Categories
Galia ir pinigai Pinigų dėsniai

Turtuoliai ir vargšai

Labai aktualus visuomenei klausimas, ko dėl vieni žmonės turtingi, o kiti vargšai? Aišku pirma idėja atėjusi jums į galvą pamačius turtingai atrodantį jaunuolį bus jo tėvai turtingi ir jam viską duoda. Klystate. Antra idėja pamačius turtingai atrodančią merginą – turi turtingą draugą. Irgi galite klysti.  Merginų būna ir savarankiškų, bet palyginus labai mažai. Paprasčiausiai tiek vyrai, tiek moterys būna turtingos ir sėkmingos asmenybės.

Pirmas esminis skirtumas

Turtingas žmogus nuo pat gyvenimo pradžios perka aktyvus, o vargšas norėdamas pasirodyti turtingas pasyvus. Aktyvai tai tokie dalykai, kurie ir malonumą teikia ir pelno atneša, o pasyvai tai tokie dalykai, kuriems išleidžiate pinigus, džiaugiatės jais maksimaliai savaitę laiko, o po to jie tampa nebeįdomus. Bet parduoti jų taip pat negalite nes kaina nukrito daugiau nei per pusę. Todėl vėl taupote naujam pasyvui, norėdami prieš ką nors pasirodyti, pvz draugus, merginas gatvėje, kolegas darbe ir pan. Ir vėl įvykių karuselė kartojasi. Aš asmeniškai noriu išmėginti naują telefono modelį, na šiek tiek juo pasidžiaugti, nusiperku jį gerokai pigiau nei rinkos kaina, atsidžiaugęs parduodu keliais šimtais litų brangiau, noriu pasidžiaugti automobiliais, pradedu prekiauti jais ir t.t. Tiesa šita taisyklė negalioja krizės metu. Ar gerai supratote aktyvų ir pasyvų skirtumus? Jei vis dar galvojate, kad automobilį pirkote šiek tiek pigiau nei rinkos kaina, ar už paskolą pirktas būstas yra aktyvas, vadinasi skaitykite straipsnį iš naujo.

Antras esminis skirtumas

Turtingas žmogus darbą dirba dėl malonumo, o vargšas dėl pinigų. Kadangi turtingas dirba dėl malonumo ir nė negalvoja apie atlygį, jis tą darbą padaro su visą įmanoma meile, atlieka maksimaliai kokybiškai ir būna įvertintas, bet neužmiega ant laurų gavęs pirmą didelį atlygį, ir tada dar labiau stengiasi, atlikti dar geresnių darbų dar kokybiškiau. Ir gauna dar didesnį atlygį, didžiąją gauto atlygio dalį reinvenstuoja dar kartą. O malonumams ir pasyvams išleidžia minimumą. Kiekvienas proporciją tarp išlaidų malonumams ir investicijų pasirenka skirtingai. Netgi investicijoms ir taupymui atidėjęs žmogus tik 10% ir tai jau gali tikėtis turtingo gyvenimo ateityje.

Dabar apie vargšą, jis dirba ir dirba. Kenčia, jam darbas sunkus nemielas, pasidaro miela tik atlyginimo dieną, ir tai tas atlyginimas neatitinka maksimaliai galimo pasiekti toje įmonėje, kur jis dirba. Galiausiai vargšas žiūri į tą žmogų, kuris darbą atlieka su meile ir supranta, kad jis uždirba dvigubai daugiau, bet nesupranta dėl ko. Galvoja juk aš taip stengiuosi, juk tiek dirbu, o jis visvien gauna dvigubai daugiau. Tada pradeda skleisti apkalbas apie turtingą žmogų. Lieja apkalbų kiek tik gali, kad tik labiau apkartintų jam gyvenimą, bet galiausiai apsikartina pats sau. Tada spjauna ir sako, ne šitame darbe nieko negalima pasiekti, bet krizė juk nėra kur daugiau eit… Ir toliau dirba sukandęs dantis, netyčiom susiranda antrą darbą, kartais ir trečią, ir žiūrėk jau dirba 16-18 valandų per parą, malonumams laiko nelieka, draugams laiko taip nelieka, šeimai nelieka, sveikata rūpintis iš vis nėra kada, o uždirbti pinigus taip pat nebelieka laiko. Bet jis gauna tris atlyginimus, džiaugiasi tris dienas per mėnesį, bet ir tai nevisada, nes kartais visus tris atlygius išmoka vieną dieną, sekančią jis juos išleidžia pasyvams. Ir vėl nelaimingas. Galiausiai žiūri, kad tas, kuris atlieka darbą su meile, visvien dirbadamas vieną darbą gauna daugiau atlygio, negu jis dirbdamas tris. Tas, kuris atlieka darbus su meile, su tikslu tobulėti važinėja geresniais automobiliais, turi geresnius ir prabangesnius namus. Turi mylinčius vaikus, žmoną ir visus kitus šeimos narius. Vargšui tik pavydas kyla, krauju spaujaudosi. Ir vis dar sako, o aš taip sunkiai dirbu ir nieko neturiu. Ir galiausiai sako šitas gyvenimas nesėkmingas, aš gimiau neturtingoje šeimoje ir niekada nebūsiu turtingas, gimiau nelaimingoje šeimoje ir niekada nebūsiu laimingas. Ir tai jau senatvės požymis.

Tokius žmones išmokina konsultacijos ir seminarai arba gyvenimas

Tas vadinamas vargšas žmogus gavęs atlygį ir užuot ėjęs į barą pasidžiaugti, turėtų investuoti į save, kad kompetingi žmonės įkvėptų jam naujas vertybes, iki smulkmenų išaiškintų dėl ko šiandien yra taip kaip yra, o ne taip kaip jis norėtų. Bet tokie žmonės niekada neinvestuoja į save, pigiausias seminaras šiai dienai keli šimtai litų, valanda asmeninės konsultacijos šimtas litų. Juk geriau dešimt kartų nueit į barą, pasiguost lygiai tokiems patiems ir pasijusti, kad jus supranta.

Antras variantas visai tai išmokti iš gyvenimo. Gyvenime turi nutikti didelė nesėkmė, kuri priverstų susimąstyti, pavyzdžiui mėgstamo darbo netekimas, susipažįstate su įspūdinga mergina visomis prasmėmis, o ji supratusi koks jūs nevykėlis jus palieka, dar kartais žmonės keičiasi sužinoję apie ilgalaikę ligą. Bet tokių dalykų jums niekada nelinkėčiau. Todėl atsimerkite ir susimąstykite ką darote ne taip.

Arnoldas Kubiliūnas