Categories
Motyvacija Saviugda

Standartai

standartai
Kokie tavo standartai?

Šį kartą papasakosiu apie tai, ką tikriausiai kiekvienas iš Jūsų sutinka gyvenime ir kiek skirtingai tai supranta.

Pirma įdomi situacija: man pažįstamas pasakojo apie savo draugų porelę, kurie kartais riejasi ir vienas kitą žemina. Antroji situacija nutiko vienoje Vilniaus kavinių, kur padavėjos skundėsi, kad joms tenka dirbti net ir per šventes. Anoks čia įdomumas! Žiūrėkime toliau.

Mes kiekvienas savo galvoje turime standartus: kokį elgesį mes priimame ar nepriimame, kaip mums priimtina gyventi ar ne ir pan. Tie standartai yra nepriklausomai nuo to, ar pastebim mes juos, ar ne. Jeigu kas nors pasiūlytų mums vogti ir mums tai būtų ne standartas – mes tiesiog to nedarytumėme. Taigi, prie ko aš čia vedu?

Mano pažįstamo draugų pora. Kaip manote, ar nebuvo taip, kad kai pirmą kartą kažkuris kažkurį pažemino antrasis nutylėjo ir tiesiog LEIDO jį pažeminti? Vėliau buvo antrasis, trečiasis, ketvirtasis kartas. Tai yra jo ar jos standartai. Jiems yra normalu vienas kitą žeminti. Jų santykių sąvokoje, pasąmonės lygmenyje, yra viskas tvarkoje – pažeminimas yra norma. Jie gyvena pagal savo standartus. Tai nėra blogi santykiai pagal juos – tai tik jų standartai.

Besiskundžiančios padavėjos. Negi jos guli ant žemės surištos ir nieko negali padaryti? Ar jas privertė eiti į tą darbą, lyg pasodintų į kalėjimą? Ne. Tai jų standartai, jos su tuo sutiko. Jos net pasirašė darbo sutartį. Kažkada gyvenime jos prisiėmė sau standartą, kad dirbti šį darbą joms priimtina ir tame tikrai nėra nieko baisaus. Tai tik jų standartas.

Daugelis žmonių turi standartą dirbti nuo 07-19 val. nemėgstamą darbą 45 gyvenimo metus!!!!!!! Ir už ką? Dažnai už prastus pinigus, su didžiuliu laisvės suvaržymu. Vietoje to, kad VIENĄ KARTĄ atliktų keletą ryžtingų sprendimų ir gautų didžiulę laisvę, užsiimtų mylima veikla ir gyventų laisvą gyvenimą.

Žmonių gyvenime būna momentas, kai jie priima standartus. Vieni juos priima svajodami, o kiti – rašydami ant popieriaus. Spėkite, kuris būdas geresnis? Galvodami apie kūną, kai kurie sau pasako: „ai tiek to, būsiu šiek tiek storas/plonas/pilnas“, tada su tuo susitaiko, perka didesnius ar mažesnius rūbus ir turi ką turi. Taip įvyksta su visom gyvenimo sritim.

Kokie standartai Jūsų kūnui? Kokie standartai Jūsų santykiams? Kokie standartai Jūsų darbui?

Rašykite ir niekada „nepasirašykite ant mizerio“!

Daugelis žmonių savo standartus laiko labai žemai ir man apie tai nėra malonu kalbėti. Negi sunku savo gyvenime pasakyti: „Viskas! Gana! Nuo šiol viskas bus kitaip!“? Tik tiek ir tereikia, bet tokį veiksmą atlieka tiek mažai žmonių… Netgi ir dabar kai kurie iš Jūsų apleisite šią temą, nieko nepadarę. Nieko tokio… Tokie standartai.

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt

Categories
Laimė Motyvacija

Ar Jūs laisvės priešas?

Valio! Pagaliau žmogus gavo gerą darbą. Anksčiau jam „knisdavo“ smegenis bosas, mažai mokėdavo ir šiaip būdavo sunku keltis į seną darbą. Be to ir „gaudavo“ mažai. Na o dabar tikras puikumėlis, tik pasižiūrėkite.

Naujajame darbe duodamas naujas automobilis, su kuriuo jis galės važinėtis visur, net ir savo reikalais ir jam bus apmokamas kuras. Jis gaus naują mobilų telefoną su apmokama sąskaita. Jis gaus draudimą ir svarbiausia 3000-5000 LT „į rankas“. Visai gerai.

Nesenai teko keliaut. Buvau net ir Slovėnijos Liublijanoje. Einant naktį su grupe nepažįstamų vietinių linksmų „pankelių“ pamatėme ant sienos grafiti užrašą, kurį kartu bandėme perskaityti. Galu gale mūsų naujieji bičiuliai išvertė, kas ten parašyta – „didžiausias laisvės priešas yra laimingas vergas“.

Pažiūrėkime. Žmogus turi keltis kiekvieną dieną į darbą nustatytu laiku. Jis negali šiaip sau pragulinėti dieną ar dvi. Jam moka atlyginimą ir didesnio jam reikia išsiprašyti įrodant kažką. Jis mato tas dideles „vaikštančias“ sumas darbe ir jų net nesuvokia (niekaip neatsistebiu, kaip žmones dirbantys įmonėse mato tuos keliaujančius šimtus tūkstančių ir net negali įsivaizduoti, kad jie gali būti su jais). Jis turi kažko klausyti, kažkas jam kažką nurodinėja. Jis turi klausyti ir skaitytis dėl daugumos savo žingsnių. Jis negali tiesiog pakeliauti per pasaulį 4 mėnesius iš 12, nes nėra tiek laiko. Jam, dėka tų mašinų, mobiliųjų telefonų ir šiek tiek geresnio atlyginimo, nei jo bendraklasių ar šiaip jo įsivaizduojamų konkurentų draugų tarpe kyla pasididžiavimas ir to užtenka, kad jis apsiramintų, neturėtų savo tikslų ir dirbtų kitų žmonių tikslams. Trumpai tariant, jo svajonės yra užslopinamos ir jis savanoriškai tampa … laimingas vergas.

Jam atrodo, kad jam gerai sekasi, nes 99% aplinkos gyvena lygiai tokį patį gyvenimą – dirba nuo ryto iki vakaro + laisvi savaitgaliai + atlyginimas „mokamas“ (kodėl neuždirbamas?) + pridėkit patys.

Mano gyvenimo viena mėgstamiausių dalių, kad galiu pats suplanuoti savo gyvenimą visiškai taip, kaip noriu. Galiu keltis ar gult kada noriu. Galiu keliaut kur noriu. Pažįstu daug žmonių kurie gali taip daryti dabar. Nepažįstu ir savo gyvenime nesutiksiu nė vieno, kuris negalėtų savo gyvenimo taip susistatyti.

„Didžiausias laisvės priešas yra laimingas vergas“ – anonimas.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė Puikus Gyvenimas

Laisvas ir turtingas


drugelis, laisveLaisvas ir turtingas, ar ne šių žodžių sąjunga nusako sėkmę, laimę ir apskritai – gyvenimo tikslą? Manau ne vienam, tai yra gyvenimo tikslas ir aš čia rašau ne tam, kad sumenkinčiau „vartotojiškos visuomenės” žodžių kratinį, o tam kad įneščiau šiek tiek daugiau aiškumo savyje ir jumyse. Pradėkim nuo terapinių klausimų – ar laikai save turtingu? O laisvu? Jei į abu klausimus atsakei teigiamai, nuoširdžiai sveikinu. O jeigu vis dėlto abejoji ar purtai galvą, suklusk, turiu ką tau parašyti.

Išties turto troškimas nėra ypatingas noras. Žmonių norai įvairiausi nuo sekso pertekliaus iki garbės bei pripažinimo, bet kas mane stebina, kad turtas yra tapęs laisvės sinonimu. Ar tikrai turtas yra laisvės garantas? Žinoma, tai labai priklauso tuo to, ką laikai laisve. Ar laisvė tam tikra pinigų suma banke? Tai kodėl tada kai ją jau turi, norisi daugiau? Pabunda godulys, kurio pamaitinti yra neįmanoma. Ar tavo norams yra kada atėjusi pabaiga? Ilgiau nei kelioms minutėms? Pasakysi jog kol kas ne, bet.. Jei dabar negana, kada bus gana? Pakartosiu šį labai svarbų klausimą – jei dabar negana, kada bus gana? Tu juk žinai, kad niekada. Niekada nebus gana jei dabar nėra gana ir nesvarbu kiek ir ko turėsi. Ir tai galioja ne tik turtui, bet ir visiems kitiems norams. Aš tai galiu kartoti tūkstančius kartų, bet išgirsti valia tau.

Tai sakau ne dėl to jog noriu sumenkinti turto ar kitų troškimų reikšmę mūsų gyvenimui. Aš tik noriu, kad suprastum, kad norų ir troškimų pildymas atveda…prie naujų norų ir troškimų. Tai žaidimas, matrica be pabaigos kol jos neperpranti, o kai perpranti gali pakeisti žaidimo taisykles ir laimėti. O laimėti pakankamai paprasta, tereikia ištarti šiuos žodžius ir jais patikėti – man jau gana, aš turiu užtektinai. Patikėti yra sunkiausia dalis, nes mes taip nepratę tikėti ir pasitikėti savimi. Aplinkui veikia įvairios jėgos, kurios nėra suinteresuotos mūsų gerove, pvz., televizija ar tam tikri „draugai“. Jos nori tau pasakyti, kad tu negyveni gerovėje jog tau dar trūksta… Tegul tai būna užduotis tau – atpažinti šias jėgas savo gyvenime ir neleisti joms „vogti“ tavo pasitikėjimo savimi. Neleisk vogti savo prigimtinių teisių į tikėjimą ir pasitikėjimą savimi.

Taigi, kas atsitinka, kai pasakai sau – man jau gana, aš turiu užtektinai? Ar palieka lengviau? O ramiau? Ar tai artimiau laisvės pojūčiui nei turto, ar kito noro pildymas prisidengiant didingu laisvės vardu? Laisvė tai ne aklas sekimas paskui godulingus norus ir troškimus. Taip pat laisvės neatrasi rytoj jei jos nerandi šiandien. Ar tu pasiruošęs išgirsti koks žmogus yra laisvas? Laisvas ne tas kuris gyvena pertekliuje, bet tas kuriam nieko nereikia. Tai utopija? Turbūt. Kiekvienas tavo noras, ar troškimas atima dalelę tos laisvės. Jau geriau norėk mažiau ir saikingai, nes taip ir liksi vergu su visam.

Saulius Šunauskas

www.gyventi.lt