Categories
Saviugda Sėkmės psichologija

Skirtumas tarp to, kuo tu manai esąs ir kas iš tikrųjų esi

Realybė, tikrai juokingas dalykas. Tai tikroji daiktų būsena. Bet kas iš tiesų gali pasakyti, kas egzistuoja realybėje o kas ne? Jeigu yra kažkoks nustatytas standartas kuriuo mes remiamės, aš jo dar nesuradau. Kiek suprantu, būdas kuriuo aš patiriu realybę – savo realybę – gerokai skiriasi nuo tavo būdo.

Aš manau, kad realybė yra subjektyvus dalykas, o tai reiškia, kad ji pati save savęs neapibrėžia. Šios mintys gimė vakar, kai buvau duše, nuostabu, kaip įvairūs „suvokimai“ atsiranda skalaujant šampūną iš plaukų.

Jeigu kiekvienas iš mūsų pasaulį mato šiek tiek kitaip nei visi kiti, tai reiškia, kad ir mes patys kitų esame matomi kitaip nei mes matome save. Pamiršk apie tai kaip tu matai ar patiri vaizdus bei pojūčius – kur kas svarbiau yra tai, kad kokiais žmonėmis mes patys save įsivaizduojame, gali gerokai skirtis nuo to asmens kurį mato aplinkiniai.

Dabar aš nekalbu apie fasadą kurį kiekvienas iš mūsų užsideda kai bendrauja su aplinkiniais. Aš sakau, kad to fasado vaizdas yra abejotinas, tai kokį įvaizdį tu manai kuriantis, gali labai stipriai skirtis nuo to kaip jį mato aplinkiniai. 

Problema glūdi skirtume tarp minčių kurias turi mūsų kuriamas vaidmuo ir mes patys ir veiksmų, kuriuos mes atliekame ir leidžiame pasauliui pamatyti. Galite manyti, kad esate protingi, sunkiai dirbantys, sąžiningi – bet jeigu mūsų atliekami veiksmai nesiderina su tuo, ką mes apie save manome, pasaulis tiesiog negali apie mus galvoti taip pat kaip mes.

Kad ir kas nutiktų tavo galvoje, tai prieinama tik tau vienam. Na, tai yra akivaizdu. Tačiau, itin dažnas atvejis, kai mes susierziname kai žmonės nemąsto ir nevertina mūsų kaip tokių, kokiais mes save įsivaizduojame ar žinome esančius.

Sprendimas paprastas, privalu susitelkti ties išoriniu savo norimų charakterio savybių demonstravimu. Vienintelis klausimas, kokias savybes norime pasauliui parodyti? Sunkusis pirmas žingsnis link savo savybių išaiškinimo yra atsakymas į šiuos klausimus, kas tu esi, ko tu sieki ir kaip tu nori, kad aplinkiniai tave matytų iš šalies.

Tu turi būti sąžiningas pats su savimi ir suprasti, kad jeigu meluoji, tai meluoji pats sau. Tu esi toks, koks tiki esąs? O gal žmogus kokiu tu save laikai iš tiesų yra toks žmogus, kokiu kada nors tikiesi būti? Mes linkę suteikti sau daugiau nuopelnų nei esame nusipelnę. Jeigu tu esi tingus, bet „tiki“, kad esi darbštuolis, tau reikia kiek atidžiau žvilgtelti į realybę.

Kai gerai suprantame, kokie žmonės mes iš tiesų esame, įskaitant ir minusus, tada galime pradėti svarstyti su kokiais bruožais turime pradėti dirbti tam, kad taptume tuo, kuo vieną dieną trokštame tapti. Tai surišta su tuo, kaip mes save reprezentuojame visam pasauliui.

Pasaulis veikia pagal keistas taisykles. Fiziškas, apčiuopiamas išorinis pasaulis keičia mūsų minčių struktūrą. Norint pakeisti savo pačių asmenybės bruožus, turime tapti atviri žmonėms, tarsi tai jau būtų buvusi mūsų charakterio dalis. Taigi, jeigu tu nori tapti kažkuo, turi elgtis tarsi toks būtum jau dabar.

Jeigu žinai, kad nemėgsti mokytis ir tau kur kas maloniau visą dieną tinginiauti ant sofos, tada tu privalai keisti savo psichologinius įpročius fizinės veiklos pagalba. Privalai jau dabar elgtis tarsi būtum protingas, darbštus ir energingas. Jeigu kažką, bet kokį veiksmą kartosi pakankamai ilgai, tai taps įpročiu ir tavo mintys prisitaikys prie to.

Aplinkiniai žmonės, kurie negali matyti tavo vidaus, gali matyti tik tavo išorę. Tavo mintys jiems uždaros, tačiau jie gali jas suprasti iš tavo veiksmų. Yra dvi pagrindinės realybės: tavo asmeninė, pusiau realybė ir realybė kurios projekciją kuri realiame pasaulyje per savo veiksmus

Dažnai mes susierziname ar nusiviliame dėl to, kad žmonės nesupranta mūsų tokių, kokie mes esame. Vietoj to, kad pradėtum badyti juos pirštais, pabandyk atsidurti jų vietoje, mąstyk taip, kaip mąsto jie. Pagalvok, kaip jie mato tavo veiksmus ir iš tavo elgesio daro išvadas.

Stebėk save iš jų požiūrio taško. Ką tavo veiksmai jiems apie tave byloja? Gal būt tu laikai save kūrybingu, bet ar tavo veiksmai šią savybę atspindi? Ar tu tapai? Pieši? O gal žaidi su apranga, derini skirtingus stilius?

Galimybės neateis, jeigu tu nuo jų, taip pat ir nuo viso pasaulio slėpsiesi. Atsargiai rinkis, kokius būdo bruožus demonstruoti pasauliui, tačiau jokiu būdu netapk atsiskyrėliu. Nes tokiu atveju, tavęs lauktų pati baisiausia įmanoma lemtis, vienišumas.

 

Parengė  Justinas Ragaišis pagal | Elite.

Categories
Vyriškumas

Prieiti prie merginos reikia net ir tada, kai ji su vaikinu

Apsilankėme vakar tokiame senamiesčio bare, atsisėdau veidu į langus, plačiai, kad užimčiau daug vietos ir taip, kad matyčiau  visą salę. Netrukus į barą atėjo nuostabi mergina, aukšta, tamsi, didelėm akim, kailiniai iki žemės, aukštakulniai. Bet ji atėjo ne viena, o su vaikinu. Tas jos vaikinas toks aukštas, atletiškas, panašu, kad tai kokių arba atletikos ar kovų menų  sporto meistras ir iš bendro vaizdo atrodė toks vyriškas. Bet vėliau pastebėjau, kad  jis lėtas ir neįdomus jai. Aš dar neesu toks drąsus ir patyręs, kad kalbinčiau panelę, kai ji sėdi su vaikinu. Bet stebint aplinką pradėjau  pastebėti, kad  ji sėdi atšiauriai nuo jo, vaikinas jai perka gėrimus, vaišes, o ji vis vien žiūri atšiauriai. Pati labai dažnai vaikšto parūkyti, vadinasi jai neįdomi jo kompanija.

Netrukus išėjome į lauką, draugas parūkyti, o aš kaip nerūkantis – pabūti prie kompanijos, nes būtent tokioje vietoje mezgasi įdomiausios pažintys. Išėjo ir ji, sako labas vakaras, vaikinai, kaip jums vakaras? Atsakėme, kad puikiai. O tau matau liūdnoka… –  Toliau tęsiau pokalbį aš. Taip taip, ji atsakė. Sakau, pastebėjau, tada ji paklausė, o tu mane stebi? Ne, tiesiog sėdžiu taip, kad matau visą barą, o kai mergina nelaiminga tai nori nenori – matosi. Tada ji paklausė ar lėksite šiandien kur nors dar? Mes nebuvome nieko suplanavę. Ir tada ji pati pasiūlė lėkti į MOJO klubą, čia ir prasidėjo mūsų klaidos, aš pats buvau išgėręs, o ten griežtas facecontrol, be to jau buvo vėlu, ~2:30, draugas taip pat nebuvo pasiruošęs lėkti į klubą, todėl pradėjome dvejoti ar mus ten įleis. O kaip moters akimis atrodo dvejojantis vyras?

Toliau bandžiau dar kartą ją užkalbinti, bet viduje ji bendravo ne taip drąsiai, nes viską matė jos draugas. Tada vėl išėjo parūkyti, aš išėjau irgi, susipažinome, sutarėme, kad vis dėl to lėksime į tą klubą, sužinojau jos vardą, ką veikia gyvenime. Paklausiau, kas tas vyras šalia jos… Atsakė, kad smėlio dėžės draugas… Štai kaip moteris atsidėkoja „perkantiems“  ir nuobodiems vyrams.

Toliau laikas bėgo, bet į klubą ji vis nėjo, priėjau dar kartą prie jos, ji atsakė,  kad jūs lėkite ir kad už 15 min atlėks į klubą pati, nes nenori žeminti draugo. Pasiūliau jai įvesti jos kontaktus į mano telefoną, ji atsisakė. Vadinasi, aš dar nepakankamai ją buvau sudominęs. O mes priėmę sprendimą į klubą nelėkti, nes iki jo darbo pabaigos jau geriausiu atveju viena valanda laiko liko, plius dar vieno iš mūsų apranga netinka, kitas išgėręs.

Grįžęs namo radau ją internete… Parašiau, ji atsakė, bendravimas tęsiasi, kaip jis tęsis toliau – viskas mano rankose. Moralas tame, kad reikėjo prie jos prieiti bent jau tada, kai pastebėjau, kad ji nenori būti su tuo vaikinu ir visiškai nebijoti to, kad jis atrodo kaip sporto meistras, reikėjo tiesiog prieiti ir pabendrauti ir taip sustiprinti gerą įspūdį. Tokia štai kertinė klaida. Gerai pasirodęs jausčiausi kur kas geriau ir linksmesnis, būčiau suvartojęs mažiau alkoholio, sutaupęs laiko ir pinigų ir drąsiai būtume išlėkę į klubą, bei sušokę meilės šokį.

Išvados dėl tolimesnio bendravimo su šia moterimi. Ji bendravo labai atmestinai, na tebūnie, gal aš ją per mažai sudominau? Taip jau atsitiko, kad šią savaitę man paskambino mano „mūza“, ta pati mergina apie kurią pasakojau ankstesniuose straipsniuose. Mes draugiškai pabendravome įvairiomis temomis kelias valandas, išnagrinėjome ir šią. Štai ką ji pasakė, o tuo pačiu ir man atsivėrė akys. Bet pažiūrėkime vyro akimis? Ar norėtume atsidurti to smėlio dėžės draugo vietoje, kuris toli gražu tokiu tikrai nesijaučia? O kaip turėtų į tai žiūrėti vyras? Tokia moteris nėra verta dėmesio, nes ji pati nemoka bendrauti su vyrais, ji jų negerbia. Negerbia todėl, kad negerbia savęs. Jei jis tau nepatinka ir tavęs nedomina, kodėl tu eini su juo į kavinę, kodėl geri iš jo sąskaitos gėrimus, vaišiniesi? Ar tavęs daugiau niekas kitas nekviečia? Jei taip, gal tam yra priežastis? Tai tiek pamąstymų iš realios situacijos. Tikras vyras turi pasirinkimą iš n moterų ir akivaizdžiai tai parodo.

 

Arnoldas

Categories
Motyvacija Saviugda Sėkmės psichologija

Skaitydamas knygas neišmoksi nieko naujo, tik atrasi tai kas slypi giliai tavyje

Šiandien išgirdau gerą patarlę… „Skaitydamas knygas neišmoksi nieko naujo, tik atrasi tai kas slypi giliai tavyje“. Ir prisiminiau, kad dažnai man žmonės sako knygų skaityt neverta, juk nieko neišmoksi, juk čia smegenų plovimas, juk čia betikslis laiko švaistymas ir t.t.

Taip dauguma žmonių ir neskaito knygų. Neskaito todėl, kad taip daro kiti. Taip daro dauguma. Bet dauguma nieko neturi ir keikia visus aplinkui, kad visi kalti tik ne aš pats. Valdžia kalta, kad nesukūrė man gero gyvenimo, viršininkas kaltas, kad manęs nepaaukštino pareigose, mokytojas kaltas, kad mokykloje manęs neišmokė vieno ar kito dalyko, tėvai kalti, kad neuždirbo pakankamai pinigų. Ir taip galima sugalvoti begalę pasiteisinimų, kad tik nebūtum kaltas PATS. Taigi todėl, kad žmonės nesupranta, kad dėl visko kalti tik jie patys, todėl ir kyla virtinė gyvenimo nelaimių ir sunkumų.

Ne visiems žmonėms reikia skaityti knygas. Vienos NVO steigiamojo susirinkimo metu teko bendrauti su politikos veikėju ir statybos verslo atstovu. Aš bandžiau apgynti savo nuomonę, kuri kaip vėliau paaiškėjo nebuvo teisinga. Bet aš vis vien iš visų jėgų stengiausi ją apgynti. Jis manęs paklausė tu gal Sharmą skaitęs? (Kalba apie Robin Sharma knygas). Atsakiau taip skaitęs. Aš ir skaičiau sako, tik skaičiau taip: šitą jau dariau, šitą jau dariau, šitą irgi, o šitą dar darysiu. Taigi šitas žmogus sugebėjo atrasti savyje pakankamai daug pats, bet ir tai rado šį tą, ko dar nebuvo radęs.

Kitas žmogus susigyvena ir susitaiko su savo problemomis neieškodamas jokių atsakymų į iškilusius klausimus. Taip aukoja savo gyvenimą vardan kitų. O galiausiai vis vien tenka pasielgti taip kaip turi būti, tik būna prarasta labai daug brangaus laiko. O laikas juk vienas brangiausių dalykų gyvenime. Tik nuo to kaip jį panaudosite priklauso jūsų gyvenimo gerovė.

Taigi jei jums gyvenime kartojasi vis tos pačios klaidos, nelaimės ar bėdos pats laikas pradėti skaityti knygas. Taip jums padės gyvenime atrasti tų klaidų, nelaimių ir bėdų priežastis, kurios greičiausiai slypi jumyse.

Taigi sėkmės ieškant atsakymų iškilusius klausimus. Pradėkite pagaliau veikti!

Arnoldas Kubiliūnas