Categories
Motyvacija

Kaip peržengė ribą

laisve
Laisvė.

– Kas yra laisvė? – šnekėjo dėstytojas per ekonomikos paskaitą. Jo žila barzda priminė ožio. Auditorija buvo apvali, bei priminė planetariumą ar observatoriją. Studentų veidai buvo susidomėję, o jų akyse žybčiojo naujai atrastos žinios.
– Laisvė, tai visų pirma finansinė laisvė. Kadangi už pinigus galima įsigyti viską, kitos laisvės būti negali, – tęsė biorobotikos universiteto dėstytojas.

Čia kitoje planetoje, prie ežero šnekučiavosi du bičiuliai. Dideli, apie šimto metrų aukščio medžiai buvo apstoję tvenkinį. Pro medžių tarpus praskrisdavo paukščiai, kurie su snapu griebdavo kamienu šliaužiančią kirmėlę ir tuoj pat prarydavo. Ežero paviršiumi plaukiojo vėžliai ant kai kurių iš jų tupėjo dideli drugeliai, skrisdami tai ant vieno, tai ant kito kiauto, šitaip atsivėsindami pavėsyje ar pasikaitindami saulėje.

– Klausyk, Ribini, kas yra laisvė? – paklausė aukštas iš augalų sudarytais rūbais vilkintis padaras.
– Laisvė, atsiranda tada kai peržengiame ribas.
– Kokias ribas? – paklausė Veiksminis.
– Visos ribos sukuriamos mūsų pačių mąstymo. Tai kaip žaidimas. Tu jau žinai, kad jūsų genčiai patinka susikurti naujas ribas tam, kad peržengti jas. Jums tai teikia malonumą, – užšokęs ir su rankom prisilipinęs prie medžio kamieno šnekėjo Ribinis. Tuomet rankos mostu trenkė į kamieną ir lyg su kirviu nukirto jį, o ežere ant vėžlio sėdintį drugelį įsiurbė į save varlė. Nesėdėdamas, lyg neryžtingas apsileidėlis Veiksminis šoko į ežerą ir dingo iš akiračio. Ribinis pradėjo jį vytis, bet ežere pasimatė tik burbulai.

Ekonomikos paskaitoje visi aptarinėjo naują temą. Vienas studentas atsistojo ir paklausė:
– Dėstytojau, jeigu egzistuotų laisvė nuo finansinės laisvės, ar jūs turėtumėte ką veikti? – besijuokdamas paklausė studentas.
– Koks jūsų vardas ir pavardė? – sunerimęs paklausė lektorius ir iš kart dingo už stalo. Sukrutę studentai pradėjo žvalgytis, bet nerado nei jo, nei manęs.

Linas Mockus, Autorius

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

Categories
Saviugda Sėkmės psichologija

Pasitikėjimo trauka

nepasitikejimas savimi
Nepasitikejimas savimi

Nepasitikėjimas savimi yra iliuzija. Tokio dalyko net nėra. Tai tik visuma blokų ir ribojančių įsitikinimų, kuriais nuostabus žmogus yra save apsistatęs. Dėl to tas pasitikėjimas yra pasislėpęs ir iš šono atrodo, jog jo ten nėra. Tačiau pagalvokime apie vaikus. Visi gimdami turi iki valios pasitikėjimo. Paklausus vaikų darželyje, kas moka dainuoti, visi vaikai pakels rankas. Tą patį klausimą uždavus penktokams, pakils gal pusė rankų, o paklausus šito klausimo abiturientų, gal tik vienas kitas pasigirs, jog turi gerą balsą. Bet juk tai melas! Mes visi mokame dainuoti! Tai reiškia, jog būdami vaikais, mes turime į valias pasitikėjimo ir dėl to drąsiai žvelgiame į gyvenimą. Tačiau augdami išmokstame save riboti ir atmesti gerąsias savo savybes. Gera naujiena ta, jog tai, ko išmokome, to paties galime atsisakyti arba pakeisti kitu, mums naudingesniu dalyku. Turbūt kyla klausimas – kaip tai padaryti? Kaip tapti savimi pasitikinčiu žmogumi? Ką gi, pasitikėjimas atsispindi keliomis žmogaus savybėmis, kurias dabar ir aptarsime.

Pirmiausia, savimi pasitikintys žmonės leidžia sau klysti. Tai natūralus mokymosi ir tobulėjimo būdas. Daug charizmatiškų žmonių yra ne kartą susimovę kalbėdami prieš kitus, tačiau jiems tai nesukelia didelių rūpesčių, nes jie į tai žiūri atlaidžiai. Net jei ir susimauna kitas žmogus, jie nepuola iš jo šaipytis, todėl kalbėti ar pasakoti kažką tokiems žmonėms yra grynas malonumas. Tad leiskite sau klysti ir pamatysite, kaip aplinkiniai greitai pamirš jūsų klaidas.

Jie būna čia ir dabar. Prisiminkite kokį nors vakarėlį. To susibūrimo siela tampa ne tas žmogus, kuris daugiausia šūkauja ar daugiausia išgeria, o tas, kuriam ten gera. Tokie žmonės negalvoja apie išorinius dalykus: kur vyksta vakarėlis, kokie čia baldai, ką veiksim po to ir t.t. Jie susitelkę ties bendravimu. Pabandykite atėję į klubą tiesiog bendrauti. Pamatysite, kaip pamiršite nusipirkti kokteilį ir puikiai praleisite vakarą tiesiog kalbindamas žmones.

Kita savybė, kuria pasireiškia pasitikėjimas – tai savarankiškumas. Iš čia ir atsiranda patrauklumas tokiam žmogui. Būti šalia savarankiškai mąstančio žmogaus – saugu. Mažų mažiausiai – tiesiog įdomu. Savo galva mąstantis žmogus priima sprendimus, netrypčioja vietoje ir drąsiai siūlo idėjas. Kadangi esame unikalūs, mūsų pačių sugalvoti sprendimai ir idėjos visada bus patrauklesnės už visuomenės madas. Tad kai kitą kartą susitiksite su draugais ar antrąja puse, išgirdę klausimą „ką veikiam?“ drąsiai siūlykit savo idėjas. Ir žinot ką – žmonės eis paskui Jus.

Pabaigai pacituosiu Alando Aldos žodžius: „Turi palikti savo komforto miestą ir išeiti į laukinę intuicijos gamtą. Tai, ką tu atrasi bus nuostabu. Tu atrasi save“.

www.radausave.lt

Categories
Motyvacija Saviugda

Tikėjimas III

Visada kada pasakoju apie tikėjimą ir įsitikinimus, ypač apie jų keitimą aš bandau pabrėžti, kad tai labai svarbu ir be to viskas tampa neįmanoma, bet dažnai matau pasyvias reakcijas, tad pabandysiu pabrėžti tai iš naujo.

Praeitą savaitę sužinojau, kur Vilniuje galima nusipirkti gerų prieskonių, smilkalų ir kitokių rytietiškų niekučių. Nuvažiavau į tą parduotuvę, o ten pasirodo visas rytietiškos kultūros centras. Ten žmonės gyvena visiškai kitokioje realybėje, negu likusi Lietuva! Sutikau ten kelėtą vaikų, kurie sakėsi jau gimę šiame tarpe. Jų vardai buvo indiški, jie nuo vaikystės vegetarai ir manau dar daug kuom jie stebintų, tereiktų pasigilinti. Žiniasklaidai ten medžiagos užtektų bent savaitei. Ten viskas kitaip.

Kaip manote, vaikai turėjo pasirinkimą kokį maistą jie valgys ar kokių papročių laikysis? Pasipiktinusiu veidu galima sakyti, kad ne. Pagalvokite apie mūsų papročius. Ar mes galėjom rinktis papročius? Visai nesenai buvo naujametis, per kurį, daugelis iš mūsų su šypsena veide kėlė į viršų šampano taures. Mūsų kultūra mums parinko šampaną ir daug kitų dalykų. Skirtumas tarp mūsų ir kitų kultūrų yra tik įsitikinimai – mintys. Tai tik mintys, kuriomis tikima arba ne.

Žmonės mato ne tai, kas yra. Žmonės mato tai, kuom jie tiki. Žinau, kad kai kurie iš Jūsų tai žino, bet ar esate išbandę įsitikinimų keitimą? Jūsų įsitikinimai yra kaip akių lęšis, jis fokusuoja tik į tam tikrą vaizdą. Patys žinote, kad negatyvūs žmonės visur mato negatyvą, o pozityvūs atvirkščiai. Kai sužinojau, kad galima keisti įsitikinimus pačiam ir taip keisti savo realybės pojūti (nors ir labai dirbtinai), labai apsidžiaugiau. Aš pagaliau turiu šiokią tokią kontrolę, pasakiau sau. Kaip manote, kas nutiktų, jeigu nuvalkiotą „gyvenimas žiaurus/sunkus“ pakeistumėte į „pasaulis veikia mano naudai“ arba „gyventi yra absoliučiai lengva“. Aš žinau, kas nutiktų, man taip buvo. Nuo tada labai atsipalaidavau ir ėmiau daug labiau pastebėti progas. Nevaldomas tikėjimas nežinia kuo yra labai pavojingas. Jis lemia visas žmonių dramas.

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt