Categories
Motyvacija Saviugda

Kliūtys siekiant tikslų

Žmogus, siekiantis tikslų, susiduria su keliomis kliūtimis: Nežinojimu, kaip siekti tikslų, Racionalizavimu, Pateisinimu, Negatyviomis emocijomis. Apie emocijas parašysiu šiek tiek plačiau.

Nežinai kaip siekti tikslų– gali būti taip, jog tavo aplinkoje niekas apie tikslus net nėra girdėjęs, tad nieko keista, kad trūksta žinių kaip jų siekti. Vaistas: ką darau, jei sugenda šaldytuvas- einu pas žmogu kuris juos taiso. Ką darau jei nemoku siekti tikslų- einu pas žmogų, kuris jau yra tai padaręs, t.y. pasiekęs savo tikslų. Galima nebūtinai eiti pas žmones, galima tą pačią patirtį rasti knygose, mokymuose ir t.t. Tačiau mokymasis iš žmogaus yra vienas efektyviausių ir greičiausiai duodančių rezultatus.

Racionalizavimas– susiduri su problema ar situacija, kurią reikia išspręsti. Tačiau vietoj sprendimo atsiranda racionalaus paaiškinimo ieškojimas. PVZ “aš vėluoju, nes mieste kamščiai.” “negalėjau padaryti namų darbų, nes namie neradau tušinuko” ir t.t. Vaistas: atsakomybė. Aš esu atsakingas, todėl turiu galimybę situaciją pakeisti. Jei vaidinu auką, per kurią sunkvežimis važiuoja, tada nieko padaryti negaliu. Tačiau verta atsiminti- Tu visada esi atsakingas, Tu visada gali ką nors padaryti, kad išspręstum problemą.

Negatyvios emocijos. Žmogus visų pirmiausia yra emocionali būtybė. Galvok kaip tik nori, tačiau ekstremaliose situacijose, emocijos nugali racianalų protą. Tada ir išaiškėja, kas ko yra vertas. Neveltui sakoma, kad norint patikrinti partnerį reikia su juo eiti “obuolių vogt”.

Ekstremalias situacijas patiriame kasdien.
Nors jų negalima pavadinti ypatingai ekstremaliomis, tačiau jos visgi priverčia judėti, išeiti už savo komoforto zonos, pasipriešinti tinginystei ir baimei. Tokias situacijas labai dažnai patiria savo tikslų siekiantis žmogus. Vat čia vėlgi išaisškėja, kas ko yra vertas. Ar žmogus tikrai vertas savo tikslų, parodo jo reakcija į pasitaikusias situacijas. Kaip jau minėjau, žmogus- emocionali būtybė, tad susidūręs su nepalankiomis situacijomis, jis jaučia blogas emocijas, kurios ir trukdo siekti tikslų.

Kokios yra tos negatyvios emocijos: pyktis, baimė, pavydas, kaltė, gėda, kaltinimai, savigrauža.

Taip pat negaytyvias emocijas palaiko Pateisinimas ir Racionalizavimas, Per didelis jautrumas. Pateisindamas negatyvią emociją, randu priežąstį jai būti- “Aš turiu teisę pyktį, nes jis tikras ožys, idiotias…” “Aš turiu teisę bijoti, nes ši situacija yra tikrai bauginanti”. Per didelis jautrumas- pernelyg jautriai reaguoju į aplinkos pasisakymus mano atžvilgiu, ypač jei tie pasisakymai neigiami. Tada iškart pradedu pykti ar gėdytis, kaltinti kitus arba save. Pradinis pagrindas negatyvioms emocijos- Kaltė, arba kaltinimai.

Vaistas: Atsakomybė. Kai tik nustoji kaltinti kitus arba save, dėl problemų, dingsta ir negatyvios emocijos. Tai keičia visą požiūrį iš esmės. Lazda turi du galus. Jei prisiimi atsakomybę, įgauni galimybę keisti situaciją. Jeigu esi atsakingas už Tave užgriuvusias bėdas… Valio! Vadinasi turi ir jėgų tas bėdas spręsti.

Kai tik priimi visą atsakomybę už savo gyvenimą, sulaužai visus barjerus vedančius į sėkmę. Tau nebelieka jokių kliučių, nebent tik tos kurias susikursi. O tos, kurios pasitaikys tavo kelyje- tai tik laikini nesklandumai- Tu juk turi galimybę tuos nesklandumus pašalinti. Kai tik prisiimi visą atsakomybę, kardinaliai nukreipi savo dėmėsį nuo bėdų link galimybių, tas bėdas tvarkyti. Taip krypsta ir pastangos, nuo bandymų kažką apkaltinti link bandymų judėti pirmyn.

Tu esi atsakingas, Ką ketini daryti?

www.radausave.lt

Categories
Motyvacija

Atkarpos

Atsigręžkite. Jūsų niekas su peiliu nesiveja? Jei ne, tai kodėl mes kartais taip skubam ir lekiam viską daryti ir nespėjam gyventi?

Žmonių pasąmoningas moto yra „daugiau… dar… greičiau…“. Tada gyvenimas virsta į atkarpas. Palyginkite savo mintis su tuo, ką aš rašau:

• Dabar išeiginės, o aš jau laukiu darbo dienos (arba atvirkščiai)
• Valgydami pagrindinį patiekalą jau galvojate apie desertą
• Šis mėnuo laisvesnis, kitas bus sunkus (jo nuolatos jau laukiu)
• Po X savaičių pradžia (pabaiga) kažko, ir tada viskas bus aišku…
• Kelionė vyks tada, o po jos mintyse nieko nėra
• Dabar rytas, o jau galvoju, ką valgysiu popiet
• Ir pan.

Jeigu tokios mintys nuolatos supa Jūsų ramų protą, Jūs turite su tuo kažką daryti. Imkite tai spręsti.
Kai kitą kartą kelias minutes „pramiegosite žadintuvą“ ir, tai supratę, per miegus stipriai krūptelėsite, šoksite iš lovos… Tiesiog imkite ir atsipalaiduokite. Jūsų niekas nenužudys. Emocijos sako priešingai, bet tai – netiesa. Jūs su savo kūnu negalite pralenkti savo proto greičio. Pasiskubinkite, bet nepameskite savo savijautos. Tokį rytą besimaudydami kelis kartus pametame muilą ir, tik išėję iš vonios, jau būname suprakaitavę. Nurimkite ir ramiai išsimaudykite, nors ir šiek tiek didesniu tempu, bet pajuskite kaip vanduo teka per Jūsų kūną, kaip malonu tai daryti, koks vandens garsas… Imkite mėgautis.

Vieną dieną per savaitę paskelbkite ramaus būdo diena. Elkitės ramiai. Kai pajusite, kad eidami nuo automobilio iki parduotuvės mintyse lekiate, tiesiog ištarkite sau „atsipalaiduok“ ir pajuskite, kaip imate atsipalaiduoti. Niekur neskubėkite. Būkite momente. Jauskite savo kūną, kai galite, pajuskite, koks pojūtis yra dėti pėdą ant žemės, kaip rūbai liečia Jūsų kūną. Kai valgote, negalvokite, ką valgysite paskiau, pasimėgaukite skoniu. Jūs galite lėkti mintyse, bet Jūsų veiksmai tada nekoordinuoti, reakcijos prastos, išgąstis didelis. Gyvenkite ištisu momentu, o ne atkarpomis – nuo atrakcijos iki nemalonumų ir pan.

Liudas Vasiliauskas
www.Laimingi.lt

Categories
Laimė Saviugda Sėkmės psichologija

Skvarbus žvilgsnis į baimės šerdį


Baimė. Ši emocija yra tokia stipri, kad neišvengiamai daro didžiulį poveikį mūsų gyvenimui. Kiekvienas su ja susiduriame kasdien, o ką apie ją žinome? Dažniausiai nieko konkretaus. Taip jau yra, labiausia bijome tų dalykų, kurių nesame pažinę, neišskiriant ir pačios baimės savaime. Taip susigyvename su savo baimėmis, kad jų pradedame nepastebėti (nereiškia jog neriboja), neigti, iškreipti tai, ką jaučiame, matome. Baimės prigimtinė pareiga yra mus apsaugoti nuo pavojų, nelaimių. Baimė – tai mūsų asmens sargybinis, kuris visada su mumis, 24 valandas per parą. Žinoma, šaunu turėti tokį ištikimą ir patikimą asmens sargybinį, bet baimė turi „bjaurią“ ydą – jei ji nėra sąmoningai nuolatos prižiūrima, žabojama, tai plečiasi iki begalybės, kol tampame visiškai jos apsėsti, o tai veda į absoliutų paklusnumą jai.

Tai yra priežastis kodėl žmonėse tiek daug baimių ir kompleksų. Žmonės tiesiog nesitvarko su savo baimėmis. Dažnu atveju jų nepastebi ir nenori pastebėti, taip save stumia į sau pavojingą padėtį. Džiugi žinia yra tokia, kad šį nežinojimą ir apsileidimą galima išspręsti. Pradėsime nuo to, kad išsiaiškinsime kas slypi už visų baimių. Taigi, kas slepiasi už visų baimių? Kokią yra visų baimių šaknis? Baimės šaknis sako, kad nesusitvarkysime su tuo, kas mums atsitiks gyvenime. Galbūt tikėjaisi ko kito, bet tai yra, kas yra. Gana lengva yra įrodyti jog ši baimė neturi savyje tvirto prado. Pagalvokime, su kuriomis situacijomis gyvenime nesusitvarkėme? Taip, žinau, turėjo būti velniškai sunkių momentų! Galbūt jautėmės visišku pralaimėtoju, sugniuždytu ir nelaimėliu, bet išgyvenome. Turiu džiugią žinią, iki šio momento susitvarkėme su visomis savo gyvenimo situacijomis. Viską įveikėme ir dabar esame čia, kur esame. Alsuoji, reiškia gyveni, vien ši fiziologinė funkcija sako, kad esi laimėtojas, kuris susitvarko. Iš to galime daryti išvadą, kad net baimės šaknis tėra nepagrįsta iliuzija, o ką jau kalbėti apie kitas baimes kilusias iš jos.

Atėjo metas nuspręsti ar ir toliau nekreipsime dėmesio į savo baimes, apsimesime esą silpni ir nepajėgūs su jomis susitvarkyti, ar vis dėl to imsimės konkrečių veiksmų, kad pažabotume savo baimes. Taigi, nuo šiol, kai santykiai strigs ir nežinosime ką daryti, ką sau sakysime? Aš susidorosiu. Kai finansiniai nepritekliai pradės kamuoti? Aš susidorosiu. Kai jausimės vienišais, paliktais ir pralaimėjusiais? Aš susidorosiu! Nuolat tai sau kartokime tol, kol tai taps „krauju tekančiu mūsų venose“. Perprogramuokime save pozityviais, stiprinančiais teiginiais ir tuo pačiu auginkime pasitikėjimą savimi. Anksčiau ar vėliau, pasitikėjimas savimi taps toks aukštas jog sau sakysime – kad ir kas nutiks, aš susidorosiu. Be pasitikėjimo savimi sunku išdrįsti pažvelgti į savo baimes, o tuo labiau per jas perlipti.

Dabar įgysime šiek tiek daugiau žinių apie baimes. Pagal Susan’ą (žiūr. „Šaltiniai“) yra penki nepajudinami postulatai apibrėžiantys kiekvieną baimę. Penkios aksiomos, kurių žinojimas yra kritiškas norint geriau suprasti baimės emociją. Štai jos:

1. Kol augsi (tobulėsi) baimė niekada nepasitrauks. Iš pirmo įspūdžio, tai gali nuliūdinti, kad baimė galutinai niekada mūsų nepaliks. Iš kitos pusės mums daugiau nebereikia jaudintis dėl to, kad baimės krisleliai vis dar su mumis. Mums nebereikia kovoti ir bereikalingai eikvoti energiją. Tegul nerimas palieka, o ramybė aplanko.

2. Vienintelis būdas atsikratyti baimės – padaryti tai, ko bijome. Tai intuityvu! Galime ieškoti begalės aplinkkelių ir pasiteisinimų, bet tiesiausias ir trumpiausias kelias eiti ir padaryti!

3. Vienintelis būdas pasijusti geriau – eiti ir padaryti tai! Palengvėjimas ir pasitenkinimas garantuoti.

4. Kiekvienas bijome sau nepažįstamoje situacijose. Nėra žmonių be baimės. Nebent psichiatrinėje ligoninėje galima tokių atrasti, bet jie dėl to ten ir yra. Visi gyvename baimėse. Tai mus vienija, tegul šis suvokimas padeda lengviau eiti per baimes. Piktai nesijuokime iš kitų žmonių baimių, padėkime jiems perlipti per jų pačių baimes. Laimėsite abu, tu – žmogaus pagarbą, o žmogus – palengvėjimą.

5. Baimės įveikimas mažiau gąsdina, nei baimė jog esame bejėgiai tai padaryti. Prisimenate tą būseną, kai jautėtės bejėgis, išsunktas ir lygtais kažkieno nuskriaustas? Ši būsena siurbia mūsų energiją, o baimės įveikimas ją sugrąžina. Jei pritrūkome jėgų, sustokime, apsižvalgykime ir suvokime su kuria baime nesitvarkome.

Išdrįskime pažvelgti į savo baimes atviromis akimis, jos neturi savyje galios, jos negali mūsų sulaikyti. Tik mes ir dar kartą mes nusprendžiame, kad jos stipresnės už mus. Nekurkime dar daugiau iliuzijų ir taip pilname iliuzijų pasaulyje. Įveikėme jau per daug baimių, kad iškilus naujai vėl pasiduotume ar pagal ją spręstume apie savo galimybių ribas. Išdrįskime!

Šaltiniai:
Susan Jeffers, Ph.D. „Feel the Fear and Do It Anyway“
Pateikė: Saulius Šunauskas www.gyventi.lt

Categories
Moterys ir seksualumas Straipsniai

Moters emocijos


Mes vyrai, mąstome logiškai, o tuo tarpu moterys – emociškai. Turbūt tu nesi didelis meilės filmų ir muilo operų gerbėjas. Nemėgsti šnekėti apie jausmus, emocijas, tačiau tai yra raktas į sėkmę bendraujant su moterimi. Moterys yra emociškos būtybės. Jos sprendimus gyvenime priima pasikliaudamos emocijomis, jų nuotaikų kaita yra stebinanti. Norint kad moteris jumis susidomėtų, tiesiog būtina sukelti jai emocijas. Kuo greičiau ir kuo didesnes emocijas sukelsi, tuo geriau. Netgi pyktis, neapykanta taip pat yra emocijos. Nepastebėjote kad merginas traukia pavojingi vaikinai, kurie moterų nevertina taip kaip tu, tačiau visada jų turi aplinkui ir nukabina jas nuo savęs. Jie sukelia baimės, nuotykių emocijas, kuriomis užkariauja merginų širdis. Aš nesiūlau tapti tokiais. Būkite savimi.

Keli pagrindiniai ginklai, kurie patraukia moteris:

Erzinimas. Moterys keistos būtybės. Jos dievina kai jas erzina ir sakydamos baik, užtenka, jos iš tiesų nenori kad sustotum. Pasinaudok tuo, niekada nepraleisk progos, tačiau žinok ribas, nepersistenk, nes NE ne visada reiškia TAIP.

Humoras. Moterys, kaip ir visi žmonės, mėgsta juoktis, dievina linksmus, nuotaikingus vyrus. Linksmas žmogus mėgaujasi gyvenimu, yra pakankamai atsipalaidavęs surasti šmaikštumą visur. Tačiau yra daug žmonių, kurie yra per daug rimti, vengia juokauti, nes bijo pasirodyti nesuprasti, per daug rimtai žiūri į pasaulį. Jokia, save gerbianti mergina nesvajoja apie tokį vyrą. Ji svajoja apie vakarėlių sielą, vyrą, kuris yra visų dėmesio centre.

Prieštaravimas. Nepriklausomas, pasitikintis alfa vyras nebijo prieštarauti kitiems, ypač merginoms. Kai tavo nuomonė išsiskiria su moters nuomone, nebijok tai pasakyti ir laikykis jos. Nebijok ginčytis, taip tu tik sukelsi jai emocijas, kad ir neigimas, bet tai emocijos ir ji apie tave nenustos galvoti visą likusią dieną.