Categories
Sėkmės psichologija

Kaip susirasti draugų

draugyste
Kaip susirasti draugų?

Tikiu, jog turite pakankamai daug draugų ir pažįstamų. Tačiau šį bei tą turėtumėte žinoti apie bendravimą veikiančius dėsnius. Tai padės ne tik susirasti naujų draugų, bet ir pagerinti santykius su jau esamais.

Pagrindinis bendravimo dėsnis skelbia: kuo asmenybė yra sveikesnė, tuo ji geriau sutaria su  žmonėmis. T.y. žmogus gali bendrauti su labai skirtingo plauko personomis ir rasti su jais bendrą kalbą. Galbūt jau pastebėjote, jog lengvai bendraujantys žmonės paprastai turi daugiau pasitikėjimo savimi, jiems nėra problemų su kūrybiškumu. Visai tai dėl to, jog šios sritys yra tarpusavyje susiję. Neįsivaizduoju žmogaus, kuris trykštų pasitikėjimu savimi, tačiau negalėtų trumpai šnektelėti su visiškai nepažystamu praeiviu. Tas pats ir su kurybiškumu- jei žmogus geba priimti save tokį, koks yra ir tikėti savo jėgomis- jam nekyla problemų su idėjų generavimu.

Žmogaus bendravimas priklauso nuo to,  kiek jis yra susitvarkęs su savo emocijomis, kiek gerai save pažįsta. Jei žinai, kas esi, kokios emocijos yra tavyje, kodėl jauti viena ar kita, gali empatiškai jausti kitus žmones. Numanyti ką jaučia ar galvoja kiti. Tokiu būdu lengva prisiderinti ir vystyti pokalbį. Žinoma, nėra būtina bendrauti su visais jei to nenori. Tačiau emociškai laisvi žmonės traukia. Su jais lengva ir malonu bendrauti. Jie greitai susiranda draugų. Paprastai tariant su jais jautiesi „kaip per atostogas“.

Gali kilti klausimas: jei susitelksiu ties savimi, savo emocijomis ar netapsiu savimyla? Tiesa, daug žmonių abejoja ar verta tvarkytis savo emocijas, bijodami tapti „daržovėmis“, kuriems rūpi tiek jie patys. Tačiau iš tiesų, tik gerai save pažystantis žmogus gali pakankamai dėmėsio skirti kitiems. Juk jam jau nebereikia nieko įrodinėti- jis yra toks koks yra- laisvas. Dingsta analizavimai, etikečių klijavimai, išankstinė nuomonė. Atsiranda kūryba ir flirtas. Šioje būsenoje galima visą savo dėmėsį skirti pašnekovui.

Būnant  laisvu žmogumi lengva susirasti draugų. Bendravimas vyksta tarsi idealiuose santykiuose- yra tiktai duodama nieko nesitikint atgal. Kai daliniesi gera nuotaika su kitais žmonėmis, nieko nesitikėdamas atgal, gali neabejoti- neišvengiamai tapsi vakarėlio siela.

Taigi iš pagrindinio bendravimo dėsnio išplaukia kelios išvados. Pirmoji: jei žmogus turi bendravimo problemų, jų sprendimas slypi jo asmenybėje. Jis pats atsakingas už tai. Padirbėkite su savimi, atraskite kliūtis, kurios trukdo Jums visiškai susigyventi su savimi. Antroji: jei kiti žmonės nepriima nuoširdaus bendravimo,tai jų problemos. Nesisielokite dėl to, būkite savimi ir eikite bendrauti su tais, kurie priima Jūsų gerą nuotaiką.

Norite pavyzdžių, prašom. Įsivaizduokite situaciją, sėdite prie stalo su kokių 15 nepažįstamų žmonių. Kaip jaučiatės, kiek esate verta būti su jais? Kiek žmonių yra geresni už Jus ir kiek žmonių yra prastesni?

Susigyvenimas su savimi prasideda nuo savo vertės suvokimo, kuri turi būti lygus su kitais žmonėmis. T.y. bendraudami turime jaustis lygus su visais: ir su prezidentais ir su valkatomis. Kartu turime jaustis patys sau malonūs ir vertingi. Jei vis dėlto, jaučiamės menkesni nei kiti žmonės, tada reiktų ieškoti to priežasčių. Kas įvyko, kad pradėjome taip manyti? Kokie įsitikinimai ar neigiamos patirtys tai įtakojo? Kokių poreikių negalime patenkinti, kad įmames aukos vaidmens?

Praktiškai taip ir vyksta susigyvenimas su savimi- ieškome blokų, įsitikinimų, klaidingų nuomonių apie save ir visa tai šaliname. Natūraliai žmogus yra laiminga ir visavertė būtybė. Todėl jei yra kažkokios problemos vadinasi yra kažkas, kas trukdo visam šitam gėriui skleistis. Tačiau neabejotinai, visi mes turime nuostabias savybes ir niekada jų neprarandame.

www.Radausave.lt

Categories
Laimė

Nuotaikos, malonumai ir aš

Padarykime prielaidą, kad mes norime geros nuotaikos ir malonumų. Dabar pasvarstykime ar tai dera, sutampa ir sugyvena.

Per diena atsiduriame daugybėje situacijų, kur reikia spręsti: draugų pasiūlymai, reikia kažkur keliauti, rašyti, skaityti, darbuotis, tvarkytis ir t.t.

Kai Jums reikės daryti visus tuos darbus, vietoje to, kad juos darytumėte, pabandykite užsiimti visokiausiais malonumais ir pažiūrėkite kas nutiks. Kai reikės rašyti rašto darbą – atsigulkite pagulėti vonioje. Reikia dirbti? Skaniai pavalgykite! Jei namai netvarkyti – pats laikas žiūrėti filmą.

Užsiimant jusliniais malonumais – tenkindami tik kūną, netrukus pastebėsite, kad Jus apima depresinė būsena. Apims neaiški ir nemaloni emocija. Tai bus Jūsų vidinis, moralinis poreikis. Jūsų valia, intelektas nepasitenkina kūniškais malonumais, nes jie turi mažai bendro su kūnu. Jie nori spręsti ir išspręsti, o tada jie apdovanoja žmogų vidiniu džiaugsmu ir visa staiga nušvinta gražiomis spalvomis.

Mes sakome „mano kūnas“, „mano koja“, „mano ….“. Kieno? Kas tas „aš“, kuris turi šį kūną? Kas aš? Kas tas savininkas? Mes nesame šitas kūnas. Tiek vaikystėje, tiek dabar Jūs sakote „aš“, bet Jūsų kūnas visiškai kitas. Tai kam tokiam Jūs sakote „aš“? Jį reikia tenkinti. Jį reikia tenkinti veikla, sprendimais ir jo pažinimu – tobulėjimu. Jis vienintelis, kuris gali mus apdovanoti laime.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Saviugda

Baimė ir drąsa

Baimė ir drąsa
Baimė ir drąsa

Baimė ir Drąsa, Pasitikėjimas ir Nepasitikėjimas. Kelios savybes, kurias visi turime, kelios savybės, kurios smarkiai veikia mūsų elgesį. Viena iš šių savybių tėra iliuzija. Spėkit kuri? Iliuzija šiuo atveju yra nepasitikėjimas. Tokio dalyko apskritai nėra- tai tik apribojimai natūraliai, nuostabiai, pasitikinčiai asmenybei. Visgi, kad ir kaip mąstytume ar galvotume apie drąsą ir baimes,šios savybės yra tikros ir netgi egzistuoja vienu metu.

Kodėl taip yra? Viskas prasideda nuo vakystės- vaikai gimsta turėdami dvi baimes- baimę nukristi ir triukšmo baimę. Bėgant laikui, baimės, fobijos ir visa kita įgyjamos. Vienos baimės išnyksta, kitos stiprėja, pasireiškia ar tiesiog sukelia nemalonų nerimo jausmą, tačiau žmogus visada turi baimių savo asmeninių savybių rinkinyje. Visgi, kad būtų lengviau gyventi ir baimės neatimtų viso džiaugsmo, likimas mums davė nuostabų įrankį- Drąsą. Paprasčiausiai ją galima apibūdinti ne kaip baimių neturėjimą, o kaip gebėjimą veikti ryžtingai ten, kur baimė didžiausia. Kitaip tariant, kur baimė, ten ir drąsa.

O kaipgi baimės atsiranda? Vėl grįžkime į vakystę. Vaikai turi dvi unikalias savybes- Jie yra visiškai naivūs ir egocentriški. Gyvenimiškai tai pasireiškia tikėjimu, kad viskas, kas yra jiems sakoma yra gryna tiesa, ir supratimu, kad jie yra visų įvkių priežąstis. Pavyzdžiui jei mama ir tėtis susipyko, vaikas ieškos priežąsties savyje ir savo elgesyje. Tuo pačiu visiem žmonėm, vaikam ir suagusiems, būdingi trys pagrindiniai poreikiai- Saugumo, kontrolės ir pritarimo. Dėl kritikos, nesėkmių ar tiesiog netinkamo bendravimo dažnai vienas iš šių trijų poreikių yra pažeidžiamas ir tai tampa gera galimybe vystytis baimei. Tarkim, įvyko taip, kad mama supyko ant vaiko. Tuo metu vaikas negauna pritarimo, jaučiasi nesaugiai ir juo labiau negali nieko kontroliuoti. Be kita ko, jis dar galvoja kad tai įvyko dėl jo kaltės. Priklausomai nuo to, dėl ko įvyko konfliktas, vaikui gali vystytis skirtinga baimė: baimė reikšti savo emocijas, baimė sakyti tiesą, baimė tyrinėti, nesėkmės baimė ir t.t. Tokiu atveju vaikas geriau kentės ir jaus baimę, negu rizikuos prarasti kitų pritarimą, kontrolės jausmą ar saugumą. Pagalvokite, kodėl daugumai žmonių taip baisu kalbėti prieš auditoriją? Juk kalbant prieš minią žmonių taip lengva padaryti klaidą ir prarasti bet sekundės daliai visų jų pritarimą. O jei neduok Dieve, kas nors ims ir pradės apkalbinėti….

Pereikime prie būdų, kurie padėtų tvarkytis su baimėmis. Visų pirma, turime žinoti, jog pas visus žmonės veikia proto programa- išvengti skausmo, patirti džiaugsmą. Tačiau skirtingiems žmonėms skirtingai skauda. Čia verta pagalvoti apie baimės teikiamą „džiaugsmą“, kurio protas taip trokšta. Paprasčiausias pavyzdys- žmogus kamuojamas nesėkmės baimės, nesiima kokių nors veiksmų ar iššūkių. Taip jis apsaugo save nuo nesėkmės ir garantuoja sau šiokį tokį komfortą. Gyvenime apstu pavyzdžių: statistiškai žmogus bando įkurti savo verslą mažiau negu vieną kartą (t.y. prieš pabandant dažniausiai pasiduoda ir viską meta), kitas pavyzdys iš naktinių klubų- kiek daug šaunių vaikinų visą naktį daugiau nieko ir neveikia tik stovi pakampėm su alaus bokalais ir spokso į šokančias merginas. Tačiau šioje vietoje pasirinkti kas yra skausmas ir kas yra džiaugsmas galime mes patys ir tam nereikia įpatingų pastangų. Žmogui bus lengviau įveikti nesėkmės baimę, jei jis susies skausmą su pasyvumu. Džiaugsmą jam suteiks, kad ir nevykęs, bet vis dėl to bandymas pasiekti savo tikslo. Paslaptis slypi tame, jog mes galime nurodyti savo protui didesnės laimės šaltinį nei baimės teikiama nauda. Tada atsiranda jėgų ir noro skintis kelią per savo baimes. Taigi pirmas būdas- skausmo ir džiaugsmo suvokimo keitimas.

Antras būdas- alternatyvų pasirinkimas. Kai jų nėra, tam tikras įvykis yra taip smarkiai sureikšminamas, kad nelieka kitos išeities, kaip tik imti ir nerimauti. Pagalvokite kaip sėkmingai yra įbauginti jaunuoliai laikantys brandos egzaminus: „Svarbiausia gyvenimo diena“, „be egzaminų niekur neįstosi ir nieko nepasieksi“ ir t.t. Ar tikrai tai tiesa? Ar tikrai kažoks įvykis/susitikimas/pokalbis yra vienintelė išeitis? Pamąstykite ir savęs paklauskite: ar yra dar koks nors kelias norimam tikslui pasiekti? Ar yra žmonių, kurie tai pasiekė kitais būdais? Pasirinkus į tikslą tik vieną kelią, jaučiamasi taip pat nesaugiai, kaip ir rišant didelį laivą vienintele virve.

Kitas būdas- klaidų darymas. Mokykloje moksleivius baudžia už klaidas- mažinant pažymius, suaugusiuosius už klaidas baudžia mažinant algas, papeikimais ir kitokiais būdais. Baisu suklysti- o kodėl gi nepabandžius suklysti tyčia? Baisu užkalbinti žmogų? Paprastas būdas įveikti baimę- užkalbinti žmones taip, kad garantuotai susimautumėte. Po tokių kelių pabandymų pasirodys, kad nebuvo ko ir bijoti. Leiskite sau klysti. Kai priimsite klaidas, kaip vertingas pamokas, sumažės nerimas ir baimė jas daryti.

Dar vienas būdas- savęs stebėjimas. Visos dienos metu verta atkreipti į save dėmėsį, jausti savo emocijas ir pastebėti kada jos kyla. Paprastai tariant- būti „čia ir dabar“. Paslapti slypi tame, jog baimės gyvena praeityje ir ateityje, dabartyje jos neegzistuoja. Dabartyje sutikti galime tik realios grėsmės keliamą baimę- pvz. dideliu greičiu atlekiančią mašiną mūsų kryptimi, kai einame per gatvę ir pan. Tokios baimės tai tik savisaugos instinktas, tad jos mum labiau padeda nei kenkia. Tačiau yra atvejų kai vertėtų sumažinti tokio instinkto veikimą. Paprasčiausias pavyzdys- profesionalūs vairuotojai imituoja avarines situacijas, tam kad realybėje išsaugotų sąmoningumą ir gebėtų priimti šaltakraujiškus sprendimus avarijai išvengti.
Taigi, stebėdami save ir jausdami kada kyla baimė, mes tampame stebėtoju, kuris nėra susitapatines su savo baime. Atsiranda asmuo kuris jaučia baimę ir kitas- kuris stebi tą, jaučiantį baimę. Tokiu būdu mes „dedame baimę ant stalo“ ir galime daryti su ja ką norime- analizuoti, suprasti, išspręsti, neutralizuoti. Galiausiai tokia būsea prives iki to, jog jausdami baimę galėsime galvoti : „ nagi nagi, baime, jaučiu tave, įdomu kada gi tu praeisi“.

Galiausiai, visas baimes ir kitas neigiamas emocijas, labai sėkmingai neutralizuoja suvokimas. Tai supratimas kodėl kažkas vyksta. Šioje vietoje labai pagelbės žinios apie emocinį intelektą. Stebėdami save ugdome sąmoningumą- atsakome sau į klausimą „kas vyksta? Ieškodami emocijų priežąsčių, gilindamiesi į save plečiame suvokimą- atsakome sau į klausimą „kodėl tai vyksta?“. Todėl dienos eigoje neigiamas emocijas verta užsirašyti, prisiminti ir laisvam laikui esant išnagrinėti, kodėl tai nutiko. Svarbu tai daryti visiškai sąžiningai, kad ir kaip nemalonu būtų prisiminti ir iškelti neigiamus įvykius. Nagrinėti emocijas gali padėti „emocijų seka“. Tiesiog ieškome emocijos priežąsties. Pvz. kodėl išsigandau?- todėl, kad pajutau grėsmę. Kodėl atsirado grėsmės pojūtis? – Nes nepakankamai pasitikiu savimi. Iš kur tas nepasitikėjimas?- iš vieno ar kito įvykio ir t.t. Sekdami emocijomis, atrasime pamatinius įvykius ar jausmus dėl kurių kyla daugelis dabartinių bėdų ir neigiamų pojūčių.

Pakalbėkime apie tai, ką gi daryti atradus tas pamatines emocijas. Yra keli keliai- veiksmingiausias iš jų- neutralizuoti jas. Tai galima padaryti su tokiais metodais kaip EFT (Emotional Freedom Technique), SEDONA and The Releases. Jų veikimo principas panašus- iškelti pamatines emocijas į dienos šviesą ir jas neutralizuoti, t.y. padaryti taip, kad dingtų nemalonųs pojūčiai praeityje ir nerimas ateityje. Naudojantis šiais metodais ilgą laiką, įmanoma išsivalyti save nuo neigiamų praeities emocijų ir traumų. Jos nebeturi didelės emocinės reikšmės, taigi artėjama prie būsenos, kuri buvo anktyvoje vaikystėjė- jokių baimių, visiškai ramus protas, natūralus kūrybiškumas ir asmenybės žavesys.

Blogos emocijos, baimės, nerimas, pykčiai ir visa kita- tai svetima žmogui. Tai nėra tie dalykai, kuriuos norėtume prisiminti, kaupti, dalintis ir turėti su savimi. Natūrali žmogaus būsena yra harmonijos ir palaimos jausmas -tokie esame sutverti gamtos. Ir dabar jau mūsų galioje nuspręsti, kokiais norime tapti. Kokių veiksmų imtis, kad tokiais taptume.

www.radausave.lt

Categories
Laimė

Kas stipresnis?

Šį kartą apie emocijas ir supratimą.

Galbūt teko girdėti tokią istoriją, kurios vienas iš veikėjų buvo Buda. Vieną kartą keli vyrai, matydami, kad Buda yra visada laimingas ir tiesiog švyti, nusprendė jį supykdyti. Paeiliui jie ėjo pas jį, visiaip ižeidinėjo, smerkė, užgauliojo. Vienas netgi pradėjo skleisti paskalas ir gandus apie jį, apie neva blogus jo darbus. Tačiau Budai tai buvo nė motais. Jo veide ir toliau atsispindėjo “Budiška” šypsena. Praradęs viltį supykdyti jį, vienas vyras, galiausiai pasidave ir atėjo pas jį, nekantraudamas sužinoti, kaip jam  pavyko taip ilgai atsilaikyti. Buda jam atsakė paprastai: “Jeigu kas nors dovanoja tau dovaną, o tu jos nepriimi, kam lieka ta dovana?” Vyras susimąstė: “greičiausiai tam, kuris dovanoja…?”. “Taigi… tavo dovanos aš nepriimu”- atsiliepė Buda.

Žodis atsakomybė angliškai skamba “Responsable”, kitaip tariant “Respons Able” (galintis pasirinkti). Taigi, kaip reaguoti į situacijas, kylančias emocijas, mes galime pasirinkti patys. Mums spręsti ar priimti “dovaną” ar ne. Nei aš, nei joks kitas žmogus, nesame tokie stiprūs, kad galėtume Tave įžeisti, sunervinti. Tai padaryti, galime tik su tavo leidimu. Jeigu, savo emocijas, vidinę ramybę atiduoti aplinkybėm ir paprasčiausiom situacijom, tai padarai tą patį, ką padaro ūkininkas į vištidę ileidęs lapę. O galima paprasčiausiai neatidaryti vartų. Tas pats ir su teigiamomis emocijomis. Gali tekti ilgai laukti laimės, jeigu manysime, kad ji ateis su pinigais, karjera, daiktais ar dar kažkuo.

Tai nereiškia, kad turi užsisklęsti ir niekam apie save nepasakoti. Pasakok, kiek tik nori. Vistiek už savo savijautą atsakingas esi Pats. Na ir kas, kad kažkas apie paskleidė gandą ar blogą žodį. Vistiek niekam tai per daug nerūpi. Savaitgalį su draugais vienoje parduotuvėje šokom “Jurgeli meistrelį”, o knygyne darėm atsispaudimus ir…. niekas net nepažiūrėjo. Smagu!

www.radausave.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Kvėpavimas. Ar mokate kvėpuoti?

kvepavimas
Ar moki kvėpuoti?

Atrodo įkvėpk – iškvėpk ir viskas. Taip paprasta! Ir išties, paprasta, bet tik tiek mokant, lieka labai daug neišnaudotų resursų. Straipsnyje noriu Jus supažindinti su kvėpavimo ir savijautos ryšiu, aptarti keletą kvėpavimo būdų ir parodyti du pratimus.

Būsenos ir kvėpavimas

Ar pastebėjote, kad susijaudinus ar prieš svarbų pokalbį mūsų kvėpavimas iškarto prislopsta? Jeigu jaučiame baimę ar įtampą, kažkas lyg stoja, stringa gerklėje ir norim nenorim labiau dėmesį kreipiame į iškvėpimą, o jeigu mes džiūgaujame ar juokiamės mūsų dėmesys atsiduria ties įkvėpimu.

Kai įsitempęs žmogus pastebi užslopintą kvėpavimą ir ima kvėpuoti giliau, energija esanti ore, lyg gamtos alsavimas – vėjas, tuoj pat ima valyti. Kvėpavimas kaipmat atpalaiduoja. Kvėpavimas visada atpalaiduoja. Sėdintis stomatologo kėdėje, kai ima švilpti grąžtai, iškart sulaiko orą, nes baimė pasiglemžia dėmesį iš kvėpavimo. Imkite pastebėti šiuos reiškinius ir tokiais momentais tiesiog kvėpuokite.

Egzistuoja ryšys tarp to kaip mes kvėpuojame ir kaip jaučiamės. Akivaizdu, kad išsigandęs žmogus kvėpuoja kitaip nei ramus. Ramus – kitaip nei truputi įsitempęs. Truputi įsitempęs – kitaip nei truputi laimingas. Truputi laimingas – kitaip nei esantis palaimoje. Gera naujiena ta, kad mes galime tobulinti savo kvėpavimą ir tuo pačiu pakylėti savo būseną – nuotaikas, energingumą, pasitikėjimą savimi į aukštesnį lygį tik kvėpavimo dėka. Tam reikalingos paprastos kvėpavimo praktikos.

Kvėpavimas, kaip valymosi praktika

Anot senovės išminties, įkvėpiamame ore yra ne tik deguonies, kuris prisotina kraują, bet ir gyvybės energijos, kuri skirtingose kultūrose vadinama vis kitaip: prana, ci, ki. Manau, kad yra mažai prasmės diskutuoti ar ci, ki, prana yra išties, nes tuo metu galime gilinti žinias toliau, o praktikos rezultatai akivaizdūs net ir mokslo laboratorijose.

Taigi, kartu su oru į mūsų plaučius patenka daugiau energijos ir kyla mūsų pačių energingumas, gyvybingumas, pasišalina ligos, gerėja nuotaikos. Kad tai galėtų vykti, mums tereikia mokėti keletą ar paprastų pratimų, kurie užtrunka vos kelias minutes.

Noriu pristatyti – sujungto kvėpavimo pratimą, kurį pademonstruos pats rebefingo (angl. rebirthing) tėvas Leonardas Orras. Sujungto kvėpavimo sąvoka reiškia, kad nėra jokių pauzių tarp įkvėpimo-iškvėpimo ar iškvėpimo-įkvėpimo. Vyksta nuolatinė nepertraukiama oro cirkuliacija plaučiuose.

Pratimas susideda iš 20 – ies įkvėpimų-iškvėpimų nosimi. Kas penktas įkvėpimas ilgas, gilus ir lėtas. Visi likę gilūs, bet greitesni. Keturi ratukai, po penkis įkvėpimus. Pirmą kartą pažiūrėkite, o antrąjį kartą padarykite pratimą kartu su filmuku. Atlikite sėdėdami, nes kelias minutes gali lengvai svaigti galva.

Kvėpavimas

Atrodo įkvėpk – iškvėpk ir viskas. Taip paprasta! Ir išties, paprasta, bet tik tiek mokant, lieka labai daug neišnaudotų resursų. Straipsnyje noriu Jus supažindinti su kvėpavimo ir savijautos ryšiu, aptarti keletą kvėpavimo būdų ir parodyti du pratimus.

Būsenos ir kvėpavimas

Ar pastebėjote, kad susijaudinus ar prieš svarbų pokalbį mūsų kvėpavimas iškarto prislopsta? Jeigu jaučiame baimę ar įtampą, kažkas lyg stoja, stringa gerklėje ir norim nenorim labiau dėmesį kreipiame į iškvėpimą, o jeigu mes džiūgaujame ar juokiamės mūsų dėmesys atsiduria ties įkvėpimu.

Kai įsitempęs žmogus pastebi užslopintą kvėpavimą ir ima kvėpuoti giliau, energija esanti ore, lyg gamtos alsavimas – vėjas, tuoj pat ima valyti. Kvėpavimas kaipmat atpalaiduoja. Kvėpavimas visada atpalaiduoja. Sėdintis stomatologo kėdėje, kai ima švilpti grąžtai, iškart sulaiko orą, nes baimė pasiglemžia dėmesį iš kvėpavimo. Imkite pastebėti šiuos reiškinius ir tokiais momentais tiesiog kvėpuokite.

Egzistuoja ryšys tarp to kaip mes kvėpuojame ir kaip jaučiamės. Akivaizdu, kad išsigandęs žmogus kvėpuoja kitaip nei ramus. Ramus – kitaip nei truputi įsitempęs. Truputi įsitempęs – kitaip nei truputi laimingas. Truputi laimingas – kitaip nei esantis palaimoje. Gera naujiena ta, kad mes galime tobulinti savo kvėpavimą ir tuo pačiu pakylėti savo būseną – nuotaikas, energingumą, pasitikėjimą savimi į aukštesnį lygį tik kvėpavimo dėka. Tam reikalingos paprastos kvėpavimo praktikos.

Kvėpavimas, kaip valymosi praktika

Anot senovės išminties, įkvėpiamame ore yra ne tik deguonies, kuris prisotina kraują, bet ir gyvybės energijos, kuri skirtingose kultūrose vadinama vis kitaip: prana, ci, ki. Manau, kad yra mažai prasmės diskutuoti ar ci, ki, prana yra išties, nes tuo metu galime gilinti žinias toliau, o praktikos rezultatai akivaizdūs net ir mokslo laboratorijose.

Taigi, kartu su oru į mūsų plaučius patenka daugiau energijos ir kyla mūsų pačių energingumas, gyvybingumas, pasišalina ligos, gerėja nuotaikos. Kad tai galėtų vykti, mums tereikia mokėti keletą ar paprastų pratimų, kurie užtrunka vos kelias minutes.

Noriu pristatyti – sujungto kvėpavimo pratimą, kurį pademonstruos pats rebefingo (angl. rebirthing) tėvas Leonardas Orras. Sujungto kvėpavimo sąvoka reiškia, kad nėra jokių pauzių tarp įkvėpimo-iškvėpimo ar iškvėpimo-įkvėpimo. Vyksta nuolatinė nepertraukiama oro cirkuliacija plaučiuose.

Pratimas susideda iš 20 – ies įkvėpimų-iškvėpimų nosimi. Kas penktas įkvėpimas ilgas, gilus ir lėtas. Visi likę gilūs, bet greitesni. Keturi ratukai, po penkis įkvėpimus. Pirmą kartą pažiūrėkite, o antrąjį kartą padarykite pratimą kartu su filmuku. Atlikite sėdėdami, nes kelias minutes gali lengvai svaigti galva.

Darykite šį pratimą bent kartą per dieną, pirmąją savaitę, vėliau galite daryti 2-3 kartus per dieną. Pratimas moko kvėpuoti nesulaikant kvėpavimo, gerina koncentraciją, nuotaiką, atpalaiduoja.

Kvėpavimo klaidos

Mes turime atskirą kvėpavimo aparatą – nosį. Kvėpuodami nosimi mes sušildome, filtruojame, „apdorojame“ orą, dar jam net nepatekus į plaučius. Dulkių sugerėjai, kurie yra šnervėse lieka nenaudojami, jeigu kvėpuojame burna. Kelyje nuo lūpų iki plaučių nėra nieko, kas sušildytų, išvalytų orą. Kvėpdami šaltą, dulkėtą orą burna mes patiriame to pasekmes: peršalimai, kosulys ir lengvai „pasisavinamos“ užkrečiamosios ligos. Jeigu kvėpuojame nosimi ir dar mokame kvėpuoti visais plaučiais, tai apie kosulį ar peršalimus galima beveik visai pamiršti (turiu omenyje nerūkančiuosius).

Taigi, pirmas žingsnis yra tiesiog užsičiaupti ir atprasti kvėpuoti burna. Kvėpuokime nosimi.

Mokykimės kvėpuoti visais plaučiais. Plaučiai yra du, jie guli krūtinėje, tarp jų širdis ir aplinkui visa galybė kitų organų. Tiek plaučiai, tiek visi kiti organai reikalauja mankštos – masažo, kurį suteikia pilnasis kvėpavimas. Kvėpuodami „vos, vos“ mes nepatenkinam natūralaus kūno poreikio ir silpninam save. Kvėpdami į pilvą, saulės rezginio, krutinės srities link pečių kryptimi mes mankštiname vidinius raumenis, gerinam imunitetą ir atsisveikinam su visokiais kosuliais visam laikui.

Pilnojo kvėpavimo pratimas. Vienu kvėpimu, kvėpkite nosimi į pilvą, vėliau į saulės rezginio sritį taip, kad plėstųsi šonkauliai ir galiausiai pripildykite krūtinę iki pat pečių išplėsdami viršutinę kūno dalį. Iškvėpkite. Pakartokite 10 kartų. Pratinkitės kvėpuoti visais plaučiais, nors ir mažai kvepiant. Kvėpavimas nosimi ir pilnais plaučiais yra retenybė, bet dabar ta retenybė galite būti ir Jūs.

P.S. Prieš rašydamas šį straipsnį, sau mintyse sakiau, kad visgi žmonėms reikės pasidomėti patiems apie kvėpavimą. Kad mažiau tektų vaikščioti klystkeliais, noriu rekomenduoti keletą kvėpavimo krypčių, kurias galite rasti Lietuvoje: „Gyvenimo menas“ (angl. „Art of living“), „Krija joga“ (angl. „Kriya yoga“), „Rebefingas“ (angl. „Rebirthing“). Aš pats nesu šių mokyklų dalis, tad galiu nuoširdžiai rekomenduoti.

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt

Categories
Laimė

Laimės ekonomika

Jeigu jau nusprendėte, kad gerai jaustis, būti linksmu ir gyventi laimingam yra Jūsų tikslas, tada Jums tereikia išmanyti paprastą laimės ekonomikos principą, kuris skelbia: valytis viduje reikia greičiau ir daugiau negu iš aplinkos ateinantis tankėjimas surakina mus.
Norėčiau, kad tai, ką rašysiu toliau, patys patikrintumėte, o ne aklai tikėtumėte.

Vidinis tankėjimas
Pradedantys medituoti greitai ima pastebėti, kad jų kūnas darosi lengvesnis, skaidresnis. Pavadinkim šį kūną „šviesiu kūnu“. Tokio žmogaus buvimas šalia yra labiau pastebimas ir malonesnis. Vaikai yra su šviesiais kūnais, jie yra lyg skaidrūs, ir jų begalinė energija dar nėra užspausta. Praėjus dvidešimčiai metų, mes matome šviesų, bet jau linkusį tankėti žmogų. Jo vidus linksta į sėslumą, kai jis neskiria laiko savo vidui (meditacija, kvėpavimo pratimai ir pan.). Emocijos užkimštos visokiausiais tėvų nepritarimo sindromais. Sutikę senstelėjusį piktą dėdę prie parduotuvės, mes matome tankumą „visame gražume“. Būnant šalia jo slegia, lyg tas kūnas būtų kaip švinas.
Žinoma, yra gera naujiena, kuri sako, kad visi žmonės gali atgaminti savo šviesų kūną bet kada gyvenime, jeigu laikysis laimės ekonomikos.

Laimės ekonomika
Ant asmeninės laisvės kursų baigimo pažymėjimo yra tikslingai užrašyta: „Laimė yra tavo prigimtis – ieškok jos viduje.“ Laimė yra mūsų prigimtis. Viskas, kas mūsų laimę „dengia“ (emocijos, mintys), trukdo ją jausti. Visada, kada skauda, jaučiate ego; visada, kada gera, jaučiate save.
Tad jeigu norite jaustis laimingi, visada turime kilti vidiniais laipteliais į viršų, pralenkdami ego, o tam reikalingas nuolatinis vidinis valymasis.

Reikia skirti laiko savo vidui, ne tik išorei. Vidus, laimė yra svarbiau už viską, net ir už banaliuosius pinigus. Žmonės, kurie yra papuolę į stresinę aplinką, tankėja ir prisisemia į vidų negatyvo, todėl kai kuriems prireiks pakeisti darbą, aplinką ar pažįstamus. Jeigu gyvenime triukšmas – norėsis daugiau ramybės namuose, kad pasiektumėte laimės tikslą veikiausiai imsite galvoti apie televizijos pašalinimą ir kokias nors vidines praktikas vietoje to. Niekada nepasigailėsite, kad išsiugdėte minčių tylą ar emocinę ramybę. Belieka tik imtis veiksmo, o gal dar norite pažiūrėti žinias..?

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė

Viskas apie „streso valdymą“ II

Būtų smagu, jeigu veiktų streso valdymas, emocijų užspaudimas, susitvardymas ar tas pats pasivaikščiojimas miške ir pan. Deja, tai yra neefektyvu. Laikas tai pripažinti. Žmonės vėliau vėl pradeda jausti liūdesį, širdgėlą, nepasitikėjimą ir pan. Tai padeda šiek tiek paslėpti problemą trumpam laikui, bet vėliau ji vėl išnyra į paviršių.

Mane labiausiai stebina pats pavadinimas „streso valdymas“. Neigiami reiškiniai nesiderina su teigiamais žodžiais. Ar galima saikingai vogti, gražiai žaloti, diegti žaginimo valdymą visuomenėje? „Streso valdymas“ pripažįsta, palaiko ir taikosi su stresu. Su juo nereikia taikytis, jį galima neutralizuoti, paleisti ir užmiršti.

Palyginkime stresą su šiukšlėmis. Kas būtų, jeigu pusę metų neneštumėte šiukšlių iš namų ir tą smarvę bei kalną atliekų bandytumėte ignoruoti, lyginti su vaikais iš Afrikos ar žinoma, gerai papurškę aerozolio analizuotumėte: kas kaltas?! Tikrai suvaldytumėte smarvę, tiesa? Jeigu visi žiūrėtų į stresą kaip į šiukšles namie, tai tos problemos net nebūtų. Žmonės žinotų, kad šiukšles reikia tiesiog išmesti iš savęs, ir ieškotų tokių metodų, kurie padėtų tai atlikti.

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

AlfaVyras.lt rekomenduojami metodai:

EFT (Emotional Freedom Technique) – Emocinės laisvės technika

The Release Technique – Paleidinėjimas

Sedona – nežinome ar yra lietuviškos informacijos apie tai.

Categories
Moterys ir seksualumas Straipsniai Vyriškumas

Keturi dalykai, kurie reikalingi moteriai santykiuose

Moterys yra nusivylusios seksu. Nes jos nusivylusios savo išrinktaisiais kaip vyrais.

Klausimai, kurie yra itin svarbūs tavo ryšiui su mergina:

Ką ji galvoja apie tave?

Ar ji gerbia tave?

Šie dalykai paverčia moterį išradinga būtybe:

-Sugebėjimas nunešti moterį nuo kasdienybės

Vyras, kuris būtų aistringas darbuose, kuriuos jis dirba ir žinantis ką jis daro

-Leidžiantis jai užmiršti visą atsakomybę nuo to, kas atsitiks

-Leisti jam būti atsakingam už tai

-Atskleisti tai, ką ji laiko užslėpta viduje ir kas jai teiktų daug džiagsmo

Tik seksuališkai savim pasitikintis vyras gali padaryti moterį laimingą. Tik vyras, kuris tiki savimi ir turintis aistrą moterims gali tai padaryti.
Visi vyrai nuo gimimo yra seksualiai pasitikintys, tik bendravimo programavimas, aplinkinių nuomonės, standartai paverčia seksualiai pasitikintį vyrą į pasimetusį berniuką.

Atsikratyk ribojančio mastymo, visuomenės standartų, neigiamumo. Leisk sau būti natūralia būtybe. Tai yra dovana, kuri yra mums duota ir kurią turime išnaudoti tiek sau, tiek pasidalinti tai su kitais, žinoma, tinkamame kontekste.

Dažnai vyrai bendraudami su mergina, su kuria nesenai susipažino gėdijęsi/jaučiasi nepatogiai dėl savo minčių apie seksą su ja, tai persiduoda kūno kalbai/bendravimo energijai taip pat ir merginai, kuri mato ir reaguoja atitinkamai į netvirtą ar baikštų bendravimą. Visiškai natūralu vyrui žiūrėti į patrauklią moterį ir galvoti apie ją. Turi būti su atitinkamu požiūriu ir atitinkama motyvacija. Tinkama motyvacija:

Hmm… patraukli mergina?

Hmm.. kiek malonumų ji gali atlaikyti..?

Hmm.. kaip galingai ji reaguos į mane..?

Hmm.. jei ji žino, kas ją padaro laimingą, ji pabendraus su manim… o taip..

Matyk ką darai, jausk ką darai, žinok ką darai, tada viskas tau taps aišku: Jei darau taip, ji reaguoja taip, jei darau tą ji daro tą, taip statai žinias savyje.

Kai kurie vyrai žiūrėdami į moterį sako: mmm.. ji galėtu pažadinti tikrą vyrą manyje, mmm.. aš galėčiau pažadinti tikrą moterį joje, mmm.. ji darys dalykus, kuriuos ji visada norėjo daryti…

Ir yra tokie vyrai, kurie žiūrėdami į moterį mato tik mėsos gabalą: jei tik galėčiau būti su ja… Manau tokie vyrai nori būti su ja tik dėl pripažinimo iš kitų. Viskas ką jie daro, tai susikoncentruoja į tai, kas paviršutiniška, įdeda visą savo energiją į moterį. Tuo pačiu metu masto taip, kad toks mastymas net atitolina juos nuo moters. Kai jie vis dėlto gauna pasimatymą, susitinka pora kartų ar netgi permiega su ja, ji pamato, kad jis reiklus lepšis vyro kailyje ir pabėga.

Nes kai toks vyras žiūri į moterį kaip į mėsos gabalą ir galvoja „ah, kad tik ji galėtu būti su manim“ , jis siekia pripažinimo, jis suteikia visas galias į moterį. Tai susitelkimas į jos sakymą „TAIP“ ir kai galų gale ji pasako taip, jis nežino ką daryti.

Vyras turi būti galingas, matyti savo galią, turėti atsakomybę sau pačiam, jis turi būti save realizavęs, pasitikintis savimi. Jis turi suprasti, kad JIS PATS YRA VISKAS, ko jam reikia ir su tokia pagalba iš savęs jis gali padėti moteriai pasijusti ypatingai. Tada nebėra įvertinimo siekimas, tada būna savęs dalinimasis, mėgavimasis būti žmogumi. Ir santykiai progresuoja natūraliai.

Manau yra keturi dalykai, kurie reikalingi moteriai santykiuose:

Ji turi jaustis įvertinta už tai, kad yra individuali asmenybė, ji turi jaustis ypatingai, ne kaip kiekviena moteris, taip pat ji turi jausti, kad vyras ją remia.

Moterį seksualiai atskleisti reikia šių savybių:

-Vyro, kurį ji gerbs

-Vyro, kuriam ji pasiduos

-Vyro, kuris praves ją per visus pojūčius

„Moteris turi būti dama svetainėje ir pasiutusi lovoje“ tai atrodo du nesuderinami dalykai, bet tik ne moterims. Kasdieniniame gyvenime ji nori būti gerbiama už tai, kad yra intelektuali, individuali asmenybė, ji nori būti palaikoma siekiant savo tikslų, ji nori būti normali visuomenėje gerbiama moteris, bet nepriimta kaip graži, seksuali mergina. Labai specifiniame kontekste, privačioje teritorijoje, su mylimu žmogumi ji nori būti paimta, kaip kalė, nes ji tokia ir yra, ji nori, klausyti komandų. Dabar, atsargiau, aš sakau, kad viskas turi būti padaryta labai specifiniame kontekste, specifiniais mainais. Vyras jau turi būti įrodęs, kad yra vertas to pasitikėjimo ir tai lyg koks nors seksualinis galios pasikeitimas specifiniame kontekste, dėl santykių sustiprinimo moteris nori atsiduoti savo vyrui ir daryti visus tuos dalykus, kurių ji gyvenime niekam nėra pasakojusi. Tai visiškai skirtinga nuo jos kasdieninio gyvenimo, kur ji nenori, kad kas nors jai aiškintu ką jai daryti.

Ji turi jausti gilų, emocionalumų bendravimą, kai kurios moterys tai vadina „emocionaliu intymumu“ ji ir turi tai jausti, gilų intymų bendravimą, tokį, kur ji dalinasi tik su juo.

Mūsų gyvenimo etape mes turėjome įvairių žmonių, pas kuriuos eidavome išsikalbėti slapčiausius, intymiausius dalykus, ar norėdami patarimo. Santykiuose moteris nori būti tuo žmogumi. Jei tu nori su kuom nors pasikalbėti labai asmeniškus, rimtus dalykus nepriklausomai ar nori patarimo ar ne, ji nori būti tas žmogus. Taip ji sužino intymius dalykus apie tave ir jaučia, kad tu ja pasitiki, taip ji jaučiasi tau artimesnė. Taipogi ji jausis patogiai išsikalbėdama savo paslaptis tau. Kai tik toks emocinis „kanalas“ atsiveria tarp jūsų dviejų ima lietis emocijos, kai ima lietis emocijos tai tampa labai stipru. Jie tampa daug atsakingesni vienas kitam visiškai kitame lygmenyje.

Ji turi jaustis kaip MOTERIS, ji turi jaustis graži, seksuali, moteriška, natūrali, ji turi mėgautis dalykais, kurie būdingi moteriai ir tai yra pasiekiama, kai ji turi santykius su jaudinančiu vyru.
Pažiūrėkime į viską iš mūsų pusės. Kaip vyrai, kodėl mes norime jaudinančių santykių? Kodėl mes norime, kad moteris būtu mums atsakinga? Kodėl mes norime, kad moteris darytu visus tuos gašlius dalykus su mumis? Nes tai mus verčia jaustis tikrais vyrais.

Kaip mes tai galime moterį priversti taip jaustis? Daugelis vyrų nežino, kad savaitės bėgyje moteris turi daugybę įsipareigojimų. Ji su savim nešiojasi rankinę, prikimštą visokių jai gyvybiškai reikalingų daiktų, ji turi / bando prižiūrėti savo gyvenimą, namus, bando gauti išsimokslinimą, visus šiuos dalykus. Bet šeštadienio naktį ji viso to nenori. Ji nori būti nunešta nuo viso šito kuo toliau, ji nenori turėti jokios atsakomybės, ji nenori ko nors planuoti. Ji nori būti paimta savo vyro ir mėgautis moters vaidmeniu iš moteriškosios pusės.

Vyrai ir moterys nori nugyvent gyvenimą prasmingai, bet yra dvi pusės: vyriškoji ir moteriškoji. Tomis ypatingomis akimirkomis ji nori būti moteriškojoje pusėje, mėgautis akimirkomis, ir gyventi pilnavertišką gyvenimą. Tai reiškia būti moteriška, seksualia ir gražia. Tai tas pats, kaip mums santykiuose. Su moterimi mes norime jaustis vyriški, jaustis vyriškai, galingai. Taigi moterims viskas taip pat, tik iš moteriškosios pusės. Taigi, kai ji yra su vyru, kuris jaučiasi vyriškas pats su savimi ir tai žino, jis sugebės pažadinti tikrąja moterį joje.

Jai reikia karšto, aistringo sekso. Ji turi būti sužavėta, išerzinta, išragauta ir patenkinta vėl ir vėl. Jai reikia išmėginti naujus dalykus naujai, įskaitant fantazijas ir tai ją padaro gyvą.

Tai yra galutinė labiausiai jaudinanti bendravimo išraiška. Moterys bendrai paėmus yra seksualios nuolankios būtybės, todėl viskas gula mums ant pečių, mes turime ją atskleisti. Vyrai nė nenutuokia, kokia seksuali moteris gali būti. Ji to nepasakys, ji to nepripažins, bet ji tokia yra. Ir galimybė jai tai išreikšti, galimybė tai treniruoti, galimybė tai pajausti, galimybė išbandyti visą, kas yra įmanoma yra ypatingai svarbu. Klasikinė moterų bėda, kodėl jos negali viso to pajausti yra – gerą vyrą sunku rasti. Ji nepasakys vyrui ko ji nori, ji nepasakys ko jai reikia, bet kartais ji gali tai leisti padaryti vyrui, kurio ji nepažįsta. Bet jai reikia: vyro, kuris galėtų pravesti ją per visus šiuos dalykus ir tai jas labai erzina.

Pagal David Shade

www.TheGame.lt

Categories
Laimė Straipsniai

Viskas apie „streso valdymą“ I

Minčių srautai
Tik atsikėlus ryte, prisimenam įvykius, užsiveda minčių mašina.. garsai, vaizdai, pojūčiai pradeda dreifuoti mūsų galvoje. Tuo tarpu mes galvojame, kad tai turim ir valdom. Deja, taip tikrai nėra. Netikite manimi? Pabandykite 10 minučių išbūti be minčių, vaizdų, jausmų viduje – visiškoje tuštumoje. Žmonės neturi minčių ir emocijų, o emocijos su mintimis turi žmones. Mintys ir emocijos yra tai, kas žmonėms „nutinka“. Pvz. žmogui pasako ar padaro ką nors nemalonaus… Neigiamos emocijos kimba į darbą ir jis nieko negali padaryti – priverstas blogai jaustis. Emocijos stumdo žmones kaip papuola.

Iš pasąmonės į sąmonę
Mums atrodo, kad tai, kas buvo praeityje, yra nereikšminga ir nesvarbu, bet tai reiškia ir reiškia daug emociškai. Kai dabar Jūs sėdite ir skaitote, Jūs negalvojate apie tai, ką valgėte vakar vakarienei. Tai paminėjus, Jūs tuoj pat „gavote“ atsakymą, ką valgėte. Jeigu sakau „nemaloniausias gyvenimo įvykis“, Jūs tuoj pat prisimenate įvykį ir emocijas kartu su juo. Visi Jūsų nemalonūs ir malonūs gyvenimo įvykiai yra Jūsų pasąmonėje ir yra aktyvūs tiek pat, kiek ir buvo tą momentą, kai tai nutiko, bet mes to nesijaučiame taip stipriai, nes mes tai nuslopiname. Tai, ką mes jaučiame dabar, yra mūsų sąmonėje, o kas dreifuoja fone – pasąmonėje. Tokiu būdu, žmogus, kuriam yra per 30, išlieka šešerių metų vaiko emocijų lygio, nes jis vis dar pagal jas elgiasi, nors šiaip jis .. suaugęs žmogus.

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt

Categories
Motyvacija Straipsniai

Jūs esate stalas!

Jūs esate stalas! Na ar supykote? Tikriausiai ne. Kodėl? Jums tai nieko nereiškia. Jeigu natą pradėčiau nuo „Jūs esate idiotai!”, kaip tada reaguotumėte? Gal į idiotą, asilą, kvailį, durnių, debilą… ar dar kokius sureaguotumėte? Jeigu taip, tai toks tikriausiai tokie ir esate! Kaip Jums tai patinka? 🙂

Esmė, ką noriu parodyti ir parašyti tuo, kad mes nereaguojame į kažkokį „Jūs esate stalas“, todėl, kad tai nėra susiję su mūsų vidumi. Ne tos asociacijos. Iš esmės tai nieko nereiškia. Tie pikti žodžiai reiškia tik garsus, o jie nekalti, kad staiga iškelia Jūsų emocijas viduje. Nustokite sau pripaišyti šiuos purvus. Jūs juk ne stalas?

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt