Categories
Saviugda

Kaip išsiugdyti teigiamus įpročius LENGVAI?

Jau greitai startuos mokymai „Laimingas Vyras“ kuriuose pašalinsi neigiamus įsitikinimus ir įpročius dėl kuriu atsiranda:

  • Atidėliojimas;
  • dvejojimas;
  • delsimas veikti,
  • baimė pradėti naujas pažintis,
  • baimė kurti verslą,
  • baimė suklysti, baimė, kad nepasiseks,
  • energijos trūkumo,

Ir išsiugdysi teigiamus įpročius kurie leis:

  • Pasiekti vidinę ramybę;
  • Atsipalaidavimą bendraujant;
  • Pasitikėjimą savimi ir didžiulę drąsą;
  • Jaustis energingu ir laimingu be jokios logiškos priežasties;

Spausk čia ir sužinok daugiau apie šiuos mokymus

Categories
Įkvepiančios istorijos

Kaip aš iš sofos bulvės pavirtau Indiana Džonsu. 10 žingsnių algoritmas.

Šį straipsnį skiriu broliui, kuris labai nori pasukti savo gyvenimą gera linkme. Įsikalk – geriau dažnai klysti, negu iš viso nieko nedaryti! Egzistuoja tik du keliai: visą gyvenimą mokytis arba ne. Jei tu pasiekęs tam tikrą lygį sustosi – deja, pradėsi degraduoti. Visi sėkmingi žmonės, nepriklausomai nuo amžiaus, nuolat tobulinasi. Pradėk ir tu!

Prisimenu save prieš keletą metų, pirmą kartą besiruošiantį į kalnus. Sunkiai įsivaizdavau, kas laukia kelionėje į Elbrusą. Bet užuot klausęsis, kaip kalnuose gražu, ir stebėjęs paveiksliukus, nusprendžiau kad atėjo laikas. Iš Arvydo ir Almos pasakojimų susidariau įspūdį, kad tikrai grįšiu susirgęs „kalnų liga“ (tik ne ta, nuo kurios pykina ir skauda galvą). Beliko tai patikrinti. Kiek daug tada atrodė nuveikiau besiruošdamas: pradėjau rytais bėgioti, nustojau vartoti alkoholį (ne daugiau kaip du alaus per dieną) ir rūkyti. Tokia sunki atrodė pradžia. Tačiau grįžus iš kalnų į komforto zoną, grįžo ir žalingi įpročiai! Ir toliau sėkmingai auginau alaus pilvuką. Kad aš tada būčiau žinojęs receptą, kurį duodu tau…


Kas per tuos metus pasikeitė? Beveik viskas! Kad skambėtų įtikinamiau, šioje vietoje turėčiau pasigirti (nemėgstu, maloniau kai kiti giria). Paminėsiu tris faktus: nuo 2009 metų neturiu sveikatos sutrikimų ir nesilankau pas gydytojus, 2010 m. Lietuvos alpinizmo čempionate užėmiau I vietą, 2012 m. Anduose su Skaiste praėjome 3 trekus, kuriais savarankiškai niekas nekeliauja. Į ką būčiau pavirtęs, jei nebūčiau senų įpročių pakeitęs naujais, nenoriu įsivaizduoti…

O dabar prie reikalo. Žemiau aprašyta 10 įpročių ir atsakymų – kodėl? Tereikia vienus jų pradėti daryti, o kitų atsisakyti (žalingų ir nuodingų). Nebūtinai visus iš karto. Pradėk nuo vieno dalyko, kuris tau labiausiai patinka. Svarbu įrodyti sau, kad tu gali! Išugdęs vieną, judėk prie kito įpročio.

1. Išjunk televizorių. Pradžiai ilgam (iškentėk nors savaitę), o paskui ir visam laikui.

Kodėl? Nes kalbanti dėžė ne tik pagrobia tavo brangų laiką ir dėmesį, bet ir bruka dažniausiai neigiamą šlamštą. Susimąstyk ir paskaičiuok, kiek laiko tu gali padovanoti sau? Pavyzdžiui per metus iššvaistyto prie teliko laiko užtektų apkeliauti aplink Pasaulį! Telikas – tai priežastis netinkamai užpildyti laisvalaikį.

Kai žiūrėti į išjungto televizoriaus ekraną tampa įprasta, marias laiko gali skirti mėgiamiems užsiėmimams. Arba dar geriau – naujų įgudžių tobulinimui.

Jei esi krepšinio ar futbolo fanas, retkarčiais pasidaryk šventę tiesioginių transliacijų metu. Kai žaidžia tavo mėgiama komanda. Įsikalk – telikas tik prizas ir taškas.

2. Rytinė makšta. Ar tau ryte sunku keltis iš lovos? Tada pradėk daryti rytinę mankštą, kasdien!

Mankštą padarau dar gulėdamas lovoje. Po kelis pratimus skirtingoms raumenų grupėms. Pradžioje gulint ant nugaros, psakui apsiverčiu. Ne ilgiau, kaip 5 minutes. Sutariam? Per mėnesį rytinė mankšta taps maloniu įpročiu, be kurio nenorėsi pradėti dienos!

3. Hobis. Ar turi pomėgį, kuris yra svarbesnis tau už viską? Gerai, ne už viską, o už tokius dalykus kaip pinigai, telikas, internetas, laikraštis, savaitgalis ar net darbas. Sėklai tai krepšinis, Starkui ir Radzavičiui – kelionės senais automobiliais, man – kalnai. Jei neturi – PRIVALAI susirasti. Tai bus tavo gyvenimo aistra, kuri ves į priekį.

4. Sportas. Kokia šaka geriausia? Kas tik patinka: dviračiai, baidarės, bėgimas, orientacinis sportas, plaukimas, lauko tenisas, riedučiai ar slidės žiemą. Bet svarbu, kad tai vyktų natūraliai gamtoje. Sporto klubai skirti profesionalams ir pensininkams. Sportuodamas tarp keturių sienų niekada taip neatsipalaiduosi, kaip būdamas gamtoje. Jei tau dar nėra keturiasdešimt, teisingai pasirinkęs ir nuosekliai treniruodamasis gali tapti kad ir Lietuvos čempionu. Na gerai, bent prizininku. Kam tas sportas reikalingas? Sportuodamas gali atsipalaiduoti, mažinti stresą, pabėgi nuo rutinos. Svarbiausia – tavo kūnas tampa pasiruošęs naujiems iššūkiams ir išbandymams. Kaip dažnai sportuoti? Žiūrint, kokių rezultatų nori. Aš uolų laipiojimo treniruotes stengiuosi lankyti 2 kartus per savaitę. O vieną kartą per savaitę stengiuosi fiziškai išsikrauti. Kelias valandas duoti kūnui padidinto krūvio, kad jaustis kaip išgęžta citrina. Nebūtinai tai, ką treniruojuosi. Vasarą puikiai tinka dviratis, žiemą – slidės ar poledinė žūklė, rudenį – grybavimas.

5. Dalyvauk varžybose! Ne dėl prizų, garbės ar pasiekimų. Varžybose patirsi tokias emocijas, kurių už pinigus nenusipirksi! Sutiksi galybę bendraminčių, susirasi naujų draugų.

Prieš varžybas visada nors minimaliai pasiruošk. Jei tai dviračių varžybos, prasivažiuok prieš porą dienų panašią distanciją. Jei nuotykių lenktynės, pasilakstyk su žemėlapiu miške. Jei tai pusmaratonis – prabėk valandą be sustojimų. Taip būsi tikras, kad kūnas atlaikys krūvius. Prieš startą būtinai apšilk, jei nenori patirti traumos. Nebūchalink išvakarėse… iš asmeninės patirties.

Aš pradėjau nuo Merkio ir Ūlos vandens maratonų. Vėliau sekė nuotykių lenktynės Vilnius Challenge, Mini Eko, Rogainingas, Nykštietiškas triatlonas, Turistas.lt maratonas. Jos palieka daugiausiai emocijų, o dalyviai panašesni į likimo draugus, negu konkurentus. Bene sunkiausi startai atrodė bus tarptautinėse boulderingo varžybose Bouldozer ir MTB maratone. Tačiau tai tik baimės kuriama iliuzija. Tereikia ją tik kartą nugalėti.

6. Reguliarios išvykos į gamtą. Visus metus (neskaitant vasaros, kada gyvenu gamtoje) kartą per mėnesį keliaujame į gamtą praleisti savaitgalio. Su palapine prie ežero, į sodą, į pirtį, varžybas ar festivalį. Ne taip svarbu, kur. Svarbu, tai paversti įpročiu ištrūkti nuo keturių sienų. Grynas oras ir būvimas gamtoje padaro stebuklus! Tai ne tik geras poilsis ir išsivadavimas nuo rutinos. Susiliejęs su gamta tu pakrausi išsekusias baterijas. Tavo kūrybinės galios bus pamaitintos nauja enegrija!

7. Kelionės. Gyvenimas – tai knyga. Jei nekeliauji, skaitai tik vieną puslapį. Parodykit žmogų, kuriam nepatinka kelionės. Net ir užkietėjusį namisėdą galima paversti keliautoju, kartą ištraukus jį iš narvo. Savarankiškose kelionėse labai paprasta ištrūkti iš komforto zonos, o tai pati geriausia dirva naujiems įgūdžiams auginti. Įspaustas į kampą supranti, kad bet kokią problemą galima įveikti. Tereikia įdėti pastangų ir priimti teisingus sprendimus.

Kelionės – tai mano gyvenimo universitetas. Apie jas dar daug ką papasakosiu. Žmonės nekeliauja dėl dviejų priežasčių: pinigų ir baimės. Tačiau nesusimąsto apie tai, kad keliauti galima nemokamai ir nebijoti. Realus pavyzdys. Jei gyveni Vilniuje, pasižiūrėk žemėlapyje maršrutą (kuriuo nevažinėji) ir nueik pėsčiomis ant Trijų kryžių kalno, paskui prie Gedimino pilies. Skirk šiam nuotykiui visą dieną, neskubėk. Štai tau ir kelionė, kurią prisiminsi ilgam! Su dviračiu dar smagiau. Žemėlapyje surandi nežinomą vietą, užsirašai adresą, pasižiūri kryptį ir mini. Tavo navigacija – sutikti žmonės.

8. Maistas. Viena didžiausių sofos bulvių problemų – maitinimosi įpročiai ir persivalgymas. Kai telikas rodo vakarinį filmą, labia patogu per reklamą nulėkti iki šaldytuvo.

Kai aš dirbau sėdimą darbą, turėjau problemą dėl viršsvorio (nors iki tol svorio visada trūko). Darėsi neramu stebėti, kaip ant klubų didėjo gelbėjimo ratas. O per alaus pilvuką pimpalo nesimatė. Sutinkęs bendraamžius iš mokyklos laikų stebiuosi, kaip dauguma kūdenų pavirto į drimbas. Jei ne savalaikė korekcija, aš taip pat būčiau vienas iš jų.

Receptukas pradžiai – ryte būtina šviežia daržovė prie sumuštinio, mėsa – pietums arba vakarienei (jei ne per vėlai valgai). Po 19 valandos (BBQ vasarą tebūnie išimtis) – jokios mėsos. Jei alkanas – kapok salotas, vaisius ar ką nors ne mėsiško. Bet tik ne traškučius! Pamatysi, kad ryte ir apetitas atsiras (kurio naktiniai ėdrūnai paprastai neturi). Jei geri alų – pamiršk čipsus. Kam gadinti skonį? Be zakūskos gal ir antro butelio nesinorės.

Jei lašiakai vistiek netirpsta – per mažai judi. Pradėk daugiau vaikšioti (į parduotuvę, darbą, į tolimesnę autobuso stotelę). Lengviausias būdas sudeginti lašinius – dviems savaitėms išvažiuoti į kalnų žygį. Man geriausias komplimentas, kai fėja pavadina “kūdena”. Ir kaip yra afigiena, kai gali valgyti ką tik nori. O jautiesi lengvas, kaip pūkelis!

Atskira tema – dabar ant bangos vadinamasis “sveikas maistas”. Daugėja vegetarų, veganų, žaliavalgių ir kitokių sveiko maitinimosi ekspertų (ekspertas – siauroje srityje padaręs visas galimas klaidas). Nieko prieš juos neturiu, nors šie ir mėgsta pabrėžti savo išskirtinumą. Dar girdėjau tokį gandą, kad žaliavalgiai neserga. Nesiginčiju, aš irgi.

9. Rūkalai, alkoholis ir vaistai. Ar girdėjote istoriją, kaip draugo senelis visą gyvenimą rūkė ir dar nenumirė? Taip, ši istorija labai įkvėpia. Galbūt penkiasdešimtmečio proga tavo plaučiuose neapsigyvens vėžys. Bet pasakykit garsiai – ar tu nori būti rūkalais prasmirdusiu seneliu? Mane labiau įkvėpia senjorai, kurie duoda dulkių pauostyti bėgimo trasoje!

Žinote, kokia tiesa privertė mesti po penkiolikos prarūkytų metų? Rūkymas neturi nė vieno privalumo! Apie alkoholį to negalima pasakyti. Kai dirbau tradiciniu grafiku, buvau įpratęs kalti kiekvieną savaitgalį. Seniau net prieš varžybas išvakarėse nevengdavau gramulio. O kokia kančia būdavo keltis iš lovos, kai iš vakaro dar pakelis cigarečių surūkytas! Dabar taip gera, kad nemalonu prisiminti! Pažiūrėk į save iš šalies. Į tą lepšį, kuris ryte dvokia per 5 metrus ir negali nieko naudingo nuveikti, tik lovoje drybsoti. Ir žvalų bei energingą, pasiruošųsį kalnus nuversti! Jeiesi tas lepšis, tai nors skudurus išnešk pravėdint. Jei prasivoliosi lovoje, ir antrą dieną jausi pachmielą.

Pastebėjau, kad per media farmacininkai varo žiaurią dezinformaciją. Kaip gali sveiki žmonės (kokius rodo reklamose) vartoti vaistus? Menkų sveikatos sutrikimų negydyk saujomis tablečių. Kol nėra vėlu, diagnozuok negalavimų priežastį ir gydyk ją. Bet ne pasekmes.

10. Nuolat kelk savo galimybių kartelę. Sveikas atvykęs į aukščiausią lygą! Jei eini teisingu keliu, ta kartelė labai greitai kils tau nepastebint. Ir tai bus žiauriai gera motyvacija dar labiau stengtis! Štai jums reali istorija.

Prieš tris metus iš naujo atradau dviratį (buvau pašalinęs iš gyvenimo keliolikai metų). Atrodė visiškas kosmosas numinti 50 km per dieną. Nes buvau pratęs važiuoti 5 km į sodą ar prie ežero, kas buvo visai lengva. Kartą nusprendžiau  dvigubai prailginti maršrutą. Hm, tiesiu plentu numinti 10 km pirmyn ir tiek pat atgal pasirodo ne taip ir sunku. Kitais metais vėl dvigubai kilstelėjau kartelę, iki 20 km į vieną pusę. Easy done. 50 km per dieną ar vakarą tapo norma ir lengvai įgyvendinama užduotimi. Kelionėje po Alandų salas 2011 pramynėme beveik 100 km per dieną. Atrodė lubos pasiektos. Bet atėjo šie metai. 156 km per dieną arba 65 km nonstop (Vilnius – Molėtai). Tokius rezultatus pasiekiau šią vasarą, tam nesiruošdamas.

Pabaigai. Gali nebijoti, tai patikrintas kelias ir viskas priklauso tik nuo tavo veiksmų. Jei nori likti sofos bulve, turi teisę ir toliau nieko nekeisti ir aplinkui visus kaltinti dėl savo nesėkmių (nes daugiau kaip 80% taip elgiasi). Bet jei nori gyventi kaip Indiana Džonsas – pradėk keistis jau dabar. Neatidėliok, nes jau taip darei šimtus kartų. Ar tau tai padėjo? Pradėk jau šiandien, dar geriau – tuoj pat. Ne rytoj ar poryt. Kelkis nuo sofos!

Prisimink, kad tu esi ne vienas toks. Išugdęs šių naujų įpročių tu mėgausiesi kiekviena diena, kad gyveni. O laikas tau taps žymiai brangesnis, jei paskutinius kelis metus tik egzistavai jį užmušinėdamas.

[media url=“http://www.youtube.com/watch?v=1DQ-OrM5raQ“ width=“400″ height=“350″]

Pasidalink komentaruose, kas tau yra sunkiausia? Apie ką nori sužinoti daugiau?

 Bonusas. Niekas taip neįkvepia ir nemotyvuoja, kaip tikros istorijos, vykstančios šalia mūsų. Jei skaitai šias eilutes, didžiuojuosi tavimi! Pradėk pokyčius jau dabar, pasidalink savo transformacijos istorija ir laimėk nuostabų prizą – kelionę į kalnus su BlogamOre 2013 metais. Taip, šis fantastiškas prizas atiteks tik vienam, bet jis vertas tavo pastangų. Išdrįsk būti didvyriu sau!

Už šį įraša dėkojame www.blogamore.lt

Categories
Vyriškas patarimas

Kaip atsisakyti žalingų įpročių?

Tema:
Sveikata
Vardas:
Vygantas

Klausimas:
Ka daryti jai as neatrandu savyje valios mesti zalingus iprocius?

Pastaba: Klausiantysis turėjo omenyje rūkymą ir tikriausiai alkoholi, mano pateiktas variantas gali tikti abiems atvejams.

Atsakymas:

Sveikas Vygantai,

Nes vėlai keltis galima laikyti irgi žalingu įpročiu, todėl tu nori labiau sužinoti bendrąja prasme ar turi konkretesnių poreikių, kaip mesti rūkyti, gerti ir t.t. ?

Mano atsakymas, kol maniau, kad kalbi apie rūkymo metimą.

Pirmiausia turėtum išsiaiškinti dėl kokių priežasčių tu nori mesti vieną ar kitą žalingą įprotį? Kas tave verčia mesti tai? Ir kas tave verčia manyti, kad tai blogas įprotis?

Dažnai sunku mesti rūkyti, nes tavo aplinkoje daug kas ruko ir tai tave patį skatiną daryti. Todėl norint išsivaduoti iš tave supančios aplinkos įtakos tu turėtum praplėsti savo akiratį, daugiau sužinoti apie tabako žalą, kaip jis veikia tavo kūną, protą, patrauklumą. Gali pasidomėti kaip reklama manipuliuoja žmonėmis, kad jie rūkytu. Vien praplėtus savo žinias ir akiratį tu pastebėsi, kad neturi dėl ko rūkyti, nebeliks jokių argumentų kodėl tu turėtum rūkyti. O tada ir mesti bus labai lengva.

Tarkim. Anksčiau per televizija reklamuodavo Malboro cigaretes ir sakydavo, jog rūkyti yra vyriška ir visi kieti bičai ir kaubojai rūko. Dabar tas senukas kur reklamavosi toje reklamoje, jodinėja su prie savęs prisegtu kvėpavimo aparatu, nes per rūkymą nebegali kvėpuoti normaliai kaip visi žmonės. Ir kai tokius dalykus sužinai ir pamatai, tada labai pasikeičia mąstymas į žalingus įpročius ir jų net nesinori.

Tai valia pakeisk į žinias ir valios reikės tik tiek, kad atsisakytum draugų, kolegų įtakos. Žmonės labai vertina ir gerbia stiprius individus, kurie išeina iš bandos ir pradeda gyventi kitaip nei visi likusieji. Jie tada jaučiasi silpni, kad nesugeba to padaryti, o tave laikys stipriu. Taip pat, nuo vieno pavyzdžio užsikrečia šimtai. Gali būti tas pavyzdys.

Mesti rūkyti lengva, tik žinok dėl kokių priežasčių tu nori mesti rūkyti? Ir dėl kokių priežasčių tu rūkai? Nes rūkymas gali būti bėgimas nuo problemų, savo minčių, ar tai norėjimas pritapti prie visų.

Turėk savo kelia ir juo eik.

Nori ir tu užduoti klausimą? Klausk vyriško patarimo.

Categories
Saviugda

Dievui į ausį

laisvė, tisa
Laisvė nuo melo

Įsivaizduokite žmogų, kuris gali pasakyti „Jeigu bent vienas teiginys, kurį aš pasakiau per savo gyvenimą, yra netiesa, tai viskas, ką sakiau, yra netiesa.“ Įsivaizduokite žmogų, kuris visą gyvenimą galvojo tik tiesą, sakė tik tiesą ir elgėsi pagal tiesą. Jeigu jis pažadėjo atvykti penktą valandą, o atvyko dešimt minučių prieš, tai jis palauks prie durų iki penkių ir tik tada užeis – dėl tiesos. Jeigu jis pasakė, kad daugiau šiandien nevalgys, tai tik dėl tiesos, nors bus ir labai alkanas, nevalgys.

Jis tai daro ne vieną dieną ar savaitę, o jau dešimt metų ar visą gyvenimą! Kai tokį žmogų pamato kaimynai ar draugai, jie pagarbiai sako: „Žiūrėkite, Jis ateina!“

Dabar įsivaizduokite, jis pasako: „aš kitą mėnesį kelsiuosi penktą val. ryto“, arba „su persivalgymu baigta, aš valgysiu saikingai“, arba „aš per kitus metus susitvarkysiu „šią“ gyvenimo sritį“. Kaip manote, ar įvyks tai, ką jis pasakė? Per tokio žmogaus žodžius persiduoda tokia jėga, kad tikrai įvyksta viskas, ką jis pasako.

Taigi reikia suderinti mintį su žodžiu ir žodį su veiksmu, tas pradžioje lengva, bet vėliau išnyra seni įpročiai… Kadangi Tiesos „technika“ yra labai galinga, turint triukšmingą protą, su ja reikia elgtis labai atsargiai. Perdegimas čia kainuotų daug pasitikėjimo savimi (tarp kitko, tiesos laikymasis yra paskutinis žingsnis į protinį pasitikėjimą savimi). Net neįsivaizduoju, kaip nedarantys proto raminančių praktikų, tai suvaldys. Juk triukšmingame prote vieną minutę nuotaika gera, ir gali sau pažadėti kalnus nuversti, o po sekundės vėl triukšmas, ir kalnų net nebesimato. Tad reiktų kažką praktikuoti.

Atkrenta visos blevyzgos, apkalbos, apgaulingi pokštai, melagių dienos, vaikų-tėvų „Kalėdų senis“, televizorių ir laikraščių melagiai ir t.t. Atkrenta viskas, kas netiesa. Negali būti tokio dalyko, kad sau galėtum pasakyti „aš sakiau netiesą“. Toks žmogus net nežiūri į potencialų melo šaltinį. Absoliuti moralinė švara.

Kai mintis, žodis ir veiksmas tampa vienu, tada gimsta toks žmogus.

Palieku Jums šią idėją Jūsų pačių interpretacijai ir pridėsiu keletą asmeninių patarimų jos taikymui.

  • Pačioje pradžioje, prieš sakydami, kad kažką padarysite – labai gerai pagalvokite ir tik tada garsiai ir kokiu nors specialiu tonu ištarkite tai.
  • Galite pradėti nuo vienos dienos, trijų dienų ar savaitės išmėginimo.
  • Pradėkite nuo labai paprastų dalykų, pvz.: „dabar aš nueisiu į virtuvė“, tada ten nueinate – vadinasi, sakėte tiesą – valio!
  • Kadangi mūsų protai uraganiniai, patariu sau pasakyti „Darysiu viską, ką ištarsiu sau garsiai ir sąmoningai; kas suksis galvoje ir priburbėsiu panosėje – to ne visada klausysiu.“ Būna, kad galva prišneka visokių niekų, tada tenka vaikščioti ir daryti tas visas „nesąmones“.;)

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Motyvacija

Jums niekas negali padėti

Jums niekas negali padėti. Kaip skamba? (Juokiuosi.) Ši mintis yra išties labai išganinga. Pagalvokime.

Kiekvieną kartą kai virš mūsų laimės atplaukia juodoji naktis ir mus ima supti liūdesys, mes galime prisiminti šią mintį ir ji mums padės. Kodėl? Ogi todėl, kad jeigu niekas mums negali padėti, tai niekas negali mums ir pakenkti.

Tarkime Jums kažkas pasakė gerą žodį ir Jūs apsidžiaugėte. Netgi skaitant sakinį, aiškiai matosi, kad apsidžiaugėte Jūs pats, o ne kažkas pasakyto Jus nudžiugino. Tas pats yra ir su blogais dalykais – nusimename mes patys, o ne blogi dalykai mus suglumina. Visi nusivylimai, nudžiugimai yra labai subtilūs įpročiai, kurių daugelis net nepastebi.

Jeigu Jūs klausotės ko nors naudingo ir vėliau panaudojate, tai Jūs pats sau padėjote, o ne kažkas padėjo Jums. Jūs paklausėte, pamanėte, kad tai naudinga ir to ėmėtės. Jūs pats, ne Jonas ar Onutė.

Tai, kad kažkas mums gali padėti ar pakenkti iš išorės tėra iliuzija. Niekas negali Jums pakenkti ir niekas negali Jums padėti. Jūs vienas esate už tai atsakingas. Kvapą gniaužianti atsakomybė.

Tiesiog pastebėkite, kad nėra būtina eiti į mišką ar dar kur, kad galiausiai apsispręsti ir pabaigti „nuotaikų naktį“. Pabandykite kartais tai padaryti patys, be išorinės pagalbos.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Straipsniai Sveika Gyvensena

Alkoholis ir kiti „džiaugsmai“

Viena didžiausių problemų Lietuvoje ir pasaulyje yra alkoholis. Bernardinai.lt svetainėje skelbė, kad pagal alkoholio suvartojimą esame pirmoje vietoje ES. Ir tos epidemijos mastai vis auga. 2003 metais vienam suaugusiam žmogui teko 10,2 litro gryno alkoholio, o 2007-aisiais – jau 14. Tad ir pažiūrėkime, ką galėtume padaryti, kad suvaldytume šį baisų nuopuolį.

Aptariant kalbėjimo dėsnius, atradome, kad tyčiotis iš kito žmogaus iš pradžių gali būti labai malonu ir juokinga. Nesveiku būdu patenkini savo savigarbos poreikius. O tikrovę dėl to, kad žudai kito dvasinį kūną, paslepi nuo savęs po beprotiško juoko užsklanda. Kitas sielos degradacijos etapas yra tuomet, kai žmogus pradeda tyčiotis iš savęs paties. Ir, tikėsite tuo ar ne, patiria nemažą pasitenkinimą.

Psichologams ši idėja neturėtų pasirodyti visiškai svetima. Jie seniai pastebėjo, kad kuo labiau žmogus savęs nemyli, tuo labiau jam būdingas destruktyvus elgesys. Jonas Henrikas Rapalis išleido puikią knygutę apie alkoholinimo kultūrą. Ją man ir padovanojo vieno televizijos filmavimo metu. Deja, šios knygelės neišsaugojau, o ir internete jos pavadinimo nepavyko rasti. Tačiau ši svarbi knygelė man atvėrė akis, kad tautos alkoholinimasis nevyksta šiaip sau, nedarniai, o yra sudėtinė mūsų bendrosios kultūros dalis. Jis aptaria mūsų švenčių tradicijas, vyriškumo sampratą ir parodo, kaip alkoholi kultūra įsismelkia į mūsų kolektyvinę sąmonę. Pavyzdžiui, iš pradžių žalias jaunimas turi būti „prirašytas“ vyresnių darbuotojų kolektyve. Autorius pasakoja, kad sovietiniais laikais statybose naujas vaikinas pirmąjį atlyginimą turėdavo skirti pragėrimui.

Būdavo norma „pavaišinti“ savo vyresnius „draugus“. Manau, nereikia net sakyti, kad išgeriantis vyras sulaukia daugiau panelių dėmesio. Jo gyvenimas pašėlęs, todėl įdomus ir iš pirmo žvilgsnio patrauklus.

Taip pat J. H. Rapalis atkreipia dėmesį, kad kelias į alkoholizmo liūną iš pradžių visuomet veda per patyčias iš jau tame kelyje pražuvusių girtuoklių. Jauniems vaikigaliams labai smagu gerti ir vaidinti prasigėrusius. Jei tik kas tokioje kompanijoje pradeda kalbėti ar ką nors daryti kaip alkoholikas, tuoj pat sulaukia draugužių juoko ir smagaus dėmesio. Girdime tą patį velnišką juoką, kuris blaiviam žmogui praneštų apie artėjančią pražūtį.

O įsilinksminusiems bepročiams tuomet kaip niekad smagu. Visi rėkia, bliauna ir staugia. Visi sau leidžia vis labiau pulti, o kiti skatina juokais ir ragina dar labiau palinksminti. Taip pamažu lūžta dar viena dvasinės gynybos siena – žmogui pradeda patikti, kai iš jo tyčiojasi. Tuoj pat prišoka „draugas“, atkiša išgerti ir beria tau komplimentus dėl labai juokingų išdaigų. Protas vis labiau lydosi. Tau susidaro įspūdis, kad, tai darydamas, būsi visų mėgstamas.

Pamažu žmogus įpranta, kad save žeminti – lygu kitus prajuokinti ir gauti dėmesio. Kurį laiką tai veikia. Tačiau tam ateina galas. Pamažu „draugų“ veidai surimtėja ir jiems tampa nebejuokingos tavo kvailystės. Tačiau yra ratas tų, kurie vis dar tave „gerbia“ ir „supranta“; ir ten linksmybes galima tęsti. Tik jau nebėra gražių panelių, šėliojimo vietos tampa purvinos ir apšiurusios, o ir draugų veidai nebe tokie gyvybingi. Tačiau pasistengus – vis dar linksma. Po linksmybių – jau liūdniau, tačiau pasistengus ir vėl gali panirti į kvailystes.

Palengva vis labiau nyksta žmogaus gebėjimas elgtis oriai, blaivai mąstyti. Nebesugebama spręsti problemų. Protas įjunka į tą kvailumo būseną, ir dabar jau įvyksta negrįžtami procesai. Kaip lošėjo protas yra pririštas prie laimėjimo euforijos, taip ir alkoholiko protas yra pririštas prie kvailumo, baubimo, pasityčiojimo iš savęs ir kitų būsenos. Girdėjote, kaip kalba degradavęs girtuoklis? Atpažįstate tą guvų jaunuolį, kuris prieš daugelį metų leidosi į alkoholines linksmybes?

Dabar ši beprotiška proto būsena tampa vyraujančia, o laikinas proto prablaivėjimas yra nukrypimas nuo psichologinės pusiausvyros. Žmogus nebegali oriai elgtis, nes jam reikia kvailumo teikiamo adrenalino. Todėl jis greitai išsisuka nuo bet kokių rimtų kalbų ir pradeda blevyzgoti. Kuo skausmingesnė tema – tuo greičiau jis puola kvailioti ir iš savęs tyčiotis.

Knygos pabaigoje aptarsime bendrą asmenybės degradacijos procesą. Tačiau, jei jau taip toli nuėjome kalbėdami apie alkoholizmą, pateiksiu dėl alkoholio ar kitų žalingų įpročių patirto nuopuolio etapus:

0. Nulinis lygis – tai nulis alkoholio. Išgeriantys iš tavęs šaiposi ir visaip stengiasi, kad nejaukiai pasijaustum. Tačiau organizmas negauna jokių nuodų. 1. Čia yra „visuomenės pažiba“, visų gerbiamas žmogus ir sektinas pavyzdys. Jis geria tik labai saikingai ir tik geriausius gėrimus. Jį pateikia kaip pavyzdį, kaip reikia „kultūringai“ gerti. Susivaldantis, nepadauginantis, tik per šventes. Reklaminis paveiksliukas alkoholio gamintojams. 2. Tai inteligentiškas ir padorus žmogus, kuris, deja, retkarčiais kiek praranda saiką. Būna, išgeria per šventes per daug, pradeda kabinėtis prie blaivesnių svečių, prišneka ar pridaro ką nors kvailo. Vėliau dėl to nepatogiai jaučiasi. 3. Nuolat išgeriantis. Jau leidžia sau ir vienas „atsipalaidavimui“ vakarais. Šiam visos šventės, progos ir linksmybės neatsiejamos nuo alkoholio. Jam atrodo normalu, vos atsiradus progai, „rauti protą“. Visi žino: jei jis pradės gerti – tai gers iš peties. Kai išsiblaivo – juokiasi iš savo paties juokelių. 4. Priklausomybė. Žmogus įprato save kvaišinti ir nebemoka kitaip susigrąžinti geros savijautos. Negerti – diskomfortas, išgėrus – kvailumo būsena. Pradeda byrėti išorinis gyvenimas, sunku išlaikyti darbą ir šeimą. 5. Dvasios supuvimas. Kvailumo sąmonė tapo vyraujanti, žmogus nebegali nors kiek ilgiau išbūti rimtas. Vienintelis noras – kaip kuo greičiau ir giliau panirti į būseną, kai tyčiojiesi iš savęs. Prieš galutinai nugarmėdamas į bedugnę, jis daro viską, kad kuo daugiau kitų ten nusitemptų.

Aš tikiuosi, kad dvasinio nuopuolio proceso atskleidimas privers susimąstyti kur kas labiau nei moralizavimas apie sveikatą. Kaip žinote, vos tik susiduria fizinė ir dvasinė tikrovė, fizinė privalo iš karto trauktis. Pateikime alkoholio vartojimą kaip dvasinio nuopuolio procesą, kurio metu vis labiau tyčiojamasi iš savęs (ir kitų). Piktybiškas ar kvailysčių sujauktas protas nebeturės ką pastatyti priešpriešiais, nes tai tiesa.

Skyrelis iš A. Guogos – „Sėkmingos tautos idėja“ knygos. www.sekmingatauta.lt

Categories
Laimė Saviugda

Tylos atsakas į chaosą

Ramybė, harmonija, pasitenkinimas… Įsijauskime…pasitelkime vaizduotę jog šios būsenos visada su mumis. Įsivaizduokime, kad tai mumyse, dabar. Ar tada kur nors skubėtumėme? Pavyzdžiui, kad ir skaityti šį straipsnį? Ar greitais, grubiais judesiais, išreiškiančiais nervingumą, vykdytumėte žaibišku greičiu galvoje atsirandančias mintis..? Chaosą, kurį sukuriame savo protuose galima prilyginti žalingui įpročiui. Kaip ir kiekvienas žalingas įprotis iš pirmo žvilgsnio jis malonus, patogus ir suteikiantis laimės. Deja, tos laimės tik kruopelytė. Mano giliu įsitikinimu, nuolatos gyvename triukšme, nes manome, kad taip paprasčiau, mažiau tada mąstome, o iš tiesų mąstyti nėra taip jau paprasta ir malonu… Galima suvokti daug nemalonių dalykų. Tai nebūtų destruktyvu jei nevestų mūsų į išsiblaškymą, netvarką ir neigiamas savijautas…

Kuo daugiau laiko praleidžiu tyloje, tuo geriau suvokiu jog žmonės apskritai yra linkę būti triukšme. Išoriniame triukšme, kuris pereina į vidinį triukšmą prote, minčių pavidalu. Nuolatos kylančios, viena kitai prieštaraujančios mintys, okeanas tekantis, srūvantis plačiausia nesustabdoma vaga… Pastebėkime, žmones važinėjančius automobiliais ir garsiais klausančius muzikos. Ar manote jie tuo metu ramūs, sąmoningi žmonės? Abejoju…greičiausiai jie vengia tylos. Muzika tik padeda „chaotiškam“ protui dar labiau įsibėgėti ir nesustabdomai nešti žmogaus mintis keletu skirtingų kelių vienu metu, taip „ištaškant“ energiją ir dėmesį nereikšmingiems dalykams.

Ar tikrai žmonės vengia tylos? Tuo lengva įsitikinti, apsižvalgykime. Dažnas bėgikas bėga su ausinėmis ausyse, namie televizorius įjungtas kaip foninis triukšmas, o ką jau kalbėti apie mobiliuosius pilnus muzikos įrašų. Pastebėkime kas atsitinka, kai grįžtame namo, ar įsijungiame muziką? Ar vos tik atsiduriate vienumoje ir tyloje, kyla mintis pas ką nors išeiti? Ar galime penktadienio, šeštadienio vakarus praleisti visiškoje tyloje ir dėl to nejusti diskomforto? O gal esame vieni iš tų, kurie nuolatos prie kompiuterio klausosi muzikos? Suvokime, atsipeikėkime, mes bėgame nuo tylos, nes vengiame per tylą pažinti save!

Aš nesuprantu kaip galime būti ramūs, jei pastoviai esame triukšme. Jei neturime nė valandos per dieną ramybei ir susikaupimui į save, kuris suteikia atgaivą, palengvėjimą. Tada kam tas visas bėgimas per gyvenimą, jei nėra laiko sau..? Šio straipsnio ašis yra pati paprasčiausia – atraskime tylą iš naujo. Būkime tyloje. Jei nuolatos būname triukšme, tai reiškia jog nejaučiame savęs, nesame su savimi visu šimtu procentų! Trukdome protui būti natūralioje ramybės būsenoje. Slopiname savo galias, išblaškome dėmesį! Išjunkime muziką, pastebėkime kaip pagerės koncentracija, suvokimas, kaip keisis mūsų būsena teigiama linkme! Atsiras ramybė, harmonija ir pasitenkinimas. Bene kiekvienoje produktyvumo mokymo programoje rasime patarimą, vienu metu – vienas darbas, tai reiškia maksimali koncentracija į vieną objektą, reiškinį, jokių pašalinių trukdžių. Atsiribokime nuo visų muzikinių ir kitų triukšmų. Jei to nedarome blokuojate save ir savo potencialą. Prieš mus didžiulės produktyvumo, rezultatyvumo didinimo galimybės, pasinaudokime jomis. Prieš mus laimės šaltinis, atsigerkime iš jo!

P.s. Muzikos klausimą automobilyje sėkmingai galima pakeisti mokomųjų garso programų klausymųsi. Išnaudokime savo laiką maksimaliai naudingai, tai papildomos žinios ir išsilavinimas to paties laiko sąnaudomis. Paverskime visai tai mūsų realybe!

Autorius: Saulius Šunauskas

www.gyventi.lt