Categories
Pinigų dėsniai

Kaip 5 litus paversti 10 000 ?

Pastaruoju metu, daug  galvoju apie pinigus, kaip padaryti kad jų daugėtu, o ne mažėtu? Ar tikrai žinau kur visi pinigai išeina? Mano manymu, pinigų valdymas yra viena iš gyvenimo sričių, kuri gali sukurti puikų gerbūvį arba tave įkalinti skurde ir nepritekliuje. Kadangi vyras yra šeimos arba būsimos šeimos galva, nuo jo sugebėjimo valdyti pinigus, šeima gali klestėti arba skursti.

Į finansų valdymą įeina išlaidų fiksavimas ir be abejo taupymas. Kiek tu galėtum atsidėti kas dieną, kad nejaustum diskomforto? Arba kokius savo kasdienius įpročius galėtum pakeisti, kad tavo finansinė nepriklausomybė stiprėtų?

Kiek sugebėtum į dieną atsidėti, kad nejaustum diskomforto?

Ar 5 Lt į dieną tau yra daug? Ar 9 Lt į dieną yra daug? Dauguma iš mūsų, nefiksuodami savo išlaidų, net nepastebime, kaip kas dieną išleidžiame po 5-10 Lt, nevertingiems dalykams. Vieni juos išleidžia šokoladams ir įvairiems skanėstams, kuriuos paskui bando numesti sportuodami sporto klube už 150 Lt / mėn. arba samdydamiesi dietologą už 1500 Lt.

Kiti galbūt perka cigaretes, alkoholį, o gal vieną kitą hamburgerį per dieną. Sąmoningas pinigų valdymas suteikia jėgos, kontrolės ir užtikrintumo jausmą.

Jei žinotum, kad atsisakęs mažo kenksmingo malonumo, po kurio laiko, galėsi mėgautis dideliu nuotykių, ar sugebėtum pakeisti savo įsišaknijusius įpročius? 

Paskaičiuokim  (įvedus eurą skaičiai skirtusi):

Jei gali sau leisti 5 Lt į dieną = 150 LT / mėn.
x 12 mėn. = 1800 (Kelionė pilnai išeina ar ne?)

Jei gali sau leisti 10 Lt į dieną = 300 LT / mėn.
x 12 mėn. = 3600 (kelionė tau ir tavo draugei)

O jeigu sugebėtum tuos pinigus investuoti ir gauti iš jų palūkanas, tarkim 2% / per metus? 
Atsidedi kas dieną po 5 LT, per metus sukaupi 1800 LT ir investuoji su 2% metine grąža = 1836.
Prieaugis atrodo apgailėtinas jeigu esame trumparegiai.

Po 5 metų atsidedant vos 5 Lt (2 eurus) per dieną, su 2% metinėmis palūkanomis, mes sukauptume: 9554 Lt (nebloga jau sumelė gaunasi, nuo 5 Lt) 
Po 10 metų = 22341 Lt.

Atsidedant 10 Lt per dieną, po 5 metų su 2% palūkanomis turėtume: 19190 Lt
Po 10 metų sukauptume virš 40 000 Lt

Aš norėjau, kiekvienam parodyti, kad maži  kasdieniai pokyčiai, galbūt antro hamburgerio arba antro alaus bokalo atsisakymas, tau gali atnešti ilgalaikėje perspektyvoje finansinę naudą, saugumą arba kelionę aplink pasaulį.

Šį savo straipsnį užbaigsiu Bill Gates citata:

„Mes visuomet pervertiname pokyčius, įvyksiančius per sekančius keletą metų ir neįvertiname pokyčių, įvyksiančių per sekančius dešimt metų.“

Jeigu tu gali sau  leisti, kas dieną atsidėti 5, 10, o gal ir 20 litų ir nori gauti pačią geriausią finansinę informaciją kur ir kaip taupyti pinigus, užpildyk žemiau esančią formą.

 

Užpildyk formą:

 

[raw][iphorm id=“9″ name=“Finansai“][/raw]

 

Categories
Pinigų dėsniai

20 Asmeninių finansų ir turto principų

1. Jeigu tau neužtenka pinigų – ieškok papildomų uždarbio būdų.

2. Pinigus uždirbti labai lengva – sunkiau juos išsaugoti ir dvigubinti.

3. Mažai uždirbantys žmonės, dažniausiai tiek uždirba tik todėl, kad nevertina savo darbo.

4. Milijonieriumi tapti gali absoliučiai kiekvienas.

5. Pirmiausiai rūpinkitės ir pirkite aktyvus, o tik paskui pasyvus.

6. Pirk „brangius žaisliukus“ tik už laisvus pinigus.

7. NIEKADA neimk kreditų.

8. Atsikratyk kreditinių kortelių.

9. Klausyk turtingų ir sėkmingų žmonių patarimų.

10. Visas smulkias išlaidas sumokėk iš karto.

11. Visi turtingi žmonės, turi pasyvių pajamų iš investicijų, biuro/ų ar buto/ų nuomų, dividendų ir kita.

12. Neinvestuok į vieną veiklą/sritį/verslą visų turimų pinigų..

13. Iš pradžių, sutvarkyk savo asmeninį gyvenimą. Nesutvarkytas asmeninis ir šeimyninis gyvenimas, dažnai sukelia kapitalo trūkumą.

14. Jeigu davei pinigų į skolą – užmiršk apie juos.

15. Nepirk „staigių pirkinių“ – tai labai didelė klaida, pamačiau – patiko – nusipirkau – pasigailėjau.

16. Tavo turtų lygis, atitinka tavo asmenybę ir jos svarbą.

17. Dažnai turtingu tampi tada, kai padedi tapti turtingu kitam.

18. Užsiimk labdara.

19. NIEKADA nesigirk savo turtu ir pajamomis.

20. NUOLAT galvok apie naujus pajamų šaltinius.

Šaltinis: Revoliucija.com

Categories
Pinigų dėsniai

Kur dingo jūsų pinigai?

Jau rašiau „Kaip taupyti pinigus“. Kaip ir bet kurioje gyvenimo srityje, norint ko nors pasiekti, pirmiausia teks sužinoti, kur esame. Todėl šįkart apie įrankį www.kurdingopinigai.lt, kurį man rekomendavo komentatorius slapyvardžiu tinginius. Ačiū tau

Langas kurį dažniausiai matysite:

Jame pateikiama svarbiausia informacija. Kam daugiausia išleidote (šiuo atveju Automobilis), kiek per laikotarpį gavote, išleidote, koks balansas. Žinoma, ir visų išlaidų bei pajamų detalus sąrašas bei galimybė įterpti naują informaciją.

Galima sudaryti biudžetą, t.y., priskirti, kiek kiekvienai kategorijai ketinate išleisti. Kaip matote, net 3 vietose yra viršyta. 2 kartus prie maisto, kartą ant transporto. Naudos iš to mažai, išskyrus tai, kad žmogus pradeda suvokti, kiek jam paprastai reikia vienai ar kitai išlaidų grupei.

Taip pat galima pamatyti išlaidų ir pajamų kalendorių, kuriame viskas sugrupuota savaitėmis:

Taip pat yra galimybė peržiūrėti duomenis įvairiais pjūviais:

Iš tokios diagramos iškart matosi, kam daugiausia išleidžiama pinigų. Palyginimui pateikiu sekančio mėnesio statistiką:

Duomenys nemeluoja, vos nusipirkau automobilį, šis iškart tapo pagrindine išlaidų rūšimi.  Kadangi prieš tai turėjau Alfa Rome 156, tai šįkart buvau protingesnis ir pirkau įprastą lietuviui modelį Volkswagen Passat.

Kodėl jis geriau už excelį?

  • Patogesnis įvedimas;
  • Įvairi statistika;
  • Galima pasiekti iš bet kurio kompiuterio;
  • Pajamų ir išlaidų kalendorius;
  • Patogus ir krintantis į akis išlaidų, pajamų ir balanso atvaizdavimas;
  • Papildomos galimybės, kurių nenaudoju ir čia nepaminėjau, pvz., pirkinių sąrašas pasiekiamas tiek internetu, tiek telefonu.

Keletas patarimų

Šia programa naudojuosi jau nuo rugpjūčio 1 dienos. Labai greitai galiu sužinoti vidutines išlaidas bet kuriam laikotarpiui. Tarkim visam: 4899.46 / 6 = 816.58 litų.

Iš pradžių stengdavausi išlaidas ir kategorijas vesti labai tiksliai. Bet vėliau nusprendžiau, kad tai bergždžias darbas. Keli ar keliasdešimt litų atsidūrę kitoj kategorijoj bendro vaizdo neiškreips, o vedimo laiko susitaupys.

Lygiai taip pat, visiškai nesvarbu, kurią dieną išleidote pinigus. Užtenka mėnesio tikslumo. Pačiame pirmame paveiksliuke galite matyti vieną įrašą pavadinimu „Iš daug čekių“, tai reiškia, kad į vieną vietą sudėjau kelių dienų čekių duomenis.

Povilas Panavas

povilas.panavas.lt/blogas/

Categories
Galia ir pinigai Pinigų dėsniai

Kuo efektyviau valdysite finansus, tuo daugiau turėsite galimybių pritraukti pinigus iš finansų nevaldančių žmonių


Taigi iš ankstesnio mano strapsnio jau turėjote suprasti, kad pas tuos kurie efektyviai valdo savo finansus atėmus išlaidas iš pajamų lieka likutis pinigų kiekvieną mėnesį. Kaip tą likutį panaudojate, tokia jūsų finansinė padėtis yra šiai dienai. Todėl reikia jį efektyviai panaudoti. Juos galite panaudoti įvairiai, tiek skolindami už palūkanas, tiek dėdami indėlius, tiek spekuliuodami įvairiais daiktais, tiek pirkdami akcijas, obligacijas, tiek kurdami verslą. O dabar apie tai detaliau:

  • Taigi atsiranda galimybė paskolinti pinigų tiems, kurie nevaldo savo finansų ir gauti palūkanų.
  • Pataupę ilgiau galite pigiai nupirkti kokį nors daiktą ir parduoti jį brangiau tiems, kurie nevaldo savo finansų ( tai gali būti mobiles telefonas, kompiuteris, automobilis ar dark as, priklauso nuo tiek kiek pinigų galite investuoti). Krizės metu šis atvejis mažiau tikėtinas.
  • Taip pat galite pasidėti indėlį į banką ir gauti palūkanų. Jokios rizikios ir grąža garantuota.
  • Toliau sutaupę kelis tūkstančius litų galite investuoti ir spekuliuoti vertybiniais popieriais ir taip gauti papildomų pajamų. Efektyviausią pirkti juos tada, kada krizė pasiekus dugną, o parduoti tada kai vyksta ekonomikos pakilimas, galima grąža neribota. Galiu pateikti pavyzdžių iš Baltijos vertybinių popierių biržos: Jei 2009.12.28 būtumėte nupirkę Agrowill group akcijų po 0.3 Lt už 4000Lt (13333 vnt) ir jas pardavę 2010.08.18 po 1.3Lt būtumėte uždirbę 13333Lt. pagalvokite kas būtų jei būtumėte pirkę už didesnę sumą. Bet kad įvykdyti tokį sandėrį reikia turėti valios neparduoti įsigytų vertybinių popierių anksčiau laiko, kol nesusikaupė tiek, kiek  suplanavote uždirbti pinigų. Prekybos biržoje esmė, kad visada atsiranda naujų prekiautojų, kiekvieno jų charakteris ir turimos žinios skiriasi. Kuo stipresnią valią turite, didesnius tikslus išsikeliate, žinoti esminę taisyklę pirkti tada, kai krizė pasiekia dugną, tuo uždirbsite daugiau. Galite užsiimti ir spekuliacijomis, ten atlygiai mažesni, bet didesnių pastangų galima užsidirbti šimtą litų. Bet spekuliacijomis užsiima žmonės, kurių nervai silpni ir pradedantys, pamato šimtą litų pelno ir griebia jį, nes bijo, kad išnyks. Dar galima investuoti į stabiliai dirbančios įmonės akcijas, kuri kiekvienais metais savo akcininkams moka dividendus, jie būna didesni nei banko palūkanos.
  • Galite investuoti į obligacijas ir taip pat gauti fiksuotą grąžą, plius jei kils akcijos kaina papildomą grąžą.
  • Galite kurti savo verslą ir prekiauti mėgiamais dalykais. Vartotojai jūsų prekes ar paslaugas pirks (aišku tuo atveju jei jos bus kokybiškos ir už rinkai priimtiną kainą), o jūs jomis aprūpinsite.

Arnoldas Kubiliūnas

Categories
Galia ir pinigai Pinigų dėsniai

Efektyvus finansų valdymas

Efektyvus finansų valdymas

Deja, dabartinių žmonių suvokimas apie finansus yra menkas. Asmeninių finansų balansas parodo ne tik susidariusią jūsų finansinę padėtį, bet ir kaip efektyviai sugebate ją valdyti. Pateiksiu keletą mėnesinių pajamų-išlaidų ataskaitų pavyzdžių, kad būtų galima aiškiau suvokti probleminę situaciją bei kaip ją koreguoti. Pagal pavyzdžius galėsite susidaryti savo mėnesinę ataskaitą, sužinosite koks jūsų balansas: teigiamas ar neigiamas.

Pareigos: Apsaugos darbuotojas

Laisvo laiko darbui: 0 valandos per dieną

Pajamos

Suma

Išlaidos

Suma

Atlyginimas (atskaičius mokesčius)

1400

Ilgalaikės paskolos už NT padengimas arba NT nuoma

1100

Banko palūkanos

0

Papildomo banko kredito 13% 135

Vartojamojo banko kredito 14%

55

Dividendai iš vertybinių popierių

0

Papildomo NT išlaikymas

0

Automobilio lizingas

400

Pajamos iš NT nuomos

0

Skola draugui (palūkanos)

100

Pirmos kreditinės kortelės palūkanos

50

Dividendai iš nuosavo verslo

0

Antros kreditinės kortelės palūkanos

70

Papildomas darbas

Suminis įsiskolinimas bankui:

1910

Ugniagesys

1000

Pramogos (Laisvalaikis ir poilsis)

200

Kitos pajamos

0

Išlaidos maistui

300

Kitos išlaidos

50

Išlaidos vaikams (vaikų kiekis x 150)

150

Išlaidos transportui

400

Viso pasyvių pajamų:

0

Viso pajamų:

2400

Viso išlaidų:

2910

Likutis (pajamos – išlaidos) = -510 Lt

Su tokia problema susiduria daugelis žmonių, nesvarbu ar tai pardavėjas-konsultantas, ar apsaugos darbuotojas, ar komercijos direktorius, skiriasi tik pajamų ir išlaidų sumos. Ir vien dėl to, kad neskaičiuoja savo gaunamų pajamų ir išlaidų, viską nori turėti iš karto, neatsižvelgiant ar tai leidžia jų galimybės. Atrodo neįtikėtina? Pabandykite sudaryti savo pajamų/išlaidų ataskaitą.

Kaip reikėtų gyventi gaunant tik aktyvias pajamas?

Sudarysiu tris pavyzdines ataskaitas. Pirma atspindi tai, nuo ko reikėtų pradėti norint efektyviai valdyti savo asmeninius finansus, vidurinioji kaip keičiasi rezultatai ir paskutinė – kokie rezultatai laukia jūsų jau įvaldžius savo finansus.

Pareigos: Apsaugos darbuotojas

Laisvo laiko darbui: 2 valandos per dieną

Pajamos

Suma

Išlaidos

Suma

Atlyginimas (atskaičius mokesčius)

1400

Ilgalaikės paskolos už NT padengimas arba NT nuoma

300

Banko palūkanos

0

Papildomo banko kredito 13%

0

Vartojamojo banko kredito 14%

0

Dividendai iš vertybinių popierių

0

Papildomo NT išlaikymas

0

Automobilio lizingas

0

Pajamos iš NT nuomos

0

Skola draugui (palūkanos)

0

Pirmos kreditinės kortelės palūkanos

0

Dividendai iš nuosavo verslo

0

Antros kreditinės kortelės palūkanos

0

Papildomas darbas

Suminis įsiskolinimas bankui:

300

Pramogos (Laisvalaikis ir poilsis)

200

Kitos pajamos

0

Išlaidos maistui

300

Kitos išlaidos

50

Išlaidos vaikams (vaikų kiekis x 150)

150

Išlaidos transportui

100

Viso pasyvių pajamų:

0

Viso pajamų:

1400

Viso išlaidų:

1100

Likutis (pajamos – išlaidos) = 300 Lt

Pagal šią ataskaitą liko 300 Lt, galėtų likti ir daugiau – pvz., jei neturite vaikų, galima šiek sumažinti išlaidas pramogoms. Likutį taip pat būtina panaudoti efektyviai. Sekant pavyzdį, per metus aš sutaupau mažiausiai 3600 Lt, reiškia po trijų metų kaupdamas juos kaupiamajame indėlyje ir gaudamas 5% palūkanas sutaupysiu = 3600+(3600×0.05)+(3780×0.05)=3600+3780+3969=11349 Lt.

Tris metus efektyviai taupydamas domėjausi investavimo galimybėmis ir 80% sutaupytų pinigų investavau į tokios įmonės akcijas, kuri ilgus metus stabiliai dirba ir moka 9%/metams dividendų = (11349×80%)x0.09% = 817.13 Lt, taip pat už indelio likutį gaunu 5%/metams palūkanas ((11349-(11349×80%)) x 5%= 2269.8 x 5%= 113.49 Lt. Kadangi turiu laisvo laiko, skiriu jį papildomam darbeliui, iš kurio gaunu dar 1500 Lt pajamų. Turiu laisvų pinigų, keletą kartų sėkmingai perku/parduodu mobilųjį telefoną ir gaunu dar papildomą 1000 litų per mėnesį. Taip pat, efektyviai tobulėju savo pagrindiniame darbe, tad kyla mano kvalifikacinė kategorija ir gaunamas atlyginimas padidėja iki 2000 lt.

Pareigos: Apsaugos darbuotojas

Laisvo laiko darbui: 0 valandos per dieną

Pajamos

Suma

Išlaidos

Suma

Atlyginimas (atskaičius mokesčius)

2000

Ilgalaikės paskolos už NT padengimas arba NT nuoma

330

Banko palūkanos

9.46 Papildomo banko kredito 13%

0

Vartojamojo banko kredito 14%

0

Dividendai iš vertybinių popierių

68.09

Papildomo NT išlaikymas

0

Automobilio lizingas

0

Pajamos iš NT nuomos

0

Skola draugui (palūkanos)

0

Pirmos kreditinės kortelės palūkanos

0

Dividendai iš nuosavo verslo

0

Antros kreditinės kortelės palūkanos

0

Papildomas darbas

Suminis įsiskolinimas bankui: 330

Lektorius

1000

Pramogos (Laisvalaikis ir poilsis)

220

Kitos pajamos

1000

Išlaidos maistui

330

Kitos išlaidos

55

Išlaidos vaikams (vaikų kiekis x 150)

165

Išlaidos transportui

110

Viso pasyvių pajamų:

0

Viso pajamų:

4077.55

Viso išlaidų:

1210

Likutis (pajamos – išlaidos) = 2867.55 Lt

Matome kaip keičiasi rezultatai suvaldžius savo finansus. Išlaidų nedidinu, gyvenu kaip gyvenęs. Tiesa, įvertinus trijų metų infiliaciją, jos padidėja 10%. Dabar per mėnesį jau lieka 2867.55 Lt, tad per sekančius trejus metus sutaupysiu už kauptus ir investuotus pinigus į stabiliai dirbančios įmonės akcijas, gaudamas už juos 9% metinių dividendų =

Metų sk. Mėn. Pajamos Metų pajamos Dividendai Viso
1 LTL 2,867.55 LTL 34,410.60 LTL 3,096.95 LTL 37,507.55
2 LTL 2,867.55 LTL 71,918.15 LTL 6,472.63 LTL 78,390.79
3 LTL 2,867.55 LTL 150,308.94 LTL 13,527.80 LTL 163,836.75

Šešis metus efektyviai valdydamas savo finansus be didesnių pastangų sukaupsiu tokią sumą pinigų, kurią jau galėsiu investuoti tiek į nuosavą verslą, tiek į nekilnojamą turtą, kurį vėliau galėsiu nuomoti. Svarbu pasidomėti verslo ypatybėmis, rinkos poreikiais, nuo to priklausys galimybė sutaupyti ir čia.

Finansų valdymo dera išmokti kuo anksčiau, kad sulaukus pilnametystės ir/ar pradėjus gyventi savarankiškai, jau mokėtumėte praktiškai įvaldyti savo finansus. Galbūt tada, sulaukę 24 metų, jau būsite daug pasiekęs – nepriklausomas finansiškai, ne darbuotojas, o darbdavys, atlyginimą gausite iš savo verslo. Galėsite sau leisti įsigyti naują automobilį ir nuosavą namą, kurti šeimą, atostogauti kur tik norite ir nepergyvensite dėl ateities. Savo vaikams išlaidų nedidinsite, būsite jų pavyzdys ir leisite iš jūsų mokytis užsidirbti pinigus patiems.

Trečiasis jūsų mėnesio pajamų/išlaidų ataskaitos pavyzdys, kuris atspindi pasiektą finansinę laisvę:

Pajamos

Suma

Išlaidos

Suma

Atlyginimas (atskaičius mokesčius)

0

Ilgalaikės paskolos už NT padengimas arba NT nuoma

3000

Banko palūkanos

136.53

Papildomo banko kredito 13%

0

Vartojamojo banko kredito 14%

0

Dividendai iš vertybinių popierių

983.02 Papildomo NT išlaikymas

0

Automobilio lizingas

1100

Pajamos iš NT nuomos

1000

Antro automobilio lizingas

1500

Skola draugui (palūkanos)

0

Pirmos kreditinės kortelės palūkanos

0

Dividendai iš nuosavo verslo

5000

Antros kreditinės kortelės palūkanos

0

Papildomas darbas

Suminis įsiskolinimas bankui:

5600

Lektorius

2000

Pramogos (Laisvalaikis ir poilsis)

2000

Kitos pajamos

10000

Išlaidos maistui

1000

Kitos išlaidos

500

Išlaidos vaikams (vaikų kiekis x 150)

165

Išlaidos transportui

2000

Viso pasyvių pajamų:

0

Viso pajamų:

19119.55

Viso išlaidų:

11265

Likutis (pajamos – išlaidos) = 7854.55 Lt

Kaip matote, viskas prasidėjo nuo kelių šimtų litų ir per šešis efektyvaus finansų valdymo, laiko sunkiam darbui aukojimo metus, buvo pasiekti puikūs rezultatai. Sėkmės visiems įgyvendinant savo strategijas!

Arnoldas Kubiliūnas

Categories
Pinigų dėsniai

Kaip taupyti pinigus


Daugiau pinigų galima turėti trim būdais: daugiau uždirbti, priversti pinigus dirbti arba tiesiog mažiau išleisti. Pirmieji du punktai reikalauja naujų įgūdžių ar žymiai daugiau pastangų, tuo tarpu taupymas yra paprastas metodas, kurio efektyvumą apriboja tik jūsų gaunamų pajamų suma
Veskite išlaidų žurnalą

Tokį žurnalą turiu nuo 2009 metų gegužės mėnesio. Iš pradžių išlaidas surašydavau pagal kategorijas, kad matyčiau, kur išleidžiu daugiausia pinigų. Štai nuoroda į kitame puslapyje pateiktą šabloną: išlaidų fiksavimo failas. Tai labai padeda suprasti, kur galima sutaupyti ir kiek vis dėl to mes išleidžiama.

Pradėsite skaičiuoti kiekvienos kategorijos išlaidas. Pastebėję, kad kažkurio konkretaus tipo išlaidų padarėte per daug, stengsitės jas apriboti. Pavyzdžiui, išsiaiškinsite, kad pramogoms išleidžiate 300 lt/mėn. Vadinasi, viršiję šią sumą, tapsite labai motyvuotas neišleisti nė cento.

Trečia, pradėjęs vesti tokį žurnalą, supratau, kokia pinigų suma leidžia išlaikyti įprastą komforto zoną ir išleisti sąlyginai mažą sumą, kuri yra 1100 lt/mėn. Į šią sumą neįeina didieji pirkiniai, kaip automobilis, baldai ir pan. Juk vien automobilio pirkimas metinį vidurkį padvigubintų.

Žinoma, dažniausiai kiekvieną mėnesį išleidžiu mažiau, bet kitais mėnesiais darau didelius pirkimus, pvz., drabužius susiperku vieną mėnesį, kelionės ir žygiai vyksta vasarą ir pan. Todėl turiu ir kitą vidurkį – 800lt/mėn., kuris galioja, jei neturiu jokių išlaidų, kurių nepriskiriu į išskirtinių ar brangiųjų kategorijas.

Pastaruoju metu pradėjau vesti į žurnalą tik išleidžiamas sumas, taip ignoruodamas išlaidų kategorijas. Tai leidžia sutaupyti laiko ir užtikrinti, kad vidutinės išlaidos išlieka tokios pačios.
Mokėkite grynaisiais

Dabar paplitus kortelėms ir galimybėms jomis atsiskaityti, dažnas žmogus grynuosius nešiojasi mažais kiekiais. Tyrimais yra nustatyta, kad asmeniui yra sunkiau išsiskirti su realiais banknotais nei kortele. Mėginau surasti konkretų straipsnį, kur tai skaičiau, bet nesėkmingai. Todėl papasakosiu iš atminties: žmonėms duodami grynieji arba kortelė ir siūloma pirkti konkrečius daiktus. Asmenys su kortele dažniau sutinka mokėti brangiau už tą patį daiktą. Tuo tarpu atsiskaitantys grynais dažniau atsisako pirkti.

Tą galima lengvai pagrįsti keliais pavyzdžiais. Pirma, mokėdami grynaisiais sąmoningai ar pasąmoningai fiksuojate savo išlaidas. Todėl pasiekus tam tikrą išleistų pinigų lygį, norite apkarpyti pirkimus. Antra, nuolat matote kaip piniginėje menka esama suma. Trečia, įsivaizduodami pirkinio kainą, geriau suvokiate, kokio ji dydžio, mintimis lygindami ją su turimais ir/ar uždirbamais pinigais.
Geriau jausti, kaip naudojami pinigai

Šiuo metu važinėju troleibusu ir stengiuosi važiuoti taip, kad užtektų pramušti vieną 2 litų bilietėlį. Kai pagalvoji, kad stengiesi dėl 2 litų, pasidaro truputį nejauku.

Kai važinėdavau automobiliu, apie tai nė nemąstydavau. Užsipili pilną baką, o tada nesvarbu, kad ta pati kelionė kainuoja gerokai brangiau. Dar paspaudi kaip reikalas, kas stipriai įtakoja kuro sąnaudas. Štai čia priėjome dar vieną išvadą: kai pinigų išleidimas yra atskiriamas nuo realaus jų sunaudojimo (benzino mažėjimo bake), tuomet leisti juos kur kas lengviau.

Pridėsiu dar vieną pavyzdį. Pamenu, kaip valgiau mažytį šokoladą, kuris kainavo 10 ar 20 litų. Regis, gavau jį dovanų. Paėmiau vieną mažą skiltelę, įsidėjau į burną ir sakau: šiuo metu jaučiu, kaip mano burnoje tirpsta vienas litas… Brangu.

Patarimas būtų toks: susimąstykite, kiek iš tiesų kainuoja kiekvienas jūsų daromas veiksmas.
Skūpus moka du kartus arba kiek sumoki, tiek ir gauni

Esu tikras, kad beveik kiekvienam teko nusipirkti kokį pigų daiktą, kurį buvo nei malonu naudoti nei jis ilgai tarnavo. Pavyzdžiui, nusiperki kinišką grąžtą, o tada paimi vokišką. Koks skirtumas? Su kinišku turi spausti iš visų jėgų, kad atsirastų skylė, o vokišką laikai, kad savaime per sieną nepralįstų. Kitas pavyzdys, kiniška kojinė pompa automobiliui, pripūsite ratus kokius du kartus ir galėsite eiti pirkti naujos.

Tas pats galioja drabužiams. Manote, žmogus perka batus už 150 lt, vietoj maximinių už 50 lt taip permokėdamas 3 kartus? Iš tiesų, tai permoka taupantysis. Jam reiks pirkti bent dvi poras, kad tarnautų tiek pat laiko. Tikėtina, kad reikės keisti viduje esančias pagalvėles, batraiščius ir t.t. Be to, nešioti bus kur kas mažiau malonumo. Taigi, suskaičiavus sugaištą laiką, benziną važinėjimui ir pan., išvada viena: nieko čia nesutaupysi – nusipirkite žmoniškus batus iškart.

Tas pats galioja ir kompiuteriams. Palyginęs nešiojamųjų kainas bei parametrus, pastebiu, kad kai kurie kainuoja gerokai daugiau, nors jų sparta identiška. Ką pastebėjau iš tokios įrangos pirkimų? Dažnas garantinis, visokie keisti pakibimai, nepatogios klaviatūros, prastas ekrano spalvingumas. Išvada ta pati – kiek moki, tiek gauni.

Dabar apie saugumą. Beveik visą gyvenimą teko važinėti pigiomis padangomis, kurių pats nepirkdavau, nes net automobilio neturėjau. Tačiau šįkart tėtis pasistengė ir sumokėjo ~60 litų brangiau nei maksimoje. Taip pat, pirko ne universalias, o žiemines. Jei gerai pamenu, stumti teko vos 2-3 kartus (važinėjama Ignalinoje, kur sniego iš tiesų būna, priešingai, nei Vilniuje, kur kelias savaites plikas ledas ant asfalto yra normalu). Anksčiau reikėdavo nusikasti visą kalną vedantį iš garažo į kelią, dabar ne tik, kad kasti nereikia, bet dažnai galima apsieiti be įsibėgėjimo. Tik ~240 lt skirtumas. Jau net nekalbu apie stipriai padidėjusį saugumą. Ar jūsų gyvybė verta poros šimtų litų? Tą patį galiu pasakyti apie buvusio automobilio padangas, kurias paliko savininkas. Akivaizdu, kad užsienietis nepagailėjo pinigų, nes ant jų puikavosi žymūs prekinis ženklas „Michelin“ („Alpin“ rūšis). Užsikasiau tik vieną vienintelį kartą, nes buvau užtraukęs rankinį… Bet atleidus, iškart nuvažiavau savais keliais.
Atidėkite pirkimą, kol praeis pradinis impulsas

Tiesiog niekada nepirkite antro būtinumo daikto vos jį pamatę. Pirkimą atidėkite bent savaitei. Per ją impulsas išblės ir pamatysite, ar iš tiesų to daikto reikia.

Man tai tapo tokiu natūraliu dalyku, kad galima priskirti prie trūkumų. Visad pasižiūriu apžvalgas internete ir kainas skirtingose parduotuvėse, kad būčiau tikras, jog perku tai, ko noriu už protingą kainą. Tada dar paklausinėju pažįstamų rate. Tokiu būdu naujo daikto įsigijimas gerokai užtrunka. Sakyčiau, kad net per ilgai.
Pinigų kišimas vis į tą patį

Žmonės paprastai stengiasi patvirtinti savo sprendimų teisingumą, todėl elgiasi neracionaliai.

Pavyzdys iš mano gyvenimo. Turėjau išsvajotąjį automobilį Alfa Romeo 156. Tačiau pirkinys buvo velniškai nesėkmingas. Kadangi ketinau šiuo automobiliu važinėti bent 5 metus ir įsidėti dujinę įrangą, todėl pradiniam remontui negailėjau pinigų (diržų keitimas su guoliais, visiškai sintetiniai tepalai ir pan.), todėl jau iš pat pradžių išleidau ženklią sumą. Vėliau prasidėjo mistinės problemos, kurių normaliai išspręsti nepavyko nė vienam servisui. Pasiekiau stadiją, kai buvau į ją sudėjęs 5000 lt, permokėjęs daugybę pinigų už kurą, nes pakankamo patikimumo dujų įrangai automobilis taip ir nepasiekė.

Be to, vienintelis tolimesnis problemos sprendimo būdas būtų kainavęs dar 2000 lt (originalus greičio pedalo padėties daviklis). Dar buvo žadama, kad netrukus reikės pakabą remontuoti, išmoningoji hidraulinė pavarų perjungimo įranga (Selespeed) kartais suveikdavo klaidingai ar trumpam užsikirsdavo. Taigi, galbūt dar keli tūkstančiai remontui, nes šis įrenginys tikrai dažnai pavesdavo šios markės mašinų vairuotojus, kaip pasakojo servisų darbuotojai. Trumpai tariant, dar mažiausiai 2500 ir nežinomybė bei abejonės, ar to pakaks, kad galėčiau ramiai gyventi.

Taigi, automobilį pardaviau 4000 pigiau nei pirkau. Vadinasi, vien tiesioginis piniginis nuostolis yra 9000. Tačiau paskaičiavus, kad toliau tektų važinėti benzinu, dvejones dėl galutinio automobilio remonto ir pinigų stygiaus, diena kai atsikračiau šio kledaro buvo ypatingai laiminga. Nuo širdies akmuo nusirito.

Išvada paprasta: kartais geriau nusipirkti naują daiktą, nei stengtis sutvarkyti senąjį. Taip tarsi prarandame pinigus, kai iš tiesų sutaupome. Jei ne pinigų (tuo atveju, jei 2500 lt remontas iš tiesų būtų buvęs paskutinis), tai bent laiko, ilgų pokalbių su servisų meistrais ir nervų.

Povilas Panavas

povilas.panavas.lt/blogas/