Categories
Saviugda

7 gynybos būdai

Gynyba
Gynyba

Posakyje: “jei nori pažinti žmogų eik su juo obuolių vogti” yra svarios tiesos. Žinoma, jog ekstremaliose situacijose daugiau ar mažiau atsiksleidžia tikrosios to žmogaus savybės. O ne tokiose ekstremaliuose, tačiau nekasdieniškuose įvykiuose galime atpažinti, kokias savybes žmogus slepia. Tai matyti iš jo gynybos būdų, kuriais jis bando nuslėpti ”užkabintas” tam tikras jautrias vietas.

Štai šie 7 gynybos būdai:

Savęs smerkimas- baimė būti nepilnaverčiu. Žmogus apriboja save, nesiima iššūkių, bijodamas nesėkmės. Galima tai atpažinti iš frazių “O ne, man nepavyks!”, “Čia talento reikia…” ir pan.

Arogancija- baimė buti “teisiamiems”. Tarp trumpų didelio pasitikėjimo rodymo akimirkų, toks žmogus nenori suprasti ir pripažinti savo klaidų. Jis bijo kitų nuomonės ir dėl nesaugumo jausmo kartoja, jog neturi jokių problemų.

Savidestrukcija- gyvenimo beprasmybės baimė. Žmogus žiūri per pesimizmo prizmę, jam atrodo, kad niekada niekas nepavyks. Taip pat žmogus nenori pripažinti savo priklausomybių- karštai neigia tai ir gina savo veiksmus.

Godumas- neturėjimo baimė. Tai pasireiškia apetitu įvairiose sferose.  Jis griebia dabar, nes bijo kad neužteks rytoj. To pasekoje- didelė kreditinės kortelės skola, viršsvoris, nesugebėjimas palikti ar atsisakyti daiktų.  Individui trūksta savikontrolės- kontrolę jis atiduoda aplinkybėms.

Kančia- aukos baimė. Žmogus mano, jog jo darbai nesulaukia tinkamos reakcijos, dėl to jis apsimeta auka, kad kiti tai sužinotų ir tuo pačiu siekia pritraukti dėmėsio.

Nekantrumas- baimė kažką praleisti. Skubama imtis kažko vis naujo, taip pridaroma klaidų ir tampa sudėtinga susikaupti ties esama veikla. Tai gali buti susiję ir su dėmėsio sutrikimu.

Užsispyrimas- pokyčių baimė. Žmogus užsiima debatais, kad ir ką naujo ar naudingo jam besakytum. Jausdamasis nesaugiai jis nori išsakyti savo opozicinę nuomonę, dėl to kartais konstruktyvus pokalbis neįmanomas.

Šie savigynos budai padeda apsiginti nežinomoje aplinkoje, kai jaučiamasis nesaugiai, tačiau tai riboja, nes visi šie elementai paremti baime. Dažnas naudojimasis šiais būdais nesaugumo jausmui įveikti veda link susvetimėjimo ir negatyvumo aplinkiniu atžvilgiu.

Ar girdėjote apie žmogaus ir lakuoto deimanto alegoriją? Ji pasakoja, kad visi mes esame deimantai, tobulos asmenybės, visi gražūs ir nuostabūs. Tačiau augant ir vystantis aplinka ant mūsų gražiojo deimanto užneša šiek tiek purvo (įvairūs kompleksai, baimės, nepasitikėjimas), kuris nevalomas kaupiasi. Suaugę, norėdami nuslėpti tą purvą imame ir lakuojame jį (7 apsaugos būdai). Tačiau nuostabiausia tai, jog tas purvas netikras, tai tik iliuzijos, sukurtos subjektyvios aplinkos. Kuo greičiau pradėsime krapštyti tą laką ir išdrysime akis į akį susidurti su savo blogybėmis, tuo greičiau nusikasime iki tikrojo deimanto, kurio grožio ir spindesio negali pranokti joks lakas ar dažai.

Yra du pagrindiniai būdai tam purvui pašalinti. Sąmoningumas ir suvokimas. Pirmasis atsako į klausimą “kas vyksta?” antrasis- “kodėl tai vayksta?”. Stebėdami save, atkreipdami dėmėsį į kylančias emocijas, plečiame savo sąmoningumo lygmenį ir galime vis dažniau suprasti, kada situacija verčia griebtis gynybos. Paprastas pratimas didinti sąmoningumą -”prisiminti save”. Pvz. tapti sąmoningam kaskart kai valotės dantis ar užsirišate batą. Vėliau galima prisiminti save kaskart kai nuspaudžiate durų rankeną. Taip kasdien didindami sąmoningai praleisto laiko kiekį, tapsite vis labiau sąmoningesni. Pastebėsite daugybę dalykų kurie vyksta su Jumis ir taip plėsite savo Emocinį intelektą.

Pastebėję kylančias emocijas, galime savęs klausti ir ieškoti tų emocijų priežasčių. Taip suvoksime ryšius tarp aplinkos veiksmų ir savo jautrių vietų, kurios yra judinamos. Atsakysime į klausimą “kodėl tai vyksta?”. Kitaip tai dar vadinama Dvasiniu intelektu. Suradę emocijų priežąstis galėsite jas pašalinti.

Emocijų neutralizavimo būdų yra daugybė- pradedant nuo paprasto atsiprašymo ir atleidimo baigiant meditacija. Tereikia paieškoti sau labiausiai tinkamo. Tačiau jau vien stebėjimas ir priežąsčių suradimas duoda didelę naudą. Tai tarsi saulės spidulys į užkerpėjusią vietą, kuris džiovina purvą, kol galiasiai jis pats nubyra.

www.radausave.lt

Categories
Laimė Saviugda Sėkmės psichologija

Skvarbus žvilgsnis į baimės šerdį


Baimė. Ši emocija yra tokia stipri, kad neišvengiamai daro didžiulį poveikį mūsų gyvenimui. Kiekvienas su ja susiduriame kasdien, o ką apie ją žinome? Dažniausiai nieko konkretaus. Taip jau yra, labiausia bijome tų dalykų, kurių nesame pažinę, neišskiriant ir pačios baimės savaime. Taip susigyvename su savo baimėmis, kad jų pradedame nepastebėti (nereiškia jog neriboja), neigti, iškreipti tai, ką jaučiame, matome. Baimės prigimtinė pareiga yra mus apsaugoti nuo pavojų, nelaimių. Baimė – tai mūsų asmens sargybinis, kuris visada su mumis, 24 valandas per parą. Žinoma, šaunu turėti tokį ištikimą ir patikimą asmens sargybinį, bet baimė turi „bjaurią“ ydą – jei ji nėra sąmoningai nuolatos prižiūrima, žabojama, tai plečiasi iki begalybės, kol tampame visiškai jos apsėsti, o tai veda į absoliutų paklusnumą jai.

Tai yra priežastis kodėl žmonėse tiek daug baimių ir kompleksų. Žmonės tiesiog nesitvarko su savo baimėmis. Dažnu atveju jų nepastebi ir nenori pastebėti, taip save stumia į sau pavojingą padėtį. Džiugi žinia yra tokia, kad šį nežinojimą ir apsileidimą galima išspręsti. Pradėsime nuo to, kad išsiaiškinsime kas slypi už visų baimių. Taigi, kas slepiasi už visų baimių? Kokią yra visų baimių šaknis? Baimės šaknis sako, kad nesusitvarkysime su tuo, kas mums atsitiks gyvenime. Galbūt tikėjaisi ko kito, bet tai yra, kas yra. Gana lengva yra įrodyti jog ši baimė neturi savyje tvirto prado. Pagalvokime, su kuriomis situacijomis gyvenime nesusitvarkėme? Taip, žinau, turėjo būti velniškai sunkių momentų! Galbūt jautėmės visišku pralaimėtoju, sugniuždytu ir nelaimėliu, bet išgyvenome. Turiu džiugią žinią, iki šio momento susitvarkėme su visomis savo gyvenimo situacijomis. Viską įveikėme ir dabar esame čia, kur esame. Alsuoji, reiškia gyveni, vien ši fiziologinė funkcija sako, kad esi laimėtojas, kuris susitvarko. Iš to galime daryti išvadą, kad net baimės šaknis tėra nepagrįsta iliuzija, o ką jau kalbėti apie kitas baimes kilusias iš jos.

Atėjo metas nuspręsti ar ir toliau nekreipsime dėmesio į savo baimes, apsimesime esą silpni ir nepajėgūs su jomis susitvarkyti, ar vis dėl to imsimės konkrečių veiksmų, kad pažabotume savo baimes. Taigi, nuo šiol, kai santykiai strigs ir nežinosime ką daryti, ką sau sakysime? Aš susidorosiu. Kai finansiniai nepritekliai pradės kamuoti? Aš susidorosiu. Kai jausimės vienišais, paliktais ir pralaimėjusiais? Aš susidorosiu! Nuolat tai sau kartokime tol, kol tai taps „krauju tekančiu mūsų venose“. Perprogramuokime save pozityviais, stiprinančiais teiginiais ir tuo pačiu auginkime pasitikėjimą savimi. Anksčiau ar vėliau, pasitikėjimas savimi taps toks aukštas jog sau sakysime – kad ir kas nutiks, aš susidorosiu. Be pasitikėjimo savimi sunku išdrįsti pažvelgti į savo baimes, o tuo labiau per jas perlipti.

Dabar įgysime šiek tiek daugiau žinių apie baimes. Pagal Susan’ą (žiūr. „Šaltiniai“) yra penki nepajudinami postulatai apibrėžiantys kiekvieną baimę. Penkios aksiomos, kurių žinojimas yra kritiškas norint geriau suprasti baimės emociją. Štai jos:

1. Kol augsi (tobulėsi) baimė niekada nepasitrauks. Iš pirmo įspūdžio, tai gali nuliūdinti, kad baimė galutinai niekada mūsų nepaliks. Iš kitos pusės mums daugiau nebereikia jaudintis dėl to, kad baimės krisleliai vis dar su mumis. Mums nebereikia kovoti ir bereikalingai eikvoti energiją. Tegul nerimas palieka, o ramybė aplanko.

2. Vienintelis būdas atsikratyti baimės – padaryti tai, ko bijome. Tai intuityvu! Galime ieškoti begalės aplinkkelių ir pasiteisinimų, bet tiesiausias ir trumpiausias kelias eiti ir padaryti!

3. Vienintelis būdas pasijusti geriau – eiti ir padaryti tai! Palengvėjimas ir pasitenkinimas garantuoti.

4. Kiekvienas bijome sau nepažįstamoje situacijose. Nėra žmonių be baimės. Nebent psichiatrinėje ligoninėje galima tokių atrasti, bet jie dėl to ten ir yra. Visi gyvename baimėse. Tai mus vienija, tegul šis suvokimas padeda lengviau eiti per baimes. Piktai nesijuokime iš kitų žmonių baimių, padėkime jiems perlipti per jų pačių baimes. Laimėsite abu, tu – žmogaus pagarbą, o žmogus – palengvėjimą.

5. Baimės įveikimas mažiau gąsdina, nei baimė jog esame bejėgiai tai padaryti. Prisimenate tą būseną, kai jautėtės bejėgis, išsunktas ir lygtais kažkieno nuskriaustas? Ši būsena siurbia mūsų energiją, o baimės įveikimas ją sugrąžina. Jei pritrūkome jėgų, sustokime, apsižvalgykime ir suvokime su kuria baime nesitvarkome.

Išdrįskime pažvelgti į savo baimes atviromis akimis, jos neturi savyje galios, jos negali mūsų sulaikyti. Tik mes ir dar kartą mes nusprendžiame, kad jos stipresnės už mus. Nekurkime dar daugiau iliuzijų ir taip pilname iliuzijų pasaulyje. Įveikėme jau per daug baimių, kad iškilus naujai vėl pasiduotume ar pagal ją spręstume apie savo galimybių ribas. Išdrįskime!

Šaltiniai:
Susan Jeffers, Ph.D. „Feel the Fear and Do It Anyway“
Pateikė: Saulius Šunauskas www.gyventi.lt