Categories
Sėkmės psichologija

Tavo laikas yra ribotas, tad imkis veiksmų.


Dvi pačios svarbiausios žmogaus gyvenimo dienos yra šios: diena kai jis gimė ir diena kai jis suprato kam jis gimė. Tikslo ir priežasties jausmas  skatina žmoniją ir neša vertę šiam pasauliui. Diena kai gimstame kartu yra ir ta diena kai pradedame mirti. Iš šios perspektyvos mes ir turėtume žiūrėti į gyvenimą ir mums skirtą laiką.

Jūs kasdien iš visų pusių girdite tokius sakinius: tavo laikas ribotas, tavo laikas didžiausias turtas, laikas nieko nelaukia. Tiek daug šiame pasaulyje esančių žmonių nori ir prašo tiek daug didžių dalykų, tačiau jie niekada nenaudoja savo laiko kaip ekvivalento mainams, jie netgi nemato savo laiko vertės bandant gauti iš šio pasaulio viską ko jie troško.

Žmonėms trūksta iniciatyvos imtis veiksmo. Jie suklysta nusistatydami sau tinkamus tikslus, todėl jiems trūksta taikinio į kurį galėtų taikytis. Tikslai, ambicijos ir svajonės reikalauja neįtikėtino kiekio sunkaus darbo ir valios jėgos. O darbas ir yra pagrindinis jų laiko naudotojas. Mes turime būti pasiryžę paaukoti kažką, jeigu norime pasiekti savo užsibrėžtų tikslų. Tai ir yra ta priežastis, dėl kurios turime aukoti savo laiką ir pasukti savo energiją link to ką mes galiausiai ir norime turėti.

Pasakymas, kad tu kažką atliksi ir tikrasis to darbo atlikimas yra du skirtingi dalykai. Gyvenime nėra svarbiausia, koks talentingas ar kiek išmanantis tu esi, kur kas svarbiau kaip tu panaudoji visus savo įgūdžius ir laiką tam, kad patektum iš taško A į tašką B. Šis procesas niekuomet nebūna lengvas, nes jeigu būtų, kiekvienas galėtų tai padaryti, bet kuo tada visas šis procesas būtų ypatingas?

Man nemalonu tai sakyti, tačiau Tavo gyvenimas ribotas; galiausiai tu mirsi. Vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė yra apie 80 metų, tai būtų maždaug 2.5 bilijonai sekundžių. Kai į viską pasižiūri iš šio taško, suvoki, koks gyvenimas iš tiesų yra trumpas ir kaip greit jis prabėgs pro šalį.

Laikrodis nuolatos skaičiuoja Tavo laiką ir nėra jokio būdo jį sustabdyti. Vietoj to, kad nerimautum kaip greitai viskas baigsis, ir kiek smagių dalykų dar spėsi patirti iki jam baigiantis, verčiau susimąstyk ką nori per jį pasiekti, nes tai suteikia kur kas didesnę vertę ir gyvenimo kokybę negu bet kas kitas.

Pagalvok apie tai, kiekviena iššvaistyta akimirka yra dar viena sekundė atplėšta nuo tų 2.5 bilijonų sekundžių. Nenoriu pasakyti to negatyviu būdu, tačiau tu turi žinoti, jog laikas duotas tam, kad tu pasiektum savo tikslus nenumaldomai bėga. Mane visą laiką trikdo tie žmonės, kurie elgiasi taip, tarsi jų laikrodis būtų sustojęs ir jie gali švaistyti savo gyvenimą ir laiką, tarsi jo dar būtų į valias. Jie elgiasi tarsi būtų atsparūs laikui ir jis jų neliečia. Jie itin mėgsta žodį „rytoj“, bet jie nesupranta, kad rytojus jau yra per vėlu.

Elitinį 1% populiacijos sudaro ta saujelė žmonių, kurie supranta laiko vertę. Jie suvokia, kad negali sau leisti jo švaistyti net tada kai jie miega, nes kažkas tuo metu nemiega ir dirba. Daugelis žmonių nusprendžia pradėti eiti keliu link sėkmės, tačiau dažnam trūksta laiko valdymo disciplinos ją pasiekti, štai kodėl tik 1% žmonių pasaulyje iš tiesų gauna tai ko trokšta. Jie savo laiką naudoja efektyviai ir našiai.

Žmonės kurie pasiekė sėkmę, ją pasiekė ne dėl palankių aplinkybių. Jiems tai pavyko einant senamadišku keliu, tuo keliu kuriuo dabar visi bijo eiti: dirbant sunkiai, ilgai ir efektyviai. Gyvenimas paprastas, tačiau mes žmonės jį paverčiame sudėtingu, kai nuolat ieškome lengviausios išeities. Viskas taip ne tik neveikia, bet ir niekada neveiks.

Mums nepavyksta ne dėl žinių ar resursų trūkumo. Nesėkmės kyla dėl mažos ar išsklaidytos motyvacijos. Sėkmingas žmogus tas, kuris turi motyvacijos priversti laiką dirbti jo naudai, o ne atvirkščiai. Kiti žmonės laidžia laikui būti savo priešu, kol sėkmingieji žino kaip paversti jį geriausiu savo draugu. Jeigu manai, kad laiko dar yra, tada tau teks patirti žiaurų pabudimą iš sapno.

 

Rytojus nėra garantuotas

„Ai, pradėsiu rytoj“ yra pati mėgstamiausia visų frazė. Tikrai? Ankščiau ar vėliau tie „rytoj“ baigsis. Rytojus niekada neateis, o nuolatinis laiko vilkinimas prives prie to, kad mes pradėsime vertinti rytojų labiau nei šiandieną.

Net nepastebėsi, kaip tapsi 79 metų seniu, kurio didžioji dalis sekundžių jau bus ištiksėjusios. Nejaugi tikrai manai, kad tada tavo praleistas laikas atrodys prasmingas? Jeigu tinkamai nenaudosi laiko, nekęsi savęs, apgailestausi dėl savo gyvenimo, pradėsi galvoti pasiteisinimus kodėl tam tikri dalykai tavo gyvenime tiesiog neatsitiko ir netgi pradėsi kaltinti save patį – taip ir turėtum, nes tu ir esi tas, kuris iššvaistė savo gyvenimą, ne kažkas kitas, o pats.

Liaukis atidėlioti savo tikslus ir svajones. Kuo ilgiau tu atidėliosi, tuo blogiau bus. Paklausk savęs, kodėl uždelsei. Ar taip yra todėl, kad esi per didelis bailys tam, kad padarytum aklą šuolį į savo svajonių rytojų?

Pradėk dabar. Galiu 100% garantuoti, kad tu to nesigailėsi. Pamatysi, viskas kam dabar švaistai laiką, kaip tarkim kas vakarinis lakstymas po klubus tik tam, kad pritaptum prie kitų ar miegas yra tik laikino malonumo ir laimės šaltiniai. O todėl, kas mes esame greito pasitenkinimo karta, mes ir mėgstame daryti tokius dalykus. But žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, visi šie dalykai susisumuos ir galiausiai padarys tau žalos, kol aplinkiniai naudos savo laiką kur kas protingiau.

 

Nusistatyk sau tikslus kaip mirtingasis

Prisimink, tu nesi nemirtingas, taip pat nesi ir supermenas. Tu turi pradėti mažais kūdykiškais žingsneliais, vietoj to, kad dabar pat pradėtum bėgti. Tai pradės geriau planuoti savo laiką. Reikia statyti mažus, realistiškus tikslus, kurie nuves jus iki didelių, kuriuos kadaise laikei neįgyvendinamais.

Neparsiduok pigiai, vienintelis dalykas kurį turi dievai, o tu ne, yra laikas…. ir gal dar galimybė skraidyti.

 

Parengė  Justinas Ragaišis pagal | Elite. 

Categories
Saviugda

Laiko ėdikai

Na, kas nėra su tuo susidūręs: savaitgalio rytą, vos įsispyrę į šlepetes – prie kompiuterio, ir nors buvo planuota daug ką padaryti – deja-deja, taip ir likome su šlepetėmis prie kompiuterio.. visą dieną. Galime sakyti, kad kompiuteris yra laiko ėdikas, tačiau tą ėdiką savo veiksmais palaikome mes patys!

Todėl tik patys galime atsekti – kam mes leidžiame savo laiką ir pašalinti tuos laiko ėdikus. Žinoma, gali būti ir nenumatyto laiko gaišinimo – pavyzdžiui, automobilių kamščiuose ar eilėse įvairiose įstaigose, kurias galime užpildyti prasminga veikla, pvz., knygos skaitymu.

O ir ne kiekvieną laiko tarpą būtinai turime kažkuo užpildyti – svarbiausia, kad nepastebimai įtraukianti veikla netrukdytų atlikti būtinus ar numatytus darbus. Būtent tokia veikla ir vadinama laiko ėdiku – tai laikas, kurį praleidžiame tuščiai, nesvarbiems užsiėmimams.

Kokie tai užsiėmimai? Daugumai mūsų jie gerai pažįstami:

– Kompiuteris, internetas – sukurti tam, kad taupytų mūsų laiką, bet.. būtent čia didžiulis įtraukiančios veiklos spektras:

1. Klaidžiojimas internete – vietoje 5 minučių galima užsisėdėti visą dieną. Todėl visuomet turėkime aiškų tikslą – ko ieškome ir nesiblaškykime.

2. Žaidimai, bendravimas socialiniuose tinkluose ir forumuose. Užmegzti ryšį, padiskutuoti konkrečiu klausimu, susitarti dėl susitikimo – naudinga ir reikalinga. O štai žiūrinėti nuotraukas, komentuoti draugus – įtraukiantis laiko gaišinimas. Todėl naudinga nusistatyti laiko limitą, pvz., valandą į dieną.

3. Internetinio pašto peržiūra. Dažniausiai pasiklystame prenumeratos sraute, todėl reikėtų kruopščiai ją rinktis – atsisakyti nebūtinos ir palikti tik tą, kuri tikrai reikalinga. Rūšiuokime laiškus, blokuokime visus nereikalingus, o paštą įpraskime peržiūrėti kartą-du į dieną.

– Polinkis atidėlioti svarbius darbus, užsiimant nereikšmingais darbais. Atrodo nekaltai: trumpam į internetą, pokalbis su kolega, kaimynu, spaudos peržvelgimas ir pan.. Rezultatas – svarbus darbas neatliktas ir vėl atidėtas, arba daromas paskubomis. Išeitis – planuoti dienos darbus ir drausmingai laikytis grafiko.

– Gulinėjimas, kuris dažnai “derinamas” su kitu laiko ėdiku – televizoriumi. Pomėgis gulinėti veda į tinginystę ir pasyvumą gyvenime (tai neliečia poilsio po darbų). Na, o televizorių įpraskime įjungti tik tuomet, jei norime pažiūrėti konkrečią laidą ar filmą.

– Polinkis daug kalbėti (plepėjimas). Atima labai daug laiko, tačiau temos dažniausiai – “iš tuščio į kiaurą” – apkalbos, emocingi gyvenimo aptarimai ir patarimai. Puiki terapinė priemonė nuo tuščio plepėjimo – įrašyti tokį pokalbį ir jo pasiklausyti ;) ..

– Žalingi įpročiai. Pertraukėlės parūkymui tik atrodo nekaltos: kelios minutės per savaitę susideda į valandas, plius žmogus per jas dar ir gadina savo sveikatą. Tą patį galima pasakyti ir apie išgertuves, tik laiko ir sveikatos čia prarandama dar daugiau.

Kaip išvengti laiko švaistymo? Pirmiausia – būti dėmesingais tam, ką darome, tuomet neįsitrauksime į tuščią laiko gaišimą. Turime aiškiai suprasti, kad tai nėra taip nekalta, kaip gali pasirodyti: laiko švaistymas ilgainiui gali tapti blogu įpročiu ir negatyviai veikti mūsų gyvenimą.

Todėl svarbu pastebėti laiko ėdikus ir pradėti valdyti savo laiką:

– Nustatykime, kokie veiksmai sugaišina daugiausiai laiko, naudinga užsirašyti – kiek. Kuomet pamatome – kiek – atsiranda motyvas ištaisyti situaciją.

– Nuolatos pasitikslinkime gyvenimo prioritetus – jie keičiasi. Kai žinome, kas mums svarbiausia, tuomet tam ir skiriame savo laiką.

– Atsilaisvinusį laiką reikia efektyviai panaudoti – mokykimės jį organizuoti ir planuoti. Jei būtina – kažko pilnai atsisakykime, o veiklai, kurią ribojame, nustatykime konkretų laiką – kada ja užsiimsime.

Ir.. nebūkime sau pernelyg griežti – juk mes ne robotai, kartais galime praleisti dieną ir su šlepetėmis prie kompiuterio :) . Svarbu, kad nuo to nenukentėtų nei mūsų artimieji, nei mūsų prioritetiniai gyvenimo darbai :) .

www.ruvi.lt

Categories
Motyvacija Sėkmės psichologija

Laiko valdymas pasinaudojant skirtingomis perspektyvomis

Laiko perspektyvos pasirinkimas labai panašus į planavimą – darbai savaitei, mėnesiui, ketvirčiui, metams ir t.t. Skiriasi tuo, kad padeda pamatyti ne tai, ką norime padaryti, bet kas iš tiesų išeis.

Trumpalaikė perspektyva

Kaip manote, kokie žmonės gyvena dabarties akimirka? Turbūt matėte tą reklamą apie „dabartistus“. Patinka man pavadinimas. Taigi, jie gyvenai trumparegiškai, visai kaip alkoholikai, kurių vienintelis tikslas išgerti nepaisant nieko: nei to, kas bus ryt, nei poryt, nei tuo labiau už savaitės ar mėnesio.

Kodėl jų gyvenimą vertiname kaip prastą? Neprasmingą ir be tikro džiaugsmo? Visai ne todėl, kad jie dabar girti ir vepa nesąmones – juk jie „laimingi“ ir daro tai, ką nori. Bet todėl, kad puikiai automatiškai išskaičiuojame ir matome jų ateities perspektyvas – jų būsimą kasdienybę.

Vadinasi, pasinaudodami šiandiena, galime pamatyti, kaip atrodys rytojus ar net kitas mėnuo.

Ilgalaikė perspektyva

Galima paimti savaitę praeities, ją įvertinti ir prognozuoti ateinančią savaitę, mėnesį ar pusmetį. Manau, kad tai paprastas metodas, kuris leidžia greit suvokti, ar einate norimu keliu.

Pvz., keliatės vėlai, daug laiko praleidžiate prie interneto, atsėdite darbo valandas su kančia akyse ir pan. Kokias ateities perspektyvas galima nubrėžti? Kad darysite lygiai tą patį ir toliau. Vadinasi, iš esmės nejudėsi iš esamos padėties taško.

Ateities vizija

Įsivaizduokite, kaip atrodytų jūsų artimos savaitės dienotvarkė, kuri jus tenkintų. Turbūt egzistuoja darbų sąrašas, siekiami tikslai, turiningas laisvalaikis. Įsivaizduokite kaip dirbate, kaip pramogaujate, su kuo bendraujate. Malonu? Norite to?

Dabar paimkite praeitą savaitę, kokią ateities viziją matote? Ar ji sutampa su prieš tai įsivaizduota? Jei taip, sveikinu, esate sąmoningą gyvenimo būdą pasirinkęs žmogus. Jei ne, visada galima tokį pasiekti.

Žvelgdami į praėjusią savaitę, puikiai suprantame, ką turėtume daryti, kad viskas pakryptų mums naudingesne linkme. Tereikia pastebėtus skirtumus pašalinti. Galima pradėti mažais žingsniais ir užsibrėžti, kasdien atlikti po vieną iš anksto paskirtą darbą.

Dabar paimkite visą praeities mėnesį ir pamėginkite nutiesti ateitį pusmetį į priekį. Rezultatai džiugina? Ne? Visada galite rinktis, esate savo sprendimų valdovas, ką pasirinksite, taip ir gyvensite.

Laiko valdymas, tikslai ir planavimas

Taigi, planuodami savo dienas, savaites, keldami tikslus ar tiesiog gyvendami, kartas nuo karto patikrinkite, kokį gyvenimą matote ateityje. Dažnai tai praveria akis.

Povilas Panavas

povilas.panavas.lt/blogas/

Categories
Laimė

Sąžinė ir idealai

Sąžinė ir idealai
Sąžinė ir idealai

Atsargiai! Šis straipsnis gali šiek tiek pakeisti pasaulėžiūrą.

Prisižadame sau atlikti darbus, ir, atėjus metui, mus paperka koks nors filmas, baliukas, juslinis malonumas. Tada net nesusimąstydami sau pasakome: „tikriausiai neturiu valios“, „man tiesiog neduoda“, „kažkodėl neišeina“… ir toliau vaidiname auką, nesiaiškindami, kodėl tas tinginys užaugęs. O kodėl?

Matot, visi „filmai, baliukai, noriu pavalgyt ir pabendraut su draugais“ yra grynas bėgimas paskui įspūdžius – emocijas, kurie atsirado kažkada praeityje ir dabar mus kontroliuoja! Ne mes juos, bet jie mus. Galų gale „profai“ pasako, kad tai instinktai ir kad mes nieko negalim padaryt. „Esu aš ir yra nepakeičiami instinktai“, jaučiat kaip pereinam į aukos rėžimą? Būtent dėl šios kraupios klaidos ir aukos pozicijos visi yra akli emociniame gyvenime. Jeigu netikite, kad esam šios srities neišmanėliai, atsakykite raštu man šiuos klausimus:

  • Kas yra emocija?
  • Kaip jos atsiranda ir išnyksta?
  • Koks mūsų emocijų spektras?
  • Kas yra emocijų šaknis ir kaip su ja susidoroti?
  • Kaip jas pašalinti? Bent du būdus.
  • Ką daryti žmogui, kurį užvaldęs liūdesys, pyktis ar pan.?
  • Na, tai ką mes žinome apie jas? Pasirodo nieko, o atsakymai visgi yra! Gyvenam su jomis nuo ryto iki vakaro.

Po visais tais įspūdžiais – emocijom – esam mes, arba, kitaip sakant, „tikrasis aš“. Jis yra aukštas, palaimingas, laisvas nuo visų minčių, instinktų. Mes apie jį svajojam nuo ryto iki vakaro ir galvojam, kad kažkaip jį atrasim per išorę, bet jis juk viduj!

Visa tai, ką čia rašau gali atrodyti netiesa ir Jūs galite būti teisus sau taip teigdamas, nes tam yra didžiulės priežastys:

  • Dažnas iš mūsų gyvenime neturėjo jokių dvasinių potyrių, po kurių būtų užtikrintas, kad „yra dar kažkas“. Čia Jums reikia pačiam patikrinti. Kaip patikrinti? Praktika!
  • Vakarų pasaulis šiuo metu yra tiesiog atmetęs į šoną visus dvasinius dalykus, vyrauja beprotiškas materializmas ir vartojimas, o toliau materijos, sėkmės ir laiko planavimo nieko nemato.

Todėl Jums yra būtina patirti vidinių praktikų palaimą, ir tam Jums pasitarnaus Joga, kvėpavimo, mantrų kartojimo praktikos ir panašūs dalykai. Girdit? Pradėkit ieškot! Jums labai nuskilo, jeigu jau praktikuojate, o jeigu ne – nuskilo, kad skaitote ir galbūt jau ieškote.

Noriu Jus užtikrinti, kad suploninus įspūdžių sluoksnį Jūs atrasite didžiulį vidinį džiaugsmą, kurio lyg akis išdegę ieškom išorėje. Viską, kas skatina žemąją prigimtį, reiktų suvaldyti ir išsiaiškinti, kaip pašalinti – ir mes ten. Todėl Jūsų klausiu:

  • Kaip mes galime kišti save į pavojų, kuris nuolatos stimuliuoja žemąsias aistras ar emocijas?
  • Apie kokius pasiekimus tada gali būti kalba?
  • Ar galima kalbėti apie pasitikėjimą savimi, jeigu mes nežinome, ar suvaldysime žemąsias aistras ar baimes situacijai priartėjus?
  • Jeigu nežinai kaip elgsis apetitas, kokio galo trokšti vienokios ar kitokios kūno formos?

Pradžiai reiktų išsiaiškinti, kas išsiūbuoja mūsų emocijas arba aistras, ir geriausia tai padaryti savęs klausiant …

  • Siaubo filmai išklibina blogąsias emocijas?
  • Apkalbos. Kaip jos? Teigiamai veikia?
  • Melas. Kaip jis? Kaip po jo jaučiuosi?
  • Pornografija ar erotika išsiūbuoja aistras?
  • Kaip Jus veikia televizija, laikraščiai? Juos paskaitę jaučiatės kitaip nei ramūs ar džiaugsmingi?

Pradėkite rytą nuo laikraščių antraščių, ypač tų su pusnuogėm mergaitėm, darbe nevenkite apkalbų ir skleiskite jas, meluokite, kada pasitaiko, laisvu laiku užmeskite akį „ant“ geros „parnūchos“, o dieną pabaikite siaubo filmu. Pabandykite taip gyvent savaitę kitą ir nesistebėkite, jeigu Jums bus tiesiog bloga nuo visko. Kaip Jums tokia dienotvarkė? Nereik net visos šios „programos, užtenka ir keletos punktelių..

Nors dažnai save laikom gyvuliais ir tapatinam su instinktyviais gyviais, bet, laimei, taip nėra. Mes esam daug, daug aukščiau, o mūsų prigimtis yra tiesiog pritrenkiančiai aukšta.

Vizija. Jeigu nebūtų visų tų įspūdžių ir emocijų, tada nebūtų ir pykčių, gobšumų, visos tos dirbtinos kultūros. Įsivaizduokite pasaulį, kuriame nereikia policijos ar apsauginių, kur visi gali palikti duris atrakintas, kur visi supratingi ir kantrūs, kur žmonės vakarais smagiai bendrauja, kur parduotuvėse kainos juokingos, kur populiacija dievina gamtą ir ją saugo, kur žmonės pažįsta tik gerumą, kur nėra alkoholio, cigarečių, naktinių klubų, kalėjimų, kur visi saugūs. Kur ligoninės tuščios ir jos tik kelios. Kur visi paprasti ir kuklūs. Tai būtų mūsų prigimties grynoji išraiška, jeigu mes išmanytumėme emocijas! Tik tiek tereikia.

Mūsų prigimtis nėra: „vok, žudyk, geisk, bijok ir t.t.“. Moraliniai įsakai, kaip „nevok“, „nežudyk“, ir t.t. turi neigiamą motyvaciją. Kokia ta neigiama motyvacija? „Jūs degsite pragare amžinai“, „Jus pasodins į kalėjimą“, „gausite baudą“ ir pan. Ta „motyvacija“ yra tik tam, kad žmogus rastų savo prigimtį, sąžinę. Sąžinė – savęs žinojimas. Pats žodis tai sako! Sąžinė yra radimas to, kas tau teikia laimę, – savęs radimas. (Sėkmės filosofijoje sako „atraskite save“, bet jie ten ne savęs ieško! Jie ieško sau tinkamos veiklos. Indai tam turi specialų žodį – dharma. Savęs radimas nėra veiklos radimas.)

Pasirodo, kad Dievo įsakymai yra žmogaus prigimtis; jeigu jis to nejaučia, vadinasi, šie įsakymai jam turi tapti idealais. Tie įsakymai yra ne tam, kad būtų galima pagąsdinti sudeginimu pragare, bet tam, kad galiausiai žmogus taptų laimingas; jie veikia mūsų pačių naudai. Manau, žmonės mato, jog amoralumas veda prie nelaimių viduje. Matot?

Kas būna kai nesilaikote savęs?

Kai idealai supliuška ir savanaudiškumas gundo gauti pinigų, pameluoti, apgauti ir „palengvinti“ sau kelią ar veda į paleistuvystę, mes būtent tuomet prarandame savigarbą, pasitikėjimą savimi, kitų žmonių pasitikėjimą, ramybę, o ką kalbėt apie palaimingus jausmus.

Kontroliuoti savo žemąją prigimtį ir gyventi aukščiausiu idealu yra daug lengviau nei nesilaikyti jų. Mes turime elgtis „aukštai“, nes mes esame tos aukštos būtybės.

Tad kam apsimetinėti blogais, jeigu natūraliai galime būti geri, nes tokie ir esame? Kada geriau jaučiatės: kai darote gerus ar blogus darbus? Šis atsakymas priartins prie natūralumo. Kai žmonės jaučiasi nuostabiai, jie kartais sako „jaučiuosi Dieviškai!“; jie nesako „aš kaltas“, kaip kad skatinama sakyti … kai kur… Jauskitės Dieviškai!

O kaip tai padaryti?

Gyvenkite aukščiausiais idealais. Gyvenkite tiesoje. Gyvenkite drąsoje. Gyvenkite laikydamiesi savęs – būkite savimi. Būkite tarp aukštos moralės žmonių, o jeigu tokių nepažįstate – susiraskite. Praktikuokite vidines praktikas. Būkit jogas, būkit budistas, būkit krikščionis, būkit krišnas, būkit musulmonas, būkite, kas tik norit, bet ieškokite savo prigimties. Visi jie ieško to paties.

Būkite Dieviški!

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt