie tave nuves ten, kur tu nori.

Categories
Laimė Sveika Gyvensena

Pažintis su meditacija

meditacija
Meditacija.

Kas tas žodis meditacija, kurį pastaruoju metu taip dažnai girdime? Vieni jį priskiria pasivaikščiojimui miške, kiti – tylai, treti – apmąstymams, bet kas tai išties yra? Skirtingų mokyklų žmonės turi įvairias nuomones, o mes čia aptarsime: kur visos meditacijos turi bendrą sąlyčio tašką, tikslą, kas yra patiriama ir nuo ko galima pradėti, bei pasidalinsime keliomis meditacijos technikomis. Šis straipsnis yra skirtas bendrajai publikai, susipažinimui.

Proto drumzlės arba kam reikalinga meditacija?

Kur žmogus bebūtų, kur jis beeitų, visur būna su savimi. Nėra tokios akimirkos, kai jis neturi savęs ir nemato pasaulio per savo prizmę – protą. Jeigu jo protas ramus ir patenkintas, jis mato gražų pasaulį, kuris jam patinka ir yra mielas, o mažiau mielus dalykus protas tiesiog praleidžia, nepastebi, užmiršta. Kai įsipina vienas kitas rūpestis, žmogus tampa labiau susikoncentravęs į savo protą. Nuo tos akimirkos jis slysta į proto gniaužtus. Mintyse ima koncentruotis įvairūs vaizdai, garsai, jausmai, kurie visą laiką kažką sako, reiškia ir netgi verčia jausti jausmus. Ilgainiui jie tampa netgi realūs, nors tai tėra fantazijos. Mintyse, kaip kokiame filme, vyksta konfliktai, dramos su visokiausiais scenarijais. Mintys ima pintis ir žmogų užvaldo nesustabdomi nuotaikų impulsai.

Žmogus nori nuo to gelbėtis. Jis natūraliai nori minčių tylos, nes tai yra jo prigimtis. Atsiminkime vaikystę. Ar ten būdavo daug analizės, minčių, rūpesčių? Mažiau. Žmonės sako, kad tapsi robotu, jeigu galėsi galvoti ar jausti mažiau, bet tai tiesiog netiesa. Tapsi tiesiog laimingu kaip tas vaikas. Laimei priežasties nereikia, o minčių kančiai – taip, nes jos (mintys) turi už kažko užsikabinti. Ir čia, mielieji, įeina nepakeičiama ponia ramybė, kurios kompanijos žmonės taip atkakliai siekia visur (gamtoje, kelionėse, drauguose), bet taip retai atsisuka į ponios ramybės namus – meditaciją.

Prisilietimas prie nenupasakojamo džiaugsmo

Tos tylos minutės, o kartais ir valandos, patyrusiam medituotojui pranoksta bet kokį žmogaus iki tol patirtą gyvenimo džiaugsmą ar kūno malonumą. Ten siela prisimena amžiną palaimą ir ima mažiau trokšti juokingų ir savanaudiškų gyvenimo malonumų. Ištirpsta visi skirtumai, padalinimai, ribos. Staiga užlieja energijos banga, užtirpsta kūnas, kvėpavimas prislopsta ir iškyla: „O! Tyriausias džiaugsmas, ramybė mano gyvenime. Pagaliau! Kaip aš anksčiau nepastebėjau, kad tai visada su manimi?“. Lygia ir švelnia, lyg šilkine aliejaus srovelė, širdį glosto pati saldžiausia ir skaniausia gyvenime patirta palaima. Esi ramus, nes žinai, kad tai visada buvo yra ir bus su tavimi. Kas gali būti labiau raminančio, negu šis žinojimas? Visi tie daiktai, žmonės dėl kurių taip kariavai ir bijojai juos prarasti, be kurių atrodė, kad negali gyventi… Staiga viskas stoja į savo vietas – santykiai, darbai harmonizuojasi be pastangų ir tu su didžiule šypsena veide, tęsi savo gyvenimą, tik dabar – taikoje.

Meditacijos tikslas ir praktikavimas

Meditacijos tikslas yra patekti už sąmonės ir pasąmonės ribų – ten, kur nėra nė vienos minties, jausmo ar troškimo. Kitais žodžiais – ekstazė, tikrasis patyrimas, Realybė, Tiesa (kuri nekitna), Dievas.

Žmonės vakaruose jau seniai naudojasi meditacijų teikiama nauda; jų bendras tikslas yra nuraminti, užtildyti ir suvaldyti protą. Meditacijos, vienaip ar kitaip, yra nukreiptos į tai.

Meditacijos nauda juntama iškart – žmogus tą pačią dieną jau jaučiasi kitaip. Visgi potyriai labai skiriasi, nes tai individualu ir priklauso nuo pasirinkto būdo. Kaip vasarą eidami į rūsį vis labiau jaučiame malonią vėsą, lygiai taip pat kuo giliau kiekvieną kartą leidžiamės į meditaciją, tuo labiau gyvenime jaučiame ramybę, džiaugsmą. Klausimas tik, kaip greitai eisime į tą gaivą. Mašinos įsibėgėjimui reikalingas laikas, taip ir siekiant patirti meditacijų džiaugsmą prireiks įdirbio.

Kuris laikas skirtas meditacijai ir kiek tai turėtų užtrukti?

Nėra jokio apribojimo, kiek reikia medituoti. Meditacija gali trukti minutes, o jeigu pasirinksite daugiau – užsibūsite ten ir valandą kitą. Žiūrint ką norite pasiekti. Tam tikros sistemos reikalauja skirtingo laiko tarpo. Pradžiai užteks kelių dienų per savaitę iki pusvalandžio. Jeigu norėsis daugiau – pirmyn.

Tinkamiausias ir efektyviausias laikas meditacijai yra dorybės metas (maždaug nuo 3-4 val. ryto iki 11-12 val. dienos), nors ją galite atlikti bet kada, ir tai vis tiek bus labai naudinga. Vedų raštuose minimos trys materialiosios gamtos gunos – energijos. Jos yra: dorybės, aistros ir neišmanymo. Šie periodai dalina tiek dieną, tiek naktį į tris lygias dalis (viso šešios paros dalys). Dieną (saulėtekį) supa dorybė, naktį (saulėlydį) dengia neišmanymas. Viduryje dienos ir nakties yra aistra. Dorybės metas skirtas vidiniam pasauliui ir jo tobulėjimui, aistros – darbams, veiklai, o neišmanymas – poilsiui, miegui. Lengviausia tai būtų suprasti nusipiešus paros laiko juostą, padalinti ją į dieną bei naktį ir abu šiuos laikotarpius išdalinti į tris lygias dalis. Tokiu būdu tiksliai pamatytumėte, kada prasideda ir baigiasi laikotarpiai.

Meditacija kaip higiena

Yra įprasta, kad žmonės prisibijo naujovių, tas pats yra ir su meditacija. Bijo pradėti, galvoja, kad prie meditacijos yra priprantama. Kai kurie mano, jog kelis kartus pameditavus, meditacijų praktiką bus galima baigti visiems laikams. Galvokite apie tai kaip apie išsimaudymą. Kada gyvenime galima nustoti maudytis, po trijų, keturių ar šimto kartų?

Meditacija atlieka proto higienisto vaidmenį – ji apvalo ir sutvarko mintis. Lygiai taip pat, kaip mes skiriame laiką ryte ir vakare apsiprausti, taip pat galime skirti laiko savo protui apvalyti. Protas primeta nuotaikas, požiūrius, su kuriais mes būnam visą dieną. Tai valdo mūsų gyvenimą. Ar tai svarbūs dalykai?

Meditacijos pradžiai

Meditacijos, kurias čia aprašysiu yra lengvos ir paprastos, jas galite daryti kada tinkami, ir rinktis tas, kurias norite. Jums nereikia turėti jokio pasirengimo. Mums nėra būtina būti vienuoliais kalnuose, kad medituotume. Paprastos pauzės dienos metu, darbe, kai kolegos pietauja ir Jūs turite 15-30-60 laisvų minučių, kurios puikiai tiks.

Patogiai atsisėskite kėdėje, bet ne taip, kad užmigtumėte. Stuburas turėtų būti tiesus, galvą laikykite tiesiai arba šiek tiek palinkusią apačion (stuburas ir kaklas vienoje linijoje – idealu). Akys užmerktos (galite pabandyti koncentruokitis į tašką tarp antakių). Rankas pasidėkite ant kelių ar kedės atramų. Atidėkite visus darbus į šalį, nuspręskite, kad šis laikas bus skirtas meditacijai, o ne mąstymui apie darbus. Susitelkite į kvėpavimą – kuo labiau atpalaiduokite kvėpavimą ir jauskite orą šnervėse, kaip įeina šaltesnis ir išeina šiltesnis oras. Šito užtenka visai meditacijai. Būkite visas savyje.

Jeigu norite labiau atsipalaiduoti, pojūčiais pereikite per savo kūną: kojas, dubenį, pilvą krūtinė, rankas, veido dalis, viršugalvį. Mintys lys į galvą ir kartais užsisvajosite – tai nieko tokio. Tiesiog grįžkite atgal prie kvėpavimo. Minčių nereikėtų reguliuoti ar kovoti su jomis, leiskite joms tekėti lyg upei.

Pirmosios 20-30 minučių, to nedariusiam žmogui, būna pačios sunkiausios gyvenime. Protas tiek ištreniruotas lėkti, bėgti ir skubėti, kad žmogus nebegali susiturėti savyje. Jeigu taip nutinka Jums – ramiai sėdėkite, susikoncentruokite į savo kvėpavimą pabandykite užčiuopti jausmą, kuriuo galite mėgautis – dažnai tai yra tiesiog tylos pojūtis.

Koncentracijos meditacija

Silpna atmintis? Aš manau, kad Jūsų atmintis puiki, tik koncentracija – ne. Koncentracijos metu mes įsimename. Meditacijoje pabandykite koncentracijos pratimą. Atsisėskite, kaip parašyta aukščiau. Jums reikės skaičiuoti iki šimto arba Jūsų pasirinkto skaičiaus (pvz. 50). Ramiai, nosimi įkvėpkite tiek į pilvą, tiek į krūtinę. Ramiai iškvėpę jau galėsite sau pasakyti: „vienas“. Vienas ramus įkvėpimas su iškvėpimu trunka apie 4-5 sekundes. Vėl kvėpkite ir iškvėpkite – 2 ir t.t. Jeigu pametėte skaičių, grįžkite prie to, kurį atsimenate paskutinį. Atlikus šį pratimą maždaug 10 kartų, gana lengvai ir ramiai gebėsite suskaičiuoti iki šimto. Tai yra didelis pasiekimas! Tai padės Jums darbe, moksluose ar kitoje srityje.

Idėjų meditacija

Ramiai atsisėdę užduokite sau kokį nors gerą klausimą ir praleiskite meditacijoje 15-60 minučių:

  • Kaip galėčiau kasdien jaustis dvigubai laisviau ir pareiti iš darbo pailsėjęs?
  • Kokių žingsnių turiu imtis, kad kiekviena diena mano gyvenime man būtų vis sėkmingesnė ir teiktų vis daugiau energijos?
  • Ką reikėtų pabandyti naujo, kad mano sveikata būtu gera ar dar geresnė, jausčiau ramybę, džiaugsmą ir turėčiau daugiau draugų?
  • Kaip galėčiau uždirbti dvigubai daugiau, turėti geresnius santykius su žmonėmis ir mėgti save besąlygiškai?

Imkitės fantazijos galvodami klausimus, aš šiuos sugalvojau rašydamas.

Sėdėdami mąstykite, svajokite, laukite gerų atsakymų. Nereikalaukite iš savęs nieko, tiesiog sėdėkite mąstydami, svajodami ir laukite. Jūs būsite labai maloniai nustebinti idėjų meditacijos pasiekimais. Išmąstysite tokių atsakymų, kad tiesiog trykšte trykšite džiaugsmu.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė Motyvacija

Grožis

Gamtos grožis, gamta
Grožis

Pažiūrėję naktį į giedrą dangų ir pagalvoję, kaip visa tai atsirado, rizikuojate sau susukti galvą. Jokia matematinė formulė čia nepadeda, o visada taip norisi paprasto, intuityvaus atsakymo…

Tokiems mažiems daiktams kaip tušinukas, puodelis ar saldainis, kad jie atsirastų, reikėjo mūsų intelekto, tai kokia jėga turėjo padirbėti su visoms žvaigždėmis?

Bet visgi… Būkim logiški ir realistai. Viskas vyksta per dėsnius ir nepriekaištingus dėsnius. Mokslas bando ir kruopščiai narsto gamtos dėsnius, bet visi jie (dėsniai) jau yra, nepriklausomai nuo to, ar mokslas juos žino, ar ne. Dėsniai, intelektas ar Dievas (jei patogiau), buvo yra ir bus, nepriklausomai nuo to, kas vyksta šias kelias akimirkas. Beje, dabar populiaru galvoti apie aukštesnįjį intelektą, sąmonę.

Tam, kad atsirastų Jūsų ranka ar galva, reikėjo intelekto. Ką manot? Darau intuityvią prielaidą, kad intelektas sudėliojo pagal kažkokią idėją, struktūra. Žemelė, žmogeliukai yra kurti, tai yra kažkoks intelektas, kuris sukonstravo absoliučiai viską; be to – pagal nepriekaištingus dėsnius, net ir matematinius!

Kaip manote, Jis asmeniškai Jus kūrė? Asmeniškai! Viską, kiekvieną Jūsų dalį ir smulkmeną: rankas, kojas, plaukus, dantis, nagus, mintis ir t.t. Jeigu taip, ar yra tada didesnis „savas“ ir artimas nei Jis? Tokiu atveju Jis yra pats artimiausias ir žino mus kaip nuluptus. Pagalvokite! Negi yra barzdotas vyras danguje, kuris pyksta? Ir už ką jis galėtų pykti? Kad Jo paties kurtuose dėsniuose mes žaidžiam, klystam ir atrandam? Jis tikrai būtų kvailas, jeigu taip darytų.

Grįžkime prie intelekto. Žmogus turi intelektą, ir neabejotinai jį turite Jūs. Kuo labiau mes gebam atskleisti intelektą, tuo daugiau prisiartinam prie tikrųjų žinių – tokių kaip: „Kas aš esu? Ką aš čia veikiu? Kas yra šis pasaulis?..“. Kuo arčiau jo, tuo lengviau mums viskas sekasi. Žinote tuos atvejus, kai sugedus nuotaikai, staiga viskas krenta iš rankų? Mes tuo metu išsiderinam ir pradeda viskas byrėti, o nuotaikoms atsitaisius vėl viskas ima sektis – tai yra intelekto apraiška, konstruktyvumas. Šiame straipsnyje apie intelektą, kuris viską harmonizuoja ir laiko drauge, ne apie perskaitytų knygų skaičių.

Pats laikas pagalvoti, kada ir kokiomis aplinkybėmis mūsų intelektas labiausiai atsiskleidžia. Įsivaizduokite save, besimokantį festivalyje. Garsiai groja muzika, visi vaikšto aplinkui, rėkauja, kliuvinėja. Daug išmoktumėte? Kaži. Šurmulys (vidinis ar išorinis) blaško dėmesį, o tas siutina žmones, nes jie nebesugeba pasiekti savo gelmės, esančios už minčių, – intelekto. Tyloje jis pasiekiamas daug lengviau, todėl visi stengiasi mokytis „užsidarę“. Taigi, intelektas labiau reiškiasi tyloje, o ne šurmulyje.

Visgi, festivalyje būtų mažos akimirkos, kai Jūs sugebėtumėte sukaupti dėmesį, o tai vadinasi koncentracija. Kai Jūs „patenkate“ į koncentraciją, visas aplinkinis pasaulis dingsta, išnyksta laikas, liekate tik Jūs ir objektas, o intelektas ten yra tiesiog natūralus dalykas.

Jeigu verta ką nors vystyti gyvenime, tai yra koncentracija, nes tik mes šioje žemėje turime privilegiją į aukštą koncentraciją. Gyvūnai nesugeba koncentruotis, jie nuolatos viską pamiršta. Žmones geba. Viskas, ką jie iki šiol sugebėjo, yra dėl jų koncentracijos. Didžiųjų mokslo genijų, kaip A.Einšteinas ar N.Tesla, pavyzdžiai tai tik patvirtina. Visos geros idėjos yra iš „ten“ „per“ koncentraciją.

Ar kada nors atkreipėt dėmesį į tai, kad mes mylime viską, į ką gebame koncentruotis? Krepšinio žiūrėjimas, kad ir koks jis yra permainingas, atneša didžiulį džiaugsmą žiūrintiems žmonėms, nes jų protai tuo metu būna sukoncentruoti tik į tai. Visa kita būna pamiršta. Lenktynininkas patiria didžiulį malonumą vairavime, nes jo koncentracija siekia piką. Nenuostabu, kad aštrių pojūčių mėgėjai yra tiesiog narkomanai – tai labai koncentruoja jų protą, ir tuo metu jie jaučia milžinišką malonumą.

Mes natūraliai koncentruojamės į tai, ką mylime, ir mylime tai, į ką sugebame koncentruotis. Ne kitaip. Paimkite žmogų ir bet kurioje srityje jį stipriai blaškykite – jam tai nepatiks lyg košmaras, nors tai gali būti tik nekaltas juokelis. Žmogus nepakenčia blaškytis, nes jis negali koncentruotis. Tuo tarpu tylus, lengvai pasiekiantis koncentraciją protas yra visada linksmas ir matantis prasmę net baisiausiuose dalykuose.

Sakinys „Mes natūraliai koncentruojamės į tai, ką mylime, ir mylime tai, į ką sugebame koncentruotis.“ turi savo pratęsimą. Viskas, ką mes mylime, mums atrodo intelektualu ir/arba labai gražu. Viskas, kas gražu, mums atrodo intelektualu, prasminga. Pagaunat? Meilė, grožis ir intelektas eina išvien ir yra sinonimai. Ar mylimas žmogus Jums yra gražus? Į jį lengva susikoncentruoti?

Taigi meilė, grožis, intelektas, Dievas yra tik sinonimai. Raktas visada yra koncentracija.

Galų gale, ar būtų verta gyventi be grožio? Ar galėtumėm gyventi be meilės? Mes negalim be to, nes tai yra mūsų ir Dievo bendra dalis. Protas visada krypsta tik į tą pusę, kur randasi šie gražūs dalykai. Visi to ieškom. Vieni ieško važiuodami į gražius kalnus, tolimus kraštus. Antri jo ieško viso ko išmanyme. Treti dairosi mylimo žmogaus. Ar tai būtų vagis, ar šventikas – juos varo ta pati jėga – surasti absoliučią meilę, grožį ir panirti į juos amžinai.

Dievas slepiasi visur, kur mes bepasisuktumėte. Jo atspindžiai žaidžia grožyje, skleidžiasi meilėje, ir visi mes einame iš proto tik dėl jų. Dėl ko dar būtų verta eiti iš proto?


Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė Saviugda

Taisyklės

meditacija
Kur tavo dėmesys?

Kai kuriems gyvenime būna „atsivertimai“. Gyvena sau 50 gyvenimo metų sėslų, niūrų gyvenimą, kaip „paprasti piliečiai“ ir staiga pradeda … daug sportuoti, šypsotis, įsitraukia į įvairias veiklas.. Kaip jiems tai pavyksta? Yra keletą atsakymų: vėžiukas, krabiukas, skyrybos, artimųjų mirtis… Sukrečiantys įvykiai pažadina ir priverčia (kai kuriuos) pažvelgti į gyvenimą iš šono. Staiga žmogus pamato, kad jis visiškame letarge ir jam sukyla ryžtas. Kadangi gyvenime ir taip vyksta dideli pokyčiai, jie ryžtasi dar didesniems. Kokį ryžtą jie turi! O kiek valios sukaupia! O…! Taigi, šį kartą apie ryžtą, valią ir gyvenimo įvykius.

Pagalvokite: kas gyvenime vyksta? Kodėl įvyksta vieni įvykiai, o ne kiti? Kodėl vieni įvyksta greičiau, kiti lėčiau, treti išvis nugrimzta užmarštin? Rimtai. Pagalvokite. Kokie įvykiai vyksta?

Mano siūlomas atsakymas labai paprastas. Mūsų gyvenime vyksta tie įvykiai, apie kuriuos galvojame. O kas dar gali vykti?! Jeigu nematai savo galvoje, ar tai vyksta(tau) apskritai? Pvz. sėdi žmogelis fantazuoja ir apsistoja ties mintimis apie balionus. Tuo tarpu jo akiratyje yra rūbai, bet jis to nė nepastebi. „Rūbai“ jam neįvyko, jis to nė neužfiksavo. Tad, jeigu užfiksuoji kažką savo mintyse – tai jau šioks toks įvykis.

O tai kaip tada su tuo įvykių greičiu gyvenime? Kodėl vieni įvyksta greitai, kiti lėtai? Čia viskas dar paprasčiau – kiek įdėsi energijos, tokiu greičiu ir vyks. Manau šitoje vietoje viskas aišku – jeigu nuolatos kreipi energiją, tas įvyksta. Tie kurie vaikšto „galvą pametę“ dėl savo svajonių ir nuolatos galvoja kaip išjudinti reikalus – juos išjudina. Štai kodėl geriau rinktis tą darbą, kuris patinka – dirbant tokį darbą apie jį galvojama natūraliai, taigi ir energija ten teka natūraliai, o sutekėjus energijai ateina pasisekimas.

Kur teka energija? Energija teka ten, kur kreipiame savo dėmesį. Dėmesys yra raktas. Pagaunat? Mes veikiam tai, kur nukreipiam savo dėmesį. Atkreipiat dėmesį į reklamą – viskas, ji Jus tuo momentu „turi“. Kas valdo savo dėmesį, tas valdo savo energiją. Patyręs medituotojas žino, kad kraštutinėje koncentracijoje įmanoma net savo kūną visiškai pamiršti– lyg jo net niekada nebūtų buvę. Kažkas panašaus nutinka žmogui šoko metu, jam visas likęs pasaulis lyg dingsta.

O kas valdo dėmesį?
Kad tai suprasti, pagalvokime apie tai, kas nevaldo dėmesio. Kaip liaudyje sako apie tinginius? Bevaliai? Be valios. Bevalis žmogus nesugeba valdyti savo dėmesio ir nukreipti savo energijos ten kur jis nori. Tarp žmogaus ir valios stovi emocijų ir minčių barjeras, kurį pralaužus, žmogus atpažįsta savo visagalybę. Tuomet jis pamato, kad jis gali atlikti viską, jeigu tik kreips savo valią ten kur jis nori.

Jis emocionalumą (įspūdžius iš praeities) atpažįsta kaip yra valios vagis. Toks žmogus supranta, kad laikytis moralumo yra jo gyvenimo norma (apie tai rašiau „Sąžinė ir idealai“). Medituodamas, praktikuodamas jam patinkančias dvasines praktikas, laikydamasis savo sąžinės jis stiprina valios jėgą savyje.

Valia nukreipia ir valdo dėmesį. Valia pati iš savęs yra energija su kryptimi. Valingas – kryptingas.

Kas valios šeimininkas?

Visų sėkmių ir nesėkmių pradžia yra ryžtas.
Įsivaizduokite kulką. Kulka turi kapsulę (ryžtą), kuri sprogsta ir uždega paraką (valią), parakas suteikia energijos pačiai kulkai, kuri pataiko ten (mintys), kur ji buvo nukreipta (dėmesys).

Tam kam Jūs pasiryžtate gyvenime pilnai ir absoliučiai – tas įvyksta. 100% iš 100%. Ryžtas yra tiltų, kurie randasi jums už nugarų, degintojas. Ryžtas – delsimo ir laukimo antonimas, todėl jeigu sau sakote: „nuo rytojaus nevalgau šokolado, bet gal dar kartelį vėliau…“, tai nėra ryžtas ir tas neįvyksta.. Ryžtas yra sakymas sau: „Aš galiu ir galiu tai atlikti dabar! Žiūrėk!“. Jūs gyvenime įvykdėte tik tuos tikslus, kuriems pasiryžote pilnai. Patikrinkite patys, kokia nauda Jums manimi tikėti, juk tai Jūsų pačių gyvenimas..

Taigi. Jūs esate visagalė būtybė, kuri gali atlikti bet ką, jeigu tik pasiryžta. Pasiryžus ji pamato, kad gauna nepamatuojamą valios kiekį, kurį tas ryžtas tiekia. Valia (energija) pripildo tuščias minčių formas į kurias kreipiate dėmesį ir štai prieš Jus dar vienas įgyvendintas tikslas.

Šis procesas vyksta ir tiems, kurie to nesupranta – neišmanymas nėra atleistas nuo pasekmių. Todėl tie, kurie nepasiryžta dideliems tikslams – pasiryžta mažiems ir su ta pačia valios jėga pildo mažų minčių formas. Na o gamtai tai ne motais – jai vienodai, ji tik pildo žmogaus norus pagal mechaninę energijos taisyklę.

Jūs esat šeimininkas. Ir vėl atsakomybė į Jūsų rankas!

P.s. šios žinios buvo suvoktos koncentracijos pagalba, meditacijos metu.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė Sėkmės psichologija

Dėmesys

meditacija
Meditacija - dėmesys į save.

Stop. Ramiai. Iš lėto. Žiūri sau ramiai į debesis, girdi grojant žiogelius ir staiga pamatai debesį panašų į … į kažką… Mintys stoja, garsai prapuola, pojūčiai aprimsta – kelioms akimirkoms Tu visas ten, tame debesyje. Ramybė ir lengvumas, šilčiausi jausmai. Atkunti, apsidairai, įkvėpi gaivaus oro, pajauti žemę po kojomis. Lyg grįžęs iš gelmingiausios savo sielos dalies, pamąstai ir vėl neri į pasaulio realybę. Labai malonus išgyvenimas, kurio visi žmonės ilgisi ir, tam, kad jį patirtų, vyksta į tolimiausius planetos kraštelius… Vaizdai, vaizdai, vaizdai… O kas nutinka tomis akimirkomis? Susikaupimas.

Kuo labiau sugebi susitelkti, tuo labiau tau viskas sekasi, nes nėra jokių dvejonių ar įkyrių minčių. Gauni daugiau malonumo visose veiklose, kai veiki atsidavęs. Dėmesio sutelkimas teikia palaimą. Pažiūrėkite, kaip džiaugsminga yra žmonėms žiūrėti krepšinį. Jie visi įnikę į jį, jie serga už savo komandą – tuo metu jaučiamas didvyriškumas, kuris ryžto pavidalu koncentruoja dėmesį. Žmonės patiria didelį džiaugsmą būdami išvien su: ,…, tauta, komanda, draugais ar dar kažkuo. Nesklaidomas dėmesys duoda didžiulį džiaugsmą.

Na, o dabar apsidairykite į šalis – kiek visokiausių daikčiukų daiktelių, veiksmų, garsų kurie: spalvoti, gražūs, negražūs, įdomūs, neįdomūs, maži, dideli, garsūs, tylūs … Ir visi jie RYJA dėmesį be jokio gailesčio. Be jokių skrupulų dėmesys sklinda po juos didžiuliu greičiu, nežinodamas kur ir kaip sustoti. Brangi ramybė ar džiaugsmas, kuriuos žmogus jaučia, sutelkęs savo dėmesį, tiesiog taškomi ir daužomi į šipulius. Jų tiesiog nelieka.

Ką daryt? „Netaškykite“ savo dėmesio. Saugokite jį. Išmokite gyventi paprastai. Išsiaiškinkite, kur prarandate savo dėmesį (ties kokiomis „problemomis“) ir baikite tai daryti (išmokite jų atsikratyti). Na, ir žinoma – kuo mažiau TV ar laikraščių, „naujienų“…

Medituokite bent mažą dienos laiko dalį. Pradėkite. Bent 10 minučių per dieną. Tiesiog „pereikite“ savo kūną dėmesiu. Nesvarbu ar Jūsų draugai, tėvai ar dogmos sutinka ar ne – meditacija vis tiek yra didžiulis lobis, didesnis nei visi pinigai. Mažai kas supranta medituojančius žmones. Meditacija, iš pažiūros, – visiškai neįdomus laiko leidimas. Bet kaip stipriai jos metu sutelkiamas dėmesys! O kokią palaimą medituojant galima patirti!!!

Pažadu Jums, kad gausite džiaugsmo ir patys nesuprasite, iš kur, o po kurio laiko tapsite savo dėmesio valdovai.

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

Categories
Pinigų dėsniai Saviugda

Kaip gauti daiktus?

daiktai
Kaip gauti daiktus?

Turiu Jums gerą klausimą.
Ką bendro turi darbas su avietėmis?

Įsivaizduokite, kad ateinate įsidarbinti. Pokalbis einasi sklandžiai, darbdavys šypsosi ir maloniai kažko laukia. Jūsų nuotaika pakylėta ir staiga Jūsų klausia:
– Kiek norėtumėte gauti atlygio?
– Penkis kilogramus rozečių per mėnesį!
– Puiku. Sutarta!

Tai bent sutartėlė!

Tiek rozetės, tiek pinigai, tiek avietės neturi nieko bendro su darbu. Jeigu Jūs „šventai“ norėtumėte už darbą gauti aviečių, o ne pinigų – tikrai gautumėte. Faktas. Norėtumėte daug – gautumėte daug. Norėtumėte mažai – gautumėte mažai. Viskas priklauso nuo standarto, kurį sau patys pasirenkate.

Pagalvokite apie tikslus. Tikslai yra pasirinkimas tam tikrų minčių į kurias nuolatos kreipsime dėmesį ir pamažu sukursime tai savo gyvenime. Visi namai, automobiliai, paveikslai ir t.t. Visi jie yra tik minčių, kurioms buvo skirtas tikėjimas, išraiška.

Dizaineriai, inžinieriai nemiegojo naktimis, entuziastingai svajodami, ilgai dirbo – ir tik pažiūrėkite, kas atsirado šalia tokios paprastos gamtos: mobilūs telefonai, mašinos, erdvėlaiviai… Visa tai iš gamtos resursų: paprastos metalo rūdos, anglies… Ir, žinoma, minties bei tikėjimo. Pažiūrėkite į kurį nors daiktą, esantį šalia. Ar įmanoma jį buvo sukurti be minčių ir tikėjimo?

Mintis tėra mintis, ją pagalvoji, ir baigta; bet ja reikia tikėti, nuolatos kreipti ten savo dėmesį, kad kažką sukurtum. Kaip manote, ar galėtumėte šiandiena gauti makaronų? Esate tuo tikri? O jeigu nejaustumėte užtikrintumo, ar gautumėte makaronų? Įsivelia dvejonė. Jeigu dėmesys liks ties dvejone – makaronų nebus!

Užtikrintumas ir tikėjimas sukoncentruoja dėmesį tik į tą daiktą (mintį) – mūsų atveju tai makaronai – todėl ŠIANDIEN gautumėte makaronų, o ne dvejonių. Jeigu tokiu tikėjimu tikim – viskas išsipildys.

Būkite labai atsargūs su mintimis ir ypač atsargūs su tuo, kur koncentruojate savo dėmesį.

Šiandien žmonėms aktualūs pinigai.
Jeigu žmogus turi piniginių bėdų, tai reiškia tik vieną – jis kreipia savo dėmesį į finansinių bėdų mintis.

Žmonės kalba, kad reikia daug dirbti, bet juk pinigai nepriklauso nuo darbo laiko, nebent tuo tikite – tada esate ilgo darbo vergas (jeigu norite uždirbti daug). Parduotuvių darbuotojai dirba daug, o ar uždirba daug? Jūsų atlygis priklauso nuo to, kuo Jūs tvirtai tikite savo galvoje. Jeigu Jūsų mintyse tvirtai įsitvirtinusi suma 4000, tai ji ir pateks į Jūsų rankas (jeigu išpildysite tikėjimo sąlygas ir nedvejosite).

Ką daryti, jeigu dabar pasaulis sukasi ne į Jūsų naudą ir finansai prasti?

  1. Didžiausia, geriausia ir pelningiausia gyvenimo investicija – parduoti televizorių – gausite pinigų. LABAI SVARBU.
  2. Atsisakykite televizijos žiūrėjimo, laikraščių skaitymo ir visų tų „naujienų“ iš „naujienų portalų“ ir pan. YPAČ, NEREALIAI, VIRŠUM VISKO, LABAI LABAI SVARBU. Ar suprantat? Jokio teliko ar bereikšmių žiniasklaidos fantazijų.
  3. Išsiaiškinkite, ką MĄSTO nesėkmingi, krizės apimti žmogeliai ir tuoj pat meskite taip mąstyti, kalbėti, elgtis.
  4. Išsiaiškinkite, kaip mąsto klestintys žmonės, ir imkite mąstyti taip pat.
  5. Imkite sau teigti: „nors yra kaip yra, man pamažu atsiveria finansinės galimybės, ir aš pagaliau kylu į viršų“. Kartokite sau šį teiginį (mintyse ar pašnibždom, galit ir balsu) tik prabudus ryte ir prieš pat užmiegant bent po kelias minutes. Prisiminkite jį dienos eigoje ir kartais sau jį pakartokite.
  6. Išmokite vizualizacijų technikų. Šitą galite padaryti pažiūrėję „The Secret“ filmą („Paslaptis“, yra išleista ir knyga), paskaitę knygučių apie kuriamąją vizualizaciją. Rekomenduočiau užsukti į Silva metodo kursus ar bent jau nusipirkti knygą. Vizualizacijų taip pat galite išmokti asmeninės laisvės bendruosiuose kursuose, dėmesio valdymo galite išmokti asmeninės laisvės meditacijose.
  7. Žmonės valgo į dieną tris kartus, miega trečdalį gyvenimo, dauguma dirba visą gyvenimą dėl pinigų, bet nėra perskaitę nė trijų knygų apie valgį, miegą ar pinigus. Pasidomėkite, pilna literatūros.

P.S. Nieko nenutiks, jeigu nežiūrėsite televizijos. Per pastaruosius tris metus, nežiūrėdamas „naujienų“ praleidau tik kelis dalykus: pasiankstinęs valandą sužinojau, kad reikėjo persukti laikrodį; Rusija išsirinko naują prezidentą! Tai bent staigmena 🙂

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Saviugda

Baimė ir drąsa

Baimė ir drąsa
Baimė ir drąsa

Baimė ir Drąsa, Pasitikėjimas ir Nepasitikėjimas. Kelios savybes, kurias visi turime, kelios savybės, kurios smarkiai veikia mūsų elgesį. Viena iš šių savybių tėra iliuzija. Spėkit kuri? Iliuzija šiuo atveju yra nepasitikėjimas. Tokio dalyko apskritai nėra- tai tik apribojimai natūraliai, nuostabiai, pasitikinčiai asmenybei. Visgi, kad ir kaip mąstytume ar galvotume apie drąsą ir baimes,šios savybės yra tikros ir netgi egzistuoja vienu metu.

Kodėl taip yra? Viskas prasideda nuo vakystės- vaikai gimsta turėdami dvi baimes- baimę nukristi ir triukšmo baimę. Bėgant laikui, baimės, fobijos ir visa kita įgyjamos. Vienos baimės išnyksta, kitos stiprėja, pasireiškia ar tiesiog sukelia nemalonų nerimo jausmą, tačiau žmogus visada turi baimių savo asmeninių savybių rinkinyje. Visgi, kad būtų lengviau gyventi ir baimės neatimtų viso džiaugsmo, likimas mums davė nuostabų įrankį- Drąsą. Paprasčiausiai ją galima apibūdinti ne kaip baimių neturėjimą, o kaip gebėjimą veikti ryžtingai ten, kur baimė didžiausia. Kitaip tariant, kur baimė, ten ir drąsa.

O kaipgi baimės atsiranda? Vėl grįžkime į vakystę. Vaikai turi dvi unikalias savybes- Jie yra visiškai naivūs ir egocentriški. Gyvenimiškai tai pasireiškia tikėjimu, kad viskas, kas yra jiems sakoma yra gryna tiesa, ir supratimu, kad jie yra visų įvkių priežąstis. Pavyzdžiui jei mama ir tėtis susipyko, vaikas ieškos priežąsties savyje ir savo elgesyje. Tuo pačiu visiem žmonėm, vaikam ir suagusiems, būdingi trys pagrindiniai poreikiai- Saugumo, kontrolės ir pritarimo. Dėl kritikos, nesėkmių ar tiesiog netinkamo bendravimo dažnai vienas iš šių trijų poreikių yra pažeidžiamas ir tai tampa gera galimybe vystytis baimei. Tarkim, įvyko taip, kad mama supyko ant vaiko. Tuo metu vaikas negauna pritarimo, jaučiasi nesaugiai ir juo labiau negali nieko kontroliuoti. Be kita ko, jis dar galvoja kad tai įvyko dėl jo kaltės. Priklausomai nuo to, dėl ko įvyko konfliktas, vaikui gali vystytis skirtinga baimė: baimė reikšti savo emocijas, baimė sakyti tiesą, baimė tyrinėti, nesėkmės baimė ir t.t. Tokiu atveju vaikas geriau kentės ir jaus baimę, negu rizikuos prarasti kitų pritarimą, kontrolės jausmą ar saugumą. Pagalvokite, kodėl daugumai žmonių taip baisu kalbėti prieš auditoriją? Juk kalbant prieš minią žmonių taip lengva padaryti klaidą ir prarasti bet sekundės daliai visų jų pritarimą. O jei neduok Dieve, kas nors ims ir pradės apkalbinėti….

Pereikime prie būdų, kurie padėtų tvarkytis su baimėmis. Visų pirma, turime žinoti, jog pas visus žmonės veikia proto programa- išvengti skausmo, patirti džiaugsmą. Tačiau skirtingiems žmonėms skirtingai skauda. Čia verta pagalvoti apie baimės teikiamą „džiaugsmą“, kurio protas taip trokšta. Paprasčiausias pavyzdys- žmogus kamuojamas nesėkmės baimės, nesiima kokių nors veiksmų ar iššūkių. Taip jis apsaugo save nuo nesėkmės ir garantuoja sau šiokį tokį komfortą. Gyvenime apstu pavyzdžių: statistiškai žmogus bando įkurti savo verslą mažiau negu vieną kartą (t.y. prieš pabandant dažniausiai pasiduoda ir viską meta), kitas pavyzdys iš naktinių klubų- kiek daug šaunių vaikinų visą naktį daugiau nieko ir neveikia tik stovi pakampėm su alaus bokalais ir spokso į šokančias merginas. Tačiau šioje vietoje pasirinkti kas yra skausmas ir kas yra džiaugsmas galime mes patys ir tam nereikia įpatingų pastangų. Žmogui bus lengviau įveikti nesėkmės baimę, jei jis susies skausmą su pasyvumu. Džiaugsmą jam suteiks, kad ir nevykęs, bet vis dėl to bandymas pasiekti savo tikslo. Paslaptis slypi tame, jog mes galime nurodyti savo protui didesnės laimės šaltinį nei baimės teikiama nauda. Tada atsiranda jėgų ir noro skintis kelią per savo baimes. Taigi pirmas būdas- skausmo ir džiaugsmo suvokimo keitimas.

Antras būdas- alternatyvų pasirinkimas. Kai jų nėra, tam tikras įvykis yra taip smarkiai sureikšminamas, kad nelieka kitos išeities, kaip tik imti ir nerimauti. Pagalvokite kaip sėkmingai yra įbauginti jaunuoliai laikantys brandos egzaminus: „Svarbiausia gyvenimo diena“, „be egzaminų niekur neįstosi ir nieko nepasieksi“ ir t.t. Ar tikrai tai tiesa? Ar tikrai kažoks įvykis/susitikimas/pokalbis yra vienintelė išeitis? Pamąstykite ir savęs paklauskite: ar yra dar koks nors kelias norimam tikslui pasiekti? Ar yra žmonių, kurie tai pasiekė kitais būdais? Pasirinkus į tikslą tik vieną kelią, jaučiamasi taip pat nesaugiai, kaip ir rišant didelį laivą vienintele virve.

Kitas būdas- klaidų darymas. Mokykloje moksleivius baudžia už klaidas- mažinant pažymius, suaugusiuosius už klaidas baudžia mažinant algas, papeikimais ir kitokiais būdais. Baisu suklysti- o kodėl gi nepabandžius suklysti tyčia? Baisu užkalbinti žmogų? Paprastas būdas įveikti baimę- užkalbinti žmones taip, kad garantuotai susimautumėte. Po tokių kelių pabandymų pasirodys, kad nebuvo ko ir bijoti. Leiskite sau klysti. Kai priimsite klaidas, kaip vertingas pamokas, sumažės nerimas ir baimė jas daryti.

Dar vienas būdas- savęs stebėjimas. Visos dienos metu verta atkreipti į save dėmėsį, jausti savo emocijas ir pastebėti kada jos kyla. Paprastai tariant- būti „čia ir dabar“. Paslapti slypi tame, jog baimės gyvena praeityje ir ateityje, dabartyje jos neegzistuoja. Dabartyje sutikti galime tik realios grėsmės keliamą baimę- pvz. dideliu greičiu atlekiančią mašiną mūsų kryptimi, kai einame per gatvę ir pan. Tokios baimės tai tik savisaugos instinktas, tad jos mum labiau padeda nei kenkia. Tačiau yra atvejų kai vertėtų sumažinti tokio instinkto veikimą. Paprasčiausias pavyzdys- profesionalūs vairuotojai imituoja avarines situacijas, tam kad realybėje išsaugotų sąmoningumą ir gebėtų priimti šaltakraujiškus sprendimus avarijai išvengti.
Taigi, stebėdami save ir jausdami kada kyla baimė, mes tampame stebėtoju, kuris nėra susitapatines su savo baime. Atsiranda asmuo kuris jaučia baimę ir kitas- kuris stebi tą, jaučiantį baimę. Tokiu būdu mes „dedame baimę ant stalo“ ir galime daryti su ja ką norime- analizuoti, suprasti, išspręsti, neutralizuoti. Galiausiai tokia būsea prives iki to, jog jausdami baimę galėsime galvoti : „ nagi nagi, baime, jaučiu tave, įdomu kada gi tu praeisi“.

Galiausiai, visas baimes ir kitas neigiamas emocijas, labai sėkmingai neutralizuoja suvokimas. Tai supratimas kodėl kažkas vyksta. Šioje vietoje labai pagelbės žinios apie emocinį intelektą. Stebėdami save ugdome sąmoningumą- atsakome sau į klausimą „kas vyksta? Ieškodami emocijų priežąsčių, gilindamiesi į save plečiame suvokimą- atsakome sau į klausimą „kodėl tai vyksta?“. Todėl dienos eigoje neigiamas emocijas verta užsirašyti, prisiminti ir laisvam laikui esant išnagrinėti, kodėl tai nutiko. Svarbu tai daryti visiškai sąžiningai, kad ir kaip nemalonu būtų prisiminti ir iškelti neigiamus įvykius. Nagrinėti emocijas gali padėti „emocijų seka“. Tiesiog ieškome emocijos priežąsties. Pvz. kodėl išsigandau?- todėl, kad pajutau grėsmę. Kodėl atsirado grėsmės pojūtis? – Nes nepakankamai pasitikiu savimi. Iš kur tas nepasitikėjimas?- iš vieno ar kito įvykio ir t.t. Sekdami emocijomis, atrasime pamatinius įvykius ar jausmus dėl kurių kyla daugelis dabartinių bėdų ir neigiamų pojūčių.

Pakalbėkime apie tai, ką gi daryti atradus tas pamatines emocijas. Yra keli keliai- veiksmingiausias iš jų- neutralizuoti jas. Tai galima padaryti su tokiais metodais kaip EFT (Emotional Freedom Technique), SEDONA and The Releases. Jų veikimo principas panašus- iškelti pamatines emocijas į dienos šviesą ir jas neutralizuoti, t.y. padaryti taip, kad dingtų nemalonųs pojūčiai praeityje ir nerimas ateityje. Naudojantis šiais metodais ilgą laiką, įmanoma išsivalyti save nuo neigiamų praeities emocijų ir traumų. Jos nebeturi didelės emocinės reikšmės, taigi artėjama prie būsenos, kuri buvo anktyvoje vaikystėjė- jokių baimių, visiškai ramus protas, natūralus kūrybiškumas ir asmenybės žavesys.

Blogos emocijos, baimės, nerimas, pykčiai ir visa kita- tai svetima žmogui. Tai nėra tie dalykai, kuriuos norėtume prisiminti, kaupti, dalintis ir turėti su savimi. Natūrali žmogaus būsena yra harmonijos ir palaimos jausmas -tokie esame sutverti gamtos. Ir dabar jau mūsų galioje nuspręsti, kokiais norime tapti. Kokių veiksmų imtis, kad tokiais taptume.

www.radausave.lt