Categories
Motyvacija

Spurtuok, padaryk Tai dabar!

Vietoj to, kad atlikinėtum tai, kas tau iš tiesų naudinga, užsiimi pašalinėmis veiklomis, tokiomis kaip: pašto tikrinimas, bendravimas su draugais, dienos naujienų skaitymas… Tiesa sakant, atidėlioji tai, ką turėtum iš tiesų daryti. Ar tai tau primena…tave?

Delsimas yra vienas iš didžiausių mūsų brangiausio resurso, laiko, švaistymo būdų. Jis atsiranda dėl begalės įvairiausių priežasčių: nuo per ilgų veiklos sąrašų, sėkmės ar nesėkmės baimės, racionalumo trūkumo laiko planavime… Štai keletas patarimų kaip įveikti delsimą:

Planuok, planuok, planuok. Tinginiauti yra labai patogu, kai nesi suplanavęs savo laiko. Planuok kasdien. Skirk tam, kad ir 10-15 minučių savo laiko, bet rezultatai bus akivaizdūs. Planą rytdienai pasirašyk jau iš vakaro. Planavimas būtinas norint įvesti nors šiek tiek tvarkos, chaotiškame žmogaus prote. Taip pat būtina koncentracija ir veiklų įvairovės saikas.

Didelius uždavinius išskaidyk į mažesnius. Pagalvok, kaip galėtumei savo pagrindines užduotis suskirstyti į mažesnes ir pasižymėk tai savo kalendoriuje (šitą reikia turėti!). Susikoncentruodamas į mažesnes, didesnės užduoties dalis, išvengsi baimių antplūdžio, o tai reiškia daugiau malonumo ir mažiau streso.

Tobulumo siekiant. Tobulumui nėra ribų, bet reikia žinoti ribą tarp būtinumo ir tobulumo. Visų pirmą, įgyvendink tai, kas būtina, o po to, jei dar turi laiko – tobulink. Kartais taip įklimpstame į tobulinimą, kad nebelieka laiko įgyvendinti kitų būtinų užduočių arba jos įgyvendinamos nekokybiškai.

Tikėk savimi ir savo sugebėjimais. Žmogus negimsta viską mokėdamas ir sugebėdamas. Jeigu nepasiseka, žinok, kad visada yra kitas kelias tai padaryti. Nesėkme yra patirtis, padeda stabtelėti ir susimąstyti ar tikrai pasirinkome optimaliausią kelią į užduoties atlikimą. Kai tai įsisąmoniname, baimės pamažu pasitraukia ir vis dažniau galime veikti be delsimo ir su didesne drąsa.

Pakantumo ir supratimo savo paties atžvilgiu. Kartais iš tiesų būname pavargę ar nemotyvuoti. Nespauskime savęs dėl kiekvienos minutės ir tada nereikės taip dažnai „bėgti“ nuo delsimo. Tiesiog pakoreguokime savo kalendorius ir pailsėkime keletą valandų ar net atidėkime darbus kitai dienai.

Galima ir naudinga yra išsiugdyti gebėjimą spurtuoti, veikti momente! Tai suteikia kur kas daugiau laisvės keistis, o tada išauga ir pasitenkinimas gyvenimu. Įdomu sužinoti, o kaip tu įveiki delsimą?

gyventi.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Mankšta. 9 priežastys kodėl verta mankštintis

Mankšta užima svarbią vietą mano gyvenime. Tai nebūtinai turi būti ryte atliekami kūno tempimo pratimai ar bėgiojimas, bet mankšta – tai jodinėjimas, šokių pamokos, čiuožimas ant ledo ir t.t., nes šios veiklos reikalauja fizinio aktyvumo. Taigi, kiekvienas gali atrasti sau tinkančią bei patinkančią mankštą. Kad įtikinčiau, jog fizinė veikla nėra laiko švaistymas, pateikiu devynias priežastis, kodėl verta mankštintis.

Mankšta pakelia nuotaiką, atgaivina. Bėgimas parku šiltą vasaros rytą, gaivus oras, įvairūs kvapai – visa tai pakilios nuotaikos garantas. Po darbo praleista valanda sporto salėje – atgaivina, ypač jei dirbi protinį, sėdimą darbą, patiri daug streso.

Mankšta ugdo valią, ištvermę. Kasdieninis mankštinimasis padės ne tik sutvirtėti fiziškai, bet ir protiškai. Tai yra tokia veikla, kuria turi užsiimti nuolat, be didesnių pertraukų, kitaip nepajusi tikrosios mankštos naudos. O nuolatinis proceso kartojimas ugdo valią bei ištvermę.

Mankšta padeda palaikyti formą, atsikratyti viršsvorio. Jokia dieta taip nepadės, kaip sportas. Sudeginsi nereikalingus riebalus, išryškinsi kūno formas, taip pat labiau pasitikėsi savimi.

Nuolat sportuojantys žmonės yra energingesni. Nuolat mankštintis yra sunku tik tol, kol tai nėra įprotis. Bet kai nugalime pirminį diskomfortą, greitai pajusime šio triūso vaisius. Tada jautiesi gerokai žvalesnis, vikresnis, o svarbiausia – energingesnis.

Mankšta stiprina tavo širdį bei plaučius. Sportuodamas apkrauni širdį, ji turi greičiau „filtruoti“ kraują. Širdis taip pat yra raumuo, kuris nuo susitraukinėjimo palaipsniui sustiprėja. Taigi, vėliau bus mažesnė tikimybė susirgti širdies ligomis ar patirti širdies smūgį.

Mankšta padeda stiprini, auginti raumenis, kaulus. Dar niekam nepakenkė fizinė jėga. Galėsi dirbti sunkesnius fizinius darbus – greičiau, efektyviau ir jausi mažesnį nuovargį. Argi tai ne nuostabu? Augant, tvirtėjant raumenims, savaime tvirtės ir kaulai, nes jiems reikės išlaikyti didesnę raumenų masę.

Nuolat sportuojantis žmogus miega geriau. Geriausiai žmogus miega tada, kai per dieną išnaudoja visas – tiek protines, tiek fizines – jėgas. Tik jokiu būdu negalima sportuoti prieš einant miegoti, nes tada po mankštos jausiesi pernelyg žvalus, kad užmigtum.

Sportuojantis žmogus – sveikesnis žmogus. Turbūt ne paslaptis, kad sportuojantys žmonės serga rečiau, be to, tikimybė susirgti kai kuriomis ligomis sumažėja, pavyzdžiui, krūties vėžiu, artritu ir kt. Pamiršite ir tai, kas yra aukštas kraujospūdis.

Mankšta – laisvalaikio praleidimo forma. Laisva sekmadienio popietė? Gal prasimankštinam? Neužmirškite pasikviesti draugų, juk drauge smagiau.

Ar įtikinau, kad mankštintis verta? Tikiuosi! Pirmyn lieti prakaitą vardan tobulesnio gyvenimo.

Šaltinis: Gyventi.lt