Categories
Dieta ir Mityba

Norintiems maitintis sveikai

Neįmanoma pervertinti sveikos mitybos svarbos. Pasaulio sveikatos organizacija konstatavo, kad dvi pagrindinės sveikatos sutrikimų priežastys Europoje ir JAV yra pasyvus gyvenimo būdas ir netinkama mityba. Tai kas gi žinotina norint sveikai maitintis?

Sveika mityba prasideda nuo sugebėjimo atskirti naudingas ir žalingą maistą ir teisingai pasirinkti. Keli paprasti sveiki ir maistingi kasdieninės mitybos pokyčiai gali pagerinti savijautą, galbūt net pailginti gyvenimą.

Atsargiai su baltymais

Baltymai yra nepakeičiamas amino rūgščių šaltinis. Amino rūgštys – būtina statybinė neriebiųjų audinių (raumenys, kaulai, oda, plaukai ir nagai) medžiaga. Naudinguosiuose baltymuose maža sočiųjų riebalų, cholesterolio. Šios rūšies baltymų gausu laukinėje lašišoje, pupelėse ir kituose ankštiniuose augaluose, sojos produktuose, sėklose (saulėgrąžų ir moliūgų), riešutuose, taip pat riešutų svieste.

Mėsos gaminiai taip pat yra baltymų, taigi ir amino rūgščių šaltinis, tačiau mėsoje gausu sočiųjų riebalų, cholesterolio. Mėsos gaminiai gana dažnai būna užteršti antibiotikais ir hormonais (retas šiuolaikinis gyvulių augintojas be jų apsieina). Nuo mėsos cholesterolio pertekliaus pamažu užsikemša arterijos ir silpsta imuninė sistema. Mėsos produktų reiktų vengti, žmonėms, kurie neturi laiko daug sportuoti, nedirba sunkaus fizinio darbo. Nedideli cholesterolio kiekiai būtini moterų hormonų pusiausvyrai, todėl visiškas jo nebuvimas taip pat gali būti pavojingas.

Nebijoti riebalų

Organizmui būtini nesotieji (mono ir poli) riebalai, omega 3 ir omega 6 riebiosios rūgštys. Geras naudingųjų riebalų šaltinis yra nerafinuotas alyvuogių aliejus, linų, vynuogių sėklų arba palmių aliejus taip pat įvairūs riešutai. Naudingieji riebalai padeda kūnui įsisavinti tik riebaluose tirpstančius antioksidantus ir mikroelementus, kaip vitaminus A, E, D, K ir likopenas.

Reikėtų saugotis sočiųjų rūgščių ir transizomerinių riebiųjų rūgščių (ypač pavojinga eruko rūgštis), jų gausu sviesto mišiniuose, o ypač margarine. Šių rūšių riebalai sukelia širdies ligas, gali būti širdies smūgio, aukšto spaudimo priežastis, yra susiję su nutukimu. Daug kenksmingų riebalų aptinkama mėsoje ypač kiaulienoje.

Vaisiai vietoj cukraus

Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis. Ypač vertingi kompleksiniai angliavandeniai ir ląsteliena. Kadangi juos organizmas pasisavina palaipsniui (turi būti suskaidomi į paprastuosius angliavandenius) jie ilgesnį laiką išskiria energiją. Šios rūšies angliavandeniai sureguliuoja cholesterolio lygį kraujyje, gerina virškinimą, mažina kalorijų įsisavinimą. Puikūs šių medžiagų šaltiniai yra avižų dribsniai, rudieji ryžiai, brokoliai, moliūgai, žalumynai, saldžiosios bulvės, pupelės ir švieži vaisiai.
Reiktų vengti paprastųjų angliavandenių, jų gausu visur, kur daug cukraus (saldainiuose, leduose, vaisvandeniuose ir t.t.). Kadangi paprastieji angliavandeniai įsisavinami beveik akimirksniu, jie glaudžiai susiję su nutukimu, diabeto išsivystimu.

Augalinės kilmė maistas, kuriame gausu ląstelienos ir antioksidantų gerina bendrą savijautą, reguliuoja virškinimą. Augalinės maisto medžiagos padeda išvengti širdies ligų, vėžio ir diabeto, stiprina imunitetą, augalams būdingi mikroelementai būtini smegenims, taigi gerina protinę veiklą.

Categories
Dieta ir Mityba

Nuotaikų piliulės slepiasi maiste

Liūdesį melancholiją gali nuvyti… žuvis. Bet ne kažkokia peršaldyta jūros lydeka, o žinoma, tos žuvų rūšys, kuriose gausu riebiųjų Omega-3 rūgščių. Šios rūgštys dalyvauja hormonų apykaitoje, padeda palaikyti emocinį atsparumą ir pasipriešinti depresijai.

Tad tegu ant jūsų stalo dažniau būna silkės, sardinių, skumbrės, tuno, o jei galima, tai ir upėtakio bei lašišos. Norėdami padidinti atsparumą stresams vartokite moliuskus.

Dribsniai nuo neurozės

„Laimės hormonų” endorfinų yra šokolade ir avižose. Vadinasi anglų tradicija pradėti dieną su avižine koše turi prasmę!

Atsikratyti streso padeda saldi raudona paprika. Joje yra medžiaga, analogiška hormonui kortizonui, reguliuojančiam nervinę įtampą.

Krakmolingas maistas sumažina adrenalino lygį. Todėl nusiraminti padeda… daug krakmolo turinčios bulvės, išvirtos su lupenomis.

Geriausiai nuotaiką pakelia braškės ir avietės. Su plakta grietinėle!

Antidepresinį poveikį turi: bananai, pomidorai, avokadai, greipfrutai, žalieji obuoliai.

Bananuose yra alkaloidas karminas, kurio pagrindą sudaro ne mažiau žinomas meskalinas –„laimės narkotikas”. Užkąsti banano gerai, jei esate susijaudinęs, pavyzdžiui, prieš egzaminą.

Abrikosai ir persikai padeda susierzinus.

Rūgštynės, špinatai, ridikai padės esant įtampai ir nuovargiui.

Užmėtykim depresiją riešutais!

Atsisveikinti su niūria nuotaika padės turtingi vitaminais E, C, beta – karotinu ir selenu, produktai.

Selenas veikia kaip antioksidantas ir stimuliuoja ypatingo fermento, padedančio skaidyti ir šalinti iš organizmo oksidantus, gamybą.

Todėl kai kurie mokslininkai mano, kad selenas yra svarbi priemonė depresijos profilaktikoje, ypač didmiesčių gyventojams. Geriausi seleno šaltiniai – daiginti kviečiai ir avižos, grybai (paruošti maistui be acto), graikiški riešutai, šparagai, aguročiai, patisonai ir salierai.

Viskas, kas neskanu – gniuždo psichiką

Gydytojų psichiatrų nuomone, bet koks neskanus ir vienodas maistas mažina emocinį foną, provokuoja chroninį nuovargį. Dažnai, griebdamiesi griežtos dietos, kurią sudaro nemėgiami produktai, žmonės traumuoja save psichologiškai, o tai gali baigtis tikru nerviniu sutrikimu.

Be to, kai žmogų kamuoja užsitęsusi depresija, jo skoniniai pojūčiai keičiasi – maistas atrodo be skonio, tarsi vatinis, nedžiugina mėgstamiausi skanėstai. Tačiau ligonis grynai mechaniškai ima daugiau valgyti. 30 proc. žmonių, sergančių depresija, tunka.

Psichiatrijoje yra sąvoka – dietinė depresija. Jos aukomis dažniausiai tampa moterys, sekinančios save dietomis. Smegenys negauna pakankamai naudingų medžiagų ir siunčia nerimo, įtampos signalus. Žmogus jaučiasi nelaimingas, nepatenkintas, jį pradeda erzinti artimieji.

Mono dietų mūsų psichika taip pat nemėgsta. Jei, pvz. ilgai gersite tik kefyrą, sutrikus organizmo metabolizmui, ims kauptis ketaus dalelės, kurios sekina smegenis ir kenkia širdžiai.

Categories
Dieta ir Mityba Top 10 Mitai

Dešimt mitų apie mitybą

Vėlyva vakarienė tukina, ananasai yra natūralūs riebalų degintojai, o nuo šviežios duonos ima skaudėti pilvą. Taip ar ne? Susipažinkite su dešimt populiariausių mitų apie mitybos įpročius.

Nuo bulvių storėjama

Visiška netiesa! Lyginant su kitais garnyrais, bulvės turbūt geriausiai padeda išsaugoti nepakitusias kūno linijas. Vienoje porcijoje (maždaug 150 g) bulvių yra tik 104 kalorijos. Tokiame pačiame kiekyje ryžių yra 162, o makaronų – 209 kalorijos. Susilaikyti vertėtų tik nuo gruzdintų bulvių lazdelių – vienoje porcijoje šio skanėsto (be majonezo!) yra 263 kalorijos.

Druska didina kraujo spaudimą

Šis teiginys remiasi neginčijama tiesa – druska tirština vandenį, todėl vartojant ją pakyla organizme esančio vandens lygis ir didėja kraujo spaudimas. Tyrimas su laboratorinėmis žiurkėmis įrodė, kad suėdus sūraus pašaro gyvūnėliams iš tiesų pakildavo spaudimas. Tačiau žmonės suvartoja santykinai mažiau druskos. Be to, žmonėms nuo sūraus maisto kraujo spaudimas padidėja tik išimtinais atvejais ir labai nežymiai. Todėl daugelis iš mūsų gali nesibaimindami pasibarstyti druska rytinę kiaušinienę.

Vitaminų perdozavimas gali būti mirtinas

Žmonės, be gydytojo nurodymų dideliais kiekiais vartojantys vitaminus, blogiausiu atveju gali pakenkti savo sveikatai. Pavyzdžiui, perdozavus vitamino C, gali paleisti vidurius, o vitamino B – atsirasti neurologinių sutrikimų. Tuo tarpu besilaukiančios motinos, tik šiek tiek perdozavusios vitamino A, gali pakenkti vaisiaus vystymuisi. Be to, daugelis mokslininkų įtaria, kad vartodami pernelyg daug beta karotino, rūkaliai gali greičiau susirgti plaučių vėžiu. Sportuojant mažėja rizika susirgti diabetu, tačiau antioksidantai, kurių gausu vitaminų sudėtyje, sukelia priešingą organizmo reakciją ir naikina sporto teikiamą naudą. Mokslininkai pabrėžia, kad tokiu poveikiu įtariami tik vitamininiai preparatai. Todėl nesibaiminkite, kad kramsnodami morkas pakenksite sveikatai. Nuolat valgant šviežius vaisius ir daržoves, grūdinius, pieno, mėsos ir žuvies produktus, jų apskritai galima atsisakyti.

Špinatai yra geležies šaltinis

Iki šiol gaji nuomonė, kad špinatuose yra labai daug geležies. Dėl to kaltas vienas nesusipratimas: 1890 metais šveicarų fiziologas Gustave von Bunge apskaičiavo, kad 100 gramų džiovintų (!) špinatų yra 35 miligramai geležies. Vėliau šis santykis buvo perskaičiuotas naudojant šviežius špinatus, kurių 90 procentų sudaro vanduo. G. von Bunge apskaičiuotą geležies kiekį teko padalinti iš dešimties. Be to, vertėtų žinoti, kad iš augalinės kilmės maisto geležis pasisavinama kur kas prasčiau nei iš gyvulinės.

Vėlyva vakarienė tukina

Tie, kurie visą dieną sočiai valgo, tačiau vis tiek neatsisako gausios vakarienės arba sėdėdami priešais televizorių sudoroja pakelį bulvių traškučių, neturėtų nustebti priaugę keletą nepageidaujamų kilogramų. Ir tik dėl to, kad bus viršyta rekomenduojama paros kalorijų norma. Žinoma, galima atsisakyti vakarienės, tačiau rezultatas bus toks pats, jei nevalgysite pusryčių arba pietų.

Šviežia duona sukelia pilvo skausmus

Panašu, kad šis teiginys atkeliavo iš visuotinio nepritekliaus laikų. Kad būtų suvalgytas anksčiau prapjautas duonos kepalas, vaikams būdavo meluojama, kad šviežia, kvepianti duona sukelia baisius pilvo skausmus. Šiandien turbūt visi pritars, kad ką tik iš krosnies ištraukta bandelė tikrai nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Atsargiau šviežiais kepiniais reikėtų skanauti jautriems žmonėms – nuo tokio maisto organizme gali pradėti kauptis dujos.

Sveikiausias – žalias maistas

Ilgai verdant produktus, kuriuose yra karščiui neatsparių vitaminų B1 ir B6, taip pat vitamino C, jie tampa nebe tokie vertingi. Dėl šios priežasties būtina nuolat valgyti šviežius vaisius ir daržoves. Kita vertus, tokios naudingos medžiagos kaip beta karotinas, esantis morkose ir pomidoruose, pakaitinus tik dar geriau įsisavinamas. Ryžiai, bulvės arba ankštinės kultūros nevirti iš viso yra netinkami vartoti. Žali kiaušiniai, mėsa ir žuvis gali turėti sveikatai pavojingų bakterijų, kurios sunaikinamos tik aukštoje temperatūroje. Todėl geriausia valgyti ir žalią, ir virtą maistą.

Valgant kiaušinius kraujyje didėja cholesterolio kiekis

Cholesterolis yra medžiaga, gyvybiškai svarbi mūsų organizmui. Ši riebalus primenanti masė sudaro didžiąją dalį širdies ir smegenų. Todėl organizmas per dieną pats pagamina 1000 – 1500 miligramų cholesterolio. Su maistu gauname dar 100 – 300 miligramų per dieną. Vištos kiaušinyje yra 200 miligramų cholesterolio (arbatiniame šaukštelyje sviesto – vos 24 miligramai), tačiau organizmas pasisavina tik 30 – 60 miligramų. Per dieną galima suvartoti daugiausia 500 miligramų cholesterolio. Daugelis tyrimų įrodė, kad nepriklausomai nuo mitybos cholesterolio kiekis kraujyje paprastai būna panašus.

Rudi kiaušiniai sveikesni už baltus

Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo jį padėjusios vištos rūšies. Tai neturi nieko beendro su jo kokybe. Seniau baltoos vištos netgi buvo laikomos narvuose, o rudos auginamos laisvėje. Laimei, šiandien ant pakuotės galime rasti informaciją, kokiomis sąlygomis buvo padėti mūsų perkami kiaušiniai.

Ananasai degina riebalus

Ananasuose esantys fermentai skaido baltymus, tačiau kažkodėl buvo sukurtas mitas, kad jie degina riebalus! Nežinia, ką šie du dalykai gali turėti bendro. Šiaip ar taip, švieži ananasai tikrai skanūs ir naudingi mūsų organizmui.

Categories
Dieta ir Mityba

Šiek tiek apie rūgusį pieną

Pienas, dieta, mityba, rūgpienis

Nežinia, kada žmonės ėmė rauginti šviežią pieną ir gerti šį produktą, įgijusį naujų savybių. Apie recepto senumą galima spręsti iš mitų ir legendų, istorinių faktų. Prancūzų monarchas Liudvikas XIV sirgo sunkia virškinimo sistemos liga ir išsigydė rūgusiu pienu. Apie tai sužinojo rusų mikrobiologas ir darvinistas I. Mečnikovas. Tyrinėdamas ilgaamžiškumą, jis nustatė, kad daug ilgaamžių žmonių vartojo produktus, kurių gaminimui buvo naudojamas rūgęs pienas. Studijuodamas šio produkto poveikį žmogaus organizmui, I. Mečnikovas atrado, kad jis pakeičia mikroflorą, tai yra ligas sukeliantys mikrobai ištirpsta rūgštyje. I Mečni-kovo hipotezė apie ilgaamžiškumą grindžiama tuo, kad fermentacijos metu žarnyne išsiskiria indolas, skatolas ir t.t., kurie organizmui yra kenksmingi.

Rūgštus pienas juos neutralizuoja, tuo pačiu ilgindamas žmogaus gyvenimą. Šiuolaikiniai mokslo tyrimai patvirtino teigiamas pieno savybes ir vertybes, įrodydami, kad senėjimo procesą sąlygoja daugybė faktorių, o geras rūgštaus pieno poveikis – vienas senatvę atitolinančių faktorių.

Tam tikroje temperatūroje paraugintas šviežias pienas virsta nauju produktu, išoriškai primenančiu želė, kurio cheminė sudėtis tokia: 100 g yra 4,2 g baltymų, 4,3 g riebalų ir 4,5 g angliavandenių. 100 g rūgštaus pieno tėra tik 76 kcal. Kadangi rūgštaus pieno kaloringumas nedidelis, jis rekomenduojamas kaip dietinis produktas žmonėms, siekiantiems suliesėti, irtiems, kurie nenori nutukti. Rūgusiame piene daug kalio – 100 g -190 mg, kalcio -150 mg ir fosforo – 135 mg. Jame yra beveik visi vitaminai, o raugintame ožkos piene daug PP vitaminų, arba nikotininės rūgšties, reikalingos smegenų funkcijoms. Taigi, šis produktas nepakeičiamas vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.

Žymus bulgarų pediatras A. Fikovas tyrimais įrodė, kad po motinos pieno rūgęs pienas yra geriausias maistas krūtimi maitinamiems kūdikiams. Jį pediatrai naudoja skrandžio-žarnyno sutrikimų gydymui ir profilaktikai.

Rūgpienyje amino rūgščių yrą daug daugiau nei šviežiame piene. Tai skatina organizmo augimo procesą. Prisotintos riebalinės rūgštys išvalo kepenis nuo riebalinių lašų ir profilaktiškai gydo nuo aterosklerozės.

Gydomosios rūgusio pieno savybės išlieka ir gaminant iš jo kitus gėrimus, pavyzdžiui, pieno kokteilius. Rūgusį pieną galima naudoti daugybės patiekalų gamybai. Pavyzdžiui, rūgpienį sumaišius su vaisiais padaugėja vitaminų, ypač C, ir organinių vaisių rūgščių.

Šis produktas yra būtinas racionaliai, profilaktinei ir dietinei mitybai.

treneris.net

Categories
Dieta ir Mityba Sveika Gyvensena

Vegetarizmas. Apie vegetarizmą

Žmonės galvose nešioja daug mitų. Neišimtis ir vegetarizmas. Ši vieta yra taikus apsvarstymas apie mėsą, žalumynus ir tiesos ieškojimas. Paskaitę galėsime objektyviau pažvelgti į realybę. Gero skaitymo.

Įžanga

Pagal “Tarptautinių žodžių žodyną”, vegetarizmas – maitinimosi vien tik augaliniu maistu sistema. O vegetaras [nuo lot. vegetarius – augalinis] – žmogus, kuris maitinasi augaliniu maistu ir nevalgo mėsos.

Žodį “vegetaras” pradėjo vartoti “Britų vegetarų bendrijos” įkūrėjai 1842 metais. Šitas žodis taip pat kilo iš lotyniško žodžio“vegetus”, tai reiškia “tvirtas, sveikas, šviežias, žvalus”. Žodžių sandara “homo vegetus” naudojo dvasiškai ir fiziškai išsivysčiusi asmenybei pažymėti. “Vegetariškas” filosofine ir dorovine prasme reiškė harmonišką gyvenimo būdą, o ne maitinimąsi.

Vegetarizmas skirstomas į griežtą ir pusiau griežtą( kituose šaltiniuose tai vadinama visišku(tikru) ir daliniu vegetarizmu).Griežtas vegetarizmas– kai atsisakoma visų gyvulinės kilmės produktų. Pusiau griežtas- kai nevartojama tik mėsos, bet vartojami kai kurie kiti produktai.

Vegetarizmo tipai:

  • Veganai- griežti(visiškai) vegetarai. Nevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų.
  • Žaliojo maisto vegetarai – rawfoodism (The Diet 80/10/10 raw vegan)
  • Ovolaktovegetarai- nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus.
  • Laktovegetarai- valgo pieną ir jo produktus.
  • Semivegetarai – pusiau vegetarai. Nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą mėsą ir žuvį, taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.

Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Netgi ne religijoje, o gyvenimo ir santykių su pasauliu, Dievu būde. Taip pat mokslas ir religija buvo neatsiejamos. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Ne tik fizinė, bet ir moralinė, dvasinė. Normalu buvo nevalgyti mėsos, o kaip tik valgančius mėsos produktus gautus nužudant, išskirdavo.

Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus, mylintis žmones bei gyvūnus, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. Susilaikymą nuo mėsos propaguoja dauguma religijų. XIX a. pradžioje Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofų Plutarcho bei Pitagoro idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams, L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui (jeigu tiksliau – dėl skonio receptorių patenkinimo), laikė netenkančiu dvasinių vertybių- meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų.Vegetaras buvo Leonardas da Vinčis, seras Izaokas Niutonas, Volteras, Žanas Žakas Ruso, Albertas Enšteinas ir daugybė kitų įžymių žmonių, kurie bandė sukurti gražesnį ir geresnį pasaulį.

Pasak fiziologinio vegetarizmo teorijos, žmogus anatomiškai ir fiziologiškai panašus ne į mėsėdžius gyvūnus, kurių žarnynas yra trumpas todėl greičiau pašalina pūvančias ir nuodingas mėsos atliekas, o į žolėdžius. Kadaise žmogui gyvulinis maistas buvo tik laikinas augalinių produktų pakaitalas.

Švedų ir Vokiečių mokslininkai tyrimais įrodė, kad augalinio maisto baltymai nėra menkos vertės. Daugelio grūdų, vaisių ir daržovių baltymuose, kaip ir mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, yra visos aštuonios taip vadinamos nepakeičiamos amino-rūgštys. Maistinės energijos augaluose yra daugiau negu mėsoje ir kt. gyvulinės kilmės produktuose.

Kadaise buvo padaryta didžiausia klaida, palyginus sudėtingą organizmą su elementariu krosnimi ir pradėjus vertinti maisto energetinę vertę pagal išskiriamos energijos kiekį sudeginant. O organizmas gyvenimui naudoja gyvybės energiją.

Sveikata

Pabandykime palyginti gyvulinės kilmės produktų ypatybes su augalinio maisto ypatumais.

Mėsos ypatumas tas, kad ji turi baltymų ir riebalų, o angliavandenių neturi visai. Ji turi daug baltymų, bet kaip tik baltymų žmogui reikia nedaug.

Mėsa virškinama skrandyje. Mėsiškas valgis skrandyje išbūna 3-3,5 valandas ir beveik visas įsiurbiamas į kraują. Skrandžiui tuštėjant, atsiranda alkio jausmas. Mėsos mėgėjai turi valgyti maždaug kas 3-3,5valandas.

Mėsos likučių į žarnyną patenka labai mažai. Žarnynas nėra pakankamai sudirginamas, todėl jame mėsa užstringa ilgam, sudarydama užtvaras, sukeldama vidurių užkietėjimą ir puvimo procesą- paprastai kaip tik šiais negalavimais skundžiasi tie, kurie valgo daug mėsos.

Svarbiausia mėsos teikiama nauda yra ta, kad ji greitai įsisavinama ir organizmą nedelsiant užlieja sotumo banga. Mėsa sužadina organizmą, tačiau tai klaidingai laikoma jėgos antplūdžiu, iš tikrųjų didelį energijos kiekį organizmas suvartoja mėsai suvirškinti ir dažniausiai nepastebima, kad po valgio apima vangumas.

Augalinis maistas priešingai nei mėsa, pasižymi angliavandenių gausa, o drauge turi baltymų ir riebalų. Augaliniai riebalai ir baltymai duoda organizmui daugiau naudos nei mėsos produktai.

Augalinis maistas skrandyje išbūna neilgai ir po valandos pereina į žarnyną, kur absorbuojamas lėtai, per 6-7 valandas, ar net lėčiau. Maistingąsias sultis augalinis maistas išskiria tik praėjus valandai po valgio ir daro tai labai ilgai ir pamažu, todėl vegetarai valgo gerokai rečiau ir dirba tolygiai neprarasdami jėgų.

Augalinis maistas energingai sudirgina žarnyną, ir virškinimas vyksta normaliai. Vegetariškas maistas lengvai ir greitai pagaminamas, lengvai virškinamas, gerai pasisavinamas, aprūpina organizmą ne tik baltymais ir angliavandeniais, bet ir bioelementais, vitaminais. Net persivalgęs tokio maisto,žmogus yra žvalus ir darbingas.

Ar gali vegetarinės mitybos racionas pagerinti arba sugrąžinti sveikatą? Ar gali jis padėti išvengti tam tikrų ligų?

Vegetarinės mitybos šalininkai jau daugelį metų į šiuos klausimus atsako teigiamai, nors dar visai neseniai didesnio šiuolaikinio mokslo pritarimo jie nesulaukdavo.

Augalinio maisto trūkumai, kai kuriu specialistų nuomone:

“Augaliniai baltymai sunkiai rezorbuojasi virškinimo trakte. Su augaliniu maistu žmogus gauna mažai svarbiausių amino-rūgščių, vitaminų(A, D, B grupės, ypač vitamino B12). Valgant vien augalinės kilmės produktus, galima susirgti geležies deficitine mažakraujyste, nes geležies iš augalinio maisto žmogaus organizmas pasisavina nedaugiau kaip 10%, o iš gyvulinės kilmės maisto produktų pasisavinama iki30%. Baltymų daržovėse yra labai nedaug, apie 1,5%.”

“Daugiau baltymų turi žirniai, pupos, pupelės. Daržovėse ir vaisiuose iš originalių rūgščių vyrauja obuolių rūgštis. Tačiau rūgštynių, rabarbarų rūgštis blogina kalcio, geležies, cinko pasisavinimą. Svogūnuose, ridikuose, česnakuose, ridikėliuose, krienuose yra daug eterinių aliejų ir stambios ląstelienos, todėl nerekomenduojama jas vartoti, sergant virškinimo organų ligomis.

Augalinis maistas gali būti užterštas nitratais. Negalima vienu metu valgyti daug daržovių, kurios gali kaupti nitratus: burokėlių, salotų, ridikėlių.”

“Valgantieji gyvulinės kilmės maisto produktus pagrindines amino rūgštis vartoja porcijomis, optimaliomis žmogaus organizmui. Augalinis maistas- netobulas, nes trūksta vienos ar kitos amino rūgšties. Iš gyvulinio maisto rezorbuojama 30% viso mėsoje esančio geležies (Fe) kiekio, o iš augalinio maisto tik 10%. Geležies deficitas atsiranda po keturių mėnesių nuo vegetarizmo pradžios, kai išeikvojamos organizme esančios geležies atsargos (kepenyse, kaulų čiulpuose).”

Kas dėl sugalvotos teorijos apie maistingų medžiagų trūkumą nevartojant mėsos, atkreipiame dėmesį, kad rauginto pieno produktai, ypač sūris, pasisavinamas geriau nei mėsa. Ir beveik be likučių.

Pastaraisiais metais medikai nustatė, jog esama ryšio tarp maitinimosi mėsos produktais ir širdies ligų bei vėžio, kurios pirmauja pagal mirtingumo rodiklius. Todėl į vegetarinę mitybą pažvelgta visiškai kitaip.

Jau 1961 metais “Amerikos medikų asociacijos žurnalas” rašė: “Laikantis vegetarinės dietos galima išvengti 90-97% širdies ligų atvejų.” Vėliau atlikta keletas gerai parengtų mokslinių tyrimų, kurie įrodė, kad po tabako ir alkoholio mėsos vartojimas yra didžiausia mirtingumo priežastis Vakarų Europoje, JAV, Australijoje ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse.

Žmogaus organizmas nepajėgia suvartoti gyvulinių riebalų bei cholesterino pertekliaus. 23 šalyse apklausus 214 mokslininkų, tyrinėjančių arteriosklerozę, visi jie pritarė, kad egzistuoja ryšys tarp dietos, cholesterino kiekio kraujyje bei širdies ligų.

Daktaras R.Sirtoris Britų medicinos žurnale “The Lancet” paskelbtame straipsnyje daro išvadą, kad pacientams, sergantiems širdies ligomis dėl cholesterino pertekliaus, “labai veiksminga gali būti augalinės kilmės baltymų dieta”.

Kalbant apie vėžį pažymėtina, kad pastarojo dvidešimtmečio tyrimai akivaizdžiai rodo, jog mėsiškas maistas skatina gaubiamosios bei tiesiosios žarnų, krūtų bei gimdos vežį. Šių rūšių vėžiu retai suserga tie, kurie maistui vartoja mažai mėsos arba jos nevalgo, pvz., septintosios dienos adventistai, japonai, indai. O mėsą valgančių grupės juo serga labai dažnai.

Rolas Raselas savo knygoje “Pastabos apie vėžio priežastis” rašo: “Pastebėjau, kad iš 25 valstybių, kur gausiai vartojamas gyvulinis maistas, 19 sergamumas vėžiu labai didelis. O tuo tarpu tyrimai 35 valstybėse, kur vartojama mažai gyvulinio maisto arba visai jo nevalgoma, parodė, jog nė vienoje iš jų ši liga nebuvo paplitusi.

Be to, mėsoje esti cheminių priedų. Paskerdus gyvulį iš karto prasideda irimo procesai, ir po kelių dienų skerdiena įgauna atstumiančią pilkai žalią spalvą. Norint tai nuslėpti, mėsos pramonėje vartojami nitritai bei kitos konservuojančios medžiagos, kurios neleidžia mėsai prarasti ryškiai raudonos spalvos.

Argi žmogus nesukurtas valgyti mėsą? Argi žmogui nereikalingi gyvuliniai baltymai?

Dar visai neseniai dietologai teigė, kad tik mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose bei pieno produktuose yra žmogui reikalingų pilnaverčių baltymų, o visi daržovių baltymai yra nepilnaverčiai. Tačiau Švedijos Karališkajame bei Vokietijos Makso Planko institute atlikti tyrimai parodė, kad dauguma daržovių, vaisių, sėklų ir grūdų yra pilnavertis baltymų šaltinis. Augaliniai baltymai lengviau pasisavinami; be to, juose nėra toksinų. Vartojant natūralų, neperdirbtą maistą, baltymų stygius beveik neįmanomas.Augalijos pasaulis – visų baltymų šaltinis.Pastebėta, kad baltymų perteklius mažina žmogaus darbingumą.

Vartojamoje mėsoje yra 14-20% baltymų. Taigi pagal šiuos parodymus tikrai nepirmauja. Sūryje iki 30% baltymų, neriebioje varškėje- 18%, ankštinėse daržovėse – vidutiniškai iki 20% (iki 35% sojų pupelėse ).

Baltymus vegetarai gali gauti iš šių produktų:

  • Riešutų- lazdyno, migdolų, graikinių ir kt.
  • Sėklų-sezamo, linų, saulėgrąžų, moliūgų;
  • Ankštinių daržovių-pupų, žirnių, žemės riešutų, lęšių;
  • Grūdų-kviečių(miltai, duona, makaronai), miežių, rugių, avižų, sorų, kukurūzų, ryžių;
  • Sojų- sojų varškės(tofu), tekstūruotų augalinių baltymų, sumuštinių su sojų mėsa, sojų pieno;
  • Pieno produktų- pieno, sūrio, jogurto;

Švedų ir Vokiečių mokslininkai tyrimais įrodė, kad augalinio maisto baltymai nėra menkos vertės. Daugelio grūdų, vaisių ir daržovių baltymuose, kaip ir mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, yra visos aštuonios taip vadinamos nepakeičiamos amino rūgštys. Maistinės energijos augaluose yra daugiau negu mėsoje ir kt. gyvulinės kilmės produktuose.

Aminorūgščių kiekio maisto produktuose palyginimo lentelė

Aminorūgštis Jautiena Pienas Varškė (pusriebė) Kvietiniai miltai
Lizinas 1,60 0,26 1,45 0,25
Metioninas +cisteinas 0,44 0.09 0,48 0,16
Triptofanas 0,21 0,05 0,18 0,12
Lejcinas 1,48 0,32 1,85 0,85
Izoleicinas 0,78 0,19 1,00 0,43
Valinas 1,03 0,19 0,89 0,39
Treoninas 0,80 0,15 0,80 0,27
Fenilalanin +tirozinas 0,79 0,17 0,93 0,50
Gistidinas 0,71 0,09 0,56 0,2

Pienas – didelė galia mūsų organizmui, kai jį vartojame teisingu laiku. Pieno, pagal senovės Ajurvedos mokslą, negalima gerti dieną. Vartodami jį nakčiai, jis gydo daug ligų, duoda jėgos gyvenimui..

Angliavandeniai

Tai pagrindinis ir svarbiausias energijos šaltinis. Daugiausia angliavandenių turi augalinis maistas. Pagrindinės jų grupės yra trys: cukrus, kompleksiniai angliavandeniai arba krakmolas ir maistinės skaidulos. Pirmųjų gaunama valgant vaisius, geriant pieną ar vartojant paprastą cukrų. Nors rafinuotas cukrus ir vertinamas kaip puikus energijos šaltinis, geriau vartoti jo mažiau, nes jis neturi jokių papildomų maistinių medžiagų.

Krakmolo yra grūduose (duona, ryžiai, makaronai, avižos, miežiai) ir kai kuriuose šakniavaisiuose (bulvės, pastarnokai). Rupi duona ir rudieji ryžiai labai palankiai veikia sveikatą.

Labai svarbūs ir mineralai.

Mėsoje yra geležies ir fosforo. Palyginkime kiek geležies yra mėsoje ir kiek augalinės kilmės produktuose(100 gr.):

mėsa- 1,5-2,8 mg.
burokėliai- 12,4mg
grikių kruopos- 8,0 mg
jūros kopūstai- 16 mg
erškėtrožės- 11,5 mg
persikai- 4,1mg

Pagal geležies kiekį kai kurios kruopos, daržovės ir vaisiai lenkia mėsą 3-10 kartų. Ta pati situacija ir su fosforu (100 gr.)

mėsa- 130-210mg
burokėliai- 510mg
žirniai- 226mg
sojų kruopos- 233mg.<>

Vitaminai

Mėsos produktuose vitaminų yra labai mažai.

Vitamino A arba beta karotino yra raudonose, oranžinėse arba geltonose daržovėse, pavyzdžiui, morkose, pomidoruose. Taip pat žalialapėse daržovėse ir vaisiuose (abrikosai, persikai). B grupės vitaminų, išskyrus B12, yra mielėse, neskaldytuose grūduose, ypač kviečių gemaluose, riešutuose, sėklose, ankštiniuose ir žalialapiuose augaluose. Kadangi vitamino B12augaluose nėra, vegetarai turi valgyti kiaušinių ir pieno gaminių arba produktų, į kuriuos įdėta šios medžiagos. Vitamino C randama šviežiuose vaisiuose, salotose bei kitose žalialapėse daržovėse, bulvėse.

Daktaras Irvingas Fišeris (Jeilio universitetas), atlikęs keletą eksperimentų pastebėjo, kad vegetarai dvigubai ištvermingesni už tuos, kurie valgo mėsą. Kiti tyrinėtojai patvirtino, kad tinkamai pasirinktas vegetarinis maistas yra didesnės energetinės vertės negu mėsa. Dr. Dž. Jotekjo ir dr. V. Kipainio Briuselio universitete atlikti tyrimai rodo, jog vegetarai du ar tris kartus atsparesni nuovargiui už valgančiuosius mėsą. O jėgas vegetarai atgauna tris kartus greičiau.

Kadaise buvo padaryta didžiausia klaida, palyginus sudėtingą organizmą su elementaria krosnimi ir pradėjus vertinti maisto energetinę vertę pagal išskiriamos energijos kiekį sudeginant. O organizmas gyvenimui naudoja gyvybės energiją.

Biologai bei mokslininkai, tyrinėjantys mitybos problemas, nurodo kad žmogaus virškinimo traktas iš esmės nepritaikytas virškinti mėsą. Plėšriųjų gyvūnų virškinimo traktas trumpas (vos tris kartus ilgesnis už gyvūno kūną), nes pūnanti ir toksinus išskirianti mėsa turi būti kuo greičiau pašalinta iš organizmo. Kadangi augalinės kilmės maistas suyra daug lėčiau negu mėsa, augalais mintančių gyvūnų virškinimo traktas mažiausiai šešis kartus ilgesnis už jų kūną. Žmogaus virškinimo traktas toks pats, kaip ir žolėdžių, tad valgant mėsą inkstai dažnai nepajėgia susidoroti su toksinų pertekliumi, ir žmogus suserga podagra, artritu, reumatu ir netgi vėžiu.

Kai kurie istorikai bei antropologai teigia, kad žmogus mėsą vartojo jau gilioje senovėje, tačiau anatominė žmogaus dantų, žandikaulių bei virškinimo sistemos sandara rodo, kad ji labiau tinkama doroti ir virškinti ne gyvulinės kilmės maistą.Amerikos dietologų asociacija nurodo, kad “didžioji žmonijos dalis didesnį savo istorijos tarpsnį maitinosi vien vegetariniu arba daugiausiai vegetariniu maistu”.

Žinomas švedų mokslininkas Karlas fon Linėjus teigia: ”Palyginę žmogaus anatominę sandarą su gyvūnų anatomija, matome, kad natūraliausias maistas žmogui – vaisiai bei sultingos daržovės”.

Mėsaėdžiai Žolėdžiai Žmogus
turi letenas su nagais letenų neturi letenų neturi
oda neturi porų;kūną atvėsina išskirdami prakaitą per liežuvį išskiria prakaitą per milijonus odoje esančių porų išskiria prakaitą per milijonus odoje esančių porų
aštrios iltys pritaikytos doroti mėsą aštrių ilčių neturi aštrių ilčių neturi
seilių liaukos burnos ertmėje mažos (iš anksto apvirškinti grūdų bei vaisių nereikia) ištobulėjusios seilių liaukos padeda apvirškinti grūdus ir vaisius ištobulėjusios seilių liaukos padeda apvirškinti grūdus ir vaisius
seilių terpė rūgšti; ptialinio fermentas, kurio reikia grūdams apvirškinti, neišskiriamas seilių terpė šarminė;daug ptialino grūdų apvirškinimui seilių terpė šarminė;daug ptialino grūdų apvirškinimui
plokščių krūminių dantų maistui sutrinti nėra krūminiai dantys plokšti, pritaikyti maistui trinti krūminiai dantys plokšti, pritaikyti maistui trinti
skrandyje daug stiprios druskos rūgšties tvirtiems gyvulių raumenims, kaulams bei kt. virškinti druskos rūgštis skrandyje 10 kartų silpnesnė negu mėsėdžių druskos rūgštis skrandyje 10 kartų silpnesnė negu mėsėdžių
virškinimo traktas tik 3 kartus ilgesnis už kūną, kad greitai pūvanti mėsa būtų nedelsiant pašalinta iš organizmo virškinimo traktas 6-10 kartų ilgesnis už kūną; vaisiai ne taip greitai irsta, todėl gali ilgiau būti organizme virškinimo traktas 6 kartus ilgesnis už kūną

Atsisakyti mėsos produktų tikrai nėra didelė problema, kaip kai kuriems atrodo. Savo racione padidinkite pieno produktų kiekį, pradėkite maitintis teisingai. Palaipsniui organizmas valysis ir priklausomybė mėsos produktams dings. Apsivalant, pajusite neigiamus jausmus nuo mėsos produktų ir jums tiesiog natūraliai nesinorės jų valgyti.

Dorovinis aspektas

Vegetarais tampama daugiausiai dėl dorovinių paskatų. Kai žmogus suvokia, kad ir kitos būtybės sugeba jausti, kad jų jausmai panašūs į mūsų. Tai skatina mus sugebėti užjausti visus, kurie kenčia ar yra silpnesni už mus.

Vegetarizmo tema diskutuoja dietologai, gydytojai, mokslininkai. Bet pasaulyje yra daugybė menininkų, filosofų, rašytojų, politikų… Buvo įdomu ką jie galvojo ir sakė šia tema.

“Dauguma vegetarų – tai žmonės, supratę, kad prieš kurdami visuomenėje taiką, pirma turime išgyvendinti prievartą iš savo pačių širdžių. Todėl nenuostabu, kad tūkstančiai įvairaus išsilavinimo ir profesijų žmonių ieškodami tiesos atsisako valgyti mėsą. Vegetarizmas – tai svarbus žingsnis kelyje tobulos bendruomenės link.”

Prieš 2600 metų įžymusis Pitagoras kreipėsi: ”Ak, bičiuliai, nesitepkite nuodėmingu maistu. Juk apstu grūdų, obelų šakos svyra nuo obuolių, vynuogynai apkibę vynuogių kekėmis, aplink daugybė kvepiančių žalumynų ir daržovių, kurias galima suminkštinti verdant ant ugnies, ir niekas jums netrukdo gerti pieno ir kvepiančio medaus. Žemė dosniai teikia nuodėmės nepaliesto maisto ir kviečia į puotas, nesuteptas krauju ar skerdynėmis. Tik gyvūnai malšina savo alkį mėsa, ir tai ne visi: arkliai, galvijai ir avys minta žole”.

Romėnų filosofas Plutarchas savo esė “Apie mėsos valgymą” rašė: “Argi gali likti kam nors klausimų, kodėl Pitagoras nevalgė mėsos? Man greičiau norisi paklausti, ką turėjo jausti ir galvoti žmogus, pirmasis ant savo lūpų pajutęs kraujo skonį ir pakėlęs prie burnos negyvą kūną? Kas privertė jį tai padaryti? Kas buvo tas žmogus, kuris apkrovė stalus patiekalais iš yrančių, dvokiančių negyvų kūnų ir pavadino savo maistu tai, kas ką tik baubė ir klykė, judėjo ir gyveno… Juk mes valgome ne liūtus ar vilkus, nužudytus savigynos tikslais. Į juos nekreipiame dėmesio; skerdžiame nekaltas, nuolankias būtybes, kurios neturi letenų su nagais ir nešiepia mums savo ilčių. Dėl gabalėlio mėsos atimame iš jų saulę, šviesą ir gyvenimą, kurį jiems davė gimimas ir gamta”.

Žymusis rusų rašytojas Levas Tolstojus taip pat buvo vegetaras. Štai ką jis sakė apie gyvulių žudymą maistui”žmogus nepateisinamai užgniaužia savyje aukščiausią, dvasinį gebėjimą suprasti ir atjausti į save panašias gyvas būtybes. Šitaip paneikdamas savo paties jausmus, jis žiaurėja. Kaip mes galime tikėtis geresnio gyvenimo Žemėje, jei esame vaikščiojantys nužudytų gyvūnų kapinynai?”

Leonardas da Vinčis rašė: ”Išties žmogus – žvėrių karalius, nes žiaurumu jam niekas neprilygsta. Mes gyvename kitų gyvybės sąskaita, esame vaikščiojantys kapinynai. Ateis ta diena, kai žmonės į gyvulių žudymą žiūrės taip pat, kaip ir į žmogžudystę”.

Mahatma Gandis- “dvasiškai tobulėdamas žmogus vieną dieną liausis žudęs panašias į save būtybes vardan fizinių poreikių patenkinimo. Apie tautos didybę ir dorovinę brandą galima spręsti iš to, kaip ji elgiasi su gyvuliais”.

Religinis aspektas

Pasaulyje yra keletas religijų, daug religinių organizacijų. Visgi pagrindinės religijos tai – Krikščionybė, Islamas, Budizmas, Induizmas. Labai trumpai apžvelgsiu religijos požiūrį į gyvūnų žudymą maistui.

Visi svarbiausi šventraščiai draudžia žmogui žudyti.

Krikščionybė

Vienas iš Dievo įsakymų skelbia: ”Nežudyk” (Išėjimo knyga 20 :13). Dažniausiai šis įsakymas klaidingai interpretuojamas kaip draudimas žudyti žmogų, nes naudojamas originalo tekste hebrajų žodis tirtzach, ypač klasikinėje hebrajų vartosenoje, reiškia “bet kokį nužudimą”, ne tik žmogžudystė.

Naujajame Testamente, kalbant apie Kristų, nė karto nebuvo pavartotas graikų žodis kreas (mėsa), o dažnai verčiamas kaip mėsa žodis phago reiškia maistą bendrąja prasme.

Pasaulio Testamentas pagal Joną (apokrifas, surastas Kumrane 1947 m.):

“Antras įsakymas – “nežudyk”, nes Dievas davė gyvybę viskam, o tai, ką davė Dievas, nevalia atimti žmogui…

Ir nužudytų gyvūnų mėsa taps kapu jo pačio kūnui. Nes iš tikrųjų sakau Aš jums: kas žudo, žudo pati save, o kas valgo nužudytų gyvūnų mėsą – valgo mirusį kūną… Ir jų mirtis tampa jo mirtimi.”

Pradžios knygoje (1:29) mes randame Paties Dievo žodžius, skelbiančius: “ Štai aš jums daviau visokią žolę žemėje, turinčią sėklą, ir visus medžius, turinčius savyje savo rūšies sėklą, kad būtų maistas jums”. Vėlesnėse Biblijos knygose žymieji pranašai taip pat smerkia mėsos valgymą.

Islamas

Knygoje “Taip kalbėjo Mahometas” pranašo Mahometo mokiniai klausia:” Ar išties mums bus atlyginta, kad mes darome gera keturkojams ir girdome juos vandeniu?” Į tai Mahometas atsako: bus atlyginta tam, kuris daro gera bet kuriam gyvūnui”.

Induizmas

Senovės indų įstatymų kodekse “Manu-samhitoje” sakoma:”Negalima gauti mėsos nepakenkus kitai gyvai būtybei, todėl susilaikyk nuo mėsos”.

Budizmas

Buda sakė: ”Nežudyk jaučio, ariančio tavo laukus” ir “Nepasiduok pilvapenystei, kuri verčia skersti gyvulius”.

Ekonominis ir ekologinis aspektai

Galbūt įtikins šis faktas, kad javais užsėtas laukas, baltymų duoda trisdešimt kartų daugiau, nei karvių banda, kurioms tie grūdai sušeriami.

Indijos gyventojai per metus suvartoja apie 200 kg grūdų, didžioji dalis tiesiog suvalgoma. O europietis vidutiniškai suvartoja 1000 kg grūdų; beveik 90% pirma sušeriama mėsai auginamiems gyvuliams

Mitybos problemas tyrinėjantis mokslininkas Džinas Mejeris, iš Harvardo universiteto, apskaičiavo, kad sumažinus mėsos produkciją nors dešimčia procentų, būtų sutaupyta gyvuliams skirtų grūdų, kurių pakaktų pamaitinti 60 milijonų žmonių.

Kita kaina, kurią mes mokame už tai, kad vartojame mėsą,- nualinta aplinka. Skerdyklų ir fermų nutekamieji vandenys bei srutos- pagrindiniai upių bei upelių teršėjai. Mėsos pramonė ne tik teršia gėlus vandenis, bet tuo pat metu neatsakingai juo švaistomasi. Georgas Borgstromas teigia, kad mėsos pramonė teršia aplinką dešimt kartų daugiau, nei gyvenamieji rajonai ir tris kartus daugiau nei gamybos įmonės. Polis ir Anė Erlichai knygoje “Gyventojai, resursai ir aplinka” rašo, kad išauginti vienam kilogramui kviečių tereikia 60 litrų vandens, o vienam kilogramui mėsos gauti – net 1250-3000 litrų.

LITERATŪRA

  1. Sveikatos enciklopedija. “Vaistų žinios” Vilnius, 2003.
  2. Medicinos enciklopedija, II tomas. “Mokslo ir enciklopedijų leidykla” Vilnius,1994.
  3. Andamarita devi dasi “Prasada-seva” Maskva, 2005.
  4. Adiradža dasa “Harė Krišna vegetariniai valgiai” 1994
  5. http://www.gastro.lt/default.asp?DL=L&TopicID=130&ArticleID=255&Page=1 (šiuo metu keičiamas puslapisi)
  6. http://www.geocities.com/meatiskiller/apie
  7. http://www.vegetarizmo.projektas.lt
  8. ЕВАНГЕЛИЕ МИРА ИИСУСА XРИСТА

Parengė: www.laimingi.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Stebuklingas būdas sulieknėti

Iš tikrųjų nėra jokio stebuklingo būdo sulieknėti. Nepadės nei pasaulinio garso dietologai, nei magiškos jų dietos. Nepadės stebuklingos knygos, nei specialiai tau pritaikytos mankštos programos. Gali ant manęs pykti, bet tai irgi nepadės. Jei negali susitaikyti su šiuo faktu, toliau skaityti tikrai neverta, nes tai tik dar labiau tave supykdys bei nuvils.

Na va, tikiuosi likai tik tu, tas, kuris pasiryžęs iš naujo atrasti tikrąją suliekniejimo, tobulų formų paslaptį. O ji, iš tikrųjų,  visai ne tokia, kokią norėtume išgirsti, ji susideda iš keturių dalių: sprendimo, požiūrio, prioriteto ir pastovumo.

Sprendimas. Turi nuspręsti sulieknėti. Priimti galutinį, nekeičiamą sprendimą, visam laikui, negrįžtamai, įgauti kūno formas, kurių geidi. Dar viena labai svarbi detalė – tikėti. Jeigu netiki, kad gali sulieknėti, netiki savo sėkme, tai lyg noras užvesti automobilį, kuriame nėra kuro. Tavo išorė ir vidus turi veikti išvien, darniai, tik taip pasieksi rezultatų, kurių nori.

Požiūris. Ką daryti jei vis dėl to netiki savo sėkme? Naudokis įtaiga. Kiekvieną kartą, kai tik pagalvoji, kad man nepasiseks, ištark sau garsiai – aš esu valingas, aš galiu, aš tai padarysiu! Galbūt tai atrodo kiek kvailoka, bet, prašau, pabandyk. Ne dieną ir ne dvi bandyk, o bent mėnesį ir būtinai kasdien. Kodėl tai turėtų suveikti? Kiekvienai neigiamai minčiai reikia atkirčio – teigiamos minties. Pamažu šios teigiamos mintys persiduos į tavo pasąmonę ir tu jau be pastangų, sąmoningo minčių keitimo, pajusi, kad tiki! Nuoširdžiai, tikrai, savo esybe tiki. Pakitęs požiūris, pakeis ir pasiekiamus rezultatus.

Prioritetas. Dažnas žmogus turintis viršsvorio nori sulieknėti ir kai paklausiu – kas tau trukdo? Jis atsako – jeigu aš tik turėčiau laiko, būčiau puikios fizinės formos, bet, deja, esu per daug užsiėmęs, o kaip žinai paroje yra tik 24 valandos. Žmogau, bet su savo kūnu gyveni tas pačias 24 valandas per parą. Už ką baudi save bloga savijauta, diskomfortu, gresiančiomis ligomis? Apie sporto, mankštos privalumus jau rašiau.

Aš žinau, kiekvienas esame begalo užsiėmę, bet tu turi atrasti laiko pasirūpinti savo sveikata.  Tai turi būti tavo prioritetas.

Pastovumas. Turi atrasti laiko nuolat. Nuolat priversti save eiti į sporto salę ir vykdyti trenerio sudarytą programą. Negali būti jokių – aš šią savaitę pailsėsiu. Taip bus dienų kai eisi iš proto, keiksi žemę ir dangų, bet visa tai praeis. Trumpas diskomfortas praeis ir pasieksi naują komforto lygmenį.

Lieknas, tobulų formų kūnas ne fantastika, o kiekvienam pasiekiamas dalykas, net ir tau! Tik turėk galvoje, vykdyk mano išdėstytą būdą sulieknėti paeiliui. Sėkmės lieknėjant.

P.s. Jeigu tau pavyko sulieknėti, būtų malonu jog skirtum minutę kitą savo laiko ir pasidalintum savo sulieknėjimo paslaptimi komentaruose. Ačiū!

Šaltinis: Gyventi.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Mankšta. 9 priežastys kodėl verta mankštintis

Mankšta užima svarbią vietą mano gyvenime. Tai nebūtinai turi būti ryte atliekami kūno tempimo pratimai ar bėgiojimas, bet mankšta – tai jodinėjimas, šokių pamokos, čiuožimas ant ledo ir t.t., nes šios veiklos reikalauja fizinio aktyvumo. Taigi, kiekvienas gali atrasti sau tinkančią bei patinkančią mankštą. Kad įtikinčiau, jog fizinė veikla nėra laiko švaistymas, pateikiu devynias priežastis, kodėl verta mankštintis.

Mankšta pakelia nuotaiką, atgaivina. Bėgimas parku šiltą vasaros rytą, gaivus oras, įvairūs kvapai – visa tai pakilios nuotaikos garantas. Po darbo praleista valanda sporto salėje – atgaivina, ypač jei dirbi protinį, sėdimą darbą, patiri daug streso.

Mankšta ugdo valią, ištvermę. Kasdieninis mankštinimasis padės ne tik sutvirtėti fiziškai, bet ir protiškai. Tai yra tokia veikla, kuria turi užsiimti nuolat, be didesnių pertraukų, kitaip nepajusi tikrosios mankštos naudos. O nuolatinis proceso kartojimas ugdo valią bei ištvermę.

Mankšta padeda palaikyti formą, atsikratyti viršsvorio. Jokia dieta taip nepadės, kaip sportas. Sudeginsi nereikalingus riebalus, išryškinsi kūno formas, taip pat labiau pasitikėsi savimi.

Nuolat sportuojantys žmonės yra energingesni. Nuolat mankštintis yra sunku tik tol, kol tai nėra įprotis. Bet kai nugalime pirminį diskomfortą, greitai pajusime šio triūso vaisius. Tada jautiesi gerokai žvalesnis, vikresnis, o svarbiausia – energingesnis.

Mankšta stiprina tavo širdį bei plaučius. Sportuodamas apkrauni širdį, ji turi greičiau „filtruoti“ kraują. Širdis taip pat yra raumuo, kuris nuo susitraukinėjimo palaipsniui sustiprėja. Taigi, vėliau bus mažesnė tikimybė susirgti širdies ligomis ar patirti širdies smūgį.

Mankšta padeda stiprini, auginti raumenis, kaulus. Dar niekam nepakenkė fizinė jėga. Galėsi dirbti sunkesnius fizinius darbus – greičiau, efektyviau ir jausi mažesnį nuovargį. Argi tai ne nuostabu? Augant, tvirtėjant raumenims, savaime tvirtės ir kaulai, nes jiems reikės išlaikyti didesnę raumenų masę.

Nuolat sportuojantis žmogus miega geriau. Geriausiai žmogus miega tada, kai per dieną išnaudoja visas – tiek protines, tiek fizines – jėgas. Tik jokiu būdu negalima sportuoti prieš einant miegoti, nes tada po mankštos jausiesi pernelyg žvalus, kad užmigtum.

Sportuojantis žmogus – sveikesnis žmogus. Turbūt ne paslaptis, kad sportuojantys žmonės serga rečiau, be to, tikimybė susirgti kai kuriomis ligomis sumažėja, pavyzdžiui, krūties vėžiu, artritu ir kt. Pamiršite ir tai, kas yra aukštas kraujospūdis.

Mankšta – laisvalaikio praleidimo forma. Laisva sekmadienio popietė? Gal prasimankštinam? Neužmirškite pasikviesti draugų, juk drauge smagiau.

Ar įtikinau, kad mankštintis verta? Tikiuosi! Pirmyn lieti prakaitą vardan tobulesnio gyvenimo.

Šaltinis: Gyventi.lt

Categories
Vyro Kelias

Tobulo pilvo preso link


Šiandien yra pirmadienis ir daugeliui asocijuojasi su kažko pradžia. Kad ir pradėjimo sportuoti pradžia. Žmonės kažką sumanę trečiadienį, laukia pirmadienio, kad tai pradėtu. Bet aš nelauksiu, nelauksiu kito mėnesio, nelauksiu kitos savaitės pradžios, nes prieš tai sumanydamas buvau suvalgęs gabalėlį torto, kuris nebesiriša su mano dienos mityba. Veikiu tada kai rimtai nusprendžiu veikti, nėra tinkamiausios dienos, visos dienos yra tinkamos. Tad aš nusprendžiau tobulinti savo preso raumenis iki tokio lygio, kad galėčiau didžiuotis pasiektu rezultatu. Šitą tobulėjimo kelią aš pavadinsiu „Tobulo pilvo preso link„. Ir manau, kad to siekimas išaugs į viso kūno ištobulinimą.

Taigi:

Tikslas: Ryškus pilvo presas

Laikas: 3-6 mėnesiai. (arba kol bus pasiektas rezultatas)

Kadangi norint išryškinti pilvo presą, reikia pagrinde numesti riebaliukus kurie jį ir užstoja, daug dėmesio skirsiu tam ką valgau. Galima būtu riebalus numesti maitinantis metodu kaip parašyta straipsnyje “ Nei viena dieta neveikia„. Tik yra tikimybė, kad nereguliuojant baltymų, angliavandenių ir riebalų gavimo, galima prarasti su riebalais per daug raumenų masės.

Taip pat faktorius, kad aš nevalgau mėsos ir žuvies, tad apsieisiu be šio maisto.

Papildų kol kas neplanuoju vartoti jokių, bet tokios galimybės neatmetu. Ir jei ką vartosiu papildomi, būtinai apie tai pranešiu.

Pirmos savaitės treniruočių plane nusimato 3-4 treniruotės. Vėliau bus krūvis didinamas iki 6k per savaitę.

Tuo pačiu bus įveikiamas „200 atsilenkimų iššūkis“  kurį pradėsiu nuo 3 savaitės, nes darant kontrolinį testą įveikiau 70 atsilenkimų skaičių.

Taigi, mityba, poilsis ir sportas man leis pasiekti puikių rezultatų.

Jis tai pasiekė per 6 mėnesius. Papildomai kiek žinau vartojo kreatiną ir sportavau 4-5h per dieną (šiuos duomenis pasitikrinkite jei įdomu, nes tiksliai nepamenu).

Yra daugybė pavyzdžiu kaip pilvo presą išryškino per 12-16 savaičių.

Šios transformacijos finiše būtinai bus nuotraukos kaip keitėsi viskas.

Planuoju rašyti apie treniruočių eiga kas 2 savaites, nors sekantį įrašą padarysiu, po savaitės apžvelgdamas visus pasirinkimus „tobulo preso link“.

Sėkmės sportuojant vyrai.

Categories
Dieta ir Mityba

Dieta. Nei viena dieta neveikia.


Jūsų kūnas yra jūsų tvirtovė, nuo jo būklės ir taip kaip rūpinatės priklauso jūsų savijauta ir energija. Keista, bet žmonės tiek sparčiai progresuoja, visur skuba, kad neturi laiko savimi pasirūpinti ir realiai jie jau regresuoja, o to pasekoje priauga svorio, kamuoja ligos, jaučiamas nepilnavertiškumas. Paskui ieško išeities kaip atsikratyti antsvorio. Taigi, jis laiko visai nesutaupo nesportuodamas ir bet kaip maitindamasis, jis paskui jį iššvaisto mėginimams numesti svori, nes priaugus 10-20kg. Yra labai sunku save suimti į rankas ir atsikratyti blogų tiek valgymo, tiek gyvenimo būdo įpročių.

Žmonės savimi pradeda rūpintis tik tada, kai prieina riba. Tada į pagalba ateina sporto treneriai, dietologai kurie siūlo milijonus dietos būdų, „visažiniai“ patarėjai kurie švaistosi patarimais, bet kurie nėra kovoję su antsvoriu, bet yra kažką girdėję. Visur gausu įvairios medžiagos, kaip numesti svori, kaip sveikai maitintis, ir visur ji skirtinga.

Bet nei viena dieta neveikia. Tai drastiškas pareiškimas bet…. Norint laikytis dienos, reikia turėti daug valios, nes tai tiesiog didelis smūgis įpročiams ir organizmui. Bet ne visi ją turi, bet visi nori atsikratyti riebalų. Ir tik palygint vienetai suima save į rankas ir per didelias pastangas tai padaro.

99.99% gyvūnų nėra nutukę, jie gali būti stambūs, bet jie nėra nutukę. Nutukę būna tik naminiai gyvūnai, kurie perimą šeimininko valgymo įpročius, tiksliau šeimininkas jam juos sukuria. Taigi kodėl laukiniai gyvūnai nenutunka? Yra viena taisyklė kuria jie vadovaujasi, jie valgo tik tada kai būna alkani, kai jaučia alkį. Jiems yra savisaugos instinktas, kad jei nepavalgys gali mirti. Ir valgo iki tol, kol nebejaučia alkio, ne daugiau.

Žmogus valgo bet kada, kada įpratęs, tiek kiek įdeda (pvz. kavinėje) ir dažai persivalgo. Norint numesti svori nereikia laikytis jokios dietos ir sunkiai sportuoti, tiesiog reikia pakeisti valdymo įpročius, jei jūs norite galite valgyti, bet kokį jums patinkanti maistą, bet kokį. Bet turite jo valgyti tik tada kai jaučiate alkį, jei viena kartą dienoje jį jaučiate tai viena karta dienoje ir valgykite. Ir valgykite tiek, kad jo nebejaustumėte, ne daugiau. Labai paprasta taisyklė. Dietos apriboja valgymo meniu, čia jūsų valgymo meniu nėra apribojamas, jei laikysitės šitos taisyklės, kuria sukūrė gamta ir nuo kurios žmogus nutolo, neturėsite problemų dėl viršsvorio.

Nemaišykite alkio su norėjimu valgyti, tai du skirtingi dalykai. Alkis jūsų kūno duodamas signalas, kad reikia pavalgyti. Valgymo norėjimas jūsų įprotis. Aš noriu valgyti, bet ar aš jaučiu alkį? Kai einate valgyti visada to savęs paklauskite, „Ar aš jaučiu alkį? Ar tai tik mano įprotis?„ Nes dažnai žmonės pradeda jausti poreiki maistui tuo metu, kuriuo jie yra įpratę valgyti. Tad stenkitės būti sąmoningi ir suvokite, kad valgyti reikia tik tiek, kad nejaustumėte alkio ir galite valgyti bet ką, jeigu jūsų tikslas tik atsikratyti svorio.

Taigi imkite pavyzdį iš gyvūnų, kurie žino kaip maitintis. Valgote tada kai jaučiate alkį ir liaujatės tada kai jo nebejaučiate. Geriau valgyti 6 kartus dienoje, jaučiant alkį, nei bet kada, jo nejaučiant. Nes laikui bėgant, jums nebus būtina valgyti 6 kartus, ar tai 4, nes alkis mažės, skrandis trauksis, svoris kris ir gyvybinė energija didės.

Skrandis yra dviejų kumščių dydžio, vienu metu geriausia suvalgyti ne daugiau vieno kumščio dydžio maisto porcija tai būtu maisto kiekis kuris tilptų į stiklinę. Pradžioje nesistenkite tiek mažai valgyti, tai tik alins jus ir reikalaus per daug valios bei ryžto pastangų. Tai turi būti malonu. Tik atsiminkite, keiskite valgymo įpročius, taip, kad įprastumėte valgyti ne tada kai duoda, paruošia, o tada kai jaučiate alkį ir tiek, kad jo nebejaustumėte.

Beje pamirškite KMI – kūno masės indeksą ir svarstykles. Jūsų tobulas svoris yra toks, kai nueinate prie veidrodžio pažiūrite į save ir sakote, gerai atrodau, ir nereikalingos masės nėra ir nesu per liesas, viskas tiesiog puiku.

Pamirškit dietas, begalinius skaitinėjimus apie jas. Kiekvienas žmogus turi savo svori su kuriuo jaučiasi puikiai, o tam, kad ji nuolatos palaikyti puikų yra alkio jausmas.

Jei straipsnį netyčia skaitys būsima mama: Neverskite vaiko valgyti, kišdami šaukšteli va už mamyte, už tėtuką, už senelę. Nes jūs per prievarta suformuojate jam valgymo įpročius, tai dažna tėvų klaida, kai jis norės valgyti tikrai to paprašys ir jums duos žinoti.

Parašė: Petras Paserpskis

Remiantis: Alleno Carro knyga „Lengvas būdas sulieknėti „

Straipsnis publikuotas www.TheGame.lt ir www.ViskasYraEnergija.lt