Categories
Paskaitos

Kaip Rasti, Bei Išlaikyti Vidinę Ramybę, Bei Harmoniją [Video!]

Klaipėdos saviugdos klube vyko Roberto Karvausko paskaita “Kaip Rasti,
Bei Išlaikyti Vidinę Ramybę ir Harmoniją?

Paskaitoje kalbama šiomis temomis:
-Kas įtakoja vidinę ramybę ir harmoniją?
-Disharmonijos priežastys. Kaip mes supainiojome
priežastis su pasekme ir todėl niekaip nerandame
sprendimo.
-Kaip išsislaikyti šiame tobulėjimo kelyje? Tai
ne perversmas. Tai yra kelias. Kelias į HARMONIJĄ.
-plius dalyvių klausimai

Trukmė: 3h.

[media url=“http://www.youtube.com/watch?v=3MxeQxV_sYk“ width=“400″ height=“350″]

 

Categories
Laimė

Teatras. Koks jūsų vaidmuo?

Prisiminkite didžiulį teatrą, kuriame buvote. Dabar įsivaizduokite, kad gimėte ir užaugote teatre. Visas Jūsų gyvenimas tik teatras ir pertraukos tarp seansų. Miegate kėdėse, valgote teatro kavinėje, bėgiojate po teatro koridorius su kitais vaikais. Žiūrite visus spektaklius, kurie keičiasi, o aktoriai išraiškingais balsais ir dirbtiniais judesiais bėgioja po dekoracijų sukurtą sceną. Tėvai nuolatos sėdi rimti kėdėse ir stebi viską lyg stebuklą.

Tokiam vaikui natūralu galvoti, kad maistas atsiranda kavinėse, jog tie spektakliai tai kažkas tikro, muzikantai lyg dievai, aktoriai – gyvenimo pažibos ir pavyzdžiai. Jam natūralu galvoti, kad gyvenimo tikslas yra kažkas, ką jis renkasi iš tų kelių pasirinkimų teatre. Beje, jis teatro teatru nevadina, nes jam tai – „realus gyvenimas“!

Tikriausiai pamatėte, kur link jau čia lenkiu (juokiuosi.). Išties, pagalvokime, kuo tai skiriasi nuo mūsų gyvenimo. Mes užaugome pasaulio teatre. Televizorius su „visuomeniniu gyvenimu“, internetu yra scena, kur atsiranda „teatro žvaigždės“. Pažiūrėję filmą, kitą nusprendėme būti gražuole ar asmens sargybiniu, ar teisininku, o gal aktore. Nešiojame rūbus, mintis, šukuosenas ir visa kita, ką parodo scena. Maistas mums asocijuojasi su parduotuve ar kavine. Kas yra geras gyvenimas mums pasakė scena, o kas yra blogas gyvenimas mums pasakė.. scena! Praktiškai visi Jums atkartos, kas yra gerai ar blogai, nes matė tik sceną..

Reklamuotojai žino, kad tam, jog žmogus pirktų prekę, jam reikia reklamą parodyti keletą kartų. Kodėl? Pvz., man į galvą gali šauti mintis nueiti į virtuvę pavalgyti, bet aš tas mintis kuriam laikui atidėlioju. Jos kartojasi, sukasi ratu prote ir aš apsiprantu. Dar keletą akimirkų ir aš jau valgau virtuvėje. Tą patį daro reklama – iš pradžių jos su savo produktu lyg svetimos, vėliau pakenčiamos, dar vėliau savos, galiausiai nuosavybė ir gyvenimo dalis. Džiaugiasi verslininkai.

Tam, kad atliktume veiksmą, mes turime turėti mintį, o kai ta mintis tampa pakankamai stipri ir mums pažįstama – ji tampa veiksmu, kurį mes atliekame. Tam, kad suvaidintum Kalėdų Senelį, turi įsijausti į personažą, o tai tėra tik mintis ir prisiminimas tavo paties vaizduotėje. Kuo labiau įsijauti į tuos paveiksliukus savo galvoje, tuo geriau išeina pamėgdžioti, atkartoti, dainuoti ir vaidinti.

Politikai, aktoriai, dainininkai, teisininkai, buhalteriai, lektoriai, mokytojai, verslininkai, direktoriai, sportininkai, kunigai, namų šeimininkės ar kas tik norit – visi yra įsijautę į savo veiklos sričiai būdingas mintis ir vaidina geriausiai, kaip gali. Tai tėra spektaklis. Gerai įsižiūrėję pamatysite, kad jie dėvi tik tam tikrus rūbus, tipiškas šukuosenas, kalba tik tam tikroje, ribotoje, aplinkoje ir pan. Tai tėra žaidimas, kurio scena – pats pasaulis, kurį kiekvieną dieną matote.

Kas šimtą metų pasaulyje pasikeičia visi aktoriai ir praktiškai visos scenos su vienetinėmis išimtimis. Viskas, kas yra aplink mus, turi savo pradžią, eigą ir pabaigą. Laimingi.lt jau atsirado, egzistuoja, toliau seka tik pabaiga. Nuotaikos, žmonės, įvykiai, mados ateina, tam tikrą laiko tarpsnį egzistuoja ir praeina. Viskas, ką mes matome, beveik praėjo du etapus – liko tik pabaiga.

Prieš šimtą metų, kai pasaulio laukuose buvo kiti aktoriai ir vaidino kitose scenose, jie turėjo daug „svarbių“ reikalų, vilčių, užmojų, planų, madų ir pan. Kiek visa tai dabar svarbu? Tik mes kažkodėl manome, kad su mumis yra kitaip. „Medicina prailgins gyvenimo amžių iki begalybės. Gyvensiu amžinai, būsiu labai turtingas (-a), viskas bus puiku“, tokia yra amžina mada, kurios laikosi milijardai. Ar tikrai taip bus?

Pirštai atsisako rašyti tokiomis temomis, bet Tiesa dažnai prasilenkia su „praktiškumu“. Prasilenkia su visomis „gyvenk pozityviai ir nežiūrėk į neaiškias gyvenimo tiesas“. Čia „praktiškas pozityvumas“ sako: tiesiog užsisuk, nusišypsok ir sakyk pirmadieniais „gyvenu puikiai“, antradieniais „jaučiuosi nuostabiai“ ir t.t. O kai ateis susidūrimas su rūgščiu momentu gyvenime, tiesiog užsimerk ir toliau vaidink tai, ką išmokai, žiūrėdamas į sceną (pvz. „pakeisk požiūrį“). Tiesa prasilenkia su „būk įsižeminęs ir realus“, nes net ir žemė kartais dreba taip stipriai, kad banguoja it jūra su visais aktoriais. Tad viskas lenkiasi Tiesai, o ne ji kažkam.

Nėra šiame pasaulyje nė vienos vietos išorėje, už kurios galime laikytis ir sakyti, jog „čia būsime saugūs“. Jeigu ne žemė ar namai, tai kūnas sudrebės, ir turėsime pripažinti viso šio teatro laikinumą. Tada galvosime: „ar tai buvo tikra?“, „ar gerai elgiausi?“, „ar tas spektaklis buvo tikras?“.

Gilus žvilgsnis į save parodys ieškančiam, jog vienintelis dalykas, kuris yra tikras, yra Jis pats be visų vaidmenų. Tai vienintelė tvirta vieta Jumyse, kuri ima skleistis po ilgų paieškų. Ar tai būtų sapnas, išprotėjimas, vaikystės atsiminimas ar tiesiog skaitymas šio straipsnio – visur buvo tas stabilus „aš esu“ pojūtis. „Aš esu“ negriūna ir nelūžta, nedega ir nekinta. „Aš esu“ Jumyse šviečia kaip vienintelė ramybės vieta, nes ramybė yra ten, kur nėra keitimosi. „Aš esu“ Jumyse yra meilės šaltinis, nes jis nedaro sąlygų vaidinimams, jis mato juos visus tokius, kokie jie yra. „Aš esu“ priima, niekada nepyksta, viską jau seniai pamiršo ir atleido, nes ten nėra kaltų.

Spektaklis juokingas ir jis visada patiria fiasko – išnyksta. Vaidmenys, o ne aktoriai, laikosi įsikabinę minčių, bet gyvybėmis moka pastarieji. Vaidmenims reikia „to“ ir „ano“, bet pačiam vaidintojui nereikia nieko, jeigu – jis nepaliestas, kaip siela nepaliesta kūno.

Darbuotojas savo darbe galvoja: „čia mano stalas“, „mano įrankiai“ ir t.t., bet širdies gilumoje jis žino, kad tai nėra jo stalas ir nėra jo įrankiai. Jam pakeitus darbą, tai nebebus jo stalas ir nebebus jo įrankiai, ir jam tai visiškai neberūpės. Taip galime ir mes žiūrėti į visus savo „savo“. Bus daug daugiau harmonijos gyvenime.

Keiskime tai, ką reikia keisti. Darykime tai, ką reikia daryti, ir juokimės iš to taip pat lengvai, kaip aktorius keičia savo vaidmenis. Matykime, jog tai tik žaidimas, kuris trunka tik keletą minčių ir būsime išsivadavę nuo didžiosios dalies savo neišmanymo – savanaudiškumo.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė Motyvacija Saviugda

Gyvenimas iliuzijoje III. Saviugda

sodas
Saviuga dar ne viskas.

Straipsniuose apie gyvenimą iliuzijoje sužinojome, kad mintys – tai kažkas, kas ateina ir praeina. Jos nėra pastovios, palyginus su pačiu „aš“. Dabar turiu keletą žodžių apie išganingąją saviugdą.

Daugelis užsiima saviugda ir yra pabudę iš nežinomybės sapno, o tai labai gerai! Saviugdoje blogas mintis pakeitė geresnės, bet ieškome toliau (ko?). Saviugda irgi yra sapnas, tik šiek tiek gražesnis – vietoje visiškai nepatenkinančių minčių, gauname geresnes, bet irgi nepatenkintas mintis (antraip, kodėl „kova“ tęsiasi?).

Saviugdos sapnas gali praeiti lygiai taip pat, kaip ir tas nežinomybės sapnas. Dabar, kai žvelgiate atgal, sakot sau: „kai nežinojau visų tų žinių, gyvenimas buvo…“. Lyg sėdėtumėte prie lango, mąstytumėte ir staiga grįžtumėte į save: „Ach! Apie ką aš čia mąstau?“. Staiga sapnas praeina. Galima pabusti ir iš saviugdos sapno.

Nesakau, kad reikia mesti gerus įpročius, kurie padeda sutvarkyti gyvenimo reikalus ir keliauti gyventi į mišką su indėnais. Saviugda yra kelias, bet tai tik kelio dalis. Kai pasieksite didžiulius tikslus, pamatysite „saviugda manęs nebepatenkina“ stotelę. Ši stotelė matosi visą laiką, bet tikslai ir svajonės verčia visą laiką žiūrėti į priešingą pusę. Būtent čia didžioji dalis susimauna ir kartoja saviugdos maršrutą daug kartų, bandydami patenkinti įsismaginusį ego.

Gyvenimas yra graži harmonija, jeigu moki jį gyvent neprisirišęs. Kiekvieną kartą, kai jaučiate nepasitenkinimą. Harmonija nori Jums pasakyti, kad darote kažką ne pagal ją. Viskas vyksta pagal šią Ponią. Jeigu darote ne pagal harmoniją – ji siunčia bėdeles ir laukia, kol pabusite.

Užsiimti saviugda, bet neišdrįsti jos peraugt… Panašu į spąstus. Yra vieta už saviugdos ir ją įmanoma pasiekti. „Turtuoliai irgi verkia“ (serialų stilium) – „saviugdininkai irgi griaužiasi ir liūdi, ir kartais net labai labai“. Metas tai pripažinti ir atvykus į stotelę – išlipt ir persėsti į „O ką aš šioje žemėje veikiu? Kas aš esu? Kas yra laimė?“ traukinuką.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Sveikata. Kodėl turi siekti tapti sveikesnis?

Dažnai per įvairius informacijos šaltinius girdime, kad reikia sveikai maitintis, sportuoti, puoselėti sveiką gyvenseną. Vardan ko visas šis triūsas? Ta rytinė mankšta, tas neskanus sveikas maistas, monotoniškas dviračio pedalų minimas pakeliui į darbą. Turiu keletą minčių – kodėl vis dėlto tai daryti verta, tad jomis ir pasidalinsiu.

Sveikos, brandžios mintys gimsta sveikame kūne. Kai esi sveikas tau niekas netrukdo susikaupti, susikoncentruoti į darbą – nei nugaros ar dantų skausmai. Vadinasi, esi produktyvesnis, laimingesnis, tavo galvoje gimsta naujos, novatoriškos idėjos, kurių įgyvendinimas leidžia užimti vis aukštesnes pareigas darbovietėje ir tuo pačiu toliau sparčiai kilti karjeros laiptais.

Sveikata suteikia pranašumą. Tu gali dirbti sparčiau, intensyviau ir ilgiau, todėl esi pranašesnis už kitus, pavargusius, irzlius ir negyvybingus žmones. Taigi, sveikas žmogus daug reikalingesnis.

Sveikas žmogus yra gražesnis, patrauklesnis. Kai įeini į kabinetą ar biurą, nuo tavęs sklinda energijos bangos ir visi tai pastebi bei įvertina. Stiprius, sveikus žmones gerbia, jais žavisi. Ar nori būti vienas iš jų?

Ilgaamžiškumo paslaptis – sveika gyvensena. Ilgas ir sveikas gyvenimas – tai tavojo laiko „arsenalas“, kurį gali panaudoti įvairiai veiklai atlikti. Laikas – neįkainuojamas, jo nenusipirksi. O kaip tu jį išnaudosi – čia jau tavo reikalas.

Rūpinimasis sveikata reiškia harmoniją gyvenime. Negali visą dieną dirbti ir valgyti surogatinį maistą, nes tai nesveika ir alina. Turi skirti laiko sveikam maistui pasigaminti, fizinio kūno puoselėjimui, nes tai ir yra būtini komponentai harmoningam gyvenimo būdui. Sveikas gyvenimo būdas leis daugiau nuveikti per trumpesnį laiką. Taip pat gyvenimas taps įvairiapusiškesnis, įgaus naujų spalvų.

Iššūkis – tapk sveikesnis! Kas gali nemėgti iššūkių? Tik tas, kuris bijo, kad kažką praras. Svarbu žinoti, jog nėra ko prarasti, gali tik atrasti! O, ar esi ragavęs saldų atradimo skonį..?

Sveikata – raktas į visavertį gyvenimą be išlygų. Tu gali užsiimti viskuo, tau nebaisus net kopimas į aukščiausią kalną, nes turi tvirtus raumenis ir neturi viršsvorio. Užkopęs į viršūnę, įgysi daugiau pasitikėjimo savimi. Ne mažiau svarbu – mėgautis pačiu kopimu.

Vien pastangos tapti sveikesniu jau yra ryžto ženklas, rodantis beribę pagarbą sau. Už tai tave gerbs ir supantys žmonės.

Šaltinis: Gyventi.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Stresas ir grįžimas į harmoniją

Stresas – natūralus psichologinis ir emocinis „indikatorius“ rodantis kokie harmoningi esame. Sveikas streso kiekis (nuo kurio jaučiamės stipresni) yra naudingas siekiant užsibrėžtų tikslų. Lengva suvokti kada nesame harmonijoje, trūksta jėgų, motyvacijos, kankina neigiamos mintys. Sekantys patarimai turėtų padėti grįžti į harmoniją.

Padarykite tai, ką darydavote vaikystėje. Pavyzdžiui, sudėliokite galvosūkį, nupieškite piešinį, grokite, žvejokite. Prisiminkite savo vaikystės hobius, jie gali jus atitraukti nuo šiandienos iššūkių bei nuraminti.

Padarykite mankštą. Tai puikus būdas išsikrauti. Tai du viename – ne tik atitrūkstama nuo minčių, kurios sukelia stresą, bet ir tuo pačiu pagerinama savijauta ir sveikata.

Pažiūrėkite komedijos žanro filmą ar paskaitykite anekdotų. Juokas puikus streso priešnuodis. Po nuoširdaus juoko galime jaustis tiktai žvaliai ir gerai!

Sąmoningai save raminkite. Kada paskutinį kartą išsprendėte situaciją nerimaudamas? Ieškokite sprendimų ir veikite, tik tokie veiksmai išsprendžia situacijas. Kuo greičiau pradėsite, tuo mažiau liks laiko nerimauti.

Masažas. Kaip dažnai pamirštame tokius atsipalaidavimo būdus kaip masažas? Masažas atgaivins jūsų kūną, mintis ir jausmus. Tai būtina patirti!

Nuteikime save teigiamai. Prieš eidami į interviu dėl darbo ar į pasimatymą sugalvokime keletą pozityvių teiginių ir nuolatos jas kartokime, kol pasijusime labiau pasitikintys savimi. Pasitikėjimas savimi – tai lyg Didžioji kinų siena per kurią stresas nėra pajėgus perlipti.

Valgykite kuo sveikesnį maistą. Esame linkę neįvertinti kokią įtaka mūsų savijautai turi valgomas maistas. Perskaitykite keletą knygų apie mitybą, vadovaukitės instrukcijomis ir stebėkite kaip jausitės. Žinau, tai pranoks jūsų lūkesčius…

Gilus, lėtas kvėpavimas. Pasakykite sau – sustok! Keletą kartų giliai įkvėpkite, palaukite, kol širdies ritmas sulėtės, mintys nustos „šokinėti“. Tada tęsk savo kelionę.

Įvertinkite paprastus dalykus. Mums nėra būtina vartoti tablečių, kad nusiramintumėte, tam yra natūralios metodikos. Gyvenkime harmonijoje, nes tam ir esame sutverti.

www.Gyventi.lt

Saulius Šunauskas

Categories
Fitnesas ir Treniruotės

Kas tai yra fitnesas?


Kažin ar rastume civilizuotame pasaulyje nors vieną žmogų, kuris nebūtų girdėjęs žodžio fitnesas? Turbūt ne. Daugelis žmonių aktyviai užsiima fitnesu, kitiems fitnesas yra priemonė užsidirbti milžiniškus pinigus, o tam tikri žmonės skiria fitnesui visą savo gyvenimą. Tiesa, yra nemažai žmonių, kurie šią sporto rūšį vertina skeptiškai, tačiau be reikalo.

Šiandien dažnai galite išgirsti kalbant- “šiandien einu į fitneso treniruotę“, „ tapkite sveikesni fitneso pagalba“, gražus ir sveikas kūnas išugdomas treniruojantis fitnesą“ ir pan. Natūraliai kyla klausimas, kas gi toks tas fitnesas, ir kodėl jis toks visagalis?

Štai šioje vietoje susiduriame su paradoksu, nes iki šiol vis dar nėra aiškaus “fitneso „ apibrėžimo, netgi nėra pratimų klasifikacijos, pagal kuriuos galima būtų apibūdinti fitnesą.

Taigi, fitnesas yra labai plati sritis, tačiau visgi pabandykime išsiaiškinti, kas tai yra ir pažvelgti į tai iš visų pusių.

Pirmiausia kreipsimės pagalbos į anglų- lietuvių kalbų žodyną. Išvertu iš anglų kalbos šis žodis reiškia gerą fizinę būklę, fizinę sveikatą. Taigi, savaime peršasi išvada fitneso treniruotės yra skirtos fizinei sveikatai palaikyti ir pagerinti. Ką gi, jau turime pagrindinę šio termino charakteristiką: fitnesas– tai fizinių pratimų rinkinys, skirtų pagerinti visas kūno bei organizmo sistemas.

Egzistuoja begalė įvairiausių fitneso programų, kurios, beje, yra saugios ir sukurtos taip, kad suteiktų maksimalią naudą žmogaus organizmui. Pagrindinis visų programų tikslas yra ne kokių nors sportinių rezultatų pasiekimas, bet žmonių pratinimas prie fizinio aktyvumo bei sveikos gyvensenos būdo.

Fitneso programos yra kuriamos patyrusių specialistų- trenerių, sportininkų, gydytojų, dietologų ir kitų šios srities profesionalų, kurie galėtų padėti sukurti geriausią kompleksinę metodiką organizmo sveikatos būklei pagerinti.

Kitaip sakant, fitnesas– tai įvairių sporto specialistų daugiamečio darbo ir patirties šioje srityje rezultatas. Štai ir turime vieną apibrėžimą.

Fitnesas gali pasiūlyti ne tik kūno kultūros užsiėmimus, bet ir savitą gyvenimo būdo filosofiją, aiškiai nustatytą vertybių sistemą. Jei norite būti sveiki, tai teigiamas požiūris į pasaulį, į save, yra būtinas. Vidinė harmonija yra tiesiogiai susijusi su išorine.

Šią užduotį, kartu su kitomis, padeda išspręsti fitnesas. Fitneso filosofija mokina gyventi pilnavertį gyvenimą, džiaugtis savimi bei aplinkiniu pasauliu, kiekvieną dieną sau atrasti vis naujus stimulus, kryptingai siekti užsibrėžto tikslo.

Kiekvienas žmogus yra unikalus, nepakartojamas. Dvidešimtame amžiuje buvo sukurtas asmenybės kultas, bei iškeltas ant pjedestalo.

Subalansuota vidinio ir išorinio pasaulio harmonija yra pirmoje vietoje, ir tai pasiekti yra kiekvieno žmogaus užduotis, o tą padaryti padeda fitnesas. Visiškai suprasti savo unikalumą, individualumą, išvystyti savo geriausias fizines ir dvasines vertybes- tai yra tikrasis fitnesas, ir tai jokiu būdu nėra vien tik bukas fizinių pratimų atlikimas.

Atverti fitneso pasaulio duris reiškia – žengti pirmą žingsnį savo asmenybės atradimo link, siekti dvasios, proto ir kūno vienybės. Priimti save koks esi, pradėti pozityviai žvelgti į supantį pasaulį, tai reiškia nueiti pusę kelio sėkmės bei užsibrėžto tikslo link.

Fitnesas– tai ne hobis ir ne pramoga, tai gyvenimo filosofija.

Fitneso užsiėmimai yra estetiniai ir harmoningi, sukuriantys pakilią nuotaiką ir gerą savijautą. Žmogus savo esybe yra gražus, ir fitnesas tai pabrėžia.

Pabandykite pakeisti save ir jus supantis pasaulis taip pat pasikeis, jūs pamatysite jį kitomis akimis, ir pamatysite tai, ko anksčiau nematėte, o gal tiesiog nepastebėjote.

Bet vis gi grįžkime nuo filosofinių pamąstymų į pradinę poziciją, ir pasistengsime atsakyti į pagrindinį klausimą, kurį iškėlėme straipsnio pradžioje- kas tai yra fitnesas?

Fitnesas tai:

aktyvus gyvenimo būdas;

ilgametė specialistų patirtis, sukaupta specialiai sukurtose finteso užsiėmimų, visiškai nepavojingų sveikatai, sukurtų specialiai palaikyti ir pagerinti žmogaus sveikatą, programose;

treniruočių sistema bei savitas gyvenimo būdas, kuris sukuria gerą savijautą bei pozityvų požiūrį į gyvenimą;

gyvenimiška filosofija, padedanti žmogui atrasti ir pažinti save, savo asmenybę, pasiekti vidinio pasaulio harmoniją ir teigiamai žvelgti į išorinį pasaulį;

puikus būdas prailginti jaunystę

Tačiau fitnesas nėra vien tik tai, kas čia buvo aptarta. Kiekvienas atranda fitnese kažką savo, kuo gali papildyti sąrašą. Fitneso sąvokos supratimas yra labai platus. Tai yra reiškinys, kuriam reikia rasti vietos savo gyvenime. Tai nėra tik sportas, tai gyvenimo būdas.

Parengė: treneris.net

Categories
Laimė Saviugda

Tylos atsakas į chaosą

Ramybė, harmonija, pasitenkinimas… Įsijauskime…pasitelkime vaizduotę jog šios būsenos visada su mumis. Įsivaizduokime, kad tai mumyse, dabar. Ar tada kur nors skubėtumėme? Pavyzdžiui, kad ir skaityti šį straipsnį? Ar greitais, grubiais judesiais, išreiškiančiais nervingumą, vykdytumėte žaibišku greičiu galvoje atsirandančias mintis..? Chaosą, kurį sukuriame savo protuose galima prilyginti žalingui įpročiui. Kaip ir kiekvienas žalingas įprotis iš pirmo žvilgsnio jis malonus, patogus ir suteikiantis laimės. Deja, tos laimės tik kruopelytė. Mano giliu įsitikinimu, nuolatos gyvename triukšme, nes manome, kad taip paprasčiau, mažiau tada mąstome, o iš tiesų mąstyti nėra taip jau paprasta ir malonu… Galima suvokti daug nemalonių dalykų. Tai nebūtų destruktyvu jei nevestų mūsų į išsiblaškymą, netvarką ir neigiamas savijautas…

Kuo daugiau laiko praleidžiu tyloje, tuo geriau suvokiu jog žmonės apskritai yra linkę būti triukšme. Išoriniame triukšme, kuris pereina į vidinį triukšmą prote, minčių pavidalu. Nuolatos kylančios, viena kitai prieštaraujančios mintys, okeanas tekantis, srūvantis plačiausia nesustabdoma vaga… Pastebėkime, žmones važinėjančius automobiliais ir garsiais klausančius muzikos. Ar manote jie tuo metu ramūs, sąmoningi žmonės? Abejoju…greičiausiai jie vengia tylos. Muzika tik padeda „chaotiškam“ protui dar labiau įsibėgėti ir nesustabdomai nešti žmogaus mintis keletu skirtingų kelių vienu metu, taip „ištaškant“ energiją ir dėmesį nereikšmingiems dalykams.

Ar tikrai žmonės vengia tylos? Tuo lengva įsitikinti, apsižvalgykime. Dažnas bėgikas bėga su ausinėmis ausyse, namie televizorius įjungtas kaip foninis triukšmas, o ką jau kalbėti apie mobiliuosius pilnus muzikos įrašų. Pastebėkime kas atsitinka, kai grįžtame namo, ar įsijungiame muziką? Ar vos tik atsiduriate vienumoje ir tyloje, kyla mintis pas ką nors išeiti? Ar galime penktadienio, šeštadienio vakarus praleisti visiškoje tyloje ir dėl to nejusti diskomforto? O gal esame vieni iš tų, kurie nuolatos prie kompiuterio klausosi muzikos? Suvokime, atsipeikėkime, mes bėgame nuo tylos, nes vengiame per tylą pažinti save!

Aš nesuprantu kaip galime būti ramūs, jei pastoviai esame triukšme. Jei neturime nė valandos per dieną ramybei ir susikaupimui į save, kuris suteikia atgaivą, palengvėjimą. Tada kam tas visas bėgimas per gyvenimą, jei nėra laiko sau..? Šio straipsnio ašis yra pati paprasčiausia – atraskime tylą iš naujo. Būkime tyloje. Jei nuolatos būname triukšme, tai reiškia jog nejaučiame savęs, nesame su savimi visu šimtu procentų! Trukdome protui būti natūralioje ramybės būsenoje. Slopiname savo galias, išblaškome dėmesį! Išjunkime muziką, pastebėkime kaip pagerės koncentracija, suvokimas, kaip keisis mūsų būsena teigiama linkme! Atsiras ramybė, harmonija ir pasitenkinimas. Bene kiekvienoje produktyvumo mokymo programoje rasime patarimą, vienu metu – vienas darbas, tai reiškia maksimali koncentracija į vieną objektą, reiškinį, jokių pašalinių trukdžių. Atsiribokime nuo visų muzikinių ir kitų triukšmų. Jei to nedarome blokuojate save ir savo potencialą. Prieš mus didžiulės produktyvumo, rezultatyvumo didinimo galimybės, pasinaudokime jomis. Prieš mus laimės šaltinis, atsigerkime iš jo!

P.s. Muzikos klausimą automobilyje sėkmingai galima pakeisti mokomųjų garso programų klausymųsi. Išnaudokime savo laiką maksimaliai naudingai, tai papildomos žinios ir išsilavinimas to paties laiko sąnaudomis. Paverskime visai tai mūsų realybe!

Autorius: Saulius Šunauskas

www.gyventi.lt