Categories
Sveika Gyvensena

7 priežastys vyrams praktikuoti joga.

Iš pažiūros gali atrodyti, jog joga yra labiau moterų užsiėmimas ir vyrams čia ne vieta. Bet tai tik stereotipas. Todėl mes pateikiame 7 priežastis vyrams praktikuoti joga ir meditacija.

1.  Joga pagerina seksualinį gyvenimą.  Praktikuodami joga, jūs stiprinate kūną, gerinate kraujo apykaita, didinate ištvermę. Gera kraujo cirkuliacija, bei viso kūno raumenyno treniravimas stiprina erekcija. Joga gali padėti susitvarkyti su erekcijos disfunkcija be papildomų vaistų vartojimo (tokiu kaip viagra).  Joga taip pat suteikia daugiau energijos ir padeda jaustis pozityviu, kas savo ruoštu didini pasitikėjimą savimi ir seksualumą.

2. Joga padeda geriau galvoti apie save. Nuolat atlikdami jogą ir meditacija pamažu eliminuojate negatyvias emocijas ir dialogus kuriuos galvoje daugumą vyrų nešiojasi kiekvieną dieną.  Eliminuodami negatyvumą, į jo vieta stoja pozityvumas. Daugelis vyrų kurie praktikuoja joga turi labiau teigiamą savo įvaizdį.

3. Joga prailgina tavo gyvenimą. Nedaugelis gyvendami šia diena galvoja apie ilgesni gyvenimą, bet joga ir meditacija sumažina ir visai panaikina stresą. Kaip žinia, ilgiausiai gyvenantys žmonės yra tie, kurie patiria mažiausiai streso arba tie kurie sugeba su juo susitvarkyti. Taip pat gerina  kraujotaka, bei širdies darbą.

4.  Joga – puikus pagalbininkas  sportuojantiems. Jūs gal nežinojote, bet daug gerų sportininkų užsiiminėja joga.  Tokios žvaigždės kaip: Evander Holyfield  (boksas),  Wayne Gretzky (ledo rutulys), Pete Sampras (Tenisas) ir Ryan Giggs (futbolas) atlieka jogos pratimus norėdami palaikyti lankstumą bei sumažinti galimybę traumoms.

5.  Joga ir meditacija padeda susikaupti. Lengviau galėsite susikoncentruoti ir siekti savų tikslų bei svajonių. Mažiau blaškysitės. Blaškymasis atima labai daug energijos ir apsunkina darbų atlikimą.

6. Praktikuojant joga ir meditacija jūs jausitės laimingesni ir laimingesni. Jūsų kūnas bus tvirtesnis, savijauta geresnė, mažiau streso. Liks tik laimė ir džiaugsmas. Savo pagerėjusia energija pritrauksite daugiau galimybių, bei puikiai sutarsite su žmonėmis.

7. Dvasinis augimas. Kiekvienas tai suprantame savaip, kiekvienas jaučiame, kad už fizinio kūno yra kažkas daugiau ir norime tai pažinti, norime kuo labiau pažinti savo kūną, sielą, protą ir dvasią. Meditacijos ir jogos pagalba pažinimas ateis palengva ir savaime

Categories
Sveika Gyvensena

Joga. Faktai be mistikos

Kilimėliais nuklota salė ant kurių erotiškai rangosi gausybė gražių moterų… na arba pabandykime iš kitos pusės – stilinga ir madinga šiuolaikinė grupinė mankšta su kitomis ne tokiomis gražiomis moterims, kurioms reikia numesti gerokai daugiau svorio…

Na, gerai šie du apibūdinimai gal ir nevisai tiksliai atitinka šiuolaikinio vyro ir moters supratimą apie jogą, pripažinkite jog yra labai arti to, ką dauguma mūsų akimirksniu pagalvoja išgirdę šį žodį. Tačiau kas gi tai tokio iš tiesų ir kurgi slypi visas jogos žavesys?
Žodis „joga“ kilęs iš sanskrito kalbos žodžio „yuj“, kurio pagrindinės ir svarbiausios reikšmės yra susieti, sujungti ir suvienyti. Ir šiuo atveju turimi omenyje ne kanalizacijos vamzdžiai ar interneto kabeliai, o kiekvieno individo atskiros dedamosios dalys – kūnas ir protas, protas ir siela.

Iš esmės tai yra asmeninio tobulėjimo ir savirealizacijos metodinė sistema, kurios tikslas paprastas ir elementarus – laimingas, visavertis, naudingas gyvenimas, o tiems, kuriems tai tampa gyvenimo būdu galutinė stotelė jo arba jos individualios energijos susijungimas su visata.

Tiesa, pastarąjį tikslą dar žinomą kaip prašviesėjimą ar išsilaisvinimą pasiekia vienetai, kadangi atsidavimas meditacijai reikalauja ne tik valios ir pasišventimo, bet ir atsiskyrėliško, asketiško iki kraštutiniškumų gyvenimo būdo, o tam ryžtasi nedaugelis.

Nors tai yra dvasinių ieškojimų kelias einant juo kartu tobulinamas ir kūnas, randama ramybė, žinios arba savęs pažinimas – visa tai, kaip sako patys jogai, yra tarsi savotiški paskatinimai nesustoti.

Joga yra viena iš šešių klasikinių induizmo filosofijos krypčių, o jos esminiai principai aprašyti šventuosiuose raštuose Vedose, kurios taip pat yra ir vieni iš seniausių žmonijai žinomų rašytinių šaltinių. Tikima, kad jogos ištakos siekia dar senesnius laikus, kai raštas dar neegzistavo, o savo patirtį dvasinio tobulėjimo paieškose mokytojai savo mokiniams perduodavo iš lūpų į lūpas.

Keturi keliai link to paties tikslo

Per tūkstantmečius trunkančią jogos istoriją mokyklų bei stilių radosi gausybė ne tik jos gimtinėje Indijoje, tačiau ir visame pasaulyje. Visgi kad ir kokie būtų skirtingų tipų jogos skirtumai, kas labiausiai akcentuojama, panašumai visada žymiai ryškesni, jų daugiau, taigi nėra labai didelio skirtumo, kokį stilių pasirinksite.

Visi į prašviesėjimą vedantys jogos takai ir takeliai šakojasi nuo keturių pagrindinių kelių:

  • Jnana joga – žinojimo ir išminties, kuriame stengiantis pažinti savo prigimtį mokomasi atskirti iliuzijas nuo tikrovės;
  • Karma joga – pasiaukojančios ir nesavanaudiškos veiklos kelias,
  • Bhakti joga  – dvasinio pasišventimo
  • Raja joga  – minčių kontrolės kelias, kai stengiamasi sekti ir kontroliuoti viską, kas vyksta galvoje tuo metu, kai asmuo yra sąmoningas.

Hatha joga, asanos, kvėpavimo pratimai ir meditacija

Tai, ko mokoma daugumoje vakaruose smarkiai plintančiu jogos virusu besinaudojančių mokyklų yra vadinamoji Hatha joga. Metodiką dar penkioliktam amžiuje sugalvojo Yogi Swatmarama kaip kūno paruošimo ilgoms meditacijoms pratimų kompleksą.

Šios treniruotės visad yra energingos, kadangi siekiama per trumpą laiką apvalyti kūną ir protą, tačiau kitais aspektais Hatha joga paremta Raja principais ir seka tą kelią. Svarbiausios poveikio priemonės šiai metodikai yra statinės jogos pozos, vadinamos asanomis ir taisyklingo kvėpavimo pratimai dar žinomi kaip pranajama.

Asanos

Nors intensyvumas, eiliškumas ir patys pratimų komplektai skirtingose jogos studijose skiriasi esmė visur ta pati – bet koks judesys atliekamas susikaupus ir susikoncentravus tarsi stengiantis valdyti kiekvieną naudojamą raumenį, taip pat, dažniausiai jogos pozos atliekamas lėtai ir būtinai kontroliuojant kvėpavimą.

Nors ir vadinamos statinėmis pozomis asanos nėra vienalytės, o jas sudaro trys stadijos – įėjimas, buvimas ir išėjimas. Visos jos vienodai svarbios – kiek sutelktos mintys į kūno valdymą, kaip statiškai ir kiek laiko išbūti jis gali vienoje ar kitoje pozoje, kaip gerai pavyksta po įtempimo atsipalaiduoti.

Tiesa, kitaip negu, pavyzdžiui, svarmenų kilnojimas arba aerobiniai pratimai asanos visad atliekamos neperkraunant kūno, nes tai yra tobulėjimo, o ne savęs prievartavimo kelias. Pradedant lankyti užsiėmimus patariama žiūrėti, kaip pozas atlieka instruktorius ir labiau patyrę kolegos, tačiau tuo pat metu klausyti ir savo kūno.

Jei užsiimat ką nors skauda ar žmogus jaučiasi nepatogiai, tai yra pirmas ženklas, jog daro kažką neteisingai, nes joga visų pirma turi teikti malonumą.

Pranajama

Kita gyvybiškai svarbi jogos filosofijos dalis, įtraukiama ir į vakarietiškąsias treniruočių programas yra pranajama arba kvėpavimo reguliavimas. Jei juokais kuriam rimtesniam jogui užsiminsite, jog nekvėpuoti neįmanoma ir visi tai daro, jums atsakys, jog kvėpuoti žmonės nemoka.

Jei tikėsime jogais, problemos esmė tai, jog šiuolaikinis miesto ritmas, kai viskas daroma bėgant, skubant, nesusimąstant bei sėslus, nepaslankus ofisuose susėdusių žmonių gyvenimo būdas lėmė ir tai, kaip mes kvėpuojame.

Didžiausia problema – kvėpavimas kasdieninėse situacijose daugeliu atvejų yra neritmingas ir paviršutiniškas, taip pat įkvepiame orą tik viršutine krūtinės ląstos dalimi ir išnaudojame tik maža dalį to tūrio, kurį plaučiai mums pajėgūs suteikti. Dėl to organizmas nepakankamai gerai aprūpinamas oru arba tiksliau deguonimi, kuris jogoje prilyginamas gyvybinei energijai ir kyla visa serija problemų pradedant psichologinės pusiausvyros praradimu ir baigiant sutrikusiu virškinimu.

Paranajamos tikslas ir yra išmokyti jus stebėti bei kontroliuoti kvėpavimą ne tik treniruočių metu, bet ir kiekvieną dieną.

Meditacija

Joga, visų pirma, yra savęs pažinimo kelias, todėl netgi tarp parengiamąja stadija laikoma Hatha joga užsiimančių žmonių visada atsiras vienas kitas, norintis žengti toliau. Būtent meditacija ir yra tas kitas laiptelis tobulėjant bei siekiant savirealizacijos, harmonijos.

Jogų teigimu, mus išlaisvinti arba įkalinti gali tik mūsų pačių protas ir tai, kaip mes suvokiame save bei išorinį pasaulį yra pagrindinis ir vienintelis didžiulio džiaugsmo arba slegiančio liūdesio šaltinis.

Remiantis šia logika ir buvo sukurtos meditacijos metodikos, kurios ramina nervų sistemą, turi subalansuojantį, apvalantį ir harmoniją teikiantį poveikį.

Meditacijų esmė atrasti, padėti geriau suvokti, išmokti vertinti savąjį vidinį „aš“. Greta to medituojantys žmonės automatiškai įgija gebėjimą matyti ir suprasti aplink juos vykstantį gyvenimą ramiai, bet budriai, susikaupę, bet neįsitempę.

Galėjimas greitai panirti į meditaciją bei ilgai išlinkti joje labiausiai priklauso nuo dviejų gebėjimų – koncentracijos ir sugebėjimo atsipalaiduoti taip, kad taptum sau stebėtoju iš šalies. Na, ir dar reikia būti fiziškai pasirengus tam, kad išgalėtum patogiai ir stabiliai nejudėdamas sėdėti visą meditacijos trukmę.

Nauda kūnui, protui ir sielai

Nors ieškodami informacijos apie jogos teikiama naudą galite rasti sąrašus, kuriuose nurodytos didžioji dalis pasaulio ligų ir negalavimų, tiesa tokia, kad ši filosofija nebuvo sugalvota kaip vaistas ir niekada juo nebus.

Visa nauda gaunama todėl, kad ilgą laiką praktikuojant jogą bei (labai patartina) derinant mitybą kūnas ir protas apsivalo, funkcionuoja harmoningiau. Jei pažvelgsime į kai kurias ligas iš to sąrašo, kuriame joga nurodoma, kaip veikla palengvinanti simptomus, pamatysime, jog jos ten atsirado neatsitiktinai.

Pavyzdžiui, artrito kankinamiems žmonėms didžiausią teigiama poveikį duoda lėtai ir švelniai atliekamai tempimo pratimai, astmą ar kitus kvėpavimo sutrikimus įveikti ar lengviau su jais susidoroti padeda kvėpavimo valdymo metodika ir taip toliau. Kalbant apie tuos, kurie laiko save sveikais, tačiau nori „pasitobulinti“ galima nurodyti tokius su joga siejamos naudos punktus:

Fiziologijai: išaugęs lankstumas, jėga, raumenų tonusas, skausmo valdymas, lengvesnis kvėpavimas ir svorio sureguliavimas.

Psichologijai
: ramybė kaip natūrali būsena, padidėjusi koncentracija, susikaupimas, streso valdymas.

Dvasiai
: savęs ir aplinkui esančio pasaulio pažinimas, išdidumo atsisakymas.
Categories
Laimė

Sąžinė ir idealai

Sąžinė ir idealai
Sąžinė ir idealai

Atsargiai! Šis straipsnis gali šiek tiek pakeisti pasaulėžiūrą.

Prisižadame sau atlikti darbus, ir, atėjus metui, mus paperka koks nors filmas, baliukas, juslinis malonumas. Tada net nesusimąstydami sau pasakome: „tikriausiai neturiu valios“, „man tiesiog neduoda“, „kažkodėl neišeina“… ir toliau vaidiname auką, nesiaiškindami, kodėl tas tinginys užaugęs. O kodėl?

Matot, visi „filmai, baliukai, noriu pavalgyt ir pabendraut su draugais“ yra grynas bėgimas paskui įspūdžius – emocijas, kurie atsirado kažkada praeityje ir dabar mus kontroliuoja! Ne mes juos, bet jie mus. Galų gale „profai“ pasako, kad tai instinktai ir kad mes nieko negalim padaryt. „Esu aš ir yra nepakeičiami instinktai“, jaučiat kaip pereinam į aukos rėžimą? Būtent dėl šios kraupios klaidos ir aukos pozicijos visi yra akli emociniame gyvenime. Jeigu netikite, kad esam šios srities neišmanėliai, atsakykite raštu man šiuos klausimus:

  • Kas yra emocija?
  • Kaip jos atsiranda ir išnyksta?
  • Koks mūsų emocijų spektras?
  • Kas yra emocijų šaknis ir kaip su ja susidoroti?
  • Kaip jas pašalinti? Bent du būdus.
  • Ką daryti žmogui, kurį užvaldęs liūdesys, pyktis ar pan.?
  • Na, tai ką mes žinome apie jas? Pasirodo nieko, o atsakymai visgi yra! Gyvenam su jomis nuo ryto iki vakaro.

Po visais tais įspūdžiais – emocijom – esam mes, arba, kitaip sakant, „tikrasis aš“. Jis yra aukštas, palaimingas, laisvas nuo visų minčių, instinktų. Mes apie jį svajojam nuo ryto iki vakaro ir galvojam, kad kažkaip jį atrasim per išorę, bet jis juk viduj!

Visa tai, ką čia rašau gali atrodyti netiesa ir Jūs galite būti teisus sau taip teigdamas, nes tam yra didžiulės priežastys:

  • Dažnas iš mūsų gyvenime neturėjo jokių dvasinių potyrių, po kurių būtų užtikrintas, kad „yra dar kažkas“. Čia Jums reikia pačiam patikrinti. Kaip patikrinti? Praktika!
  • Vakarų pasaulis šiuo metu yra tiesiog atmetęs į šoną visus dvasinius dalykus, vyrauja beprotiškas materializmas ir vartojimas, o toliau materijos, sėkmės ir laiko planavimo nieko nemato.

Todėl Jums yra būtina patirti vidinių praktikų palaimą, ir tam Jums pasitarnaus Joga, kvėpavimo, mantrų kartojimo praktikos ir panašūs dalykai. Girdit? Pradėkit ieškot! Jums labai nuskilo, jeigu jau praktikuojate, o jeigu ne – nuskilo, kad skaitote ir galbūt jau ieškote.

Noriu Jus užtikrinti, kad suploninus įspūdžių sluoksnį Jūs atrasite didžiulį vidinį džiaugsmą, kurio lyg akis išdegę ieškom išorėje. Viską, kas skatina žemąją prigimtį, reiktų suvaldyti ir išsiaiškinti, kaip pašalinti – ir mes ten. Todėl Jūsų klausiu:

  • Kaip mes galime kišti save į pavojų, kuris nuolatos stimuliuoja žemąsias aistras ar emocijas?
  • Apie kokius pasiekimus tada gali būti kalba?
  • Ar galima kalbėti apie pasitikėjimą savimi, jeigu mes nežinome, ar suvaldysime žemąsias aistras ar baimes situacijai priartėjus?
  • Jeigu nežinai kaip elgsis apetitas, kokio galo trokšti vienokios ar kitokios kūno formos?

Pradžiai reiktų išsiaiškinti, kas išsiūbuoja mūsų emocijas arba aistras, ir geriausia tai padaryti savęs klausiant …

  • Siaubo filmai išklibina blogąsias emocijas?
  • Apkalbos. Kaip jos? Teigiamai veikia?
  • Melas. Kaip jis? Kaip po jo jaučiuosi?
  • Pornografija ar erotika išsiūbuoja aistras?
  • Kaip Jus veikia televizija, laikraščiai? Juos paskaitę jaučiatės kitaip nei ramūs ar džiaugsmingi?

Pradėkite rytą nuo laikraščių antraščių, ypač tų su pusnuogėm mergaitėm, darbe nevenkite apkalbų ir skleiskite jas, meluokite, kada pasitaiko, laisvu laiku užmeskite akį „ant“ geros „parnūchos“, o dieną pabaikite siaubo filmu. Pabandykite taip gyvent savaitę kitą ir nesistebėkite, jeigu Jums bus tiesiog bloga nuo visko. Kaip Jums tokia dienotvarkė? Nereik net visos šios „programos, užtenka ir keletos punktelių..

Nors dažnai save laikom gyvuliais ir tapatinam su instinktyviais gyviais, bet, laimei, taip nėra. Mes esam daug, daug aukščiau, o mūsų prigimtis yra tiesiog pritrenkiančiai aukšta.

Vizija. Jeigu nebūtų visų tų įspūdžių ir emocijų, tada nebūtų ir pykčių, gobšumų, visos tos dirbtinos kultūros. Įsivaizduokite pasaulį, kuriame nereikia policijos ar apsauginių, kur visi gali palikti duris atrakintas, kur visi supratingi ir kantrūs, kur žmonės vakarais smagiai bendrauja, kur parduotuvėse kainos juokingos, kur populiacija dievina gamtą ir ją saugo, kur žmonės pažįsta tik gerumą, kur nėra alkoholio, cigarečių, naktinių klubų, kalėjimų, kur visi saugūs. Kur ligoninės tuščios ir jos tik kelios. Kur visi paprasti ir kuklūs. Tai būtų mūsų prigimties grynoji išraiška, jeigu mes išmanytumėme emocijas! Tik tiek tereikia.

Mūsų prigimtis nėra: „vok, žudyk, geisk, bijok ir t.t.“. Moraliniai įsakai, kaip „nevok“, „nežudyk“, ir t.t. turi neigiamą motyvaciją. Kokia ta neigiama motyvacija? „Jūs degsite pragare amžinai“, „Jus pasodins į kalėjimą“, „gausite baudą“ ir pan. Ta „motyvacija“ yra tik tam, kad žmogus rastų savo prigimtį, sąžinę. Sąžinė – savęs žinojimas. Pats žodis tai sako! Sąžinė yra radimas to, kas tau teikia laimę, – savęs radimas. (Sėkmės filosofijoje sako „atraskite save“, bet jie ten ne savęs ieško! Jie ieško sau tinkamos veiklos. Indai tam turi specialų žodį – dharma. Savęs radimas nėra veiklos radimas.)

Pasirodo, kad Dievo įsakymai yra žmogaus prigimtis; jeigu jis to nejaučia, vadinasi, šie įsakymai jam turi tapti idealais. Tie įsakymai yra ne tam, kad būtų galima pagąsdinti sudeginimu pragare, bet tam, kad galiausiai žmogus taptų laimingas; jie veikia mūsų pačių naudai. Manau, žmonės mato, jog amoralumas veda prie nelaimių viduje. Matot?

Kas būna kai nesilaikote savęs?

Kai idealai supliuška ir savanaudiškumas gundo gauti pinigų, pameluoti, apgauti ir „palengvinti“ sau kelią ar veda į paleistuvystę, mes būtent tuomet prarandame savigarbą, pasitikėjimą savimi, kitų žmonių pasitikėjimą, ramybę, o ką kalbėt apie palaimingus jausmus.

Kontroliuoti savo žemąją prigimtį ir gyventi aukščiausiu idealu yra daug lengviau nei nesilaikyti jų. Mes turime elgtis „aukštai“, nes mes esame tos aukštos būtybės.

Tad kam apsimetinėti blogais, jeigu natūraliai galime būti geri, nes tokie ir esame? Kada geriau jaučiatės: kai darote gerus ar blogus darbus? Šis atsakymas priartins prie natūralumo. Kai žmonės jaučiasi nuostabiai, jie kartais sako „jaučiuosi Dieviškai!“; jie nesako „aš kaltas“, kaip kad skatinama sakyti … kai kur… Jauskitės Dieviškai!

O kaip tai padaryti?

Gyvenkite aukščiausiais idealais. Gyvenkite tiesoje. Gyvenkite drąsoje. Gyvenkite laikydamiesi savęs – būkite savimi. Būkite tarp aukštos moralės žmonių, o jeigu tokių nepažįstate – susiraskite. Praktikuokite vidines praktikas. Būkit jogas, būkit budistas, būkit krikščionis, būkit krišnas, būkit musulmonas, būkite, kas tik norit, bet ieškokite savo prigimties. Visi jie ieško to paties.

Būkite Dieviški!

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Kvėpavimas. Ar mokate kvėpuoti?

kvepavimas
Ar moki kvėpuoti?

Atrodo įkvėpk – iškvėpk ir viskas. Taip paprasta! Ir išties, paprasta, bet tik tiek mokant, lieka labai daug neišnaudotų resursų. Straipsnyje noriu Jus supažindinti su kvėpavimo ir savijautos ryšiu, aptarti keletą kvėpavimo būdų ir parodyti du pratimus.

Būsenos ir kvėpavimas

Ar pastebėjote, kad susijaudinus ar prieš svarbų pokalbį mūsų kvėpavimas iškarto prislopsta? Jeigu jaučiame baimę ar įtampą, kažkas lyg stoja, stringa gerklėje ir norim nenorim labiau dėmesį kreipiame į iškvėpimą, o jeigu mes džiūgaujame ar juokiamės mūsų dėmesys atsiduria ties įkvėpimu.

Kai įsitempęs žmogus pastebi užslopintą kvėpavimą ir ima kvėpuoti giliau, energija esanti ore, lyg gamtos alsavimas – vėjas, tuoj pat ima valyti. Kvėpavimas kaipmat atpalaiduoja. Kvėpavimas visada atpalaiduoja. Sėdintis stomatologo kėdėje, kai ima švilpti grąžtai, iškart sulaiko orą, nes baimė pasiglemžia dėmesį iš kvėpavimo. Imkite pastebėti šiuos reiškinius ir tokiais momentais tiesiog kvėpuokite.

Egzistuoja ryšys tarp to kaip mes kvėpuojame ir kaip jaučiamės. Akivaizdu, kad išsigandęs žmogus kvėpuoja kitaip nei ramus. Ramus – kitaip nei truputi įsitempęs. Truputi įsitempęs – kitaip nei truputi laimingas. Truputi laimingas – kitaip nei esantis palaimoje. Gera naujiena ta, kad mes galime tobulinti savo kvėpavimą ir tuo pačiu pakylėti savo būseną – nuotaikas, energingumą, pasitikėjimą savimi į aukštesnį lygį tik kvėpavimo dėka. Tam reikalingos paprastos kvėpavimo praktikos.

Kvėpavimas, kaip valymosi praktika

Anot senovės išminties, įkvėpiamame ore yra ne tik deguonies, kuris prisotina kraują, bet ir gyvybės energijos, kuri skirtingose kultūrose vadinama vis kitaip: prana, ci, ki. Manau, kad yra mažai prasmės diskutuoti ar ci, ki, prana yra išties, nes tuo metu galime gilinti žinias toliau, o praktikos rezultatai akivaizdūs net ir mokslo laboratorijose.

Taigi, kartu su oru į mūsų plaučius patenka daugiau energijos ir kyla mūsų pačių energingumas, gyvybingumas, pasišalina ligos, gerėja nuotaikos. Kad tai galėtų vykti, mums tereikia mokėti keletą ar paprastų pratimų, kurie užtrunka vos kelias minutes.

Noriu pristatyti – sujungto kvėpavimo pratimą, kurį pademonstruos pats rebefingo (angl. rebirthing) tėvas Leonardas Orras. Sujungto kvėpavimo sąvoka reiškia, kad nėra jokių pauzių tarp įkvėpimo-iškvėpimo ar iškvėpimo-įkvėpimo. Vyksta nuolatinė nepertraukiama oro cirkuliacija plaučiuose.

Pratimas susideda iš 20 – ies įkvėpimų-iškvėpimų nosimi. Kas penktas įkvėpimas ilgas, gilus ir lėtas. Visi likę gilūs, bet greitesni. Keturi ratukai, po penkis įkvėpimus. Pirmą kartą pažiūrėkite, o antrąjį kartą padarykite pratimą kartu su filmuku. Atlikite sėdėdami, nes kelias minutes gali lengvai svaigti galva.

Kvėpavimas

Atrodo įkvėpk – iškvėpk ir viskas. Taip paprasta! Ir išties, paprasta, bet tik tiek mokant, lieka labai daug neišnaudotų resursų. Straipsnyje noriu Jus supažindinti su kvėpavimo ir savijautos ryšiu, aptarti keletą kvėpavimo būdų ir parodyti du pratimus.

Būsenos ir kvėpavimas

Ar pastebėjote, kad susijaudinus ar prieš svarbų pokalbį mūsų kvėpavimas iškarto prislopsta? Jeigu jaučiame baimę ar įtampą, kažkas lyg stoja, stringa gerklėje ir norim nenorim labiau dėmesį kreipiame į iškvėpimą, o jeigu mes džiūgaujame ar juokiamės mūsų dėmesys atsiduria ties įkvėpimu.

Kai įsitempęs žmogus pastebi užslopintą kvėpavimą ir ima kvėpuoti giliau, energija esanti ore, lyg gamtos alsavimas – vėjas, tuoj pat ima valyti. Kvėpavimas kaipmat atpalaiduoja. Kvėpavimas visada atpalaiduoja. Sėdintis stomatologo kėdėje, kai ima švilpti grąžtai, iškart sulaiko orą, nes baimė pasiglemžia dėmesį iš kvėpavimo. Imkite pastebėti šiuos reiškinius ir tokiais momentais tiesiog kvėpuokite.

Egzistuoja ryšys tarp to kaip mes kvėpuojame ir kaip jaučiamės. Akivaizdu, kad išsigandęs žmogus kvėpuoja kitaip nei ramus. Ramus – kitaip nei truputi įsitempęs. Truputi įsitempęs – kitaip nei truputi laimingas. Truputi laimingas – kitaip nei esantis palaimoje. Gera naujiena ta, kad mes galime tobulinti savo kvėpavimą ir tuo pačiu pakylėti savo būseną – nuotaikas, energingumą, pasitikėjimą savimi į aukštesnį lygį tik kvėpavimo dėka. Tam reikalingos paprastos kvėpavimo praktikos.

Kvėpavimas, kaip valymosi praktika

Anot senovės išminties, įkvėpiamame ore yra ne tik deguonies, kuris prisotina kraują, bet ir gyvybės energijos, kuri skirtingose kultūrose vadinama vis kitaip: prana, ci, ki. Manau, kad yra mažai prasmės diskutuoti ar ci, ki, prana yra išties, nes tuo metu galime gilinti žinias toliau, o praktikos rezultatai akivaizdūs net ir mokslo laboratorijose.

Taigi, kartu su oru į mūsų plaučius patenka daugiau energijos ir kyla mūsų pačių energingumas, gyvybingumas, pasišalina ligos, gerėja nuotaikos. Kad tai galėtų vykti, mums tereikia mokėti keletą ar paprastų pratimų, kurie užtrunka vos kelias minutes.

Noriu pristatyti – sujungto kvėpavimo pratimą, kurį pademonstruos pats rebefingo (angl. rebirthing) tėvas Leonardas Orras. Sujungto kvėpavimo sąvoka reiškia, kad nėra jokių pauzių tarp įkvėpimo-iškvėpimo ar iškvėpimo-įkvėpimo. Vyksta nuolatinė nepertraukiama oro cirkuliacija plaučiuose.

Pratimas susideda iš 20 – ies įkvėpimų-iškvėpimų nosimi. Kas penktas įkvėpimas ilgas, gilus ir lėtas. Visi likę gilūs, bet greitesni. Keturi ratukai, po penkis įkvėpimus. Pirmą kartą pažiūrėkite, o antrąjį kartą padarykite pratimą kartu su filmuku. Atlikite sėdėdami, nes kelias minutes gali lengvai svaigti galva.

Darykite šį pratimą bent kartą per dieną, pirmąją savaitę, vėliau galite daryti 2-3 kartus per dieną. Pratimas moko kvėpuoti nesulaikant kvėpavimo, gerina koncentraciją, nuotaiką, atpalaiduoja.

Kvėpavimo klaidos

Mes turime atskirą kvėpavimo aparatą – nosį. Kvėpuodami nosimi mes sušildome, filtruojame, „apdorojame“ orą, dar jam net nepatekus į plaučius. Dulkių sugerėjai, kurie yra šnervėse lieka nenaudojami, jeigu kvėpuojame burna. Kelyje nuo lūpų iki plaučių nėra nieko, kas sušildytų, išvalytų orą. Kvėpdami šaltą, dulkėtą orą burna mes patiriame to pasekmes: peršalimai, kosulys ir lengvai „pasisavinamos“ užkrečiamosios ligos. Jeigu kvėpuojame nosimi ir dar mokame kvėpuoti visais plaučiais, tai apie kosulį ar peršalimus galima beveik visai pamiršti (turiu omenyje nerūkančiuosius).

Taigi, pirmas žingsnis yra tiesiog užsičiaupti ir atprasti kvėpuoti burna. Kvėpuokime nosimi.

Mokykimės kvėpuoti visais plaučiais. Plaučiai yra du, jie guli krūtinėje, tarp jų širdis ir aplinkui visa galybė kitų organų. Tiek plaučiai, tiek visi kiti organai reikalauja mankštos – masažo, kurį suteikia pilnasis kvėpavimas. Kvėpuodami „vos, vos“ mes nepatenkinam natūralaus kūno poreikio ir silpninam save. Kvėpdami į pilvą, saulės rezginio, krutinės srities link pečių kryptimi mes mankštiname vidinius raumenis, gerinam imunitetą ir atsisveikinam su visokiais kosuliais visam laikui.

Pilnojo kvėpavimo pratimas. Vienu kvėpimu, kvėpkite nosimi į pilvą, vėliau į saulės rezginio sritį taip, kad plėstųsi šonkauliai ir galiausiai pripildykite krūtinę iki pat pečių išplėsdami viršutinę kūno dalį. Iškvėpkite. Pakartokite 10 kartų. Pratinkitės kvėpuoti visais plaučiais, nors ir mažai kvepiant. Kvėpavimas nosimi ir pilnais plaučiais yra retenybė, bet dabar ta retenybė galite būti ir Jūs.

P.S. Prieš rašydamas šį straipsnį, sau mintyse sakiau, kad visgi žmonėms reikės pasidomėti patiems apie kvėpavimą. Kad mažiau tektų vaikščioti klystkeliais, noriu rekomenduoti keletą kvėpavimo krypčių, kurias galite rasti Lietuvoje: „Gyvenimo menas“ (angl. „Art of living“), „Krija joga“ (angl. „Kriya yoga“), „Rebefingas“ (angl. „Rebirthing“). Aš pats nesu šių mokyklų dalis, tad galiu nuoširdžiai rekomenduoti.

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt

Categories
Saviugda Vyriškumas

Kantrybė. Alfa Vyro savybė

Viena iš vertingiausių šiuolaikinio vyro savybių yra kantrybė. Berniukas visada nori gauti viską greitai, zyzia, verkšlena, kad tik gautų tai, ko užsigeidė. Dažnai mažo berniuko atvaizdą galime pamatyti ir suaugusiame vyre. Užsigeidžia daikto, savaime aišku, jau didesnio nei vaikystėje ir verkšlena, kad nėra pinigų, blogos sąlygos ir pnš.

Kantrus vyras neverkšlena. Jis tiesiog ramiai ir užtikrintai juda savo noro, tikslo link. Ir jam nesvarbu, kad dabar kažko nėra, nes jis žino, kad atėjus laikui jis tai gaus. Kantrybė gelbsti įvairiuose situacijose, todėl jos ugdymas turi būti kiekvieno tikro vyro sąraše.

Kantrus vyras santykiuose

Čia daugiausia yra daroma klaidų ir nesusivaldoma. Aš nekalbėsiu apie tai kaip vyrai smurtauja prieš moterį, nes tokio individo negaliu vadinti vyrų, ką jau kalbėti apie sėkmingą alfa vyrą.

Moterys gerbia ir myli kantrius vyrus. Toks vyras spinduliuoja ramybe ir pasitikėjimu. Jis yra užtikrintas savimi. Joms nereikia kažkur skubančio ir verkšlenančio berniuko. Juk moterys nekantrumo įsikūnijimas, kam jai dar vienas toks nekantruolis?

Štai seka, kurios metu kantrybės nebuvimas išauga į pyktį ir griauna jūsų santykius, ne tik su moterimi, bet ir aplinkiniais.

Informacija -> priėjimas (jūs ją priimate) -> neišlaukimas (kantrybės nebūvimas, skubėjimas daryti išvadas) -> užsipuolimas (atsakas į padarytas išvadas) -> konfliktas -> konfliktas -> susiprotėjimas (šiuo metu yra viskas išsiaiškinama iki galo) -> atsiprašymai. Galutiniame rezultate pas jūsų moterį lieka nuoskauda dėl jūsų skubėjimo.

Kantraus vyro reakcija:

Informacija -> priėjimas (jūs ją priimate) -> analizavimas ir RAMUS kalbėjimas su partnere-> daromos išvados -> daromi atitinkami veiksmai pagal išvadas.

(šias sekas savaime aišku galima tobulinti ir smulkinti)

Pavyzdys iš gyvenimo

Turiu puikų vienos draugės pavyzdį, kurį man ji pasakojo su pasimėgavimu. „Vyras stovi prie apelsinų krūvos ir juos renkasi kalbėdamasis tuo metu telefonu. Kelioliką apelsinų nurieda ant žemės, o jis ramiai sako:“ Vėliau perskambinsiu“. Ir surenka apelsinus“. Nekantrus vyras būtų 3-4 kartus nusikeikęs, pasikasęs galvą ir tada pradėjęs rinkti apelsinus, bei dar keliskart parodytų savo žargono išprusimą.

Tikslų įgyvendinimas

Visi turime gyvenime tikslų. Vieni didesnius, kiti mažesnius. Turime ir ilgalaikių, ir trumpalaikių tikslų. Bet, deja, ne visi mes jų pasiekiame. O tai viena iš priežasčių – kantrybės stoka. Kai norime greito rezultato, mes negauname jokio rezultato.

Ar žinote patarle, „neskubėk ir būsi pirmas“? Aš galiu pasakyti, kad ji yra absoliučiai teisinga ir ja vadovaujantis galima pasiekti puikių rezultatų, tiek gyvenime, tiek sporte, tiek versle. Visur.

100 m. bėgimas. Ar vadovaujantis šia patarle jį galima laimėti? Taip. Iš tiesų tik ir vadovaujantis šia patarle galima laimėti.

Visi mato tik rezultatą, tai yra laiko tarpą per kurį bėgikas nubėgo distancija. Bet niekas nemato to ilgo ir kantraus laiko tarpo, kai jis treniravosi, kad pasiektų tokių rezultatų. Čempionais tampa tie, kurie prieš varžybas visą laiką kantriai, užtikrintai darbavosi treniruočių metu. Neskubėk treniruotis, daryk viską kaip turi būti, o ne lėk galvą pametęs ir ateis tavo aukso medalis greičiau, negu gali tikėtis.

Kaip ją ugdyti?

Kantrybė yra tolygi ramybei. Kuo jūs būsite ramesni, tuo jūs labiau pasižymėsite kantrybe. Dažnai ramybę lygina su snobizmu, lėtumu ir t.t. Bet tai toli gražu ne tie patys dalykai. Būdami kantrūs jūs nepasidarysite lėti, jūs tapsite užtikrinti ir ramūs.

Pirmas puikus kelias į ramybę yra meditacija. Po meditacijos, bet kokia informacija žmogus priima labai ramiai ir santūriai. Jeigu po meditacijos jus paliktų mergina, patikėkite manimi, jūs tai priimtumėte labai ramiai.

Aš jums nerašysiu apie meditavimo būdus, nes jų yra begalė,  bet duosiu elementarų pratimą, kurį galėsite atlikti ir dabar.

Atsisėskite, galite ir lotoso poza. Užsimerkite. Ir lėtai bei giliai įkvėpkite ir taip pat lėtai iškvėpkite. Tiesiog jauskite kaip jūsų protas ir kūnas nurimsta su kiekvienu iškvėpimu. Kažkas jūsų viduje „spardysis“, nes bus sunku nusiraminti, bet jūs ramiai įkvėpkite ir iškvėpkite. Stenkitės apie nieką galvoti, tiesiog visą savo dėmesį skirkite kvėpavimui. Pajuskite į jūs įeinantį orą. Jauskite ramybę savo viduje.

Kitas būdas yra joga. Jogos pratimų nėra tikslo aprašinėti, bet jų nauda didžiulė. Darant jogos pratimą jūsų dėmesys tuo metu būna būtent į jo atlikimą, į raumenų įsitempimą ir svarbiausia – į kvėpavimą. Kuo ilgiau tai praktikuojate, tuo labiau sugebate valdyti savo dėmesį, o dėmesys – tai jūsų mintys. Valdai savo mintis – valdai save ir savo gyvenimą.

Kiti paprasti ir kasdieniški dalykai ugdantys kantrybę:

  • Kas ryta pasiklokite lova.
  • Pavalgę išsiplaukite indus.
  • Tegul jūsų aplinka būna tvarkinga.
  • Daiktai tegul būna visada savo vietose, batai, megztinis, paltas ir t.t.
  • Kas rytą darykite mankštą.
  • Leiskite sau pabūti gamtoje nors truputi, tai nuramina protą.
  • Ir daugelis kitų.

Ugdykite savo sugebėjimą išlikti ramiems, tada sugebėsite išlikti kantrūs tada, kada to labiausiai reikia. Moterys myli kantrius vyrus. Kiti vyrai pavydi jiems kantrybės. Geriau būti tuo, kuriam pavydį ir kurį myli, negu tuo, kuris tokiais žavisi.

Petras Paserpskis