Categories
Žurnalas

Žmonės neišnaudoja gautų galimybių

Jau kurį laiką pastebėjau, kad žmonės nenori išnaudoti gautų galimybių. O gal tiesiog jų nepastebi ar nemato dėl gyvenimiškos patirties stokos, per menko išsilavinimo ar dar dėl kokių nors priežasčių? Šiuos straipsniu pasistengsiu atskleisti galimybes pastebėti tinkamas progas, tinkamu laiku, tinkamas vietas.

Paskelbiu žmonėms apie galimybę nemokamai arba už simbolinę kainą apsilankyti seminare ar mokyme. Susidomėjimo dažniausiai nulis arba koks 1 iš 2000… O paskui visi tie patys verkia, Lietuvoje krizė, darbų nėra. Tragedija… O vat Anglijoje tai man būtų gerai, o vat jau Norvegijoje būtų dar geriau.

Paskelbiu galimybę sudalyvauti tarptautiniuose jaunimo mainuose ar tarptautiniuose mokymuose, kuriuos finansuoja Europos sąjunga. Galimybė už simbolinę kainą pamatyti kitą šalį, pabendrauti su kita kultūra, pasimokyti neformaliu būdu, paskraidyti lėktuvu, pakeliauti autobusu, paragauti kitos šalies maisto, pagyvendinti su vaizdu į jūrą, paslidinėti kalnuose…. Bet kur tau, niekam to nereikia… Arba vėl iš 2000 atsiliepia vienas ir tas pats dar dvejoja… Pradedi rašyti draugams asmeniškai, tada jau rezultatai šiek tiek geresni…

Dar kitas variantas mūsų jaunimo organizacijoje, ateina aktyvus jaunimas, prisijungia prie organizacijos, moka nario mokestį, gauna galimybę pabuvoti valdybos nariu, projektu vadovu, nu žodžiu užimti atsakingas pareigas. Bet dažniausiai to neįvertina, arba įvertina nepakankamai. Pateiksiu vieną pavyzdį: mano kaip vykdančiojo viceprezidento vienas iš darbų kuruoti kitų viceprezidentų darbą, padėti jiems, išsiaiškinti ko jiems trūksta ir t.t. Na ir klausiu aš viceprezidentės finansams, ar parengei strategiją, kaip pritrauksi finansus organizacijai 2012m.? – Ką, kokią strategiją? Aš tik čekius ir sąskaitas faktūras renku… Su tokiu požiūriu nei žmogus patobulės, arba patobulės labai mažai, jei procentaliai tai išsineš duok dieve 10% organizacijos duodamos vertės… Pagaliau jei taip patinka rinkti čekius ir faktūras, tai maksimos prekybos centro kasoje dar už tai ir atlyginimą moka… Kam tada gaišti laiką?

Taigi atmerkite akis ir pamatykite galimybes, pasinaudokite jomis!

 

Arnoldas Kubiliūnas

Categories
Laimė Saviugda

Tylus mąstymas

meditacija
Meditacija

Galbūt jau teko matyti naują filmą, kuriame pagrindiniai herojai moka valdyti sapnus ir kurti juose kitokią realybę. Tiesiog nuostabu, kai supranti, kokios galimybės slypi žmogaus galvoje. Kaip greitai protas gali mąstyti ir kurti. Po tokio filmo iš salės dažniausiai išeiname pakylėti, supratę, kad mes esame kur kas daugiau galimybių turinčios būtybės.

Tačiau tai ne vien tik kino kūrėjų fantazija. Ši idėja turi realų pagrindą. Tiesa, mes galime mąstyti ir kurti žymiai greičiau, nei mums atrodo. Tai gali praktiškai visi, įvykdę vieną sąlygą – protas turi būti ramus ir be minčių. Suvaldę savo nuolatinį minčių generatorių,  leidžiame jam pailsėti bei tuo pačiu išlaisviname savo tikrąjį kūrybiškumą. Šią būseną galima pavadinti „tyliu mąstymu“ arba „mąstymu suvokimu“. Iš tiesų, pamatę gerai žinomo filmo plakatą akimirksniu prisimename, apie ką buvo filmas, kas jame vaidino, kaip baigėsi istorija, koks likimas ištiko filmo personažus. Mums nereikia galvoti apie tai, mes tiesiog tai suvokiame iš karto, matome filmo pradžią ir pabaigą vienu metu.

Panašiu principu naudojasi greitojo skaitymo meistrai. Tam, kad galėtų pakankamai greitai tekstą permesti akimis, jie nustoja jį atkartoti mintyse. Vietoje to, jie gali galvoje niūniuoti žinomą melodiją ir tuo pačiu skaityti knygą. Teksto įsisavinimas ir suvokimas nuo to tik padidėja. Pabandykite!

Yra ir kitų tylaus proto panaudojimo galimybių. Viena iš jų gali pasitarnauti Jums jau šiandien vakare, padėdama lengvai užmigti. Mokslininkai nustatė, jog pagrindinė nemigos priežastis – per daug aktyvus protas, neleidžiantis žmogui užmigti. Jis vis suka mintis apie dienos įvykius ar apie šiuo metu užklupusias problemas, todėl žmogus negali atsipalaiduoti ir pasinerti į gilų miegą. Taip pat mintys sukelia jausmus, kurie tik dar labiau išjudina visą kūną. Jei vakare, atsigulę į lovą, nuraminsite protą ir pabūsite tokioje būsenoje bent penkias minutes, garantuotai užmigsite.

Panašų pratimą galima pabandyti ir nesiruošiant užmigti – tiesiog sėdint kėdėje ar darbo vietoje. Patogiai atsisėskite, atsipalaiduokite ir sutelkite dėmėsį į savo kvėpavimą. Leiskite savo mintims praplaukti pro Jus. Nereikia jų stabdyti ar bandyti užspausti, tegul jos plaukia. Susitelkę į savo kvėpavimą, pavyzdžiui pabandykite sugalvoti arba, tiksliau sakant, suvokti, kokiomis gatvėmis turėtumėte eiti nuo Gedimino pilies iki Baltojo tilto. Jei būsite pakankamai gerai susitelkę į savo kvėpavimą, maršrutą susidėliosite labai greitai – vos per kelias sekundes. Pavyko? Puiku! Dabar galite pamėginti išspręsti kokią nors sudėtingesnę problemą, t.y. „suvokti“ jos sprendimo būdus ir susidėlioti veiksmų planą. Tačiau įspėju, tylus protas labai dažnai pasiduoda ir tiesiog „nueina“ miegoti, todėl reikės šiek tiek įgusti, kad išbūtumėte šioje būsenoje pakankamai ilgai.

Būdami susitelkę vien tik į savo kvėpavimą ir nieko negalvodami, pasiekiame „čia ir dabar“ būseną arba dar kitaip vadinama „sąmoningumu“. Eilinis pilietis dienos metu sąmoningas išbūna tik apie 7-10 minučių. Yra žinoma, kad pavyzdžiui Buda, sąmoningumo būsenoje būdavo 24 valandas per parą.

Išmokę būti sąmoningi kuo ilgesnį laiką, galime atsibusti sapnuose. Tai vadinama sąmoningu sapnavimu. Šį būsena labai artima neseniai aptarto filmo veiksmui. Žmogus supranta, kad sapnuoja, tačiau tuo pačiu jis gali kurti savo sapną: atsidurti kitoje vietoje, pradėti skristi ir pan.

Teko girdėti pasakojimą, jog vienas vyras, tokiu būdu netgi atsikratė nereikalingų kilogramų. Naktimis jis sapnuose valgydavo kiek tik telpa, o ryte nejausdavo didelio saldumynų ar riebaus maisto poreikio, nes jau būdavo „prisivalgęs“.

www.radausave.lt

Categories
Sėkmės psichologija

Kaip suspėti įlipti į traukinį ir nesiblaškyti jame? Pokyčiai ir pastovumas.

Pastovumas
Viskas kinta

Kažkada prieš gerus trejus metus skaičiau straipsnį. Jame buvo vystoma mintis apie tai, kad pokyčiai yra natūralus dalykas žmogaus gyvenime, todėl žmonės neturėtų jų bijoti, o atvirkščiai, juos priimti ir tobulėti drauge su aplinka. Man tai buvo labai priimtina mintis, nes jau nuo vaikystės priimdavau radikalius sprendimus, kurie keisdavo gyvenimo kryptį, tik jausdavausi nejaukiai. Perskaitęs straipsnį ir įsisavinęs šią mintį, pokyčius priimdavau kaip natūralų ir būtiną dalyką. Taip prasidėjo pirmieji verslo bandymai 12 klasėje, bandymai gyventi savarankiškai, kartais ir radikalūs gyvenimo norų pokyčiai. Žinoma, per tuos pokyčių laikus, praktiškai 90% bandymų baigdavosi nesėkme. Tačiau tik iš vienos pusės.

Dauguma mano draugų ir aš esame panašioje situacijoje, tiek finansinėje, tiek tikslų siekime. Ir gali atrodyti, kad nebuvo verta tiek jėgų švaistyti, jei visgi esu ten pat kur ir kiti. Tačiau gyvendamas pagal pokyčių dėsnį išsiugdžiau įgūdį veikti greitai ir tikslingai, apgalvoti, kas bus toliau, ir prie ko nuves vieni ar kiti veiksmai. Per tuos metus sukaupiau “pokyčių valdymo” patirtį, todėl dabar pradėti naują darbą, sudėlioti planus ir tikslus yra vienas juokas.

Šiandieninis pasaulis sukasi kaip vėjas ir kartu yra pilnas galimybių. Todėl pokyčius priimantys žmonės turi 100 kart daugiau šansų pasiekti sėkmę, nei tie kurie vadovaujasi jau pasenusiomis taisyklėmis. Kaip rašė Robertas Kyosakis, svarbu atrasti sėkmės formulę, kuri veikia. O kai ši nustoja veikusi, ieškoti naujos formulės.

Taip pat turiu pridurti, kad vien tik pokyčiai savaime neatneš sėkmės. Štai čia vietoj Pastovumo geriausiai gali pasitarnauti Nuoseklumas. Nuosekliai priimdami pokyčius, ir badydami iš kiekvieno išspausti juose esančias galimybes tobulėsime sparčiausiai.

www.radausave.lt

Categories
Pinigų dėsniai

Kiekvienas iš mūsų turėjome galimybę būti turtingas

Kiekvienas iš mūsų turėjome galimybę būti turtingas, tik ne visi jas pastebėjome

Pinigai draugauja su tais žmonėmis, kurie moka draugauti su jais. Jei tik gavę kurios nors rūšies pajamas, juos ištaškote pasyvams, tai pinigai su jumis tikrai nedraugaus. Yra dar blogesnis variantas, žmonės pajamas gauna labai mažas, o pasyvų poreikis milžiniškas, stipresnis už blaivų protą. Tada įklimsta į paskolas. Dėl ko taip vyksta? Todėl, kad apie draugystę su pinigais mūsų nemokina niekur, mokina tik kaip juos išleisti. Yra tik viename universitete toks dalykas, kuris moko kaip valdyti savus pinigus, bet jis yra pasirenkamas dalykas, ir jį pasirinkę tik dešimt studentų. Kažkodėl tik dešimt, peršasi išvada, o gal vis dėl to žmonės nenori būti turtingi?

Keletas pavyzdžių paprastų žmonių, kurie galėjo šiai dienai būti turtingi

Mergaitė buvo labai taupi. Sulaukusi pilnametystės išvažiavo uždarbiauti į užsienį. Jai puikiai sekėsi. Buvo pakilimo laikai, uždirbo labai daug, o kadangi buvo ir labai taupi, tai grįžo į Lietuvą su didele suma pinigų. Aišku kaip ir kiekvienas lietuvis, svajoja apie nuosavą būstą, nuosavą automobilį. Atrodo kad tik tai gyvenime neša, malonumą. Taip, šie dalykai neša patogumą ir malonumą. Bet viskam ateina savas laikas. Ta pinigų suma toli gražu nebuvo matuojama milijonais ar šimtais tūkstančių, todėl jai išėjo įsigyti tik bendrabučio stiliaus butas, automobilis ir dar liko tų dalykų išlaikymui, buto įrengimui. Ji viską pasidarė. Esminės klaidos: būsto nereikėjo pirkti pakilimo laikais, nes tokie būstai dabar atpigo kone tris kartus. Taip pat ir jų įrengimas. Toliau automobilis tais laikais taip pat tai buvo ganėtinai įspūdingas modelis, kuris šiai dienai nieko nevertas. Juk buvo galima būstą išsinuomoti, palaukti kol kris kainos, nes burbulas kainų niekada nesitęsia amžinai. Jo svyruoja cikliškai, kyla ir krenta. O apie automobilio įsigijomo būdus jau rašiau ankstesniame straipsnyje. O likusius pinigus taupyti ir laukti palankios galimybės investuoti.

Toliau dar vienas pavyzdys. Kažkada su kolega baigę mokslus gavome gerus darbus. Skirtumas tarp mūsų tas, kad vienam ta sritis patiko, o kitas dirbo tik dėl pinigų. Tas, kuris dirbo tik dėl pinigų, jį gyvenimas netrukus pastatė į vietą. O tas kuris dirbo mėgstamoje srityje, atlyginimas pakilo iki kelių tūkstančių, taip pat gaudavo geras premijas. Jei toks žmogus būtų pinigus taupęs ir atėjus laikui juos investavęs, šiai dienai būtų turtingas. Bet žmonės visada renkasi žvirblį rankoje, o ne briedį girioje. Todėl žmogus nusipirko automobilį vieną sau, kitą draugei. O užlikusius pinigus gyveno labai gerai, turėjo viską ką norėjo, bet toli gražu tiek nereikia. Atėjo ta nelemta krizė, atlyginimai susitraukė, santaupų nėra, poreikiai dideli. Todėl tai nebuvo geras pasirinkimas.

Trečias pavyzdys, kai žmogus prieš metus laiko įsigijo išskirtinio modelio automobilį, tada jam tai atrodė didelis pasiekimas. Bet jei jis tuos pinigus būtų paskyręs pridėtinės vertės kūrimui, o tada jau netgi žinojo tą informaciją. Bet pasirinko tą variantą, kuris buvo delne, o ne girioje. Deja kaip ir patarlė sako, tai buvo žvirblis, o briedį ėmė ir paleido. Pinigus būtų priklausomai nuo pasirinktos priemonės padidinęs tris keturis kartus, vadinasi bučiau turėjęs ir žvirblį ir dar trims žvirbliams likę. Šitas pavyzdys šiek tiek geresnis, nes žmogus po pusės metų suprato, kad reikėjo rinktis briedį girioje ir nepavėlavo pakeisti savo pasirinkimo, nusikratė automobiliu, ir pradėjo investuoti. Taip pat skaičiuoti išlaidas ir dar gilintis savo žinias šitoje srityje. Šiai dienai jam puikiai sekasi ir galima teigti, kad ateityje jis bus labai turtingas.

Ir taip išklausius kiekvieno žmogaus biografiją, galima būtų jam atsakyti kodėl šiai dienai jam yra sunki finansinė situacija. Bet žmonės ir išklausę nedaro išvadų iš savo klaidų. Todėl ta situacija eina vis blogyn.

Arnoldas Kubiliūnas