Categories
Sėkmės psichologija

Tavo laikas yra ribotas, tad imkis veiksmų.


Dvi pačios svarbiausios žmogaus gyvenimo dienos yra šios: diena kai jis gimė ir diena kai jis suprato kam jis gimė. Tikslo ir priežasties jausmas  skatina žmoniją ir neša vertę šiam pasauliui. Diena kai gimstame kartu yra ir ta diena kai pradedame mirti. Iš šios perspektyvos mes ir turėtume žiūrėti į gyvenimą ir mums skirtą laiką.

Jūs kasdien iš visų pusių girdite tokius sakinius: tavo laikas ribotas, tavo laikas didžiausias turtas, laikas nieko nelaukia. Tiek daug šiame pasaulyje esančių žmonių nori ir prašo tiek daug didžių dalykų, tačiau jie niekada nenaudoja savo laiko kaip ekvivalento mainams, jie netgi nemato savo laiko vertės bandant gauti iš šio pasaulio viską ko jie troško.

Žmonėms trūksta iniciatyvos imtis veiksmo. Jie suklysta nusistatydami sau tinkamus tikslus, todėl jiems trūksta taikinio į kurį galėtų taikytis. Tikslai, ambicijos ir svajonės reikalauja neįtikėtino kiekio sunkaus darbo ir valios jėgos. O darbas ir yra pagrindinis jų laiko naudotojas. Mes turime būti pasiryžę paaukoti kažką, jeigu norime pasiekti savo užsibrėžtų tikslų. Tai ir yra ta priežastis, dėl kurios turime aukoti savo laiką ir pasukti savo energiją link to ką mes galiausiai ir norime turėti.

Pasakymas, kad tu kažką atliksi ir tikrasis to darbo atlikimas yra du skirtingi dalykai. Gyvenime nėra svarbiausia, koks talentingas ar kiek išmanantis tu esi, kur kas svarbiau kaip tu panaudoji visus savo įgūdžius ir laiką tam, kad patektum iš taško A į tašką B. Šis procesas niekuomet nebūna lengvas, nes jeigu būtų, kiekvienas galėtų tai padaryti, bet kuo tada visas šis procesas būtų ypatingas?

Man nemalonu tai sakyti, tačiau Tavo gyvenimas ribotas; galiausiai tu mirsi. Vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė yra apie 80 metų, tai būtų maždaug 2.5 bilijonai sekundžių. Kai į viską pasižiūri iš šio taško, suvoki, koks gyvenimas iš tiesų yra trumpas ir kaip greit jis prabėgs pro šalį.

Laikrodis nuolatos skaičiuoja Tavo laiką ir nėra jokio būdo jį sustabdyti. Vietoj to, kad nerimautum kaip greitai viskas baigsis, ir kiek smagių dalykų dar spėsi patirti iki jam baigiantis, verčiau susimąstyk ką nori per jį pasiekti, nes tai suteikia kur kas didesnę vertę ir gyvenimo kokybę negu bet kas kitas.

Pagalvok apie tai, kiekviena iššvaistyta akimirka yra dar viena sekundė atplėšta nuo tų 2.5 bilijonų sekundžių. Nenoriu pasakyti to negatyviu būdu, tačiau tu turi žinoti, jog laikas duotas tam, kad tu pasiektum savo tikslus nenumaldomai bėga. Mane visą laiką trikdo tie žmonės, kurie elgiasi taip, tarsi jų laikrodis būtų sustojęs ir jie gali švaistyti savo gyvenimą ir laiką, tarsi jo dar būtų į valias. Jie elgiasi tarsi būtų atsparūs laikui ir jis jų neliečia. Jie itin mėgsta žodį „rytoj“, bet jie nesupranta, kad rytojus jau yra per vėlu.

Elitinį 1% populiacijos sudaro ta saujelė žmonių, kurie supranta laiko vertę. Jie suvokia, kad negali sau leisti jo švaistyti net tada kai jie miega, nes kažkas tuo metu nemiega ir dirba. Daugelis žmonių nusprendžia pradėti eiti keliu link sėkmės, tačiau dažnam trūksta laiko valdymo disciplinos ją pasiekti, štai kodėl tik 1% žmonių pasaulyje iš tiesų gauna tai ko trokšta. Jie savo laiką naudoja efektyviai ir našiai.

Žmonės kurie pasiekė sėkmę, ją pasiekė ne dėl palankių aplinkybių. Jiems tai pavyko einant senamadišku keliu, tuo keliu kuriuo dabar visi bijo eiti: dirbant sunkiai, ilgai ir efektyviai. Gyvenimas paprastas, tačiau mes žmonės jį paverčiame sudėtingu, kai nuolat ieškome lengviausios išeities. Viskas taip ne tik neveikia, bet ir niekada neveiks.

Mums nepavyksta ne dėl žinių ar resursų trūkumo. Nesėkmės kyla dėl mažos ar išsklaidytos motyvacijos. Sėkmingas žmogus tas, kuris turi motyvacijos priversti laiką dirbti jo naudai, o ne atvirkščiai. Kiti žmonės laidžia laikui būti savo priešu, kol sėkmingieji žino kaip paversti jį geriausiu savo draugu. Jeigu manai, kad laiko dar yra, tada tau teks patirti žiaurų pabudimą iš sapno.

 

Rytojus nėra garantuotas

„Ai, pradėsiu rytoj“ yra pati mėgstamiausia visų frazė. Tikrai? Ankščiau ar vėliau tie „rytoj“ baigsis. Rytojus niekada neateis, o nuolatinis laiko vilkinimas prives prie to, kad mes pradėsime vertinti rytojų labiau nei šiandieną.

Net nepastebėsi, kaip tapsi 79 metų seniu, kurio didžioji dalis sekundžių jau bus ištiksėjusios. Nejaugi tikrai manai, kad tada tavo praleistas laikas atrodys prasmingas? Jeigu tinkamai nenaudosi laiko, nekęsi savęs, apgailestausi dėl savo gyvenimo, pradėsi galvoti pasiteisinimus kodėl tam tikri dalykai tavo gyvenime tiesiog neatsitiko ir netgi pradėsi kaltinti save patį – taip ir turėtum, nes tu ir esi tas, kuris iššvaistė savo gyvenimą, ne kažkas kitas, o pats.

Liaukis atidėlioti savo tikslus ir svajones. Kuo ilgiau tu atidėliosi, tuo blogiau bus. Paklausk savęs, kodėl uždelsei. Ar taip yra todėl, kad esi per didelis bailys tam, kad padarytum aklą šuolį į savo svajonių rytojų?

Pradėk dabar. Galiu 100% garantuoti, kad tu to nesigailėsi. Pamatysi, viskas kam dabar švaistai laiką, kaip tarkim kas vakarinis lakstymas po klubus tik tam, kad pritaptum prie kitų ar miegas yra tik laikino malonumo ir laimės šaltiniai. O todėl, kas mes esame greito pasitenkinimo karta, mes ir mėgstame daryti tokius dalykus. But žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, visi šie dalykai susisumuos ir galiausiai padarys tau žalos, kol aplinkiniai naudos savo laiką kur kas protingiau.

 

Nusistatyk sau tikslus kaip mirtingasis

Prisimink, tu nesi nemirtingas, taip pat nesi ir supermenas. Tu turi pradėti mažais kūdykiškais žingsneliais, vietoj to, kad dabar pat pradėtum bėgti. Tai pradės geriau planuoti savo laiką. Reikia statyti mažus, realistiškus tikslus, kurie nuves jus iki didelių, kuriuos kadaise laikei neįgyvendinamais.

Neparsiduok pigiai, vienintelis dalykas kurį turi dievai, o tu ne, yra laikas…. ir gal dar galimybė skraidyti.

 

Parengė  Justinas Ragaišis pagal | Elite. 

Categories
Saviugda

Laiko ėdikai

Na, kas nėra su tuo susidūręs: savaitgalio rytą, vos įsispyrę į šlepetes – prie kompiuterio, ir nors buvo planuota daug ką padaryti – deja-deja, taip ir likome su šlepetėmis prie kompiuterio.. visą dieną. Galime sakyti, kad kompiuteris yra laiko ėdikas, tačiau tą ėdiką savo veiksmais palaikome mes patys!

Todėl tik patys galime atsekti – kam mes leidžiame savo laiką ir pašalinti tuos laiko ėdikus. Žinoma, gali būti ir nenumatyto laiko gaišinimo – pavyzdžiui, automobilių kamščiuose ar eilėse įvairiose įstaigose, kurias galime užpildyti prasminga veikla, pvz., knygos skaitymu.

O ir ne kiekvieną laiko tarpą būtinai turime kažkuo užpildyti – svarbiausia, kad nepastebimai įtraukianti veikla netrukdytų atlikti būtinus ar numatytus darbus. Būtent tokia veikla ir vadinama laiko ėdiku – tai laikas, kurį praleidžiame tuščiai, nesvarbiems užsiėmimams.

Kokie tai užsiėmimai? Daugumai mūsų jie gerai pažįstami:

– Kompiuteris, internetas – sukurti tam, kad taupytų mūsų laiką, bet.. būtent čia didžiulis įtraukiančios veiklos spektras:

1. Klaidžiojimas internete – vietoje 5 minučių galima užsisėdėti visą dieną. Todėl visuomet turėkime aiškų tikslą – ko ieškome ir nesiblaškykime.

2. Žaidimai, bendravimas socialiniuose tinkluose ir forumuose. Užmegzti ryšį, padiskutuoti konkrečiu klausimu, susitarti dėl susitikimo – naudinga ir reikalinga. O štai žiūrinėti nuotraukas, komentuoti draugus – įtraukiantis laiko gaišinimas. Todėl naudinga nusistatyti laiko limitą, pvz., valandą į dieną.

3. Internetinio pašto peržiūra. Dažniausiai pasiklystame prenumeratos sraute, todėl reikėtų kruopščiai ją rinktis – atsisakyti nebūtinos ir palikti tik tą, kuri tikrai reikalinga. Rūšiuokime laiškus, blokuokime visus nereikalingus, o paštą įpraskime peržiūrėti kartą-du į dieną.

– Polinkis atidėlioti svarbius darbus, užsiimant nereikšmingais darbais. Atrodo nekaltai: trumpam į internetą, pokalbis su kolega, kaimynu, spaudos peržvelgimas ir pan.. Rezultatas – svarbus darbas neatliktas ir vėl atidėtas, arba daromas paskubomis. Išeitis – planuoti dienos darbus ir drausmingai laikytis grafiko.

– Gulinėjimas, kuris dažnai “derinamas” su kitu laiko ėdiku – televizoriumi. Pomėgis gulinėti veda į tinginystę ir pasyvumą gyvenime (tai neliečia poilsio po darbų). Na, o televizorių įpraskime įjungti tik tuomet, jei norime pažiūrėti konkrečią laidą ar filmą.

– Polinkis daug kalbėti (plepėjimas). Atima labai daug laiko, tačiau temos dažniausiai – “iš tuščio į kiaurą” – apkalbos, emocingi gyvenimo aptarimai ir patarimai. Puiki terapinė priemonė nuo tuščio plepėjimo – įrašyti tokį pokalbį ir jo pasiklausyti ;) ..

– Žalingi įpročiai. Pertraukėlės parūkymui tik atrodo nekaltos: kelios minutės per savaitę susideda į valandas, plius žmogus per jas dar ir gadina savo sveikatą. Tą patį galima pasakyti ir apie išgertuves, tik laiko ir sveikatos čia prarandama dar daugiau.

Kaip išvengti laiko švaistymo? Pirmiausia – būti dėmesingais tam, ką darome, tuomet neįsitrauksime į tuščią laiko gaišimą. Turime aiškiai suprasti, kad tai nėra taip nekalta, kaip gali pasirodyti: laiko švaistymas ilgainiui gali tapti blogu įpročiu ir negatyviai veikti mūsų gyvenimą.

Todėl svarbu pastebėti laiko ėdikus ir pradėti valdyti savo laiką:

– Nustatykime, kokie veiksmai sugaišina daugiausiai laiko, naudinga užsirašyti – kiek. Kuomet pamatome – kiek – atsiranda motyvas ištaisyti situaciją.

– Nuolatos pasitikslinkime gyvenimo prioritetus – jie keičiasi. Kai žinome, kas mums svarbiausia, tuomet tam ir skiriame savo laiką.

– Atsilaisvinusį laiką reikia efektyviai panaudoti – mokykimės jį organizuoti ir planuoti. Jei būtina – kažko pilnai atsisakykime, o veiklai, kurią ribojame, nustatykime konkretų laiką – kada ja užsiimsime.

Ir.. nebūkime sau pernelyg griežti – juk mes ne robotai, kartais galime praleisti dieną ir su šlepetėmis prie kompiuterio :) . Svarbu, kad nuo to nenukentėtų nei mūsų artimieji, nei mūsų prioritetiniai gyvenimo darbai :) .

www.ruvi.lt

Categories
Motyvacija Sėkmės psichologija

Laiko valdymas pasinaudojant skirtingomis perspektyvomis

Laiko perspektyvos pasirinkimas labai panašus į planavimą – darbai savaitei, mėnesiui, ketvirčiui, metams ir t.t. Skiriasi tuo, kad padeda pamatyti ne tai, ką norime padaryti, bet kas iš tiesų išeis.

Trumpalaikė perspektyva

Kaip manote, kokie žmonės gyvena dabarties akimirka? Turbūt matėte tą reklamą apie „dabartistus“. Patinka man pavadinimas. Taigi, jie gyvenai trumparegiškai, visai kaip alkoholikai, kurių vienintelis tikslas išgerti nepaisant nieko: nei to, kas bus ryt, nei poryt, nei tuo labiau už savaitės ar mėnesio.

Kodėl jų gyvenimą vertiname kaip prastą? Neprasmingą ir be tikro džiaugsmo? Visai ne todėl, kad jie dabar girti ir vepa nesąmones – juk jie „laimingi“ ir daro tai, ką nori. Bet todėl, kad puikiai automatiškai išskaičiuojame ir matome jų ateities perspektyvas – jų būsimą kasdienybę.

Vadinasi, pasinaudodami šiandiena, galime pamatyti, kaip atrodys rytojus ar net kitas mėnuo.

Ilgalaikė perspektyva

Galima paimti savaitę praeities, ją įvertinti ir prognozuoti ateinančią savaitę, mėnesį ar pusmetį. Manau, kad tai paprastas metodas, kuris leidžia greit suvokti, ar einate norimu keliu.

Pvz., keliatės vėlai, daug laiko praleidžiate prie interneto, atsėdite darbo valandas su kančia akyse ir pan. Kokias ateities perspektyvas galima nubrėžti? Kad darysite lygiai tą patį ir toliau. Vadinasi, iš esmės nejudėsi iš esamos padėties taško.

Ateities vizija

Įsivaizduokite, kaip atrodytų jūsų artimos savaitės dienotvarkė, kuri jus tenkintų. Turbūt egzistuoja darbų sąrašas, siekiami tikslai, turiningas laisvalaikis. Įsivaizduokite kaip dirbate, kaip pramogaujate, su kuo bendraujate. Malonu? Norite to?

Dabar paimkite praeitą savaitę, kokią ateities viziją matote? Ar ji sutampa su prieš tai įsivaizduota? Jei taip, sveikinu, esate sąmoningą gyvenimo būdą pasirinkęs žmogus. Jei ne, visada galima tokį pasiekti.

Žvelgdami į praėjusią savaitę, puikiai suprantame, ką turėtume daryti, kad viskas pakryptų mums naudingesne linkme. Tereikia pastebėtus skirtumus pašalinti. Galima pradėti mažais žingsniais ir užsibrėžti, kasdien atlikti po vieną iš anksto paskirtą darbą.

Dabar paimkite visą praeities mėnesį ir pamėginkite nutiesti ateitį pusmetį į priekį. Rezultatai džiugina? Ne? Visada galite rinktis, esate savo sprendimų valdovas, ką pasirinksite, taip ir gyvensite.

Laiko valdymas, tikslai ir planavimas

Taigi, planuodami savo dienas, savaites, keldami tikslus ar tiesiog gyvendami, kartas nuo karto patikrinkite, kokį gyvenimą matote ateityje. Dažnai tai praveria akis.

Povilas Panavas

povilas.panavas.lt/blogas/

Categories
Motyvacija

Spurtuok, padaryk Tai dabar!

Vietoj to, kad atlikinėtum tai, kas tau iš tiesų naudinga, užsiimi pašalinėmis veiklomis, tokiomis kaip: pašto tikrinimas, bendravimas su draugais, dienos naujienų skaitymas… Tiesa sakant, atidėlioji tai, ką turėtum iš tiesų daryti. Ar tai tau primena…tave?

Delsimas yra vienas iš didžiausių mūsų brangiausio resurso, laiko, švaistymo būdų. Jis atsiranda dėl begalės įvairiausių priežasčių: nuo per ilgų veiklos sąrašų, sėkmės ar nesėkmės baimės, racionalumo trūkumo laiko planavime… Štai keletas patarimų kaip įveikti delsimą:

Planuok, planuok, planuok. Tinginiauti yra labai patogu, kai nesi suplanavęs savo laiko. Planuok kasdien. Skirk tam, kad ir 10-15 minučių savo laiko, bet rezultatai bus akivaizdūs. Planą rytdienai pasirašyk jau iš vakaro. Planavimas būtinas norint įvesti nors šiek tiek tvarkos, chaotiškame žmogaus prote. Taip pat būtina koncentracija ir veiklų įvairovės saikas.

Didelius uždavinius išskaidyk į mažesnius. Pagalvok, kaip galėtumei savo pagrindines užduotis suskirstyti į mažesnes ir pasižymėk tai savo kalendoriuje (šitą reikia turėti!). Susikoncentruodamas į mažesnes, didesnės užduoties dalis, išvengsi baimių antplūdžio, o tai reiškia daugiau malonumo ir mažiau streso.

Tobulumo siekiant. Tobulumui nėra ribų, bet reikia žinoti ribą tarp būtinumo ir tobulumo. Visų pirmą, įgyvendink tai, kas būtina, o po to, jei dar turi laiko – tobulink. Kartais taip įklimpstame į tobulinimą, kad nebelieka laiko įgyvendinti kitų būtinų užduočių arba jos įgyvendinamos nekokybiškai.

Tikėk savimi ir savo sugebėjimais. Žmogus negimsta viską mokėdamas ir sugebėdamas. Jeigu nepasiseka, žinok, kad visada yra kitas kelias tai padaryti. Nesėkme yra patirtis, padeda stabtelėti ir susimąstyti ar tikrai pasirinkome optimaliausią kelią į užduoties atlikimą. Kai tai įsisąmoniname, baimės pamažu pasitraukia ir vis dažniau galime veikti be delsimo ir su didesne drąsa.

Pakantumo ir supratimo savo paties atžvilgiu. Kartais iš tiesų būname pavargę ar nemotyvuoti. Nespauskime savęs dėl kiekvienos minutės ir tada nereikės taip dažnai „bėgti“ nuo delsimo. Tiesiog pakoreguokime savo kalendorius ir pailsėkime keletą valandų ar net atidėkime darbus kitai dienai.

Galima ir naudinga yra išsiugdyti gebėjimą spurtuoti, veikti momente! Tai suteikia kur kas daugiau laisvės keistis, o tada išauga ir pasitenkinimas gyvenimu. Įdomu sužinoti, o kaip tu įveiki delsimą?

gyventi.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Anksti kėlęs nesigailėsi…

gele, meditacija
Pajusi gyvenimo skonį

Tikriausiai pažįstama būsena, kuomet po gero vakarėlio grįžus namo paryčiais, kitą dieną išsiritus iš lovos 10 val. ryte, būsima diena dažniausiai nieko gero nebežada. Apsunkusios galvos jausmas, rūkas akyse ir apskritai bendras nuotaikos nebuvimas. Dažniausiai tam net nereikia iš vakaro padauginti alkoholio. Kokios pagrindinės priežastys lemia šią būseną? Kaip jų išvengti?

Senuosiuose Vedų raštuose minimi trys paros laikai. Nuo antros valandos nakties iki dešimtos valandos ryto esti dorybės metas. Jis skirtas dvasiniam tobulėjimui, savišvietai, literatūros skaitymui. Nuo dešimtos valandos ryto iki šeštos valandos popiet karaliauja aistros laikas. Ši dienos dalis skirta aktyviam tiek protiniam, tiek fiziniam darbui. Šiuo metu geriausiai sekasi koncentruoti dėmesį rezultatų siekimui, įvairių situacijų analizavimui, dalykiniams pokalbiams. Likusi paros dalis – nuo šeštos valandos vakaro iki antros valandos nakties apibūdinama kaip neišmanymo metas. Tai pats tinkamiausiais laikas poilsiui, buvusios dienos apmastymams, ramiam namų tvarkymui. Pats apibūdinimas teigia, kad šis paros laikas neskirtas aktyviam protiniam darbui, rimtiems pokalbiams. Taip pat tai yra laikas, kada geriausiai pailsi visas žmogaus organizmas.

Nuo ko priklauso šie paros laikai? Jie yra sąlygojami mėnulio ir saulės aktyvumo. Tačiau netgi per vieną paros laiko dalį jų įtaka žmogaus aktyvumui ženkliai skiriasi. Panagrinėkime tai.

Saulės aktyvumas prasideda maždaug šeštą valandą ryte. Tuomet bunda visi gyvūnai, augalai, aplink esanti gamta atgimsta po nakties poilsio, pradeda pūsti lengvas vėjelis. Žmogus, nespėjęs atsikelti iki šeštos valandos, dieną jaučiasi šiek tiek mieguistas. Taip yra todėl jog organizmas nespėja susiderinti su jau padidėjusiu saulės aktyvumu. Jaučiamas energijos trūkumas. O jeigu pramiegama net iki dešimtos valandos, tuomet visiškai išbalansuojamas organizmo paros ritmas, priklausantis būtent nuo saulės ir mėnulio aktyvumo.

Saulės aktyvumas baigiasi taip pat maždaug šeštą valandą vakare. Tuomet vis didesnę itaką turi mėnulis. Paprasčiausias to įrodymas, kaip mėnulis naktį veikia potvynius ir atoslūgius, taip pat jis veikia ir mūsu organizmus. Mėnulio aktyvumas tęsiasi vėlgi iki šeštos valandos ryto. Taigi kaip prisitaikyti prie šio ritmo? Atsikėlus šeštą valando ryto aukso puodo nelaimėsime.

Kadangi žmogus skiriasi nuo gyvūnų ir apskritai visos gyvos gamtos savo sąvybėmis logiškai protauti, tikėti į Dievą, gebėjimu dvasiškai tobulėti, jo paros ritmas taip pat turi savų niuansų. Pažvelkime į tai atidžiau.

Jau minėjome, kad nuo šeštos valandos vakaro prasideda neišmanymo metas skirtas poilsiui. Žmogui tinkamai pailsėti ir atsigauti po dienos darbų, geriausias metas eiti miegoti yra apie devintą, dešimtą valandą vakaro. Pilnai atstatyti fizines ir pscihines jėgas užtrunka maždaug iki antros – trečios valandos ryto. Tai yra vienintelis paros laikas, kuomet žmogaus organizmas geba atgauti šias jėgas, prisipildyti gyvybinės energijos, vedų raštuose vadinamos prana.

Atrodytu keista, kas gi iš mūsų eina miegot ir keliasi panašiu laiku, nebent pensininkai. Tačiau ilgainiui gyvenant kitu paros ritmu, išderinamas organizmo vidaus energijos balansas. Pasireiškia įvairios ligos, arba tiesiog chroniškas pervargimas. Nebeapsieinama be kelių kavos puodelių per dieną arba pakelio cigarečių tam, jog palaikytume organizmo budrumą.

Devintą valandą vakaro aktyviai veikia mėnulio energija, padedanti žmogui ilsėtis. Taip pat nuo devintos iki vidurnakčio miego kokybė yra pati didžiausia. Todėl šios miego valandos skaičiuojamos kaip už dvi. Pavyzdžiui žmogus atsigulęs devintą vakare ir atsikėlęs antrą valandą nakties, jaučiasi puikiai pailsėjęs. Nuo devynių iki vidurnakčio – trys valandos – skaičiuojamos kaip už dvi, taigi jau šešios. Pridėkime dar likusias dvi ir gausime puikų aštuonių valandų miegą.

O ką gi veikti atsikėlus tokią ankstybę?!

Nuo antros valandos nakties paroje dominuoja dorybės metas. Taigi tai pats geriausias laikas užsiimti dvasiniu tobulėjimu. Meditacija, dvasinės literatūros skaitymas duos daugiausiai naudos šiuo laiku. Be to galima išnaudoti laika, visi namiškiai dar giliai sumigę ir jums niekas tikrai netrukdys. Beje tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių pasiteisinimu, kodėl žmogus negali užsiimti meditacija, suprask, namie visada triukšmas, nėra ramios vietelės.

Laikas nuo ketvritos iki penktos valandos ryto labiausiai tinka įsisavinti naujas žinias. Kas ruošiasi egzaminams ar tiesiog nori praplėsti savo išmintį, įvertins šį momentą. Tuomet protas sugeba geriausiai įsiminti naujus dalykus.

Laikas nuo septintos valandos jau yra tinkamas lengvam sportui, rytiniam pasivaikščiojimui, jogai.

Na, o jau nuo aštuntos ir devintos valandos ryto galima pilnai pradėti ruoštis būsimai dienai. Nes dešimtą valandą ir iki pat šeštos vakaro – aistros metas, pats geriausias darbui ir sėkmei!

Šarūnas K.

www.vyruklubas.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Stebuklingas būdas sulieknėti

Iš tikrųjų nėra jokio stebuklingo būdo sulieknėti. Nepadės nei pasaulinio garso dietologai, nei magiškos jų dietos. Nepadės stebuklingos knygos, nei specialiai tau pritaikytos mankštos programos. Gali ant manęs pykti, bet tai irgi nepadės. Jei negali susitaikyti su šiuo faktu, toliau skaityti tikrai neverta, nes tai tik dar labiau tave supykdys bei nuvils.

Na va, tikiuosi likai tik tu, tas, kuris pasiryžęs iš naujo atrasti tikrąją suliekniejimo, tobulų formų paslaptį. O ji, iš tikrųjų,  visai ne tokia, kokią norėtume išgirsti, ji susideda iš keturių dalių: sprendimo, požiūrio, prioriteto ir pastovumo.

Sprendimas. Turi nuspręsti sulieknėti. Priimti galutinį, nekeičiamą sprendimą, visam laikui, negrįžtamai, įgauti kūno formas, kurių geidi. Dar viena labai svarbi detalė – tikėti. Jeigu netiki, kad gali sulieknėti, netiki savo sėkme, tai lyg noras užvesti automobilį, kuriame nėra kuro. Tavo išorė ir vidus turi veikti išvien, darniai, tik taip pasieksi rezultatų, kurių nori.

Požiūris. Ką daryti jei vis dėl to netiki savo sėkme? Naudokis įtaiga. Kiekvieną kartą, kai tik pagalvoji, kad man nepasiseks, ištark sau garsiai – aš esu valingas, aš galiu, aš tai padarysiu! Galbūt tai atrodo kiek kvailoka, bet, prašau, pabandyk. Ne dieną ir ne dvi bandyk, o bent mėnesį ir būtinai kasdien. Kodėl tai turėtų suveikti? Kiekvienai neigiamai minčiai reikia atkirčio – teigiamos minties. Pamažu šios teigiamos mintys persiduos į tavo pasąmonę ir tu jau be pastangų, sąmoningo minčių keitimo, pajusi, kad tiki! Nuoširdžiai, tikrai, savo esybe tiki. Pakitęs požiūris, pakeis ir pasiekiamus rezultatus.

Prioritetas. Dažnas žmogus turintis viršsvorio nori sulieknėti ir kai paklausiu – kas tau trukdo? Jis atsako – jeigu aš tik turėčiau laiko, būčiau puikios fizinės formos, bet, deja, esu per daug užsiėmęs, o kaip žinai paroje yra tik 24 valandos. Žmogau, bet su savo kūnu gyveni tas pačias 24 valandas per parą. Už ką baudi save bloga savijauta, diskomfortu, gresiančiomis ligomis? Apie sporto, mankštos privalumus jau rašiau.

Aš žinau, kiekvienas esame begalo užsiėmę, bet tu turi atrasti laiko pasirūpinti savo sveikata.  Tai turi būti tavo prioritetas.

Pastovumas. Turi atrasti laiko nuolat. Nuolat priversti save eiti į sporto salę ir vykdyti trenerio sudarytą programą. Negali būti jokių – aš šią savaitę pailsėsiu. Taip bus dienų kai eisi iš proto, keiksi žemę ir dangų, bet visa tai praeis. Trumpas diskomfortas praeis ir pasieksi naują komforto lygmenį.

Lieknas, tobulų formų kūnas ne fantastika, o kiekvienam pasiekiamas dalykas, net ir tau! Tik turėk galvoje, vykdyk mano išdėstytą būdą sulieknėti paeiliui. Sėkmės lieknėjant.

P.s. Jeigu tau pavyko sulieknėti, būtų malonu jog skirtum minutę kitą savo laiko ir pasidalintum savo sulieknėjimo paslaptimi komentaruose. Ačiū!

Šaltinis: Gyventi.lt

Categories
Saviugda

Saviugdos paradoksas

Gyvenimas pilnas paradoksų – malonių ir sukrečiančių. Saviugda, šiuo atveju, nėra išimtis iš taisyklės. Skaitydami įvairią savęs ugdymo literatūrą, kuri apima platų temų spektrą, visuomet rasite instrukcijas, ką turite daryti, konkrečius patarimus, technikas. Kartais ši informacija būna laiku ir vietoje, o kartais toji pati informacija tik išblaško mūsų dėmesį ir taip nuveda į niekur.

Galimas variantas, kad jums šiuo metu būtinos ne technikos, metodikos ar praktikos. Gali būti, kad jums šiuo metu to visiškai nereikia, ar galite tuo patikėti? Kad geriau suprastumėte, ką noriu pasakyti, į pagalbą pasitelksiu situaciją. Tarkime, perskaitėte knygą savęs ugdymo tema. Kadangi skaitote tokias knygas, labai tikėtina, jog jau dabar turite užtektinai veiklos gyvenime. Tarkime, knygoje rašoma, kad privalote atlikti vieną ar kitą praktiką, laikytis tam tikrų instrukcijų…ir jūs sutrinkate, nes nesugalvojate, kaip savo užimtoje dienotvarkėje atrasite vietos papildomai veiklai!

Tyliai su priekaištu balse ištariate – beprotystė. Ir jūs būsite teisus. Matote, technikos yra gerai, praktikos yra gerai, metodikos yra gerai, bet tik tada, kai turite brangiausio resurso savo gyvenime…laiko! Prašau, rimtai nusiteikite ir akylu žvilgsniu pažvelkite į savo gyvenimą…ar ten būtina dar ką nors pridėti? Kurios kaladėlės trūksta jūsų gyvenimo dėlionėje? Spėju, jokios! Saviugdos paradoksas – pirma pažiūrėkime, ko turime gyvenime atsisakyti, o ne ką pradėti daryti. Aš ilgai ieškojau ir daug ką išbandžiau, kol supratau, kad man visų pirma būtina ne ką nors nauja išmokti, o kai ko atsisakyti, ką dabar darau. Juk praktiškai kiekvienas turime žalingų įpročių, žiovulį keliančių veiklų, pasikartojančių bjaurių išgyvenimų.

Vėlgi sugrįžkite dėmesiu į save ir rimtai peržvelkite savo gyvenimą. Pastebėkite, kodėl darote visas tas jus žalojančias veiklas. Ar dėl to, kad jums trūksta dar vienos ar dviejų metodikų? Baikite kvailinti save! Greičiausiai žalojate, nes tame matote prasmę, vertinate šią veiklą, tam tikra prasme, mylite, tik toji meilė yra gryniausias savęs kankinimas. Supraskite tokios veiklos privalumus ir trūkumus, išrašykite juos ir palyginkite. Jums bus aišku, kad norėdami patirti savęs tobulėjimo džiaugsmą, turite paleisti, atsisakyti viso to, kas jus stabdo. Tai intuityviai jaučiama! Dabar pat priimkite ryžtingus sprendimus, paklauskite savęs – „Ko aš šiandien atsisakau savo gyvenime?“.

Atėjote į šį gyvenimą įgyti patirties. Patyrimas pastumia visas įsivaizduojamas ribas, praplečia siauriausius rėmus. Tik atsisakydami tariamai prasmingų ir vertingų užsiėmimų suvoksite ir paragausite skaniausių saviugdos vaisių. Dėkite pastangas, suvaldykite savo išblaškytą dėmesį, o tai atliksite, kai atsisakysite to, kas jus žaloja. Tai, kas jus žeidžia, nėra jums reikalinga, o tuo pačiu, ir naudinga. Išsilaisvinkite ir lengvesni judėkite toliau!

Straipsnio autorius: Saulius Šunauskas www.gyventi.lt

Categories
Galia ir pinigai Pinigų dėsniai

Kuo efektyviau valdysite finansus, tuo daugiau turėsite galimybių pritraukti pinigus iš finansų nevaldančių žmonių


Taigi iš ankstesnio mano strapsnio jau turėjote suprasti, kad pas tuos kurie efektyviai valdo savo finansus atėmus išlaidas iš pajamų lieka likutis pinigų kiekvieną mėnesį. Kaip tą likutį panaudojate, tokia jūsų finansinė padėtis yra šiai dienai. Todėl reikia jį efektyviai panaudoti. Juos galite panaudoti įvairiai, tiek skolindami už palūkanas, tiek dėdami indėlius, tiek spekuliuodami įvairiais daiktais, tiek pirkdami akcijas, obligacijas, tiek kurdami verslą. O dabar apie tai detaliau:

  • Taigi atsiranda galimybė paskolinti pinigų tiems, kurie nevaldo savo finansų ir gauti palūkanų.
  • Pataupę ilgiau galite pigiai nupirkti kokį nors daiktą ir parduoti jį brangiau tiems, kurie nevaldo savo finansų ( tai gali būti mobiles telefonas, kompiuteris, automobilis ar dark as, priklauso nuo tiek kiek pinigų galite investuoti). Krizės metu šis atvejis mažiau tikėtinas.
  • Taip pat galite pasidėti indėlį į banką ir gauti palūkanų. Jokios rizikios ir grąža garantuota.
  • Toliau sutaupę kelis tūkstančius litų galite investuoti ir spekuliuoti vertybiniais popieriais ir taip gauti papildomų pajamų. Efektyviausią pirkti juos tada, kada krizė pasiekus dugną, o parduoti tada kai vyksta ekonomikos pakilimas, galima grąža neribota. Galiu pateikti pavyzdžių iš Baltijos vertybinių popierių biržos: Jei 2009.12.28 būtumėte nupirkę Agrowill group akcijų po 0.3 Lt už 4000Lt (13333 vnt) ir jas pardavę 2010.08.18 po 1.3Lt būtumėte uždirbę 13333Lt. pagalvokite kas būtų jei būtumėte pirkę už didesnę sumą. Bet kad įvykdyti tokį sandėrį reikia turėti valios neparduoti įsigytų vertybinių popierių anksčiau laiko, kol nesusikaupė tiek, kiek  suplanavote uždirbti pinigų. Prekybos biržoje esmė, kad visada atsiranda naujų prekiautojų, kiekvieno jų charakteris ir turimos žinios skiriasi. Kuo stipresnią valią turite, didesnius tikslus išsikeliate, žinoti esminę taisyklę pirkti tada, kai krizė pasiekia dugną, tuo uždirbsite daugiau. Galite užsiimti ir spekuliacijomis, ten atlygiai mažesni, bet didesnių pastangų galima užsidirbti šimtą litų. Bet spekuliacijomis užsiima žmonės, kurių nervai silpni ir pradedantys, pamato šimtą litų pelno ir griebia jį, nes bijo, kad išnyks. Dar galima investuoti į stabiliai dirbančios įmonės akcijas, kuri kiekvienais metais savo akcininkams moka dividendus, jie būna didesni nei banko palūkanos.
  • Galite investuoti į obligacijas ir taip pat gauti fiksuotą grąžą, plius jei kils akcijos kaina papildomą grąžą.
  • Galite kurti savo verslą ir prekiauti mėgiamais dalykais. Vartotojai jūsų prekes ar paslaugas pirks (aišku tuo atveju jei jos bus kokybiškos ir už rinkai priimtiną kainą), o jūs jomis aprūpinsite.

Arnoldas Kubiliūnas

Categories
Įkvepiančios istorijos

Istorija apie tai, kiek kainuoja viena valanda


Kartą žmogus vėlai grįžo iš darbo namo – kaip paprastai, pavargęs ir suirzęs. Tarpduryje jis netikėtai išvydo bemindžikuojantį savo penkiametį sūnų.
-Tėti, ar galiu tavęs kai ko paklausti?
-Aišku. Kas gi nutiko?
-Tėti, o kiek tu uždirbi?

Tėvui tai buvo netikėta.
-Tai ne tavo reikalas! – pasipiktino jis. – Kodėl tu tai nori žinoti?
-Tiesiog šiaip – reikia. Pasakyk prašom, kiek tu uždirbi per valandą?
-Na, bus apie 500. O ką?
-Tėti… – sūnus pasižiūrėjo į jį iš apačios į viršų labai rimtomis akimis. – Tėti, ar tu galėtum man paskolinti 300 ?
-Tu klausei manęs tik tam, kad aš duočiau tau pinigų kokiam nors idiotiškam žaislui? – suriko tėvas. – Žygiuok greičiau į savo kambarį ir gulkis miegoti!.. Negalima gi būti tokiu egoistu! Aš dirbu visą dieną, grįžtu nusivaręs nuo kojų, o tu taip begėdiškai elgiesi.
Mažylis tyliai nuėjo į savo kambarį ir užsidarė jame. O jo tėvas taip ir liko stovėti tarpduryje niekaip negalėdamas išmesti iš galvos sūnaus prašymo. „Kaip jis išdrįso klausti manęs apie atlyginimą, o po to – prašyti pinigų?“
Praėjo kiek laiko. Tėvo širdis atlėgo, ir jis pradėjo svarstyti kiek kitaip: “Gal jam iš tiesų reikia nusipirkti kažką svarbaus. Velniai nematė tų 300, juk jis manęs niekad iki šiol nėra prašęs pinigų„.
Kai jis įėjo į vaiko kambarį, sūnus jau buvo lovoje.
-Sūneli, tu dar nemiegi? – paklausė jis.
-Ne, tėti. Tiesiog guliu,- atsakė berniukas.
-Aš, atrodo, buvau šiurkštus su tavimi,- tarė tėvas. – Man buvo sunki diena ir aš tiesiog nesusivaldžiau. Atleisk man. Štai pinigai, kurių tu prašei.
Berniukas atsisėdo lovoje ir nusišypsojo.
-Oi, ačiū, tėveli! – sušuko jis netverdamas džiaugsmu.
Po to jis pasirausė po pagalve ir ištraukė iš ten dar keliolika suglamžytų banknotų.
Tėvas, pamatęs, kad vaikas jau turi pinigų, vėl įsiuto.
Mažylis sudėjo visus pinigus į krūvą, kruopščiai perskaičiavo kupiūras, ir po to vėl pakėlė akis į tėvą.
-Kam tu prašei manęs pinigų, jei tu jų turi? – nesusivaldė tėvas.
-Todėl, kad aš jų turėjau nepakankamai. Tačiau dabar yra tiek, kiek reikia,- atsakė vaikas. – Tėti, čia – lygiai penki šimtai. Ar aš galėčiau nusipirkti valandą tavo laiko? Prašau, ateik rytoj iš darbo ankstėliau – aš noriu, kad tu pavakarieniautum kartu su mumis.

Istorijos moralas?
Tiesiog norėjosi priminti, kad mūsų gyvenimas yra per trumpas, kad visą jį atiduotume darbui. Mes neturime leisti laikui lyg smėliui išbyrėti tarp pirštų nei mažos lo dalelės nepaskiriant tiems, kas iš tikrųjų mus myli – patiems artimiausiems žmonėms.
Jei rytoj mūsų nebeliks, mūsų kompanija gana greitai suras, kuo mus pakeisti, ir tik šeimai tai bus iš tikrųjų didelė netektis, apie kurią bus prisimenama dar labai ilgai.
Pagalvokite apie tai – juk neretai darbui mes atiduodame kur kas daugiau laiko nei šeimai.

Nežinomas autorius
O istorija pasidalino: Vitoldas Masalskis

Categories
Laimė Puikus Gyvenimas Sėkmės psichologija Straipsniai

7 gyvenimo vertybės iš „Vienuolis, kuris pardavė Ferrarį“


Turbūt dauguma esate skaitę Robin Sharm‘o knygą „Vienuolis, kuris pardavė Ferrarį„. Jei ne, būtinai perskaitykite! Štai 7 gyvenimo vertybės, kurias taikant, jūs gyvensite pilnavertišką gyvenimą:

Valdyk savo protą – citata iš knygos: „Tavo gyvenimo kokybė priklauso nuo tavo minčių kokybės“. Kokios tavo mintys, toks ir esi, todėl visas neigiamas mintis pašalink, o teigiamas puoselėk.

Siek savo tikslo – visi tikslai yra pasiekiami. Tu privalai siekti savo tikslų, nes jų nesiekdamas ir pasiduodamas tu tarsi pasirašai sau mirties nuosprendį. Tiesiog dabar užsirašyk tikslus ant lapo popieriaus ir mėgaukis kelione, kurią jie tau suteiks.

Praktikuokis kasdien (tobulėk) – tobulėk visą gyvenimą. Tavo mokymasis neturi pasibaigt baigus mokyklą ar universitetą. Žmonės mokosi visą gyvenimą ir tie, kurie mokosi greičiau už kitus, pasiekia daugiau, o tie, kurie nustoja tobulėt, ritasi žemyn.

Gyvenk drausmingai – išsikelk savo pagrindinius tikslus ir jų siek bet kokia kaina. Būk drausmingas ir nepaaukok savo didžiųjų tikslų vardan trumpalaikių džiaugsmų. Jie tau atsipirks šimtą kartų labiau.

Tausok savo laiką – mūsų gyvenimas vidutiniškai trunka 26000 dienų. Kiek dienų jūs jau išgyvenote? Branginkite kiekvieną dieną, kiekvieną minutę tarsi ji jums būtų paskutinė.

Nesavanaudiškai tarnauk kitiems – jokie pinigai pasaulyje nepakeis nesavanaudiškos pagalbos kitam žmogui. Kiekvienas žmogus puoselėdamas gėrį, pripildo savo širdį džiaugsmo. Nesvarbu kas tu esi, nesvarbu iš kur esi, nesvarbu ar turtingas esi, bet tu visada gali padėti kitam.

Brangink dabartį – vakar diena jau praeitis, rytojaus diena kaip Dievas duos. Svarbu – šiandiena. Brangink šią akimirką ir matyk pasaulio grožį visur. Stebėk kaip lyja lietus, kaip juokiasi vaikai ir suprask koks gražus yra pasaulis!