Categories
Laimė Tadas rašo

Patikimas būdas pasijusti geriau

Šiame straipsnyje apžvelgsime savo neigiamas emocijas ir ką daryti, kad pasijustum bent šiek tiek geriau. Šypsausi.

Nuo mažens esame įpratę neigti ir kovoti su savo baimėmis, pykčiu, kalte ir kitais neigiamais jausmais. Gaila – tai nėra veiksminga, o dažnai verčia jaustis netgi dar blogiau.

Kviečiu pastebėti ir suprasti: visi jausmai ir mintys yra Tavęs dalis. Tai nesi Tu – tai yra Tavo dalis.

Kaip vaivorykštė, atsiradusi iš vandens lašelyje lūžusio saulės spindulio, turi visas spalvų gamas, tačiau savo prigimtimi yra saulės šviesa, taip ir jausmai yra dalis Tavęs.

Laisvė nuo neigiamų jausmų galima tik tada kai kova su jais baigiasi. Kol kovosi su šiais jausmais, tol klimpsi į juos kaip į smalą, kurioje sunku judėti bet kuria kryptimi. Kovodamas atiduodi visą savo galią savo oponentui, šiuo atveju – jausmui.

Užteks kovoti ir neigti savo jausmus. Pagalvok kiek metų tai jau darai ir koks rezultatas? Ar tapai laisvesnis ir laimingesnis? Ar gerai jautiesi kai taip darai?

Duok sau erdvės leisti savo jausmams judėti laisvai ir parodyk juos sau pilnai. Turėk kantrybės ir nieko nesitikėk. Palauk kol pamatysi, kad savo šaknyse jie yra dalis Tavęs. Tai pastebėjus natūraliai atsiras priimtinumas ir meilė savo jausmams.

Meilėje baigiasi kova ir tie negatyvūs jausmai praranda savo galią. Jiems taip patinka Tavo meilė, kad ima ir ištirpsta joje.

Kai ateina liūdna nuotaika darau Edgaro Tolios (Eckhart Tolle) rekomenduotą pratimą: atsisėdu ir vaidindamas liūdnas veido išraiškas sakau sau keletą kartų, „Dabar Tadas bus liūdnas…“. Šio pratimo veiksmingumo paslaptis yra ta, kad taip sakydamas pradedu priimti situaciją tokią kokia ji yra ir tada savijauta pradeda keistis.

Išdrįsk priimti savo jausmus.

===========================================

Simos atsiliepimas apie paleidinėjimo audio įrašus:

Aš buvau labai nepasitikinti savimi, todėl pagrindinis metodo pirkimo tikslas buvo tapti pasitkinčia savimi. Teisybę pasakius dar yra kur tobulėti, tačiau paleidinėjimas stipriai padeda judėti norima kryptimi, o ir jaučiuosi turinti žymiai daugiau energijos. Net aplinkiniai pastebi pokyčius manyje 🙂

Sima, 31m

Įsigyk paleidinėjimo audio įrašus ČIA

Categories
Laimė

Mitai apie emocijas

Geros ir blogos emocijos. Tokio skirstymo logika – gera emocija ta, kuri nuteikia pozityviai, bloga – kuri nuteikia negatyviai. O iš tiesų kiekviena emocija gali būti ir gera, ir bloga – tai priklausys nuo konkrečios situacijos ir nuo žmogaus asmeninių savybių.

Pavyzdžiui, matydami prasigėrusį žmogų, galime pasibjaurėti alkoholizmu ir nuspręsti gyventi blaiviai. Arba matydami negatyvius reiškinius, galime pasiryžti keisti juos į gerą pusę. O būna ir taip, kad piktavalis žmogus džiaugiasi, padaręs nusikaltimą.. Todėl toks emocijų skirstymas neatitinka realybės.

Blogas emocijas galima išsklaidyti tik geromis emocijomis. Žmogus su tokiu įsitikinimu mąsto maždaug taip: “dabar man blogai, todėl padarysiu tai, nuo ko man bus gerai”. Ir puolama ieškoti gerų įspūdžių – linksmintis, smaližiauti, svaigintis. Akivaizdu, kad tai negali padėti, nes negatyvių emocijų priežastis – jas sukėlusi situacija – gali kartotis.

Todėl visas emocijas turime išgyventi ir suprasti jų atsiradimo priežastis. O besistengiant sklaidyti blogas emocijas geromis, galima išsiugdyti žalingų įpročių, paviršutinišką požiūrį į savo emocijas ir.. užsiauginti viršsvorį. Vienintelis priimtinas (papildomas) emocijų išsklaidymo būdas – fizinis krūvis.

Įdomu tai, kad emocinė įtampa “kaupiasi” pečių juostos raumenyse, viršutinėje rankų dalyje ir pirštuose – todėl emociškai įsitempę žmonės nevalingai trauko pečiais, gestikuliuoja, barbena pirštais, nervingai sukioja rašiklį ar gniaužo nosinę.

Visos emocijos įgimtos, todėl yra nekontroliuojamos. Nėra nustatyta, kokios būtent emocijos yra įgimtos. Kai kurios reakcijos, pavyzdžiui, išgąstis ar diskomforto išraiškos, greičiau yra refleksinės. Tačiau ilgainiui visi kūdikiai išreiškia susidomėjimą, džiaugsmą, nuostabą, baimę, pyktį..

Manoma, kad visų vadinamų bazinių emocijų vaikai išmoksta iš suaugusiųjų. Beje, vaikai jas išgyvena teisingai: sureaguoja, moka laiku jas “paleisti” bei persijungti į tolimesnę veiklą. Tai socializacija vėliau juos išmoko elgesio šablonų, emocijų slopinimo ir manipuliavimo. Kontroliuoti emocijų negalime, tačiau valdyti savo reakcijas ir mokytis adekvačiai reaguoti gali kiekvienas žmogus.

Mano emocijos ir mano reakcijos – mano asmeninis reikalas. Toli gražu: juk gyvename tarp žmonių, su žmonėmis, ir būtent emocijos dažniausiai provokuoja elgtis neadekvačiai. Todėl ir patariama nesivadovauti emocijomis, nurimti – joms nurimus viskas atrodo kitaip.

Jei emocija skatina pozityviems veiksmams ir nežeidžia aplinkinių – ji yra tinkama, naudinga, adekvati. O jei emocija pablogina situaciją ir kenkia aplinkiniams – ji netinkama, žalinga, neadekvati. Todėl bendraujant gebėjimas tinkamai išreikšti emocijas yra ypač svarbus.

Nėra skirtumo tarp emocijų ir jausmų. Skirtumas esminis. Emocijos (pranc. “emotion” – sukrėtimas, susijaudinimas; lot. “emoveo” – sukrėtimas) – mūsų reakcijos į aplinkybes ir įvykius. Tai visada dinamika, išraiška, perėjimas į sekantį etapą. Emocijos – vienas svarbiausių vidinių mechanizmų, reguliuojantis mūsų psichinę veiklą ir elgesį. Be to, emocijose slypi mus motyvuojanti jėga – įkvėpimas!

Ir jei emocijos susietos su situacija (“man baisu”; “man smagu”) ir yra trumpalaikės reakcijos, tai jausmai yra ilgalaikiai, besivystantys, susieti su žmogumi (“aš myliu šį žmogų”; “aš bijau šio žmogaus”), arba su socialinėmis vertybėmis ir idealais (humanizmas, vienybė).

Reikia gyventi taip, kad teigiamų emocijų būtų kuo daugiau, o neigiamų – kuo mažiau. Galima sakyti, kad tai hedonistų šūkis. Taip gyvendami žmonės tampa priklausomi nuo visų savo “malonumų”. O vengdami visokių nemalonių išgyvenimų, jie pasiekia priešingų rezultatų – pradeda bijoti bet kokių sunkumų, t.y., išgyvena.. neigiamas emocijas!

Nerealu išvengti gyvenime visų neigiamų situacijų jas apeinant ar slopinant. Todėl turima mokytis jas išgyventi, iš jų pasimokyti, o ne dirbtinai kurti teigiamas emocijas. Viskas, kas sukurta dirbtinai, yra netikra ir laikina. O štai emocinis brandumas leidžia iš džiaugsmo emocijos pereiti į džiaugsmo būseną :) .

Dėkojame ruvi.lt

Categories
Laimė

Ko gali išmokyti emocijos

Kartais girdime: “užvaldė emocijos”, “nesivadovauk emocijomis”, “kalba emocijos” ir pan.. Kodėl jos užvaldo, juk emocijos tėra mūsų reakcijos į tam tikras situacijas? Vadinasi, emocijos turėtų išblėsti, pasibaigus jas sukėlusiai situacijai? Turėtų, tačiau ne visuomet taip yra.

Mūsų emocinės reakcijos priklauso ir nuo kiekvieno iš mūsų individualių savybių, pavyzdžiui: melancholikas bus linkęs į minorines emocijas, cholerikas gali sureaguoti audringai, flegmatikas gali užslopinti savo reakcijas, o sangvinikas – į situaciją pažiūrėti paviršutiniškai.

Todėl mūsų išgyvenamos emocijos – ne tik atsakas į tam tikrą situaciją, bet ir savotiškas indikatorius, atskleidžiantis mūsų pačių vidinę būseną. Be to, kuo reikšmingesnė yra žmogui situacija, tuo ryškesnės bus jo išgyvenamos emocijos. O štai pernelyg stiprios, pasikartojančios neigiamos emocijos gali sukelti ir stresines būsenas.

Turime suprasti, kad emocija yra trumpalaikė reakcija-išgyvenimas į tam tikras situacijas. Skirtingai nei jausmai, emocijos blyksteli, greitai keičiasi – todėl yra greičiau pastebimos ir dėl to kartais painiojamos su jausmais. Jausmai gi, atvirkščiai – ilgalaikiai, yra vystomi ir tobulinami, keičiasi lėtai.

Neigiamų emocijų yra žymiai daugiau, nei teigiamų, tai: pyktis, baimė, liūdesys, sielvartas, nuoskauda, kaltė, pasibjaurėjimas, panieka, sumaištis. Teigiamos – susidomėjimas ir džiaugsmas. Ir teigiama, ir neigiama emocija gali būti nuostaba.

Priklausomai nuo emocijų pobūdžio, jos gali: motyvuoti, įkvėpti, aktyvinti, padėti įvertinti situaciją, reguliuoti elgesį, o taip pat – slopinti, kaustyti, stabdyti. Tačiau suskirstyti į blogas ir geras, ar teisingas ir neteisingas emocijas yra sudėtinga, nes viskas priklauso nuo situacijos ir žmogaus individualių savybių.

Visoms emocijoms būdingi keli etapai – jos užgimsta, auga, yra išreiškiamos, turi būti suprastos, suvoktos ir išlaisvintos (paleistos). Problemos prasideda tuomet, kai užgimusių emocijų nesuprantame, neišreiškiame arba slopiname ar nekreipiame į jas dėmesio.

Užslopintos ar ignoruojamos emocijos tęsia savo gyvavimą pasąmonėje, nors jas sukėlusi situacija gali būti jau seniai praėjusi. Ir jei vėl pasikartos panaši situacija, pagal rezonanso principą šios užslopintos emocijos gali sukilti su dar stipresne jėga.

Todėl gebėjimas suprasti savo emocijas – labai svarbus. Tai išmoko mus ne tik adekvačiai reaguoti į įvairias iškylančias situacijas, bet ir pasimokyti iš jų, priimti teisingus sprendimus bei tapti emociškai brandžiais.

Ko gi mus gali išmokyti emocijos? Pavyzdžiui, dažnai kylantis pyktis ar net agresija gali reikšti, kad atėjo laikas kažką užbaigti arba pradėti – galbūt, sekina sudėtingi santykiai, o gal vis nesiryžtame pradėti naujo gyvenimo etapo?

Vis užvaldanti nuoskauda gali parodyti, kad vengiame atsakomybės ir todėl kaltiname išorines sąlygas ar žmones. O štai baimė kyla tuomet, kai nesuprantame, kas vyksta. Galima bijoti daug ko: tamsos, ateities, pokyčių, paties gyvenimo.. – baimę visuomet “įjungia” nežinomybė. Išeitis – sužinoti, suprasti tai, kas baugina.

Liūdesys dažniausiai sugrįžta tuomet, kai žvalgomės į tai, kas jau praėjo, atgyveno, išėjo. Kai tik praeitį paliekame praeičiai ir pradedame gyventi tuo, kas vyksta dabar ir judėti į priekį – liūdesys praeina.

O štai džiaugsmas gali būti dvejopas: kaip trumpalaikė emocija – kai dėl kažko apsidžiaugiame (euforija), o gali ir peraugti į džiaugsmo būseną – kai esame savimi, kai esame ten, kur reikia ir atliekame tai, ką turime atlikti, kai esame harmonijoje, meilėje ir santarvėje su visa Kūrinija..

Išvada paprasta: jei išmokstame pažinti ir suprasti savo emocijas, mokytis iš jų – mes tampame sąmoningi ir emociškai brandūs. Tuomet emocijos mūsų neužvaldo, ir mes galime skirti savo gyvenimo energiją prasmingiems ir harmoningiems darbams.

Dėkojame http://www.ruvi.lt/

Categories
Vyriškas patarimas

Išsiskyręs su mergina buvau pajutęs gyvenimo malonumą, tačiau kai vėl susiėjom viskas baigės

Tema:
Santykiai ir Seksas

Vardas:
Eligijus

Klausimas:
Sveiki. Eisiu tiesiai prie reikalo. Su mergina esu jau 4 metai, dabar man 22, ji pora metų jaunesnė. Kandangi santykius vertinu labai rimtai, tad jokio noro neturiu su kitom prasidėt.

Tai va, esu labai pavydus, merginai į diena paskambinu 5-6 kartus, ne tam, kad pakalbėtume, o tam, kad sužinočiau kur yra ir ka veikia. Pats jaučiu, kad kuo labiau einu paskui ją, tuo toliau ji bėga nuo manęs. Net ir tuomet, kai ji su draugėm išeina į kluba, jaučiuosi neramiai, kyla mintys, kad išduos. Kas dar mane labai neramina, tai kad, ji jaučiu didelią simpatiją arabams (na žinot, turkai, italai ir t.t) dažnai matau susirašinėjimus feisbuke ar skype. Beje, draugės tokios pat, gal net sakyčiau ganėtinai pasileidusios, tad kaip sakoma, kokie draugai, toks ir žmogus. Tad klausiu Jūsų, ka daryt su mergina, kad mažiau apie ją galvočiau, nes paprastai paiimti ir negalvoti neina. Beje, kaip reaguoti dėl tų užsieniečių, visgi jei jaučiu jiem simpatiją, tai ankčiau ar vėliau prie blogo nuves. Ar iš vis verta būti su mergina, kuri, galėčiau pasakyti, yra gana savanaudiška. pvz. paprašė, kad ateinančią savaitę nuvažiuočiau į klaipėdą (iš vilniaus) paiimčiau jos tetą ir atveščiau į vilnių, pasakiau, kad busiu užsiėmęs, tai pradėjo grasint, kad ją nuveš bičas, kuris ją senai jau „kabina“. Kaip reaguoti į tai? Gelbėkit vyrai. P.S. nesenai buvome 3 mėnesiams išsiskyrę, buvau pajutęs gyvenimo malonumą, pradėjau nežmoniškai sportuoti, mečiau rukyti, mokintis, tačiau kai vėl susiėjom, viskas baigės, nors su ja ir retai susitinkam, kame slypi šaknys vyrai? Tikiuos vyriško patarimo, kaip elgtis. 🙂

Atsakymas

Sveikas Eligijau,

Didžiausios vyrų problemos dažniausiai būna tos pačios tik kitaip įpakuotos, bet sprendimai analogiški. Aš pasistengsiu tau parodyti tavo mąstymo buksyrus ir duoti kelis sprendimo variantus. Nors manau čia geriausias variantas būtu eiti savais keliais, o ne bandyti kažką konstruoti iš šių santykių, bet be elementarių žinių, tu darysi tas pačias klaidas ir kituose santykiuose su mergina.

Taip pat ganėtinai trūksta naudingos informacijos. Dėl kokių priežasčių išsiskyrėt? Dėl kokių priežasčių vėl susitaikėt? ir t.t.

„Tad klausiu Jūsų, ka daryt su mergina, kad mažiau apie ją galvočiau, nes paprastai paiimti ir negalvoti neina.“ – Su mergina nieko daryti nereikia. Reikia dirbti su savimi. Tu kaip ir atsakomybę permeti ant jos. Va per ją aš toks pavydus, aš per ją turiu jaudintis dėl jos ištikimybės ir t.t. Esmė tokia. Viskas kas vyksta tavyje, priklauso nuo tavęs. Išoriniai veiksniai gali DUOTI STIMULĄ tam vykti, bet tik tu pats leidi tam vykti, leidi dėl to blogai jaustis ir apie tai galvoti. Mergina šiuo atveju savo elgesiu duoda stimulą tau blogai jaustis, apie tai tikriausiai net nepagalvodama, o tu toliau jau leidi sau taip jaustis ir plius dar neprisiimi atsakomybės už tai kaip jautiesi ir ką nuolatos galvoji.

Ji paprašė, kad ateinančią savaitę nuvažiuočiau į klaipėdą (iš vilniaus) paiimčiau jos tetą ir atveščiau į vilnių, pasakiau, kad busiu užsiėmęs, tai pradėjo grasint, kad ją nuveš bičas, kuris ją senai jau „kabina“. Kaip reaguoti į tai? Gelbėkit vyrai.“ – O kaip tu pats nori į tai reaguoti? Ką tu jauti galvodamas apie tai? Tu esi vyras, todėl reaguok vyriškai ir užtikrintai. Neklausk kaip reaguoti, reaguok taip kaip tau atrodo teisingiausia reaguoti. Mano manymu čia mergina jau ne prašo atvešti, o reikalauja. Yra traukiniai, autobusai kurie kursuoja Vilnius – Klaipėda.

Dėl kokių priežasčių tu taikstaisi su tokiais jos pareiškimais? Jeigu tu tikrai esi užsiėmęs, turi svarbių reikalų, nesitaikstyk su tokiais grasinimais. Veiksmingiausias dalykas yra visada klausti tinkamų klausymų. Kaip pvz. Ką tu tuo nori pasakyti? Ką tai turėtu reikšti? Jeigu gauni atsakymą. -„Nieko“ , klausi toliau. Jeigu nieko, tai dėl kokių priežasčių tai pasakei? Ką galvojai tai sakydama? ir t.t.

Kitas niuansas. Tai moterys labai gerai moka žaisti kaltės jausmu. Kai kurios tai daro sąmoningai, kai kurios ne. Šioje situacijoje, kai tu atsisakei, jinai išmetė „kozirį“ kitą asmenį žinodama jog tu esi pavydus. Realiai turėtum pagal ją reaguoti taip, jog atveštum jos tetą.

„P.S. nesenai buvome 3 mėnesiams išsiskyrę, buvau pajutęs gyvenimo malonumą, pradėjau nežmoniškai sportuoti, mečiau rukyti, mokintis, tačiau kai vėl susiėjom, viskas baigės, nors su ja ir retai susitinkam, kame slypi šaknys vyrai? Tikiuos vyriško patarimo, kaip elgtis. 🙂“ – Čia priežasčių reikia ieškoti žymiai ankščiau. Kokie buvo jūsų santykiai prieš išsiskiriant, dėl kokių priežasčių išsiskyrėt? Dėl kokių priežasčių susitaikėt ir t.t. Ir gali savęs paklausti. Ar man nebe patiko gyvenimo malonumas, jog susitaikiau su ja? Ar man patinka emocinis nuosmukis, todėl susitaikiau vėl su ja? Klausk savęs tinkamų klausimų ir atsakymą pamatysi. Mano manomu su ja būdamas išnaudoji labai daug energijos. Skambini jai nuolatos, automatiškai tavo dėmesys būna nukreiptas į ją su blogomis emocijomis, nes ja nepasitiki. Nors jeigu nepasitiki ja, tai tikriausiai yra kažkas jau atsitikę ta linkme arba per daug nepasitiki savimi kaip vyrų kuris galėtu būti su ja. Jautiesi nevertas jos, todėl automatiškai bandai kontroliuoti. Tai sekina žmogų emociškai. Nuolatinis nepasitikėjimas ja, galvojimas apie jos elgesį ir t.t. tave sekina nes visas tavo dėmesys, tavo energija nukreipta į ja.

Jeigu išeitum pabėgioti krosą būdamas puikios nuotaikos ir pilnas energijos, bet bėgant pagalvotum apie ją neigiamai, tu greičiausiai pasijusi išsekęs ir norėsi sustoti. Valdyk savo dėmesį. Pamedituok.

Prieš pabaiga dar norėčiau paminėti. Tu kalbėjai apie rimtus santykius, jog nori tokių. Tu nori rimtų ir bet kokių santykių? Ar nori rimtų ir gerų santykių, kuriuose nėra pavydo, manipuliacijų ir t.t.? Čia klausimas į kurį gali atsakyti pats sau.

Reziumuojant viską ką parašiau. 

Būk vyras kuris žino ko nori iš gyvenimo ir žino kur eina, moteriai to reikia, jinai nori būti tavo gyvenimo dalis. Žinok savo vertybes ir jomis vadovaukis. Žinok partnerės vertybes ir jeigu jos skiriasi daryk išvadas arba ir toliau kankinkis ar priimk viską ir nesimėtyk. Žinok savo ir partnerės poreikius. Duok žinoti partneriai savo poreikius, jeigu jai nerūpi tavo poreikiai, tai negaišk laiko su ja. Susitvarkyk savo vidų. Atgauk pasitikėjimą savimi. Atgauk savo vyriškąją širdį. Jeigu nori ir toliau su ja būti, tai kalbėkis su ja. Sakyk jai ką galvoji, jeigu tai jai nerupi, tai ką tu veiki su ja dar iki šiol? 🙂

Ir atsimink. Jeigu šale vyro yra tinkama moteris, vyras klesti, kaip ir moteris žydi tuo metu. Jeigu šale vyro yra netinkama moteris, jisai merdi, kaip ir moteris vysta.

Tai ką parašiau nebūtinai yra tiesa, bet gali viską patikrinti pakeičiant tave supančio pasaulio suvokimą.

Nori ir tu užduoti klausimą? Klausk vyriško patarimo.

Categories
Pokalbiai

Emocijos. Tiems, kas nori išmokti valdyti savo psichiką!

Seminaras VILNIUJE jau rytoj, vasario 28d! Daugiau informacijos:

Gintaro seminaras

Dabar apie šį video:

  1. Atskleidžiu tai, ką pasakoju žmonėms, norintiems išmokti valdyti savo psichiką. Ypatingos reikšmės dalykas.
  2. Kas ir kaip mums kelia jaudinimą, ir skatina apie tai galvoti?
  3. Apie velnio ratą su trim stipinais
  4. Kodėl dauguma žmonių pasiduoda neigiamoms emocijoms?
  5. Kaip suvaldyti mintis?
[media url=“http://www.youtube.com/watch?v=C5RwJoB4gdA“ width=“600″ height=“400″]

Iki susitikimo rytoj VILNIUJE

Categories
Sėkmės psichologija

Apie stresą (II dalis) Kaip suvaldyti?

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Kiekvienam gyvenime pasitaiko neigiamų įvykių. Gal užklumpa liga, išyra ilgalaikiai santykiai, paaiškėja, kad partneris užmezgė romaną, o gal artimas bičiulis skleidžia užgaulias paskalas.

Visai suprantama, kad tokie įvykiai kelia nerimą, liūdesį ir depresiją. Dažnai žmonės daug galvoja apie praeitį, apgailestaudami, kad viskas susiklostė taip, o ne kitaip. Jei kančią sukėlė kitas žmogus, mintys gali suktis apie kerštą ir pelnytą bausmę.

Neretai tokia patirtis žadina pyktį, kartėlį ir agresiją. Jeigu kabančio maišo daužymas mūvint bokso pirštines situacijos negerina, net ją blogina, tai koks gi geriausias būdas susidoroti su tokiomis emocijomis?

Viena iš galimybių – imtis to, ko neįmanoma daryti piktam. Pažiūrėti juokingą filmą, nueiti į vakarėlį, pažaisti su šunyčiu, išspręsti sunkų kryžiažodį. Dar prasiblaškyti galite mankštindamiesi, piešdami, leisdami vakarą su draugais ar šeima. Toks elgesys malšina palyginti nedidelės bėdos sukeltą įtampą, bet vargu ar šalina sunkesnes ilgalaikio nusivylimo priežastis.

Tačiau yra veiksmingesnis sprendimas, nereikalaujantis ilgų psichoterapijos seansų ar begalinių problemos svarstymų su aplinkiniais. Nereikia gaišti ilgų mėnesių, pakanka kelių minučių.

Buvo įrodyta, kad jis padeda netekusiems artimųjų, išgyvenusiems širdies priepuolį bei katastrofų aukoms. Jis vadinamas „naudingų padarinių ieškojimu“ (verta prisiminti posakį: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera“).

 

Naudingų neigiamos patirties padarinių ieškojimas

Šią procedūrą iliustruoja tyrimas, kurį atliko Maiklas Makalogas ir jo kolegos iš Majamio universiteto. Eksperimento pradžioje daugiau kaip 300 paskutinio kurso studentų buvo paraginti prisiminti po vieną atsitikimą iš savo gyvenimo, kai kas nors juos įžeidė, įskaudino. Visi studentai prisiminė ką nors gniuždančio: kaip juos išdavė, užgauliojo, atstūmė, paliko ir pan.

Tada trečdalis dalyvių kelias minutes aprašinėjo įvykio detales, telkdami dėmesį į kilusio apmaudo stiprumą ir neigiamus tos patirties padarinius gyvenime.

Antra grupė darė tą patį, bet dėmesį kreipė į naudingus tos patirties rezultatus, pavyzdžiui, po to sutvirtėjo ar įgijo daugiau išminties. Trečia grupė šiaip sau raštu dalijosi kitos dienos planais.

Tyrimo pabaigoje kiekvienas užpildė anketą, įvertinančią jų mintis ir jausmus, susijusius su nuliūdinusiu ar įskaudinusiu žmogumi. Rezultatai parodė, kad vos kelias minutes pagalvojus apie naudingus skausmingos patirties padarinius dalyviam atlėgo aplinkybių sukeltas pyktis ir liūdesys.

Jie kur kas atlaidžiau pažiūrėjo į tuos, kurie juos įskaudino, ir nebedegė dideliu noru keršyti ar jų šalintis. Naudingų neigiamo gyvenimo įvykio rezultatų ieškojimas gali priminti dideliu troškimu paremtą tikėjimą. Tačiau yra įrodymų, kad naudingi padariniai gali būti tikri.

Pavyzdžiui, moksliškai patvirtinta, kad po rugsėjo 11 d. teroristų išpuolių sustiprėjo tam tikri teigiami amerikiečių būdo bruožai, tokie kaip dėkingumas, viltis, geranoriškumas, gebėjimas vadovauti ir darniai bendradarbiauti.

Be to, tyrimai atskleidė, kad po sunkios fizinės ligos žmogus gali pasidaryti drąsesnis ir doresnis, labiau trokšti žinių, būti geriau nusiteikęs ir labiau vertinti grožį.

Kai apima pyktis, agresyvius jausmus vargiai numaldysite užsimovę bokso pirštines ar trankydami pagalvę, nuo to jie gali net dar sustiprėti. Tačiau tuos jausmus įmanoma gerokai susilpninti, jei sutelksite dėmesį į naudingus neigiamų įvykių, sukėlusių jūsų pyktį, padarinius.

Kitoje dalyje aprašysime keturkojo šuns draugo naudą mūsų sveikatai ir mažinant stresą. Teigiamas poveikis – didžiulis.

Linas Mitaitis

Categories
Sėkmės psichologija

Apie stresą (I dalis) Išsilieti ar nusiraminti?

Garsus psichoanalitikas Sigmundas Freudas manė, kad psichiką sudaro trys pagrindinės dalys – id, ego ir superego. Id – tai gyvūninė mūsų proto dalis, pasižyminti impulsyvumu ir varoma pagrindinių instinktų, superego atstovauja labai moralinei pusei, o ego mėgina būti šių dviejų priešingų jėgų arbitru.

Daugiausia laiko šios trys dalys tarpusavyje sutaria ir viskas klojasi puikiai, tiesiog nuostabiai. Tačiau kartais kyla smarki nesantaika ir, kaip dažnai būna gyvenime, ji paprastai siejasi su seksu ir smurtu.

 

Id, ego ir superego

Norėdami išsamiai įvertinti Freudo idėją, įsivaizduokite, kad viename kambaryje užrakinate lytiškai jautrų paauglį (id), kunigą (superego), buhalterį (ego) ir pornografinį žurnalą. Paauglys, atstovaujantis jūsų gyvūninei pusei, čiups žurnalą, kunigas stengsis žurnalo atsikratyti, plėšdamas jį iš amoralių jaunuolių gniaužtų.

Tuomet buhalteris stos į varginamą kovą, mėgindamas kaip įmanydamas geriau suderinti jų interesus. Ilgainiui visi trys aprims, apsvarstys problemą ir galbūt nuspręs, kad geriausia būtų apsimesti, neva žurnalo išvis nėra.

Tokiu būdu paauglys nebus gundomas žiūrėti į nepadorias nuotraukas, kunigui nereikės be paliovos pamokslauti apie doros svarbą. Patenkinta protingu kompromisu trijulė pakiš žurnalą po kilimu ir mėgins jį pamiršti.

Deja, lengviau pasakyti, negu padaryti. Diena po dienos paaugliui knietės vogčiomis žvilgtelėti į žurnalą, bet kaskart, kai tik kilstels kilimą, kunigas pagrasins jam pirštu. Galiausiai įsivyrauja įtampa, ir kiekvieną apniks didėjantis nerimas.

 

Ar iš tikrųjų reikia išsilieti?

Pasak Freudo, mes dažnai įveliami į mūsų „vidinio paauglio“ ir „kunigo“ kovas, į jų ginčus, kai vienas aiškina, ką mes norime daryti, o kitas – ką privalome daryti.

„Paauglys“ geidžia nesantuokinio meilės nuotykio, o „kunigas“ baksnoja į santuokos įžadų svarbą. „Paauglys“ nori smarkiai užtvoti mus nuliūdinusiam žmogui, o „kunigas“ balsuoja už atleidimą. „Paauglys“ nori pasirašyti nesąžiningą verslo sandėrį, o „kunigas“ primena, kad reikia būti geru, įstatymų besilaikančiu piliečiu.

Dažniausiai galų gale apsimetame neva šių problemų išvis nėra, ir stengiamės jas kuo giliau užkasti pasąmonėje. Tačiau abstrakčių pornografinių žurnalų slėpimas po kilimu sukelia psichinę įtampą, ir galiausiai mus gali apnikti nusivylimas, nerimas ir pyktis.

Daug psichologų įrodinėja, kad geriausia išeitis – saugiu ir socialiai priimtinu būdu išlaisvinti užslopintus jausmus. Kumščiuoti pagalvę. Šaukti ir spiegti. Trypti kojomis. Imtis bet ko, kas nuramintų vidinį „paauglį“, kol šis dar neišspyrė durų. Požiūris, kad pyktis valdytinas pasitelkus iškrovą, buvo plačiai priimtas, bet ar Freudas buvo teisus?

 

Neteisingo įvertinimo tyrimas

Psichologai keletą metų tyrinėjo, kas vyksta, kai žmonėms sukeliamas stresas, o paskui jie raginami šaukti ir trankytis. Prieš kelerius metus Bredas Bušmenas iš Ajovos valstybinio universiteto atliko eksperimentą. 600 studentų raštu išdėstė savo požiūrį į abortą. Visi rašiniai buvo surinkti ir tariamai nunešti kitiems studentams įvertinti.

Iš tikrųjų eksperimentatoriai patys įvertino visus rašinius ir pasirūpino, kad visi studentai gautų prastus pažymius, neigiamus atsiliepimus ir po ranka rašytą raštelį su žodžiais: „Tokio netikusio rašinio dar nesu skaitęs.“ Nenuostabu, kad studentus suerzino toks vertinimas ir kiekvienas ėmė griežti dantį ant savo netikro vertintojo.

Vieniems studentams buvo suteikta proga išlieti susikaupusius agresyvius jausmus. Jiems buvo duotos bokso pirštinės, parodyta tariamo vertintojo nuotrauka ir pasakyta galvoti apie tą asmenį trankant 30 kg. svorio maišą.

Nors studentai įtūžį kabančiam maišui liejo vienumoje, bet vidinis ryšys eksperimentatoriams leido slapta skaičiuoti suduotus smūgius. Kita studentų grupė, priešingai, negavo nei pirštinių, nei maišo, bet buvo pakviesta 2 minutes pasėdėti ramiame kambaryje.

Paskui kiekvienas užpildė standartinį nuotaikos klausimyną, be kitų dalykų, leidžiantį nustatyti, kokio stiprumo pyktį, susierzinimą ir nusivylimą jie jautė.

Pabaigoje buvo žaidžiamas porų žaidimas, kai nugalėtojas laimėdavo teisę šaižiai driokstelėti pralaimėjusiam į veidą. Laimėtojai savo nuožiūra pasirinkdavo triukšmo trukmę ir šaižumą, o kompiuteris kruopščiai fiksavo jų pasirinkimą

Ar kabantį maišą kumščiavę dalyviai jautėsi romesni už tykiai sėdėjusius kambaryje? Ar „kumščiuotojams“ norėjosi šaižiau drioksėti? Tie, kurie gavo bokso pirštines ir iš peties daužė maišą, paskui jautėsi daug agresyvesni, pratisiau ir šaižiau drioksėjo kitiems į veidus.

Rezultatai atskleidė didelį abiejų grupių nuotaikos ir drioksėjimo eksperimento pabaigoje skirtumą. Panašių rezultatų buvo gauta ir per kitus tyrimus. Pykčio liejimas neužgesina ugnies. Tiesą sakant, kaip pastebi savo straipsnyje Bradas Bušmanas, tai panašiau į benzino pylimą į ugnį.

Jei kumščiavimasis ir rėkimas nepadeda numalšinti įtampos ir susierzinimo, tai kas gali padėti? Ir ką reiktų daryti, kad požiūris į gyvenimą nebūtų toks įtemptas? Ar atsakymas paaiškėja per ilgus pykčio valdymo kursus?

Tačiau yra keli paprasti ir greiti sprendimai, pavyzdžiui, gebėjimas turėti naudos nieko nedarant ir pajungiant teigiamą keturkojo draugo energiją.

Kitoje dalyje aprašysime paprastą būdą stresui sumažinti – kiekvienoje blogybėje ieškoti gerų dalykų.

Parengė: Linas Mitaitis

Categories
Laimė

Priimti save I

Džiaugiuosi, kad galiu rašyti straipsnį tokiu pavadinimu. Jūsų akys bėgs eilutėmis, kurios bus apie pasitenkinimo pradžią ir pabaigą – apie savęs priėmimą (ir priėmimą apskritai). Tai, kas kiekvienam taip sava, intymu ir artima, įmanoma, bet kartais nepasiekiama.

Taigi praktiškai visi kažkada pradedame gyvenime susivokti, jog kažkas netenkina, ir pamažu imam pastebėti, jog viduje vyksta konfliktas. Konfliktas su savimi, konfliktas su aplinka. Bandymas save valdyti per jėgą, riejimasis mintyse su žmonėmis ar situacijomis. Pradžioje bandome laimėti, nes atrodo, jog bus kažkas geriau, ir skiriame daug jėgų išlaikyti nuostatai „aš teisus“. Po visų teisumų, daug kartų atsitrenkus į liūdesį, neviltį, tuštybę, jeigu pasiseka išvengti televizoriaus ar pramogų ir pabūti tyloje – imam mąstyti „kodėl?!“ Čia ir prasideda „kelionė“ į ten, kur galėsi ilsėtis.

Ilgesnį laiką pabuvus vienam, pradeda matytis, jog visi tie dūzgimai nėra išorėje, jie tik viduje. Patys baisiausi žmonės, kuriuos sutikote; pačios maištingiausios situacijos, kurias teko išgyventi, sukasi galvoje, ir jausmai, pasirodo, yra mūsų pačių. Tai mūsų pačių pokštas sau. Dabar sėdime kėdėse ir tų žmonių nėra šalia, bet jausmai ateina kuo puikiausiai. Tuos jausmus jaučiam, juos turim, juos valdom, juos „užklijuojame“ ant tų žmonių, situacijų. Atsakomybė labiausiai šokiruoja tada, kai suvoki, jog pats tarytum privertei tuos žmones taip elgtis, situacijas nutikti. Tai yra Mūsų visiška atsakomybė.

Taigi jeigu mes jaučiame pagarbą kitiems, tai patys savo viduje išgyvename pagarbą ir tą pačią pagarbą taikome sau. Kokią turim – tokią naudojam. Jeigu pykstame, tai išgyvename pyktį ir tą patį pyktį jaučiame (tuo pačiu metu ir vėliau) sau. Tas pats su visais pažeminimais, paaukštinimais ir likusiais jausmais. Ką dalinam kitiems, tą gauname sau. Jeigu mėgstate stalą, tai siunčiate jam „mėgimą“, ir kiekvieną kartą atėjus prie stalo jis Jums „atspindi“ mėgimą. Jeigu mėgstate žmogų, tai jis Jums „atspindi“ Jūsų gerumą.

Žinodamas tai supranti, jog viskas veikia pagal dėsnį „ką duodi, tą ir gauni“, ir tada norisi, jog tavo vidus būtų visiškai švarus, beribis. Norint, kad kiemas būtų visiškai tvarkingas, negali ignoruoti net pačio mažiausio numesto popierėlio. Jeigu jį paliksi, jis kris į akis. Jeigu būsi nors menkiausiai nesąžiningas prieš save ar kitus, tas nesąžiningumas įsliūkins į tavąjį kiemą ir sakys: „Prisiimk atsakomybę tik už tas dideles šiukšles, o kitas palik.“ Tokiu atveju vėl parklupsi.

Taigi pradžiai imi įnirtingai tvarkyti viską, ką palikai netvarkingai sau ir kitiems. Valai ir valai kiemelį, šluoji jį dėl savęs ir už kitus, nes nėra svetimo. Yra tik savos mintys ir savi jausmai, motyvai. Jeigu nori visiškai išsilaisvint, negali sau sakyt: „Tegul tie prasmenga, o atleisiu tik savo draugams.“ Kodėl? Nes tuos pačius motyvus ir jausmus, mintis naudosi sau – kaip liaudyje sako, „atsisuks prieš patį tave“. Todėl priimti save – tai priimti ir kitus. Priimti kitus – tai priimti save.

Eiti šiuo etapu yra truputį panašu į įsivažiuojantį, lengvai fantastinį filmą. Dažnai yra sunku, bet taip pat palaiminga, nes apsivalai. Esi labai palengvėjęs, gyvenimas, atrodo, tiesiog pats sutvarko visas situacijas, nes tavasis vidus grandioziškai harmoningesnis nei anksčiau. Tuo pačiu galo tarytum nesimato, o ir matyt nesinori, nes viskas tik gerėja ir tuo mėgaujiesi. Šitame pasimėgavime esi ganėtinai aklas. Kodėl? Nes nematai, kas toks viską priima, bet apie tai kitame straipsnyje. Čiau! 😉

www.laimingi.lt

Categories
Laimė

Laimė yra mūsų prigimtis

Laimė yra mūsų prigimtis. Viskas, kas mūsų laimę „dengia“ (emocijos, mintys), trukdo ją jausti. Visada, kada skauda, jaučiate ego; visada, kada gera, jaučiate save – laimę.

Žmonės, pagalvokime, ką mes veiktume gyvenime, jeigu nebūtų laimės. Ką mes čia darytumėme? Norėtumėme eiti į darbą, kad uždirbtume pinigų, ir… kas tada? Ką darytumėme, jeigu nebūtų meilės? Vaikščiotumėme susiraukę, kaip rabarbarų privalgę? Ar apskritai būtų įdomu gyventi? Ar gali būti taip, kad kiekvienas žmogus ieško tik vieno – laimės? Ir jeigu taip, tai visų veiksmų motyvas yra laimė – „pagaliau pavyks, ir sužydėsiu vidumi į visas puses, visomis spalvomis – jausiu laimę!”. Patyrinėkite save ir patys atrasite, kokia galutinė motyvacija slypi už visų Jūsų ketinimų.

Dar viena mintis: „kiekvienam laimė yra skirtinga“. Kaip čia taip? Kiekvienam kojos dvi, kaip ir rankos. Galva viena, vidaus organai „panašūs“, kvėpuojame oru, plaukiame vandeniu, o jau laimė skirtinga? Negali būti! (Juokiuosi). Taip, mes viduje išgyvename skirtingus jausmus ir mintis, bet kas slypi už visų jausmų?
Laimė visiems vienoda!

Juokas. Negi juoko metu žmonės neturi viduje panašių išgyvenimų? Kai žmogus juokiasi, ar jis apie ką nors įtemptai galvoja? Pvz. apie mokesčius, darbus, kaip surūšiuoti popierius archyve ar pan.? Juoko metu galva ištuštėja nuo minčių, ir šlovingoji tuštuma teikia laimę! Kai tik mintys su jausmais „pakankamai“ pasišalina, „įvyksta“ laimė. Tai yra taip natūralu ir paprasta, kad žmonės to nė nepastebi.

Visa ko pagrindas yra vienas ir tas pats – laimė. Išminčiai iš rytų sako, kad meilė (laimės sinonimas) yra pati gyvybė, kuri suteikia šiam kūnui gyvastį. Juokinga, nes ieškom išorėje savo paties esmės – laimės. Ji taip arti, kad net neįmanoma nupasakoti. O kas galėjo pagalvoji, kad laimė yra absoliutus tikslas?! Tai labai paprasta patikrinti: jeigu būtumėte absoliučiai laimingi, ar ieškotumėm ko nors? Ką veiktumėte, jeigu jaustumėte absoliučia laimę, gal eitumėte į darbą?

Visi ieško laimės

Visi, tiesiogiai ar ne, lekia paskui laimę. Laimė yra absoliutus ir galutinis tikslas. Jos galima bandyti gauti per išorę (kūno pojūčius) arba tiesiogiai (vidumi). Pastangos laimę gauti kūno pojūčiais reiškia vieną – kančią, nes per kūno pojūčius laimės gauti neįmanoma: laimė nėra tarp ribotų kūno pojūčių.

Pagalvokite, juk tik prasidėjus kūniškam malonumui, jau žinome, kad jis praeis. Štai kodėl jis niekada nepatenkins „visam laikui“, o tai akivaizdi riba! Atsigręžkite į savo gyvenimo potyrius ir pasakykite, kuris kūno malonumas Jums išliko ilgiau nei para ar dvi. Kūno geismų neįmanoma patenkinti – vos tik patenkinus kūną, jis nori dar ir dar. Kūnas sugeba jausti malonumą, bet nėra pajėgus sukurti laimės.

Įdomioji dalis yra ta, kad mes nesame mūsų kūnas – esame kažkas kita. Kai buvome vaikai, turėjome visai kitą kūną ir mintis, bet savasis „aš“ išliko iki šiol. Moksliškai įrodyta, kad per septynis metus kūne pasikeičia absoliučiai visos ląstelės – kūnas tampa visiškai kitas, bet Jūs liekate. Štai tas „Jūs“ sugeba priimti laimę, bet tam reikia atsidavimo ir pastangų tobulinant save meditacijose ir kitose liaudiškai vadinamose „dvasinėse praktikose“. Gavus tą laimę gali keliauti po pasaulį su pilnu pasitikėjimu savimi, šypsena, džiaugsmu ir pasitenkinimu, ir niekas nesugebės iš Jūsų to atimti.

Laimė yra tai, ko visi taip įnirtingai ieško išorėje, o tuo tarpu, ji yra viduje! Nustokite gaišti laiką bandant laimę gauti per išorinius dirgiklius. Išbandykite bet kokio tipo praktikas ir ieškokite tol, kol pajusite, kad radote „savo arkliuką“, kuris jums duoda rezultatų. Jūs visada tik džiaugsitės, kad tai padarėte. Vienaip ar kitaip, mes visi bėgiojam paskui laimę, tad kam gaišti laiką? Tai yra lengva ir paprasta – jeigu darai, o jeigu nedarai – neįmanoma. Rinktis, kaip visada, Jums.
Laimingi.lt

Categories
Saviugda

Disciplina. Pasikelkite save patys

Vyriškumas.
Disciplina

Jau kartelį rašiau, kad niekas mums negali padėti. Pasikelti galime tik mes patys, nes tik savo sprendimu mes tai darome, bet kol žmogus turi mažai stiprybės pats savaime, tą pasikėlimą gali stimuliuoti ir išorė. Kodėl ne? Čia kažkas panašaus į restauruojamą namą. Jį iš pradžių apstato pastoliais, apdengia, aptveria ir remontuoja. Vėliau, kai restauruoja ir atidengia, jis pats savaime šviečia, be išorinės pagalbos.

Mūsų užduotis yra sužinoti mūsų pačių vidinius stimuliatorius, kurie nuveda iki stiprybės. Visą tą stiprybę mes turim – tuo galite būti tikri 24 valandas per parą; bet kad iki ten nusigautumėte, reikia „pralysti“ pro emocijas, mintis. Pagalvokite patys ir pamatysite, kad jeigu norisi nuleisti rankas, tai tik dėl kokios nors susivėlusios minties ar nuotaikos. Tik tokios tos nematomos kliūtys. Jų net realiai nėra. Kas nors jas akimis matėt?

Dalykėlis toks, kad mes galim tvarkytis su sunkumais švelniai, būti dvasininkai ir t.t., bet kartais reikia tiesiog laužti duris ar jas atlaikyti, nes kito kelio nebūna. Tada reikia valios, kuri yra pagaminta iš to paties, iš ko pagamintas ir žaibas. Todėl sunkiais momentais rekomenduoju:

  • Įkvėpiančius eilėraščius, dainas, vaizdo įrašus
  • Išjuokite situaciją! Šitas, bent jau man, yra koziris. Sakykite sau: „Lietuvoje yra daug prūdų. Kinijoje yra daug žmonių. Mane pamatęs Superman’as pradėjo skraidyti.“
  • Meditaciją
  • Prisipažinimą sau. Tiesiog pasakykite, ko pats sau nepripažįstate (klaidų, baimių) ir sprendimas pats ateis
  • Paprastą darbą (pvz. namų tvarkymas, smulkių darbelių atlikimas, maisto gaminimas).
  • Mankštą. Fiziologija labai išjudina nuotaikas, išleidžia daug įtampos iš kūno – puikus vaistas.
  • Maldą
  • Atminkite, kad laikas eina nepriklausomai nuo to, ar Jūs darote kažką, ar ne, ir po metų, jeigu darote, viskas bus padaryta, o tada atsigręžę pasakysite sau „buvo verta!“
  • Atminkite, kad, galų gale, meilė ir tiesa visada triumfuoja ir vieną dieną atsigręžę pasakysite sau „buvo verta!“
  • Atsiminkite senus žmones, kurie su miela nostalgija pasakoja apie savo jaunų dienų sunkumus. Galvokite apie savo sunkumus iš jų pozicijos.
  • Žinokite, kad metimas nėra išeitis. Ką Jūs darysite metę, eisite prie senos suskilusios geldos?
  • Nesvarbu kiek laiko: valandą, dieną, savaitę, metus ar 50 metų delsėme, kilkime tuoj pat ir po kelių valandų jau viskas bus kitaip. Startuoti iš naujo galima bet kada, iš bet kur ir bet kiek kartų. Už tai mes turim būt dėkingi.
  • Susitikimas su bendraminčiais. Siūlyčiau pradžiai pabandyti reikalą išspręsti dar kokiu nors būdu, nes įprotis sunkiu momentu susitikinėti su draugais arba net tinginiais gali atnešti daugiau žalos nei naudos.
  • Galu gale, jeigu niekas nepadeda, eikit miegot. Miegas „veikia“.

Esmė yra išlaikyti koją tarpduryje. Galite pabėgti kuriam norit laikui ar išsiilsėti, bet turėkit galvoje, kad Jūs grįžę vėl kelsitės ir vėl eisite. Kelsitės ir eisite, ir būkit dėl to ramūs. Krentu ir stojuos, kruvinas rėkiu, kylu pamintas, bet vis tiek aš einu – tai yra stiprybės šauksmas mumyse.

Bet kad viso to būtų bent dešimt kartų mažiau yra puikūs vaistai – elementarioji disciplina, kuri susidaro iš:

  • Tvarkingų namų ar aplinkos, darbastalio ir pan. Netvarka aplinkoje yra netvarkos prote išraiška. Negyvenkite šiukšlyne. (Mano patyrimu, labai gerai yra tvarkytis blogų nuotaikų metu.)
  • Švarių, tvarkingų rūbų ir kūno (plaukai, barzda) kiekvieną dieną (žinote jūs tai ar ne, Jus mato ir užuodžia kiti)
  • Sporto ar mankštos (pvz. jogos pozos), bent jau kas antrą dieną. Kūnas daro įtaką protui, protas daro įtaką kūnui. Slogi psichologija nuvaro kūną į kapus, taip ir silpnas kūnas sumenkina protą. Netreniruotas kūnas sunkiai atlaiko emocinius šokus, patiriamus siekiant aukštų tikslų. Kūno priežiūra yra prioritetas.
  • Visų smulkių darbelių sutvarkymo. Ši dažnai būna „mirtina“ klaida, nes maži nesutvarkyti darbeliai (pvz. automobilio langų skysčio keitimas, nunešti daiktą į taisyklą), nepastebimai atneša marias nerimo ir daro stiprią įtaką kvailiausio sprendimo – viską mesti – atlikimui.
  • Vertingų knygų skaitymas. Ypatingai vertingas yra biografijų skaitymas. Sėkmės filosofija (rinkitės klasiką, pvz, Brian Tracy, Napoleon Hill, Stephen R. Covey). Atsargiai su dvasine literatūra, ten puiki terpė atbukimui, dvasinis gyvenimas nėra pateisinimas būti pralaimėtoju pasaulyje (rekomenduoju Paramahamsa Yogananda, Šri Šri Ravi Šankarą).
  • Tinkamo maisto. Asmeniškai rekomenduoju vegetarišką maistą, jeigu išmanote, kaip jį gaminti. Puslapyje galite rasti nuorodas į maisto gaminimo kursus, puslapius ir pan. Jeigu neišmanote kaip gaminti – valgykite kaip valgote, bet pradėkite dairytis geros knygos apie maistą.
  • Meditacijos ar kitokios dvasinės praktikos (patartina, kad aplink šį suktųsi visas Jūsų gyvenimas, tada Jums nereikės niekieno pagalbos)
  • Poilsio planavimo. Planuokite poilsį. Kada, kaip ir su kuo ilsėsitės?
  • Nevalingo poilsio. Vieną kitą kartą nežabotas protas palūžta, ir tegu. Lai padykinėja, bet turėkit omenyje, kad grįžtat tuoj pat po to.

Aš sakau, kad elementarioji disciplina yra privaloma, ypatingai tiems, kurie nėra sustiprėję. Jeigu dar nesate šiam reikale tris metus ir daugiau, darykite šią discipliną. Ji Jums padės siekiant fantastiškų rezultatų.

Pabaigai – mažas eilėraštukas iš mano bemiegių naktų, kuris gali Jums padėti tomis sunkiomis akimirkomis. Pavadinkit jį patys.

Mano kūnas yra iš plieno
O ryžtas iš vulkano
Valia iš stipraus žaibo
Drąsa iš liūtų vado

Dar kartą parklupau aš
Šalia silpnų titanų
Pakylu aš dar kartą,
Nes kapas šis ne mano!

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt