Categories
Laimė

Absoliutus tikslas I

laimė
Tikslas - būti laimingam.

Rašau šiuos straipsnelius (dažnai su didele šypsena) ir kartais sulaukiu tokių minčių, kaip „kas būtų, jeigu visi staiga pasidarytų laimingi?“ Hm… galvoju: „O kas būtų, jeigu visi būtų nelaimingi?“

Žmonės, pagalvokime, ką mes veiktume gyvenime, jeigu nebūtų laimės. Ką mes čia darytumėme? Norėtumėme eiti į darbą, kad uždirbtume pinigų, ir… kas tada? Ką darytumėme, jeigu nebūtų meilės? Vaikščiotumėme susiraukę, kaip rabarbarų privalgę? Ar apskritai būtų įdomu gyventi?

Ar gali būti taip, kad kiekvienas žmogus ieško tik vieno – laimės? Ir jeigu taip, tai visų veiksmų motyvas yra laimė – „pagaliau pavyks, ir sužydėsiu vidumi į visas puses, visomis spalvomis – jausiu laimę!”. Patyrinėkite save ir patys atrasite, kokia galutinė motyvacija slypi už visų Jūsų ketinimų.

Netikėkite iš šalies, tikėjimas kitais yra tinginiams. Nesvarbu, kas ką sako – patikrinkite. Patikrinkite savo motyvaciją. Kodėl Jūs darote tai, ką darote gyvenime? Negi veikiame tam, kad būtume apgailėtini?

Dar viena mintis: „kiekvienam laimė yra skirtinga“. Kaip čia taip? Kiekvienam kojos dvi, kaip ir rankos. Galva viena, vidaus organai „panašūs“, kvėpuojame oru, plaukiame vandeniu, o jau laimė skirtinga? Negali būti! (Juokiuosi). Taip, mes viduje išgyvename skirtingus jausmus ir mintis, bet kas slypi už visų jausmų?

Juokas. Negi juoko metu žmonės neturi viduje panašių išgyvenimų? Kai žmogus juokiasi, ar jis apie ką nors įtemptai galvoja? Pvz. apie mokesčius, darbus, kaip surūšiuoti popierius archyve ar pan.? Juoko metu galva ištuštėja nuo minčių, ir šlovingoji tuštuma teikia džiaugsmą! Kai tik mintys su jausmais „pakankamai“ pasišalina, „įvyksta“ laimė. Tai yra taip natūralu ir paprasta, kad žmonės to nė nepastebi.

Visa ko pagrindas yra vienas ir tas pats – laimė. Išminčiai iš rytų sako, kad meilė (laimės sinonimas) yra pati gyvybė, kuri suteikia šiam kūnui gyvastį. Juokinga, nes ieškom išorėje savo paties esmės – laimės. Ji taip arti, kad net neįmanoma nupasakoti. O kas galėjo pagalvoji, kad laimė yra absoliutus tikslas?! Tai labai paprasta patikrinti: jeigu būtumėte absoliučiai laimingi, ar ieškotumėm ko nors? Ką veiktumėte, jeigu jaustumėte absoliučia laimę, gal eitumėte į darbą?

Kasdien, neradę nors žiupsnelio laimės, „kaukiam“, karts nuo karto, dienom ir vakarais.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Įkvepiančios istorijos

Kieno palaiminimo reikia?

palaiminimas
Palaiminimas

Yra šauni istorija iš Indijos. Mokinys sėdėdamas greta mokytojo ištaikė akimirką ir paprašė palaiminimo dvasiniame kelyje. Mokytojas, žvilgtelėjęs į jį, atsakė: „Dievo palaiminimas yra su tavimi, mano palaiminimas yra su tavimi, trūksta tik tavojo palaiminimo“.

Savieji palaiminimai taip ryškiai šviečia sėkmę pasiekusiuose žmonėse. Kodėl ir kitiems savęs nepalaiminus? Pagalvokime, kur mums yra sunkiau, atrieskime nagus nuo senos naštos ir ryžtingai su užtikrintumu pasakykime sau: „nuo šiol aš laiminu ir palaikau save!“. Lengva, bet tiek mažai žmonių pasistengia.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė

Laimės ekonomika

Jeigu jau nusprendėte, kad gerai jaustis, būti linksmu ir gyventi laimingam yra Jūsų tikslas, tada Jums tereikia išmanyti paprastą laimės ekonomikos principą, kuris skelbia: valytis viduje reikia greičiau ir daugiau negu iš aplinkos ateinantis tankėjimas surakina mus.
Norėčiau, kad tai, ką rašysiu toliau, patys patikrintumėte, o ne aklai tikėtumėte.

Vidinis tankėjimas
Pradedantys medituoti greitai ima pastebėti, kad jų kūnas darosi lengvesnis, skaidresnis. Pavadinkim šį kūną „šviesiu kūnu“. Tokio žmogaus buvimas šalia yra labiau pastebimas ir malonesnis. Vaikai yra su šviesiais kūnais, jie yra lyg skaidrūs, ir jų begalinė energija dar nėra užspausta. Praėjus dvidešimčiai metų, mes matome šviesų, bet jau linkusį tankėti žmogų. Jo vidus linksta į sėslumą, kai jis neskiria laiko savo vidui (meditacija, kvėpavimo pratimai ir pan.). Emocijos užkimštos visokiausiais tėvų nepritarimo sindromais. Sutikę senstelėjusį piktą dėdę prie parduotuvės, mes matome tankumą „visame gražume“. Būnant šalia jo slegia, lyg tas kūnas būtų kaip švinas.
Žinoma, yra gera naujiena, kuri sako, kad visi žmonės gali atgaminti savo šviesų kūną bet kada gyvenime, jeigu laikysis laimės ekonomikos.

Laimės ekonomika
Ant asmeninės laisvės kursų baigimo pažymėjimo yra tikslingai užrašyta: „Laimė yra tavo prigimtis – ieškok jos viduje.“ Laimė yra mūsų prigimtis. Viskas, kas mūsų laimę „dengia“ (emocijos, mintys), trukdo ją jausti. Visada, kada skauda, jaučiate ego; visada, kada gera, jaučiate save.
Tad jeigu norite jaustis laimingi, visada turime kilti vidiniais laipteliais į viršų, pralenkdami ego, o tam reikalingas nuolatinis vidinis valymasis.

Reikia skirti laiko savo vidui, ne tik išorei. Vidus, laimė yra svarbiau už viską, net ir už banaliuosius pinigus. Žmonės, kurie yra papuolę į stresinę aplinką, tankėja ir prisisemia į vidų negatyvo, todėl kai kuriems prireiks pakeisti darbą, aplinką ar pažįstamus. Jeigu gyvenime triukšmas – norėsis daugiau ramybės namuose, kad pasiektumėte laimės tikslą veikiausiai imsite galvoti apie televizijos pašalinimą ir kokias nors vidines praktikas vietoje to. Niekada nepasigailėsite, kad išsiugdėte minčių tylą ar emocinę ramybę. Belieka tik imtis veiksmo, o gal dar norite pažiūrėti žinias..?

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė Motyvacija

Ar Jūs laisvės priešas?

Valio! Pagaliau žmogus gavo gerą darbą. Anksčiau jam „knisdavo“ smegenis bosas, mažai mokėdavo ir šiaip būdavo sunku keltis į seną darbą. Be to ir „gaudavo“ mažai. Na o dabar tikras puikumėlis, tik pasižiūrėkite.

Naujajame darbe duodamas naujas automobilis, su kuriuo jis galės važinėtis visur, net ir savo reikalais ir jam bus apmokamas kuras. Jis gaus naują mobilų telefoną su apmokama sąskaita. Jis gaus draudimą ir svarbiausia 3000-5000 LT „į rankas“. Visai gerai.

Nesenai teko keliaut. Buvau net ir Slovėnijos Liublijanoje. Einant naktį su grupe nepažįstamų vietinių linksmų „pankelių“ pamatėme ant sienos grafiti užrašą, kurį kartu bandėme perskaityti. Galu gale mūsų naujieji bičiuliai išvertė, kas ten parašyta – „didžiausias laisvės priešas yra laimingas vergas“.

Pažiūrėkime. Žmogus turi keltis kiekvieną dieną į darbą nustatytu laiku. Jis negali šiaip sau pragulinėti dieną ar dvi. Jam moka atlyginimą ir didesnio jam reikia išsiprašyti įrodant kažką. Jis mato tas dideles „vaikštančias“ sumas darbe ir jų net nesuvokia (niekaip neatsistebiu, kaip žmones dirbantys įmonėse mato tuos keliaujančius šimtus tūkstančių ir net negali įsivaizduoti, kad jie gali būti su jais). Jis turi kažko klausyti, kažkas jam kažką nurodinėja. Jis turi klausyti ir skaitytis dėl daugumos savo žingsnių. Jis negali tiesiog pakeliauti per pasaulį 4 mėnesius iš 12, nes nėra tiek laiko. Jam, dėka tų mašinų, mobiliųjų telefonų ir šiek tiek geresnio atlyginimo, nei jo bendraklasių ar šiaip jo įsivaizduojamų konkurentų draugų tarpe kyla pasididžiavimas ir to užtenka, kad jis apsiramintų, neturėtų savo tikslų ir dirbtų kitų žmonių tikslams. Trumpai tariant, jo svajonės yra užslopinamos ir jis savanoriškai tampa … laimingas vergas.

Jam atrodo, kad jam gerai sekasi, nes 99% aplinkos gyvena lygiai tokį patį gyvenimą – dirba nuo ryto iki vakaro + laisvi savaitgaliai + atlyginimas „mokamas“ (kodėl neuždirbamas?) + pridėkit patys.

Mano gyvenimo viena mėgstamiausių dalių, kad galiu pats suplanuoti savo gyvenimą visiškai taip, kaip noriu. Galiu keltis ar gult kada noriu. Galiu keliaut kur noriu. Pažįstu daug žmonių kurie gali taip daryti dabar. Nepažįstu ir savo gyvenime nesutiksiu nė vieno, kuris negalėtų savo gyvenimo taip susistatyti.

„Didžiausias laisvės priešas yra laimingas vergas“ – anonimas.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt