Categories
Laimė Sveika Gyvensena

Pažintis su meditacija

meditacija
Meditacija.

Kas tas žodis meditacija, kurį pastaruoju metu taip dažnai girdime? Vieni jį priskiria pasivaikščiojimui miške, kiti – tylai, treti – apmąstymams, bet kas tai išties yra? Skirtingų mokyklų žmonės turi įvairias nuomones, o mes čia aptarsime: kur visos meditacijos turi bendrą sąlyčio tašką, tikslą, kas yra patiriama ir nuo ko galima pradėti, bei pasidalinsime keliomis meditacijos technikomis. Šis straipsnis yra skirtas bendrajai publikai, susipažinimui.

Proto drumzlės arba kam reikalinga meditacija?

Kur žmogus bebūtų, kur jis beeitų, visur būna su savimi. Nėra tokios akimirkos, kai jis neturi savęs ir nemato pasaulio per savo prizmę – protą. Jeigu jo protas ramus ir patenkintas, jis mato gražų pasaulį, kuris jam patinka ir yra mielas, o mažiau mielus dalykus protas tiesiog praleidžia, nepastebi, užmiršta. Kai įsipina vienas kitas rūpestis, žmogus tampa labiau susikoncentravęs į savo protą. Nuo tos akimirkos jis slysta į proto gniaužtus. Mintyse ima koncentruotis įvairūs vaizdai, garsai, jausmai, kurie visą laiką kažką sako, reiškia ir netgi verčia jausti jausmus. Ilgainiui jie tampa netgi realūs, nors tai tėra fantazijos. Mintyse, kaip kokiame filme, vyksta konfliktai, dramos su visokiausiais scenarijais. Mintys ima pintis ir žmogų užvaldo nesustabdomi nuotaikų impulsai.

Žmogus nori nuo to gelbėtis. Jis natūraliai nori minčių tylos, nes tai yra jo prigimtis. Atsiminkime vaikystę. Ar ten būdavo daug analizės, minčių, rūpesčių? Mažiau. Žmonės sako, kad tapsi robotu, jeigu galėsi galvoti ar jausti mažiau, bet tai tiesiog netiesa. Tapsi tiesiog laimingu kaip tas vaikas. Laimei priežasties nereikia, o minčių kančiai – taip, nes jos (mintys) turi už kažko užsikabinti. Ir čia, mielieji, įeina nepakeičiama ponia ramybė, kurios kompanijos žmonės taip atkakliai siekia visur (gamtoje, kelionėse, drauguose), bet taip retai atsisuka į ponios ramybės namus – meditaciją.

Prisilietimas prie nenupasakojamo džiaugsmo

Tos tylos minutės, o kartais ir valandos, patyrusiam medituotojui pranoksta bet kokį žmogaus iki tol patirtą gyvenimo džiaugsmą ar kūno malonumą. Ten siela prisimena amžiną palaimą ir ima mažiau trokšti juokingų ir savanaudiškų gyvenimo malonumų. Ištirpsta visi skirtumai, padalinimai, ribos. Staiga užlieja energijos banga, užtirpsta kūnas, kvėpavimas prislopsta ir iškyla: „O! Tyriausias džiaugsmas, ramybė mano gyvenime. Pagaliau! Kaip aš anksčiau nepastebėjau, kad tai visada su manimi?“. Lygia ir švelnia, lyg šilkine aliejaus srovelė, širdį glosto pati saldžiausia ir skaniausia gyvenime patirta palaima. Esi ramus, nes žinai, kad tai visada buvo yra ir bus su tavimi. Kas gali būti labiau raminančio, negu šis žinojimas? Visi tie daiktai, žmonės dėl kurių taip kariavai ir bijojai juos prarasti, be kurių atrodė, kad negali gyventi… Staiga viskas stoja į savo vietas – santykiai, darbai harmonizuojasi be pastangų ir tu su didžiule šypsena veide, tęsi savo gyvenimą, tik dabar – taikoje.

Meditacijos tikslas ir praktikavimas

Meditacijos tikslas yra patekti už sąmonės ir pasąmonės ribų – ten, kur nėra nė vienos minties, jausmo ar troškimo. Kitais žodžiais – ekstazė, tikrasis patyrimas, Realybė, Tiesa (kuri nekitna), Dievas.

Žmonės vakaruose jau seniai naudojasi meditacijų teikiama nauda; jų bendras tikslas yra nuraminti, užtildyti ir suvaldyti protą. Meditacijos, vienaip ar kitaip, yra nukreiptos į tai.

Meditacijos nauda juntama iškart – žmogus tą pačią dieną jau jaučiasi kitaip. Visgi potyriai labai skiriasi, nes tai individualu ir priklauso nuo pasirinkto būdo. Kaip vasarą eidami į rūsį vis labiau jaučiame malonią vėsą, lygiai taip pat kuo giliau kiekvieną kartą leidžiamės į meditaciją, tuo labiau gyvenime jaučiame ramybę, džiaugsmą. Klausimas tik, kaip greitai eisime į tą gaivą. Mašinos įsibėgėjimui reikalingas laikas, taip ir siekiant patirti meditacijų džiaugsmą prireiks įdirbio.

Kuris laikas skirtas meditacijai ir kiek tai turėtų užtrukti?

Nėra jokio apribojimo, kiek reikia medituoti. Meditacija gali trukti minutes, o jeigu pasirinksite daugiau – užsibūsite ten ir valandą kitą. Žiūrint ką norite pasiekti. Tam tikros sistemos reikalauja skirtingo laiko tarpo. Pradžiai užteks kelių dienų per savaitę iki pusvalandžio. Jeigu norėsis daugiau – pirmyn.

Tinkamiausias ir efektyviausias laikas meditacijai yra dorybės metas (maždaug nuo 3-4 val. ryto iki 11-12 val. dienos), nors ją galite atlikti bet kada, ir tai vis tiek bus labai naudinga. Vedų raštuose minimos trys materialiosios gamtos gunos – energijos. Jos yra: dorybės, aistros ir neišmanymo. Šie periodai dalina tiek dieną, tiek naktį į tris lygias dalis (viso šešios paros dalys). Dieną (saulėtekį) supa dorybė, naktį (saulėlydį) dengia neišmanymas. Viduryje dienos ir nakties yra aistra. Dorybės metas skirtas vidiniam pasauliui ir jo tobulėjimui, aistros – darbams, veiklai, o neišmanymas – poilsiui, miegui. Lengviausia tai būtų suprasti nusipiešus paros laiko juostą, padalinti ją į dieną bei naktį ir abu šiuos laikotarpius išdalinti į tris lygias dalis. Tokiu būdu tiksliai pamatytumėte, kada prasideda ir baigiasi laikotarpiai.

Meditacija kaip higiena

Yra įprasta, kad žmonės prisibijo naujovių, tas pats yra ir su meditacija. Bijo pradėti, galvoja, kad prie meditacijos yra priprantama. Kai kurie mano, jog kelis kartus pameditavus, meditacijų praktiką bus galima baigti visiems laikams. Galvokite apie tai kaip apie išsimaudymą. Kada gyvenime galima nustoti maudytis, po trijų, keturių ar šimto kartų?

Meditacija atlieka proto higienisto vaidmenį – ji apvalo ir sutvarko mintis. Lygiai taip pat, kaip mes skiriame laiką ryte ir vakare apsiprausti, taip pat galime skirti laiko savo protui apvalyti. Protas primeta nuotaikas, požiūrius, su kuriais mes būnam visą dieną. Tai valdo mūsų gyvenimą. Ar tai svarbūs dalykai?

Meditacijos pradžiai

Meditacijos, kurias čia aprašysiu yra lengvos ir paprastos, jas galite daryti kada tinkami, ir rinktis tas, kurias norite. Jums nereikia turėti jokio pasirengimo. Mums nėra būtina būti vienuoliais kalnuose, kad medituotume. Paprastos pauzės dienos metu, darbe, kai kolegos pietauja ir Jūs turite 15-30-60 laisvų minučių, kurios puikiai tiks.

Patogiai atsisėskite kėdėje, bet ne taip, kad užmigtumėte. Stuburas turėtų būti tiesus, galvą laikykite tiesiai arba šiek tiek palinkusią apačion (stuburas ir kaklas vienoje linijoje – idealu). Akys užmerktos (galite pabandyti koncentruokitis į tašką tarp antakių). Rankas pasidėkite ant kelių ar kedės atramų. Atidėkite visus darbus į šalį, nuspręskite, kad šis laikas bus skirtas meditacijai, o ne mąstymui apie darbus. Susitelkite į kvėpavimą – kuo labiau atpalaiduokite kvėpavimą ir jauskite orą šnervėse, kaip įeina šaltesnis ir išeina šiltesnis oras. Šito užtenka visai meditacijai. Būkite visas savyje.

Jeigu norite labiau atsipalaiduoti, pojūčiais pereikite per savo kūną: kojas, dubenį, pilvą krūtinė, rankas, veido dalis, viršugalvį. Mintys lys į galvą ir kartais užsisvajosite – tai nieko tokio. Tiesiog grįžkite atgal prie kvėpavimo. Minčių nereikėtų reguliuoti ar kovoti su jomis, leiskite joms tekėti lyg upei.

Pirmosios 20-30 minučių, to nedariusiam žmogui, būna pačios sunkiausios gyvenime. Protas tiek ištreniruotas lėkti, bėgti ir skubėti, kad žmogus nebegali susiturėti savyje. Jeigu taip nutinka Jums – ramiai sėdėkite, susikoncentruokite į savo kvėpavimą pabandykite užčiuopti jausmą, kuriuo galite mėgautis – dažnai tai yra tiesiog tylos pojūtis.

Koncentracijos meditacija

Silpna atmintis? Aš manau, kad Jūsų atmintis puiki, tik koncentracija – ne. Koncentracijos metu mes įsimename. Meditacijoje pabandykite koncentracijos pratimą. Atsisėskite, kaip parašyta aukščiau. Jums reikės skaičiuoti iki šimto arba Jūsų pasirinkto skaičiaus (pvz. 50). Ramiai, nosimi įkvėpkite tiek į pilvą, tiek į krūtinę. Ramiai iškvėpę jau galėsite sau pasakyti: „vienas“. Vienas ramus įkvėpimas su iškvėpimu trunka apie 4-5 sekundes. Vėl kvėpkite ir iškvėpkite – 2 ir t.t. Jeigu pametėte skaičių, grįžkite prie to, kurį atsimenate paskutinį. Atlikus šį pratimą maždaug 10 kartų, gana lengvai ir ramiai gebėsite suskaičiuoti iki šimto. Tai yra didelis pasiekimas! Tai padės Jums darbe, moksluose ar kitoje srityje.

Idėjų meditacija

Ramiai atsisėdę užduokite sau kokį nors gerą klausimą ir praleiskite meditacijoje 15-60 minučių:

  • Kaip galėčiau kasdien jaustis dvigubai laisviau ir pareiti iš darbo pailsėjęs?
  • Kokių žingsnių turiu imtis, kad kiekviena diena mano gyvenime man būtų vis sėkmingesnė ir teiktų vis daugiau energijos?
  • Ką reikėtų pabandyti naujo, kad mano sveikata būtu gera ar dar geresnė, jausčiau ramybę, džiaugsmą ir turėčiau daugiau draugų?
  • Kaip galėčiau uždirbti dvigubai daugiau, turėti geresnius santykius su žmonėmis ir mėgti save besąlygiškai?

Imkitės fantazijos galvodami klausimus, aš šiuos sugalvojau rašydamas.

Sėdėdami mąstykite, svajokite, laukite gerų atsakymų. Nereikalaukite iš savęs nieko, tiesiog sėdėkite mąstydami, svajodami ir laukite. Jūs būsite labai maloniai nustebinti idėjų meditacijos pasiekimais. Išmąstysite tokių atsakymų, kad tiesiog trykšte trykšite džiaugsmu.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Saviugda Sėkmės psichologija

Maloni disciplina

Maloni disciplina
Maloni disciplina

Juokaudamas apibrėžiu profesionalą kaip žmogų, kuris gali sulaužyti kelias pagrindines taisykles ir vis tiek pasiekti rezultatą, kurį vidutiniokas vadina fantastišku. Bet kad ir kokie profesionalai, kad ir kokie asai jie yra, ir kažin kiek taisyklių jie gali sulaužyti, vienai taisyklei, daugiau ar mažiau, lenkiasi visi. Disciplina. Čia ir dabar – apie ją.

Skubu parašyti, kad disciplina yra teigiamas dalykas, tik dėl paklydimo yra laikoma kitaip. O kodėl dauguma mano, kad disciplina yra „negerai“?..

Pagalvokime apie tai, kaip mes buvome mokomi. Nežinau, kaip Jūs, bet aš ir daug mano bendramokslių net nesuprasdavom priežasties, kam visą tai, ką mes mokomės, yra reikalinga. „Ant viršaus eidavo“ „reikia būtinai išmokti“(kodėl? kam?), o mokymo sistemos esminė motyvacija tokia: „Yra „taip ir taip“, nedrįskite tuo abejoti, kas manote kitaip – gaunate du. Darykite, kas priklauso, vaikučiai, – tai yra disciplina.“ Tad čia yra nesupratimas, kam ir kodėl viso to reikia; šiems „kam ir kodėl“ atsistačius į vietas, disciplina darosi maloni.

Papasakosiu, kaip atrodo mano disciplina. Tarkime noriu išmokti bendrauti.

Veiksmai ir pasiruošimas (paeiliui):

  • Aiškus tikslas.
  • Visa įmanoma informacija apie tikslo siekimą (knygos, vaizdo, garso medžiaga ir pan.)
  • Susipažįstu su puikiai bendraujančiais žmonėm. Klausiu jų patarimų ir mokausi iš jų.
  • Einu bendrauti ir gaunu daug klaidų, patirties.

Iki šios vietos jokios disciplinos nėra, nes dar nesuprantu ką reikia daryti, kad gerai bendraučiau!

  • Gavęs kelias klaidas ir pamatęs kažkokius sėkmės ir nesėkmės ženklus, sėdu prie popieriaus lapo ir užrašau VISKĄ. Ką dariau ir kokios aplinkybės buvo tada, kai sekėsi, ir kai nesisekė?

Pvz.:
Kai sekėsi: gerai miegojau, skaičiau biografijas (wikipedia), atlikta daug smulkių darbelių, elgiausi „taip ir taip“…
Kai nesisekė: gerai miegojau, išsiviriau skanius pusryčius, padrybsojau lovoj, nespėjau atlikti kelių darbų, laikraščių skaitymas…

Čia prasideda disciplina. Jokio stebuklo, tiesiog visą savo patirtį išnešu į dienos šviesą ir nusprendžiu nedaryti to, kas neša nesėkmes, darau tai, kas neša sėkmę. Čia aš bent suprantu, kam(!) aš darau tuos veiksmus, o ne aklai tikiu kažkuo ar toliau gyvenu nesuprasdamas, kokie veiksmai kokius rezultatus atneša. Vadovaujuosi sava patirtimi, o tai yra pats tvirčiausias pagrindas. Šitas mažas triukas, kai viską susirašai, padaro discipliną malonią ir savaimę suprantamą.

Esmė yra ta, kad būtinai reikia pačiam žmogui suprasti, kam viskas daroma ir ką tai atneša, o tada disciplina tampa natūralus, malonus dalykas. Palaipsniui prieisime iki to, kad galėsime vieną kitą taisyklę sulaužyti ir gauti fantastišką rezultatą.

P.S. Kol nepripratau, mane labai juokindavo ir stebindavo, kad žmonės nepastebi, kas jiems patiems atneša sėkmę, nors patys pamokslauja kitiems apie tai! Pvz. vienas bičiulis mane išmokė puikios kvėpavimo technikos.Visgi jis išgyveno dėl savo vidinių nesėkmių ir tuo pačiu metu pasakojo, kad jeigu nuolatos darysiu kvėpavimo pratimus, jausiuos puikiai – o pats to kurį laiką nedarė. Paklausus jo, kodėl tada pats „nekvėpuoja“, jis juokėsi iš savęs lyg atsibudęs. Tokių istorijų – „labai geras dalykas, kai darydavau jaučiaus puikiai, bet dabar to nedarau be priežasties ir jaučiuosi blogai“ esu girdėjęs dešimtis. Dažniausiai yra taip, kad visi žino, ką daryti. Tiesa?

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

Categories
Laimė

Sąžinė ir idealai

Sąžinė ir idealai
Sąžinė ir idealai

Atsargiai! Šis straipsnis gali šiek tiek pakeisti pasaulėžiūrą.

Prisižadame sau atlikti darbus, ir, atėjus metui, mus paperka koks nors filmas, baliukas, juslinis malonumas. Tada net nesusimąstydami sau pasakome: „tikriausiai neturiu valios“, „man tiesiog neduoda“, „kažkodėl neišeina“… ir toliau vaidiname auką, nesiaiškindami, kodėl tas tinginys užaugęs. O kodėl?

Matot, visi „filmai, baliukai, noriu pavalgyt ir pabendraut su draugais“ yra grynas bėgimas paskui įspūdžius – emocijas, kurie atsirado kažkada praeityje ir dabar mus kontroliuoja! Ne mes juos, bet jie mus. Galų gale „profai“ pasako, kad tai instinktai ir kad mes nieko negalim padaryt. „Esu aš ir yra nepakeičiami instinktai“, jaučiat kaip pereinam į aukos rėžimą? Būtent dėl šios kraupios klaidos ir aukos pozicijos visi yra akli emociniame gyvenime. Jeigu netikite, kad esam šios srities neišmanėliai, atsakykite raštu man šiuos klausimus:

  • Kas yra emocija?
  • Kaip jos atsiranda ir išnyksta?
  • Koks mūsų emocijų spektras?
  • Kas yra emocijų šaknis ir kaip su ja susidoroti?
  • Kaip jas pašalinti? Bent du būdus.
  • Ką daryti žmogui, kurį užvaldęs liūdesys, pyktis ar pan.?
  • Na, tai ką mes žinome apie jas? Pasirodo nieko, o atsakymai visgi yra! Gyvenam su jomis nuo ryto iki vakaro.

Po visais tais įspūdžiais – emocijom – esam mes, arba, kitaip sakant, „tikrasis aš“. Jis yra aukštas, palaimingas, laisvas nuo visų minčių, instinktų. Mes apie jį svajojam nuo ryto iki vakaro ir galvojam, kad kažkaip jį atrasim per išorę, bet jis juk viduj!

Visa tai, ką čia rašau gali atrodyti netiesa ir Jūs galite būti teisus sau taip teigdamas, nes tam yra didžiulės priežastys:

  • Dažnas iš mūsų gyvenime neturėjo jokių dvasinių potyrių, po kurių būtų užtikrintas, kad „yra dar kažkas“. Čia Jums reikia pačiam patikrinti. Kaip patikrinti? Praktika!
  • Vakarų pasaulis šiuo metu yra tiesiog atmetęs į šoną visus dvasinius dalykus, vyrauja beprotiškas materializmas ir vartojimas, o toliau materijos, sėkmės ir laiko planavimo nieko nemato.

Todėl Jums yra būtina patirti vidinių praktikų palaimą, ir tam Jums pasitarnaus Joga, kvėpavimo, mantrų kartojimo praktikos ir panašūs dalykai. Girdit? Pradėkit ieškot! Jums labai nuskilo, jeigu jau praktikuojate, o jeigu ne – nuskilo, kad skaitote ir galbūt jau ieškote.

Noriu Jus užtikrinti, kad suploninus įspūdžių sluoksnį Jūs atrasite didžiulį vidinį džiaugsmą, kurio lyg akis išdegę ieškom išorėje. Viską, kas skatina žemąją prigimtį, reiktų suvaldyti ir išsiaiškinti, kaip pašalinti – ir mes ten. Todėl Jūsų klausiu:

  • Kaip mes galime kišti save į pavojų, kuris nuolatos stimuliuoja žemąsias aistras ar emocijas?
  • Apie kokius pasiekimus tada gali būti kalba?
  • Ar galima kalbėti apie pasitikėjimą savimi, jeigu mes nežinome, ar suvaldysime žemąsias aistras ar baimes situacijai priartėjus?
  • Jeigu nežinai kaip elgsis apetitas, kokio galo trokšti vienokios ar kitokios kūno formos?

Pradžiai reiktų išsiaiškinti, kas išsiūbuoja mūsų emocijas arba aistras, ir geriausia tai padaryti savęs klausiant …

  • Siaubo filmai išklibina blogąsias emocijas?
  • Apkalbos. Kaip jos? Teigiamai veikia?
  • Melas. Kaip jis? Kaip po jo jaučiuosi?
  • Pornografija ar erotika išsiūbuoja aistras?
  • Kaip Jus veikia televizija, laikraščiai? Juos paskaitę jaučiatės kitaip nei ramūs ar džiaugsmingi?

Pradėkite rytą nuo laikraščių antraščių, ypač tų su pusnuogėm mergaitėm, darbe nevenkite apkalbų ir skleiskite jas, meluokite, kada pasitaiko, laisvu laiku užmeskite akį „ant“ geros „parnūchos“, o dieną pabaikite siaubo filmu. Pabandykite taip gyvent savaitę kitą ir nesistebėkite, jeigu Jums bus tiesiog bloga nuo visko. Kaip Jums tokia dienotvarkė? Nereik net visos šios „programos, užtenka ir keletos punktelių..

Nors dažnai save laikom gyvuliais ir tapatinam su instinktyviais gyviais, bet, laimei, taip nėra. Mes esam daug, daug aukščiau, o mūsų prigimtis yra tiesiog pritrenkiančiai aukšta.

Vizija. Jeigu nebūtų visų tų įspūdžių ir emocijų, tada nebūtų ir pykčių, gobšumų, visos tos dirbtinos kultūros. Įsivaizduokite pasaulį, kuriame nereikia policijos ar apsauginių, kur visi gali palikti duris atrakintas, kur visi supratingi ir kantrūs, kur žmonės vakarais smagiai bendrauja, kur parduotuvėse kainos juokingos, kur populiacija dievina gamtą ir ją saugo, kur žmonės pažįsta tik gerumą, kur nėra alkoholio, cigarečių, naktinių klubų, kalėjimų, kur visi saugūs. Kur ligoninės tuščios ir jos tik kelios. Kur visi paprasti ir kuklūs. Tai būtų mūsų prigimties grynoji išraiška, jeigu mes išmanytumėme emocijas! Tik tiek tereikia.

Mūsų prigimtis nėra: „vok, žudyk, geisk, bijok ir t.t.“. Moraliniai įsakai, kaip „nevok“, „nežudyk“, ir t.t. turi neigiamą motyvaciją. Kokia ta neigiama motyvacija? „Jūs degsite pragare amžinai“, „Jus pasodins į kalėjimą“, „gausite baudą“ ir pan. Ta „motyvacija“ yra tik tam, kad žmogus rastų savo prigimtį, sąžinę. Sąžinė – savęs žinojimas. Pats žodis tai sako! Sąžinė yra radimas to, kas tau teikia laimę, – savęs radimas. (Sėkmės filosofijoje sako „atraskite save“, bet jie ten ne savęs ieško! Jie ieško sau tinkamos veiklos. Indai tam turi specialų žodį – dharma. Savęs radimas nėra veiklos radimas.)

Pasirodo, kad Dievo įsakymai yra žmogaus prigimtis; jeigu jis to nejaučia, vadinasi, šie įsakymai jam turi tapti idealais. Tie įsakymai yra ne tam, kad būtų galima pagąsdinti sudeginimu pragare, bet tam, kad galiausiai žmogus taptų laimingas; jie veikia mūsų pačių naudai. Manau, žmonės mato, jog amoralumas veda prie nelaimių viduje. Matot?

Kas būna kai nesilaikote savęs?

Kai idealai supliuška ir savanaudiškumas gundo gauti pinigų, pameluoti, apgauti ir „palengvinti“ sau kelią ar veda į paleistuvystę, mes būtent tuomet prarandame savigarbą, pasitikėjimą savimi, kitų žmonių pasitikėjimą, ramybę, o ką kalbėt apie palaimingus jausmus.

Kontroliuoti savo žemąją prigimtį ir gyventi aukščiausiu idealu yra daug lengviau nei nesilaikyti jų. Mes turime elgtis „aukštai“, nes mes esame tos aukštos būtybės.

Tad kam apsimetinėti blogais, jeigu natūraliai galime būti geri, nes tokie ir esame? Kada geriau jaučiatės: kai darote gerus ar blogus darbus? Šis atsakymas priartins prie natūralumo. Kai žmonės jaučiasi nuostabiai, jie kartais sako „jaučiuosi Dieviškai!“; jie nesako „aš kaltas“, kaip kad skatinama sakyti … kai kur… Jauskitės Dieviškai!

O kaip tai padaryti?

Gyvenkite aukščiausiais idealais. Gyvenkite tiesoje. Gyvenkite drąsoje. Gyvenkite laikydamiesi savęs – būkite savimi. Būkite tarp aukštos moralės žmonių, o jeigu tokių nepažįstate – susiraskite. Praktikuokite vidines praktikas. Būkit jogas, būkit budistas, būkit krikščionis, būkit krišnas, būkit musulmonas, būkite, kas tik norit, bet ieškokite savo prigimties. Visi jie ieško to paties.

Būkite Dieviški!

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt

Categories
Laimė Saviugda

Tylus mąstymas

meditacija
Meditacija

Galbūt jau teko matyti naują filmą, kuriame pagrindiniai herojai moka valdyti sapnus ir kurti juose kitokią realybę. Tiesiog nuostabu, kai supranti, kokios galimybės slypi žmogaus galvoje. Kaip greitai protas gali mąstyti ir kurti. Po tokio filmo iš salės dažniausiai išeiname pakylėti, supratę, kad mes esame kur kas daugiau galimybių turinčios būtybės.

Tačiau tai ne vien tik kino kūrėjų fantazija. Ši idėja turi realų pagrindą. Tiesa, mes galime mąstyti ir kurti žymiai greičiau, nei mums atrodo. Tai gali praktiškai visi, įvykdę vieną sąlygą – protas turi būti ramus ir be minčių. Suvaldę savo nuolatinį minčių generatorių,  leidžiame jam pailsėti bei tuo pačiu išlaisviname savo tikrąjį kūrybiškumą. Šią būseną galima pavadinti „tyliu mąstymu“ arba „mąstymu suvokimu“. Iš tiesų, pamatę gerai žinomo filmo plakatą akimirksniu prisimename, apie ką buvo filmas, kas jame vaidino, kaip baigėsi istorija, koks likimas ištiko filmo personažus. Mums nereikia galvoti apie tai, mes tiesiog tai suvokiame iš karto, matome filmo pradžią ir pabaigą vienu metu.

Panašiu principu naudojasi greitojo skaitymo meistrai. Tam, kad galėtų pakankamai greitai tekstą permesti akimis, jie nustoja jį atkartoti mintyse. Vietoje to, jie gali galvoje niūniuoti žinomą melodiją ir tuo pačiu skaityti knygą. Teksto įsisavinimas ir suvokimas nuo to tik padidėja. Pabandykite!

Yra ir kitų tylaus proto panaudojimo galimybių. Viena iš jų gali pasitarnauti Jums jau šiandien vakare, padėdama lengvai užmigti. Mokslininkai nustatė, jog pagrindinė nemigos priežastis – per daug aktyvus protas, neleidžiantis žmogui užmigti. Jis vis suka mintis apie dienos įvykius ar apie šiuo metu užklupusias problemas, todėl žmogus negali atsipalaiduoti ir pasinerti į gilų miegą. Taip pat mintys sukelia jausmus, kurie tik dar labiau išjudina visą kūną. Jei vakare, atsigulę į lovą, nuraminsite protą ir pabūsite tokioje būsenoje bent penkias minutes, garantuotai užmigsite.

Panašų pratimą galima pabandyti ir nesiruošiant užmigti – tiesiog sėdint kėdėje ar darbo vietoje. Patogiai atsisėskite, atsipalaiduokite ir sutelkite dėmėsį į savo kvėpavimą. Leiskite savo mintims praplaukti pro Jus. Nereikia jų stabdyti ar bandyti užspausti, tegul jos plaukia. Susitelkę į savo kvėpavimą, pavyzdžiui pabandykite sugalvoti arba, tiksliau sakant, suvokti, kokiomis gatvėmis turėtumėte eiti nuo Gedimino pilies iki Baltojo tilto. Jei būsite pakankamai gerai susitelkę į savo kvėpavimą, maršrutą susidėliosite labai greitai – vos per kelias sekundes. Pavyko? Puiku! Dabar galite pamėginti išspręsti kokią nors sudėtingesnę problemą, t.y. „suvokti“ jos sprendimo būdus ir susidėlioti veiksmų planą. Tačiau įspėju, tylus protas labai dažnai pasiduoda ir tiesiog „nueina“ miegoti, todėl reikės šiek tiek įgusti, kad išbūtumėte šioje būsenoje pakankamai ilgai.

Būdami susitelkę vien tik į savo kvėpavimą ir nieko negalvodami, pasiekiame „čia ir dabar“ būseną arba dar kitaip vadinama „sąmoningumu“. Eilinis pilietis dienos metu sąmoningas išbūna tik apie 7-10 minučių. Yra žinoma, kad pavyzdžiui Buda, sąmoningumo būsenoje būdavo 24 valandas per parą.

Išmokę būti sąmoningi kuo ilgesnį laiką, galime atsibusti sapnuose. Tai vadinama sąmoningu sapnavimu. Šį būsena labai artima neseniai aptarto filmo veiksmui. Žmogus supranta, kad sapnuoja, tačiau tuo pačiu jis gali kurti savo sapną: atsidurti kitoje vietoje, pradėti skristi ir pan.

Teko girdėti pasakojimą, jog vienas vyras, tokiu būdu netgi atsikratė nereikalingų kilogramų. Naktimis jis sapnuose valgydavo kiek tik telpa, o ryte nejausdavo didelio saldumynų ar riebaus maisto poreikio, nes jau būdavo „prisivalgęs“.

www.radausave.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Kvėpavimas. Ar mokate kvėpuoti?

kvepavimas
Ar moki kvėpuoti?

Atrodo įkvėpk – iškvėpk ir viskas. Taip paprasta! Ir išties, paprasta, bet tik tiek mokant, lieka labai daug neišnaudotų resursų. Straipsnyje noriu Jus supažindinti su kvėpavimo ir savijautos ryšiu, aptarti keletą kvėpavimo būdų ir parodyti du pratimus.

Būsenos ir kvėpavimas

Ar pastebėjote, kad susijaudinus ar prieš svarbų pokalbį mūsų kvėpavimas iškarto prislopsta? Jeigu jaučiame baimę ar įtampą, kažkas lyg stoja, stringa gerklėje ir norim nenorim labiau dėmesį kreipiame į iškvėpimą, o jeigu mes džiūgaujame ar juokiamės mūsų dėmesys atsiduria ties įkvėpimu.

Kai įsitempęs žmogus pastebi užslopintą kvėpavimą ir ima kvėpuoti giliau, energija esanti ore, lyg gamtos alsavimas – vėjas, tuoj pat ima valyti. Kvėpavimas kaipmat atpalaiduoja. Kvėpavimas visada atpalaiduoja. Sėdintis stomatologo kėdėje, kai ima švilpti grąžtai, iškart sulaiko orą, nes baimė pasiglemžia dėmesį iš kvėpavimo. Imkite pastebėti šiuos reiškinius ir tokiais momentais tiesiog kvėpuokite.

Egzistuoja ryšys tarp to kaip mes kvėpuojame ir kaip jaučiamės. Akivaizdu, kad išsigandęs žmogus kvėpuoja kitaip nei ramus. Ramus – kitaip nei truputi įsitempęs. Truputi įsitempęs – kitaip nei truputi laimingas. Truputi laimingas – kitaip nei esantis palaimoje. Gera naujiena ta, kad mes galime tobulinti savo kvėpavimą ir tuo pačiu pakylėti savo būseną – nuotaikas, energingumą, pasitikėjimą savimi į aukštesnį lygį tik kvėpavimo dėka. Tam reikalingos paprastos kvėpavimo praktikos.

Kvėpavimas, kaip valymosi praktika

Anot senovės išminties, įkvėpiamame ore yra ne tik deguonies, kuris prisotina kraują, bet ir gyvybės energijos, kuri skirtingose kultūrose vadinama vis kitaip: prana, ci, ki. Manau, kad yra mažai prasmės diskutuoti ar ci, ki, prana yra išties, nes tuo metu galime gilinti žinias toliau, o praktikos rezultatai akivaizdūs net ir mokslo laboratorijose.

Taigi, kartu su oru į mūsų plaučius patenka daugiau energijos ir kyla mūsų pačių energingumas, gyvybingumas, pasišalina ligos, gerėja nuotaikos. Kad tai galėtų vykti, mums tereikia mokėti keletą ar paprastų pratimų, kurie užtrunka vos kelias minutes.

Noriu pristatyti – sujungto kvėpavimo pratimą, kurį pademonstruos pats rebefingo (angl. rebirthing) tėvas Leonardas Orras. Sujungto kvėpavimo sąvoka reiškia, kad nėra jokių pauzių tarp įkvėpimo-iškvėpimo ar iškvėpimo-įkvėpimo. Vyksta nuolatinė nepertraukiama oro cirkuliacija plaučiuose.

Pratimas susideda iš 20 – ies įkvėpimų-iškvėpimų nosimi. Kas penktas įkvėpimas ilgas, gilus ir lėtas. Visi likę gilūs, bet greitesni. Keturi ratukai, po penkis įkvėpimus. Pirmą kartą pažiūrėkite, o antrąjį kartą padarykite pratimą kartu su filmuku. Atlikite sėdėdami, nes kelias minutes gali lengvai svaigti galva.

Kvėpavimas

Atrodo įkvėpk – iškvėpk ir viskas. Taip paprasta! Ir išties, paprasta, bet tik tiek mokant, lieka labai daug neišnaudotų resursų. Straipsnyje noriu Jus supažindinti su kvėpavimo ir savijautos ryšiu, aptarti keletą kvėpavimo būdų ir parodyti du pratimus.

Būsenos ir kvėpavimas

Ar pastebėjote, kad susijaudinus ar prieš svarbų pokalbį mūsų kvėpavimas iškarto prislopsta? Jeigu jaučiame baimę ar įtampą, kažkas lyg stoja, stringa gerklėje ir norim nenorim labiau dėmesį kreipiame į iškvėpimą, o jeigu mes džiūgaujame ar juokiamės mūsų dėmesys atsiduria ties įkvėpimu.

Kai įsitempęs žmogus pastebi užslopintą kvėpavimą ir ima kvėpuoti giliau, energija esanti ore, lyg gamtos alsavimas – vėjas, tuoj pat ima valyti. Kvėpavimas kaipmat atpalaiduoja. Kvėpavimas visada atpalaiduoja. Sėdintis stomatologo kėdėje, kai ima švilpti grąžtai, iškart sulaiko orą, nes baimė pasiglemžia dėmesį iš kvėpavimo. Imkite pastebėti šiuos reiškinius ir tokiais momentais tiesiog kvėpuokite.

Egzistuoja ryšys tarp to kaip mes kvėpuojame ir kaip jaučiamės. Akivaizdu, kad išsigandęs žmogus kvėpuoja kitaip nei ramus. Ramus – kitaip nei truputi įsitempęs. Truputi įsitempęs – kitaip nei truputi laimingas. Truputi laimingas – kitaip nei esantis palaimoje. Gera naujiena ta, kad mes galime tobulinti savo kvėpavimą ir tuo pačiu pakylėti savo būseną – nuotaikas, energingumą, pasitikėjimą savimi į aukštesnį lygį tik kvėpavimo dėka. Tam reikalingos paprastos kvėpavimo praktikos.

Kvėpavimas, kaip valymosi praktika

Anot senovės išminties, įkvėpiamame ore yra ne tik deguonies, kuris prisotina kraują, bet ir gyvybės energijos, kuri skirtingose kultūrose vadinama vis kitaip: prana, ci, ki. Manau, kad yra mažai prasmės diskutuoti ar ci, ki, prana yra išties, nes tuo metu galime gilinti žinias toliau, o praktikos rezultatai akivaizdūs net ir mokslo laboratorijose.

Taigi, kartu su oru į mūsų plaučius patenka daugiau energijos ir kyla mūsų pačių energingumas, gyvybingumas, pasišalina ligos, gerėja nuotaikos. Kad tai galėtų vykti, mums tereikia mokėti keletą ar paprastų pratimų, kurie užtrunka vos kelias minutes.

Noriu pristatyti – sujungto kvėpavimo pratimą, kurį pademonstruos pats rebefingo (angl. rebirthing) tėvas Leonardas Orras. Sujungto kvėpavimo sąvoka reiškia, kad nėra jokių pauzių tarp įkvėpimo-iškvėpimo ar iškvėpimo-įkvėpimo. Vyksta nuolatinė nepertraukiama oro cirkuliacija plaučiuose.

Pratimas susideda iš 20 – ies įkvėpimų-iškvėpimų nosimi. Kas penktas įkvėpimas ilgas, gilus ir lėtas. Visi likę gilūs, bet greitesni. Keturi ratukai, po penkis įkvėpimus. Pirmą kartą pažiūrėkite, o antrąjį kartą padarykite pratimą kartu su filmuku. Atlikite sėdėdami, nes kelias minutes gali lengvai svaigti galva.

Darykite šį pratimą bent kartą per dieną, pirmąją savaitę, vėliau galite daryti 2-3 kartus per dieną. Pratimas moko kvėpuoti nesulaikant kvėpavimo, gerina koncentraciją, nuotaiką, atpalaiduoja.

Kvėpavimo klaidos

Mes turime atskirą kvėpavimo aparatą – nosį. Kvėpuodami nosimi mes sušildome, filtruojame, „apdorojame“ orą, dar jam net nepatekus į plaučius. Dulkių sugerėjai, kurie yra šnervėse lieka nenaudojami, jeigu kvėpuojame burna. Kelyje nuo lūpų iki plaučių nėra nieko, kas sušildytų, išvalytų orą. Kvėpdami šaltą, dulkėtą orą burna mes patiriame to pasekmes: peršalimai, kosulys ir lengvai „pasisavinamos“ užkrečiamosios ligos. Jeigu kvėpuojame nosimi ir dar mokame kvėpuoti visais plaučiais, tai apie kosulį ar peršalimus galima beveik visai pamiršti (turiu omenyje nerūkančiuosius).

Taigi, pirmas žingsnis yra tiesiog užsičiaupti ir atprasti kvėpuoti burna. Kvėpuokime nosimi.

Mokykimės kvėpuoti visais plaučiais. Plaučiai yra du, jie guli krūtinėje, tarp jų širdis ir aplinkui visa galybė kitų organų. Tiek plaučiai, tiek visi kiti organai reikalauja mankštos – masažo, kurį suteikia pilnasis kvėpavimas. Kvėpuodami „vos, vos“ mes nepatenkinam natūralaus kūno poreikio ir silpninam save. Kvėpdami į pilvą, saulės rezginio, krutinės srities link pečių kryptimi mes mankštiname vidinius raumenis, gerinam imunitetą ir atsisveikinam su visokiais kosuliais visam laikui.

Pilnojo kvėpavimo pratimas. Vienu kvėpimu, kvėpkite nosimi į pilvą, vėliau į saulės rezginio sritį taip, kad plėstųsi šonkauliai ir galiausiai pripildykite krūtinę iki pat pečių išplėsdami viršutinę kūno dalį. Iškvėpkite. Pakartokite 10 kartų. Pratinkitės kvėpuoti visais plaučiais, nors ir mažai kvepiant. Kvėpavimas nosimi ir pilnais plaučiais yra retenybė, bet dabar ta retenybė galite būti ir Jūs.

P.S. Prieš rašydamas šį straipsnį, sau mintyse sakiau, kad visgi žmonėms reikės pasidomėti patiems apie kvėpavimą. Kad mažiau tektų vaikščioti klystkeliais, noriu rekomenduoti keletą kvėpavimo krypčių, kurias galite rasti Lietuvoje: „Gyvenimo menas“ (angl. „Art of living“), „Krija joga“ (angl. „Kriya yoga“), „Rebefingas“ (angl. „Rebirthing“). Aš pats nesu šių mokyklų dalis, tad galiu nuoširdžiai rekomenduoti.

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt

Categories
Laimė

Laimės ekonomika

Jeigu jau nusprendėte, kad gerai jaustis, būti linksmu ir gyventi laimingam yra Jūsų tikslas, tada Jums tereikia išmanyti paprastą laimės ekonomikos principą, kuris skelbia: valytis viduje reikia greičiau ir daugiau negu iš aplinkos ateinantis tankėjimas surakina mus.
Norėčiau, kad tai, ką rašysiu toliau, patys patikrintumėte, o ne aklai tikėtumėte.

Vidinis tankėjimas
Pradedantys medituoti greitai ima pastebėti, kad jų kūnas darosi lengvesnis, skaidresnis. Pavadinkim šį kūną „šviesiu kūnu“. Tokio žmogaus buvimas šalia yra labiau pastebimas ir malonesnis. Vaikai yra su šviesiais kūnais, jie yra lyg skaidrūs, ir jų begalinė energija dar nėra užspausta. Praėjus dvidešimčiai metų, mes matome šviesų, bet jau linkusį tankėti žmogų. Jo vidus linksta į sėslumą, kai jis neskiria laiko savo vidui (meditacija, kvėpavimo pratimai ir pan.). Emocijos užkimštos visokiausiais tėvų nepritarimo sindromais. Sutikę senstelėjusį piktą dėdę prie parduotuvės, mes matome tankumą „visame gražume“. Būnant šalia jo slegia, lyg tas kūnas būtų kaip švinas.
Žinoma, yra gera naujiena, kuri sako, kad visi žmonės gali atgaminti savo šviesų kūną bet kada gyvenime, jeigu laikysis laimės ekonomikos.

Laimės ekonomika
Ant asmeninės laisvės kursų baigimo pažymėjimo yra tikslingai užrašyta: „Laimė yra tavo prigimtis – ieškok jos viduje.“ Laimė yra mūsų prigimtis. Viskas, kas mūsų laimę „dengia“ (emocijos, mintys), trukdo ją jausti. Visada, kada skauda, jaučiate ego; visada, kada gera, jaučiate save.
Tad jeigu norite jaustis laimingi, visada turime kilti vidiniais laipteliais į viršų, pralenkdami ego, o tam reikalingas nuolatinis vidinis valymasis.

Reikia skirti laiko savo vidui, ne tik išorei. Vidus, laimė yra svarbiau už viską, net ir už banaliuosius pinigus. Žmonės, kurie yra papuolę į stresinę aplinką, tankėja ir prisisemia į vidų negatyvo, todėl kai kuriems prireiks pakeisti darbą, aplinką ar pažįstamus. Jeigu gyvenime triukšmas – norėsis daugiau ramybės namuose, kad pasiektumėte laimės tikslą veikiausiai imsite galvoti apie televizijos pašalinimą ir kokias nors vidines praktikas vietoje to. Niekada nepasigailėsite, kad išsiugdėte minčių tylą ar emocinę ramybę. Belieka tik imtis veiksmo, o gal dar norite pažiūrėti žinias..?

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Stresas ir grįžimas į harmoniją

Stresas – natūralus psichologinis ir emocinis „indikatorius“ rodantis kokie harmoningi esame. Sveikas streso kiekis (nuo kurio jaučiamės stipresni) yra naudingas siekiant užsibrėžtų tikslų. Lengva suvokti kada nesame harmonijoje, trūksta jėgų, motyvacijos, kankina neigiamos mintys. Sekantys patarimai turėtų padėti grįžti į harmoniją.

Padarykite tai, ką darydavote vaikystėje. Pavyzdžiui, sudėliokite galvosūkį, nupieškite piešinį, grokite, žvejokite. Prisiminkite savo vaikystės hobius, jie gali jus atitraukti nuo šiandienos iššūkių bei nuraminti.

Padarykite mankštą. Tai puikus būdas išsikrauti. Tai du viename – ne tik atitrūkstama nuo minčių, kurios sukelia stresą, bet ir tuo pačiu pagerinama savijauta ir sveikata.

Pažiūrėkite komedijos žanro filmą ar paskaitykite anekdotų. Juokas puikus streso priešnuodis. Po nuoširdaus juoko galime jaustis tiktai žvaliai ir gerai!

Sąmoningai save raminkite. Kada paskutinį kartą išsprendėte situaciją nerimaudamas? Ieškokite sprendimų ir veikite, tik tokie veiksmai išsprendžia situacijas. Kuo greičiau pradėsite, tuo mažiau liks laiko nerimauti.

Masažas. Kaip dažnai pamirštame tokius atsipalaidavimo būdus kaip masažas? Masažas atgaivins jūsų kūną, mintis ir jausmus. Tai būtina patirti!

Nuteikime save teigiamai. Prieš eidami į interviu dėl darbo ar į pasimatymą sugalvokime keletą pozityvių teiginių ir nuolatos jas kartokime, kol pasijusime labiau pasitikintys savimi. Pasitikėjimas savimi – tai lyg Didžioji kinų siena per kurią stresas nėra pajėgus perlipti.

Valgykite kuo sveikesnį maistą. Esame linkę neįvertinti kokią įtaka mūsų savijautai turi valgomas maistas. Perskaitykite keletą knygų apie mitybą, vadovaukitės instrukcijomis ir stebėkite kaip jausitės. Žinau, tai pranoks jūsų lūkesčius…

Gilus, lėtas kvėpavimas. Pasakykite sau – sustok! Keletą kartų giliai įkvėpkite, palaukite, kol širdies ritmas sulėtės, mintys nustos „šokinėti“. Tada tęsk savo kelionę.

Įvertinkite paprastus dalykus. Mums nėra būtina vartoti tablečių, kad nusiramintumėte, tam yra natūralios metodikos. Gyvenkime harmonijoje, nes tam ir esame sutverti.

www.Gyventi.lt

Saulius Šunauskas