Categories
Motyvacija

Spurtuok, padaryk Tai dabar!

Vietoj to, kad atlikinėtum tai, kas tau iš tiesų naudinga, užsiimi pašalinėmis veiklomis, tokiomis kaip: pašto tikrinimas, bendravimas su draugais, dienos naujienų skaitymas… Tiesa sakant, atidėlioji tai, ką turėtum iš tiesų daryti. Ar tai tau primena…tave?

Delsimas yra vienas iš didžiausių mūsų brangiausio resurso, laiko, švaistymo būdų. Jis atsiranda dėl begalės įvairiausių priežasčių: nuo per ilgų veiklos sąrašų, sėkmės ar nesėkmės baimės, racionalumo trūkumo laiko planavime… Štai keletas patarimų kaip įveikti delsimą:

Planuok, planuok, planuok. Tinginiauti yra labai patogu, kai nesi suplanavęs savo laiko. Planuok kasdien. Skirk tam, kad ir 10-15 minučių savo laiko, bet rezultatai bus akivaizdūs. Planą rytdienai pasirašyk jau iš vakaro. Planavimas būtinas norint įvesti nors šiek tiek tvarkos, chaotiškame žmogaus prote. Taip pat būtina koncentracija ir veiklų įvairovės saikas.

Didelius uždavinius išskaidyk į mažesnius. Pagalvok, kaip galėtumei savo pagrindines užduotis suskirstyti į mažesnes ir pasižymėk tai savo kalendoriuje (šitą reikia turėti!). Susikoncentruodamas į mažesnes, didesnės užduoties dalis, išvengsi baimių antplūdžio, o tai reiškia daugiau malonumo ir mažiau streso.

Tobulumo siekiant. Tobulumui nėra ribų, bet reikia žinoti ribą tarp būtinumo ir tobulumo. Visų pirmą, įgyvendink tai, kas būtina, o po to, jei dar turi laiko – tobulink. Kartais taip įklimpstame į tobulinimą, kad nebelieka laiko įgyvendinti kitų būtinų užduočių arba jos įgyvendinamos nekokybiškai.

Tikėk savimi ir savo sugebėjimais. Žmogus negimsta viską mokėdamas ir sugebėdamas. Jeigu nepasiseka, žinok, kad visada yra kitas kelias tai padaryti. Nesėkme yra patirtis, padeda stabtelėti ir susimąstyti ar tikrai pasirinkome optimaliausią kelią į užduoties atlikimą. Kai tai įsisąmoniname, baimės pamažu pasitraukia ir vis dažniau galime veikti be delsimo ir su didesne drąsa.

Pakantumo ir supratimo savo paties atžvilgiu. Kartais iš tiesų būname pavargę ar nemotyvuoti. Nespauskime savęs dėl kiekvienos minutės ir tada nereikės taip dažnai „bėgti“ nuo delsimo. Tiesiog pakoreguokime savo kalendorius ir pailsėkime keletą valandų ar net atidėkime darbus kitai dienai.

Galima ir naudinga yra išsiugdyti gebėjimą spurtuoti, veikti momente! Tai suteikia kur kas daugiau laisvės keistis, o tada išauga ir pasitenkinimas gyvenimu. Įdomu sužinoti, o kaip tu įveiki delsimą?

gyventi.lt

Categories
Motyvacija

Va čia tai pasilinksminimas!

Kadangi vasara, rankos visai nekyla rašyti kažko, kas labai keistų mąstymą ir tariamai drumstų protą. Be to, ir skaitytojai tikriausiai ne tas galvoje, kai už lango pleškina saulutė. Todėl šį kartą apie malonumus ir pojūčius.

Tokiomis karštomis vasaros dienomis atrodo, kad gyvenime nieko, išskyrus pojūčius (uoslė, rega ir t.t.), nėra, kad tik jais ir tesinaudojame: pliuškenamės, kaitinamės, skanaujam ledus, klausomės muzikos. „Grojam“ savo pojūčiais, nes tai – malonumas. Ir išties, tai – malonumas.

Kai vakare atsigulame į lovytę ir užmerkiame akis, suradę, ant kurio šono gultis ir kaip patogiai sudėti rankas, mes imam daryti fantastiškai keistą veiksmą, visiškai priešingą malonumui, – mes paleidžiame savo pojūčius. Kažkokiu stebuklingu būdu, tiek rega, tiek lytėjimas su uosle ir viskuo kitu dingsta visai nakčiai – mes miegam. Miegam palaimoj ir keltis nesinori, nes prabusdami vėl turim lyg imti į rankas įrankius – pojūčius – ir toliau žaisti gyvenimą.

Tad dieną mes norim nuklysti į vasariškus ar kitokius malonumus (pojūčius), o pabudę iš nakties pojūčių – ne. Kaip čia taip yra?

Atsakymas slypi malonumo suvokime. Malonu yra viskas, į ką sugebame susikoncentruoti. Malonumas jaučiamas tada, kada sugebame pasinerti į bet kokią mintį ar jausmą iki galo. Jeigu žmogus susikoncentruoja į ką nors, kad ir į pyktį, visu šimtu procentų, jis gali būti tikras – malonumas bus. Susikoncentruokite į savo kojines, kelnes ar marškinius ir jausite malonumą! Skamba juokingai, nes dabar tikriausiai nejaučiate, bet prisiminkite tą akimirką, kai juos pirkote – žiūrėjote į juos parduotuvėje ir jautėte.

Supratimas, kas yra malonumas, atveria vieną iš gyvenimo keistenybių. Anksčiau žiūrėdavau į nuolatos pyktis mėgstančius žmones ir nesuprasdavau: „kaip jie taip gali?“; bet supratus malonumą, mistika išnyksta. Negi Jums neteko ant ko nors išsirėkti? Kai rėkėte, veikiausiai jautėte, kad jau gana, bet vis tiek „kažkodėl“ tęsėte. Kodėl? Malonu. Prie to priprantama ir tai „jėga“ (juokiuosi).

Na gerai, bet kodėl koncentracija maloni? Susikoncentruodami į kažką, mes pamirštam visa kita – rūpesčiai, baimės, reikalai kažkur dingsta. Kai viskas pranyksta, atsiveria vidaus ramybė, tyla. Tik, deja, malonumuose, kuriuos mes „traukiam“ iš juslių (kvapas, skonis, rega, lytėjimas, garsas) tai vyksta labai laikinai – labai. Mat viskas baigiasi. Vasara baigiasi, ežerai „baigiasi“, filmai baigiasi, seksas baigiasi, visi žmonės kuriuos tik kada nors matėte ar matysite „baigiasi“ – viskas baigiasi. Todėl ir malonumas baigiasi, o tada skauda, kartais netgi labai, ir lipam sienom, ir nežinom, ką daryt.

Ką daryt, ką daryt? Reikia surasti, kas nuramintų Jūsų protą natūraliu būdu, be malonumų (juslių) pagalbos. Kitaip tariant, reikia laisvės nuo malonumų. Kodėl mes turėtumėte būti priklausomi nuo kažkokių laikinumų? Jie baigiasi, todėl nėra tinkami pilnatvei, jie tinkami nebent tik įvairovei.

Siūlau Jums meditaciją. Ji natūraliai nuramina mintis, protas ištuštėja, natūraliai atsiranda koncentracijos pojūtis (nes visa kita natūraliu būdu pasišalina) ir palaimos potvynis, prieš kurį neatsilaiko joks malonumas, didžiuliu mostu pakelia mus ten, kur mes dar tarytum niekada nesame buvę. Mes skęstame beribiam džiaugsme, kuris visada yra su mumis, visada buvo ir visada bus. Ką ta nuobodi laimė? Ekstazė! Kaip sakė Drakula: „Va čia tai pasilinksminimas!“

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

Categories
Laimė Motyvacija

Grožis

Gamtos grožis, gamta
Grožis

Pažiūrėję naktį į giedrą dangų ir pagalvoję, kaip visa tai atsirado, rizikuojate sau susukti galvą. Jokia matematinė formulė čia nepadeda, o visada taip norisi paprasto, intuityvaus atsakymo…

Tokiems mažiems daiktams kaip tušinukas, puodelis ar saldainis, kad jie atsirastų, reikėjo mūsų intelekto, tai kokia jėga turėjo padirbėti su visoms žvaigždėmis?

Bet visgi… Būkim logiški ir realistai. Viskas vyksta per dėsnius ir nepriekaištingus dėsnius. Mokslas bando ir kruopščiai narsto gamtos dėsnius, bet visi jie (dėsniai) jau yra, nepriklausomai nuo to, ar mokslas juos žino, ar ne. Dėsniai, intelektas ar Dievas (jei patogiau), buvo yra ir bus, nepriklausomai nuo to, kas vyksta šias kelias akimirkas. Beje, dabar populiaru galvoti apie aukštesnįjį intelektą, sąmonę.

Tam, kad atsirastų Jūsų ranka ar galva, reikėjo intelekto. Ką manot? Darau intuityvią prielaidą, kad intelektas sudėliojo pagal kažkokią idėją, struktūra. Žemelė, žmogeliukai yra kurti, tai yra kažkoks intelektas, kuris sukonstravo absoliučiai viską; be to – pagal nepriekaištingus dėsnius, net ir matematinius!

Kaip manote, Jis asmeniškai Jus kūrė? Asmeniškai! Viską, kiekvieną Jūsų dalį ir smulkmeną: rankas, kojas, plaukus, dantis, nagus, mintis ir t.t. Jeigu taip, ar yra tada didesnis „savas“ ir artimas nei Jis? Tokiu atveju Jis yra pats artimiausias ir žino mus kaip nuluptus. Pagalvokite! Negi yra barzdotas vyras danguje, kuris pyksta? Ir už ką jis galėtų pykti? Kad Jo paties kurtuose dėsniuose mes žaidžiam, klystam ir atrandam? Jis tikrai būtų kvailas, jeigu taip darytų.

Grįžkime prie intelekto. Žmogus turi intelektą, ir neabejotinai jį turite Jūs. Kuo labiau mes gebam atskleisti intelektą, tuo daugiau prisiartinam prie tikrųjų žinių – tokių kaip: „Kas aš esu? Ką aš čia veikiu? Kas yra šis pasaulis?..“. Kuo arčiau jo, tuo lengviau mums viskas sekasi. Žinote tuos atvejus, kai sugedus nuotaikai, staiga viskas krenta iš rankų? Mes tuo metu išsiderinam ir pradeda viskas byrėti, o nuotaikoms atsitaisius vėl viskas ima sektis – tai yra intelekto apraiška, konstruktyvumas. Šiame straipsnyje apie intelektą, kuris viską harmonizuoja ir laiko drauge, ne apie perskaitytų knygų skaičių.

Pats laikas pagalvoti, kada ir kokiomis aplinkybėmis mūsų intelektas labiausiai atsiskleidžia. Įsivaizduokite save, besimokantį festivalyje. Garsiai groja muzika, visi vaikšto aplinkui, rėkauja, kliuvinėja. Daug išmoktumėte? Kaži. Šurmulys (vidinis ar išorinis) blaško dėmesį, o tas siutina žmones, nes jie nebesugeba pasiekti savo gelmės, esančios už minčių, – intelekto. Tyloje jis pasiekiamas daug lengviau, todėl visi stengiasi mokytis „užsidarę“. Taigi, intelektas labiau reiškiasi tyloje, o ne šurmulyje.

Visgi, festivalyje būtų mažos akimirkos, kai Jūs sugebėtumėte sukaupti dėmesį, o tai vadinasi koncentracija. Kai Jūs „patenkate“ į koncentraciją, visas aplinkinis pasaulis dingsta, išnyksta laikas, liekate tik Jūs ir objektas, o intelektas ten yra tiesiog natūralus dalykas.

Jeigu verta ką nors vystyti gyvenime, tai yra koncentracija, nes tik mes šioje žemėje turime privilegiją į aukštą koncentraciją. Gyvūnai nesugeba koncentruotis, jie nuolatos viską pamiršta. Žmones geba. Viskas, ką jie iki šiol sugebėjo, yra dėl jų koncentracijos. Didžiųjų mokslo genijų, kaip A.Einšteinas ar N.Tesla, pavyzdžiai tai tik patvirtina. Visos geros idėjos yra iš „ten“ „per“ koncentraciją.

Ar kada nors atkreipėt dėmesį į tai, kad mes mylime viską, į ką gebame koncentruotis? Krepšinio žiūrėjimas, kad ir koks jis yra permainingas, atneša didžiulį džiaugsmą žiūrintiems žmonėms, nes jų protai tuo metu būna sukoncentruoti tik į tai. Visa kita būna pamiršta. Lenktynininkas patiria didžiulį malonumą vairavime, nes jo koncentracija siekia piką. Nenuostabu, kad aštrių pojūčių mėgėjai yra tiesiog narkomanai – tai labai koncentruoja jų protą, ir tuo metu jie jaučia milžinišką malonumą.

Mes natūraliai koncentruojamės į tai, ką mylime, ir mylime tai, į ką sugebame koncentruotis. Ne kitaip. Paimkite žmogų ir bet kurioje srityje jį stipriai blaškykite – jam tai nepatiks lyg košmaras, nors tai gali būti tik nekaltas juokelis. Žmogus nepakenčia blaškytis, nes jis negali koncentruotis. Tuo tarpu tylus, lengvai pasiekiantis koncentraciją protas yra visada linksmas ir matantis prasmę net baisiausiuose dalykuose.

Sakinys „Mes natūraliai koncentruojamės į tai, ką mylime, ir mylime tai, į ką sugebame koncentruotis.“ turi savo pratęsimą. Viskas, ką mes mylime, mums atrodo intelektualu ir/arba labai gražu. Viskas, kas gražu, mums atrodo intelektualu, prasminga. Pagaunat? Meilė, grožis ir intelektas eina išvien ir yra sinonimai. Ar mylimas žmogus Jums yra gražus? Į jį lengva susikoncentruoti?

Taigi meilė, grožis, intelektas, Dievas yra tik sinonimai. Raktas visada yra koncentracija.

Galų gale, ar būtų verta gyventi be grožio? Ar galėtumėm gyventi be meilės? Mes negalim be to, nes tai yra mūsų ir Dievo bendra dalis. Protas visada krypsta tik į tą pusę, kur randasi šie gražūs dalykai. Visi to ieškom. Vieni ieško važiuodami į gražius kalnus, tolimus kraštus. Antri jo ieško viso ko išmanyme. Treti dairosi mylimo žmogaus. Ar tai būtų vagis, ar šventikas – juos varo ta pati jėga – surasti absoliučią meilę, grožį ir panirti į juos amžinai.

Dievas slepiasi visur, kur mes bepasisuktumėte. Jo atspindžiai žaidžia grožyje, skleidžiasi meilėje, ir visi mes einame iš proto tik dėl jų. Dėl ko dar būtų verta eiti iš proto?


Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Pinigų dėsniai Saviugda

Kaip gauti daiktus?

daiktai
Kaip gauti daiktus?

Turiu Jums gerą klausimą.
Ką bendro turi darbas su avietėmis?

Įsivaizduokite, kad ateinate įsidarbinti. Pokalbis einasi sklandžiai, darbdavys šypsosi ir maloniai kažko laukia. Jūsų nuotaika pakylėta ir staiga Jūsų klausia:
– Kiek norėtumėte gauti atlygio?
– Penkis kilogramus rozečių per mėnesį!
– Puiku. Sutarta!

Tai bent sutartėlė!

Tiek rozetės, tiek pinigai, tiek avietės neturi nieko bendro su darbu. Jeigu Jūs „šventai“ norėtumėte už darbą gauti aviečių, o ne pinigų – tikrai gautumėte. Faktas. Norėtumėte daug – gautumėte daug. Norėtumėte mažai – gautumėte mažai. Viskas priklauso nuo standarto, kurį sau patys pasirenkate.

Pagalvokite apie tikslus. Tikslai yra pasirinkimas tam tikrų minčių į kurias nuolatos kreipsime dėmesį ir pamažu sukursime tai savo gyvenime. Visi namai, automobiliai, paveikslai ir t.t. Visi jie yra tik minčių, kurioms buvo skirtas tikėjimas, išraiška.

Dizaineriai, inžinieriai nemiegojo naktimis, entuziastingai svajodami, ilgai dirbo – ir tik pažiūrėkite, kas atsirado šalia tokios paprastos gamtos: mobilūs telefonai, mašinos, erdvėlaiviai… Visa tai iš gamtos resursų: paprastos metalo rūdos, anglies… Ir, žinoma, minties bei tikėjimo. Pažiūrėkite į kurį nors daiktą, esantį šalia. Ar įmanoma jį buvo sukurti be minčių ir tikėjimo?

Mintis tėra mintis, ją pagalvoji, ir baigta; bet ja reikia tikėti, nuolatos kreipti ten savo dėmesį, kad kažką sukurtum. Kaip manote, ar galėtumėte šiandiena gauti makaronų? Esate tuo tikri? O jeigu nejaustumėte užtikrintumo, ar gautumėte makaronų? Įsivelia dvejonė. Jeigu dėmesys liks ties dvejone – makaronų nebus!

Užtikrintumas ir tikėjimas sukoncentruoja dėmesį tik į tą daiktą (mintį) – mūsų atveju tai makaronai – todėl ŠIANDIEN gautumėte makaronų, o ne dvejonių. Jeigu tokiu tikėjimu tikim – viskas išsipildys.

Būkite labai atsargūs su mintimis ir ypač atsargūs su tuo, kur koncentruojate savo dėmesį.

Šiandien žmonėms aktualūs pinigai.
Jeigu žmogus turi piniginių bėdų, tai reiškia tik vieną – jis kreipia savo dėmesį į finansinių bėdų mintis.

Žmonės kalba, kad reikia daug dirbti, bet juk pinigai nepriklauso nuo darbo laiko, nebent tuo tikite – tada esate ilgo darbo vergas (jeigu norite uždirbti daug). Parduotuvių darbuotojai dirba daug, o ar uždirba daug? Jūsų atlygis priklauso nuo to, kuo Jūs tvirtai tikite savo galvoje. Jeigu Jūsų mintyse tvirtai įsitvirtinusi suma 4000, tai ji ir pateks į Jūsų rankas (jeigu išpildysite tikėjimo sąlygas ir nedvejosite).

Ką daryti, jeigu dabar pasaulis sukasi ne į Jūsų naudą ir finansai prasti?

  1. Didžiausia, geriausia ir pelningiausia gyvenimo investicija – parduoti televizorių – gausite pinigų. LABAI SVARBU.
  2. Atsisakykite televizijos žiūrėjimo, laikraščių skaitymo ir visų tų „naujienų“ iš „naujienų portalų“ ir pan. YPAČ, NEREALIAI, VIRŠUM VISKO, LABAI LABAI SVARBU. Ar suprantat? Jokio teliko ar bereikšmių žiniasklaidos fantazijų.
  3. Išsiaiškinkite, ką MĄSTO nesėkmingi, krizės apimti žmogeliai ir tuoj pat meskite taip mąstyti, kalbėti, elgtis.
  4. Išsiaiškinkite, kaip mąsto klestintys žmonės, ir imkite mąstyti taip pat.
  5. Imkite sau teigti: „nors yra kaip yra, man pamažu atsiveria finansinės galimybės, ir aš pagaliau kylu į viršų“. Kartokite sau šį teiginį (mintyse ar pašnibždom, galit ir balsu) tik prabudus ryte ir prieš pat užmiegant bent po kelias minutes. Prisiminkite jį dienos eigoje ir kartais sau jį pakartokite.
  6. Išmokite vizualizacijų technikų. Šitą galite padaryti pažiūrėję „The Secret“ filmą („Paslaptis“, yra išleista ir knyga), paskaitę knygučių apie kuriamąją vizualizaciją. Rekomenduočiau užsukti į Silva metodo kursus ar bent jau nusipirkti knygą. Vizualizacijų taip pat galite išmokti asmeninės laisvės bendruosiuose kursuose, dėmesio valdymo galite išmokti asmeninės laisvės meditacijose.
  7. Žmonės valgo į dieną tris kartus, miega trečdalį gyvenimo, dauguma dirba visą gyvenimą dėl pinigų, bet nėra perskaitę nė trijų knygų apie valgį, miegą ar pinigus. Pasidomėkite, pilna literatūros.

P.S. Nieko nenutiks, jeigu nežiūrėsite televizijos. Per pastaruosius tris metus, nežiūrėdamas „naujienų“ praleidau tik kelis dalykus: pasiankstinęs valandą sužinojau, kad reikėjo persukti laikrodį; Rusija išsirinko naują prezidentą! Tai bent staigmena 🙂

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Sveikata. Kodėl turi siekti tapti sveikesnis?

Dažnai per įvairius informacijos šaltinius girdime, kad reikia sveikai maitintis, sportuoti, puoselėti sveiką gyvenseną. Vardan ko visas šis triūsas? Ta rytinė mankšta, tas neskanus sveikas maistas, monotoniškas dviračio pedalų minimas pakeliui į darbą. Turiu keletą minčių – kodėl vis dėlto tai daryti verta, tad jomis ir pasidalinsiu.

Sveikos, brandžios mintys gimsta sveikame kūne. Kai esi sveikas tau niekas netrukdo susikaupti, susikoncentruoti į darbą – nei nugaros ar dantų skausmai. Vadinasi, esi produktyvesnis, laimingesnis, tavo galvoje gimsta naujos, novatoriškos idėjos, kurių įgyvendinimas leidžia užimti vis aukštesnes pareigas darbovietėje ir tuo pačiu toliau sparčiai kilti karjeros laiptais.

Sveikata suteikia pranašumą. Tu gali dirbti sparčiau, intensyviau ir ilgiau, todėl esi pranašesnis už kitus, pavargusius, irzlius ir negyvybingus žmones. Taigi, sveikas žmogus daug reikalingesnis.

Sveikas žmogus yra gražesnis, patrauklesnis. Kai įeini į kabinetą ar biurą, nuo tavęs sklinda energijos bangos ir visi tai pastebi bei įvertina. Stiprius, sveikus žmones gerbia, jais žavisi. Ar nori būti vienas iš jų?

Ilgaamžiškumo paslaptis – sveika gyvensena. Ilgas ir sveikas gyvenimas – tai tavojo laiko „arsenalas“, kurį gali panaudoti įvairiai veiklai atlikti. Laikas – neįkainuojamas, jo nenusipirksi. O kaip tu jį išnaudosi – čia jau tavo reikalas.

Rūpinimasis sveikata reiškia harmoniją gyvenime. Negali visą dieną dirbti ir valgyti surogatinį maistą, nes tai nesveika ir alina. Turi skirti laiko sveikam maistui pasigaminti, fizinio kūno puoselėjimui, nes tai ir yra būtini komponentai harmoningam gyvenimo būdui. Sveikas gyvenimo būdas leis daugiau nuveikti per trumpesnį laiką. Taip pat gyvenimas taps įvairiapusiškesnis, įgaus naujų spalvų.

Iššūkis – tapk sveikesnis! Kas gali nemėgti iššūkių? Tik tas, kuris bijo, kad kažką praras. Svarbu žinoti, jog nėra ko prarasti, gali tik atrasti! O, ar esi ragavęs saldų atradimo skonį..?

Sveikata – raktas į visavertį gyvenimą be išlygų. Tu gali užsiimti viskuo, tau nebaisus net kopimas į aukščiausią kalną, nes turi tvirtus raumenis ir neturi viršsvorio. Užkopęs į viršūnę, įgysi daugiau pasitikėjimo savimi. Ne mažiau svarbu – mėgautis pačiu kopimu.

Vien pastangos tapti sveikesniu jau yra ryžto ženklas, rodantis beribę pagarbą sau. Už tai tave gerbs ir supantys žmonės.

Šaltinis: Gyventi.lt

Categories
Laimė Saviugda

Tylos atsakas į chaosą

Ramybė, harmonija, pasitenkinimas… Įsijauskime…pasitelkime vaizduotę jog šios būsenos visada su mumis. Įsivaizduokime, kad tai mumyse, dabar. Ar tada kur nors skubėtumėme? Pavyzdžiui, kad ir skaityti šį straipsnį? Ar greitais, grubiais judesiais, išreiškiančiais nervingumą, vykdytumėte žaibišku greičiu galvoje atsirandančias mintis..? Chaosą, kurį sukuriame savo protuose galima prilyginti žalingui įpročiui. Kaip ir kiekvienas žalingas įprotis iš pirmo žvilgsnio jis malonus, patogus ir suteikiantis laimės. Deja, tos laimės tik kruopelytė. Mano giliu įsitikinimu, nuolatos gyvename triukšme, nes manome, kad taip paprasčiau, mažiau tada mąstome, o iš tiesų mąstyti nėra taip jau paprasta ir malonu… Galima suvokti daug nemalonių dalykų. Tai nebūtų destruktyvu jei nevestų mūsų į išsiblaškymą, netvarką ir neigiamas savijautas…

Kuo daugiau laiko praleidžiu tyloje, tuo geriau suvokiu jog žmonės apskritai yra linkę būti triukšme. Išoriniame triukšme, kuris pereina į vidinį triukšmą prote, minčių pavidalu. Nuolatos kylančios, viena kitai prieštaraujančios mintys, okeanas tekantis, srūvantis plačiausia nesustabdoma vaga… Pastebėkime, žmones važinėjančius automobiliais ir garsiais klausančius muzikos. Ar manote jie tuo metu ramūs, sąmoningi žmonės? Abejoju…greičiausiai jie vengia tylos. Muzika tik padeda „chaotiškam“ protui dar labiau įsibėgėti ir nesustabdomai nešti žmogaus mintis keletu skirtingų kelių vienu metu, taip „ištaškant“ energiją ir dėmesį nereikšmingiems dalykams.

Ar tikrai žmonės vengia tylos? Tuo lengva įsitikinti, apsižvalgykime. Dažnas bėgikas bėga su ausinėmis ausyse, namie televizorius įjungtas kaip foninis triukšmas, o ką jau kalbėti apie mobiliuosius pilnus muzikos įrašų. Pastebėkime kas atsitinka, kai grįžtame namo, ar įsijungiame muziką? Ar vos tik atsiduriate vienumoje ir tyloje, kyla mintis pas ką nors išeiti? Ar galime penktadienio, šeštadienio vakarus praleisti visiškoje tyloje ir dėl to nejusti diskomforto? O gal esame vieni iš tų, kurie nuolatos prie kompiuterio klausosi muzikos? Suvokime, atsipeikėkime, mes bėgame nuo tylos, nes vengiame per tylą pažinti save!

Aš nesuprantu kaip galime būti ramūs, jei pastoviai esame triukšme. Jei neturime nė valandos per dieną ramybei ir susikaupimui į save, kuris suteikia atgaivą, palengvėjimą. Tada kam tas visas bėgimas per gyvenimą, jei nėra laiko sau..? Šio straipsnio ašis yra pati paprasčiausia – atraskime tylą iš naujo. Būkime tyloje. Jei nuolatos būname triukšme, tai reiškia jog nejaučiame savęs, nesame su savimi visu šimtu procentų! Trukdome protui būti natūralioje ramybės būsenoje. Slopiname savo galias, išblaškome dėmesį! Išjunkime muziką, pastebėkime kaip pagerės koncentracija, suvokimas, kaip keisis mūsų būsena teigiama linkme! Atsiras ramybė, harmonija ir pasitenkinimas. Bene kiekvienoje produktyvumo mokymo programoje rasime patarimą, vienu metu – vienas darbas, tai reiškia maksimali koncentracija į vieną objektą, reiškinį, jokių pašalinių trukdžių. Atsiribokime nuo visų muzikinių ir kitų triukšmų. Jei to nedarome blokuojate save ir savo potencialą. Prieš mus didžiulės produktyvumo, rezultatyvumo didinimo galimybės, pasinaudokime jomis. Prieš mus laimės šaltinis, atsigerkime iš jo!

P.s. Muzikos klausimą automobilyje sėkmingai galima pakeisti mokomųjų garso programų klausymųsi. Išnaudokime savo laiką maksimaliai naudingai, tai papildomos žinios ir išsilavinimas to paties laiko sąnaudomis. Paverskime visai tai mūsų realybe!

Autorius: Saulius Šunauskas

www.gyventi.lt