Categories
Gintaro-seminarai

Seminaras keičiantis pasaulėžiūrą ir mąstymą į gerąją pusę.

Kodėl iš begalybės kalbėtojų tik  vienetų žodis yra girdimas…?  (t.y. pasiekia tavo širdį ir proto šerdį!)

Kalbu tik todėl, kad mano manymu, to dar nekalba niekas.

Nedarysiu supažindinimo su savimi, nes manau ateis tik tie, kurie pasidomėję, susipažinę su tuo, ka duodu.

Seminaras daromas kaip gilus, iš esmės atnaujintas ankstesnių įžvalgų ir temų pratesimas. Taigi, tos pačios PRADŽIOS daug gilesnis ir optimalesnis pateikimas.

 

Niekas čia pabuvojęs neišeis tokiu pačiu!
Bus kalbama apie:
Aukštuosius psichizmus arba, kitaip tariant, pažinumas ir sąveika su subtiliąją informacija, transformuojančia tavo gilumines, esmines struktūras.
Visatinių ir bet kokių kitų struktūrų mechaniką.
Žmonijos ir individualaus žmogaus pažinumo stadijas ir raiškas.
Žmonijos  atsiradimą ir buvimą žemėje.
Visatos ir sielų evoliucija bus pateikiama tokiam kontekste, tokioj formoj ir tokiu turiniu, kuri daro esmines gilumines žmogaus, kaip fizinės ir dvasinės būtybės, transformacijas.

 

Tik Išmintis, Meilė ir Žinojimas suteikia Tikrą Laisvę ir Įprasmina gyvenimą – būtį.
 Tik būdamas Išmintingas, būsi Tikrai, o ne pasirinktinai mylintis, sėkmingas ir įdomus sau bei kitiems.
Laisvas gali būti tik Žinantis! Žinančiu niekas negali manipuliuoti.
Tik Laisvas viduje esti kūrybingas, reiškia ir Sėkmingas!!!
Būtinosios  aiškiažinystės pakopos:

 

Pirma tema.

Būtinoji ir neišvengiamoji, kad ir kaip priešinasi jūsų tingūs protai, apie PRADŽIĄ. Bet tai bus giliai ir iš esmės atnaujinta. Audio apie tai:

Be galo sunku įžodinti tai, kas neturi pavadinimo ir neaprėpiamas forma. Mokslininkai tai vadina substancijomis, eteriais. Religijos logosais, šventomis  dvasiomis, dievais. Kai tuo tarpu kalba eina apie TAVE!!!

Kas tie Archangelai, stichijų Genijai, Demonai, pusdieviai, Mahatmos… merkabos!?

 

Antra tema.

Visata, kaip amžina ir begalinė sistemų – agregorų mozaika, kurios būtinoji ir neišvengiamoji dalis esi TU.
To matymas yra būtinasis aukštajam pažinumui.

Tai duoda Matymą visokio ir bet kokio vyksmo, bet kokių struktūrų formavimosi mechaniką, principus. Tiek gyvų, tiek “negyvų”.

Visa Visata sutelpa ant delno!

 

Trečia tema.

Individualūs ir kolektyviniai psichologiniai ir ezoteriniai pažinumo – nepažinumo fenomenai su esminiais papildymais ir atnaujinimais.

Žmonės įgavę Aukštesnįjį pažinumą, dabar  vadinami Pabudusiais, o masės – miegančiais. Kiek tiesos tuose teiginiuose?! Bet faktas, kad nei vienas prabudęs, jokia kaina nebenori užmigti.

 

Ketvirta tema.

Žmonijos ir Žemės planetos atsiradimas. Biosferos, rūšių evoliucija ir gamyba.

 

Paskutinė dalis bus klausimai – atsakymai.  Juos iš anksto užsirašyk ir atsinešk su savimi.

Lekcijos vyksta gyva bendravimo forma. Pageidautinos provokacijos.

 

Seminarų datos, laikai:
2012 vasario 24d. (penktadienis), 18:00 Kaune, dvasinio tobulėjimo centre “Šviesos Namai”, Gedimino g. 26 b

2012 vasario 28d. (antradienis) 18:00 Vilniuje, viešbutyje “Karolina”, Sausio 13-osios g. 2

 Lektorius – mokytas: Gintaras Lunskis

Skaityti plačiau apie lektorių

Gintaras Lunskis: Vieni žvelgia į autoriteto tiesą… kiti į Tiesos autoritetą… Vieni siekia išlikti teisūs… kiti siekia Tiesos. Jei nori, kad gyvenimas pasikeistų į gerą, pasikeisk į gerą pats. Išsigelbėk pats ir aplink tave išsigelbės daugelis… Minia reikalauja stebuklo, bet jei ji dar nemato Gyvo Žodžio šviesos, kas ją išgelbės…?

Gintaras Lunskis:

Aš nesu kažkoks guru, kuris vaikšto su balta paklode… Nesu šventasis… Esu lygiai toks kaip ir tu…

Viskas prasidėjo nuo to, kad turėjęs daugybę mistinių patirčių, įgavęs visiškai naują suvokimą, net pasiekęs tai, kas šiame pasaulyje vadinama nušvitimu, norėjau surasti bendraminčių… man reikėjo apie tai su kuo nors pasikalbėti, kad įrodyčiau sau, kad tai nėra proto kuriamos nesąmonės… pasidalinau savo patirtimi viename forume, nuėjau į kelis jų susitikimus ir viskas… Būrys žmonių pradėjo reikalauti, kad papasakočiau daugiau, kad atsakyčiau į jų iškilusius klausimus, padėčiau sprendžiant įvairias jų problemas…

Visi susitikinėdavome Vilniaus kavinėje, kurioje bendraudavome, dalindavomės patirtimi, vienas kitam padėdavome, patardavome… kol draugas pasiūlė padaryti susitikimą didesnei žmonių grupei… Iš pradžių ir spyriojausi, nes kaip mistikai sako: šiomis žiniomis reikia dalintis TIK su išmintingais… bet… kai į pirmą susitikimą atėjo pilna viešbučio salė žmonių – supratau, kad privalau tai tęsti… nors iš tiesų nesu įsitikinęs, ar žmonės tikrai pasirengę tai išgirsti ir suvokti…

Esu paprastas žmogus, tikrai nesistengiu kalbėti labai taisyklingai, nesistengiu kažkam įtikti ar kažką sužavėti, kartais net nusikeikiu…  Iš kart pasakau ko galite laukti čia pasilikę. Silpniems čia nėra ką veikti!

Noriu iš kart perspėti – vieniems mano žinios labai sudrebina jų taip tausotą ir puoselėtą pasaulėžiūrą, kitiems jos sukelia dar daugiau abejonių bei klausimų… na o tretiems viskas susistato į vietas. Protas įgauna ramybę, nes jame atsiranda tvarka.

Investicija – 180Lt

Jei prieš tai buvai nors viename šio lektoriaus seminare  investicija į šį seminarą  – 110Lt.

 

Atėjus dviese: Atsivesk vieną draugą ir investicija kiekvienam po 160Lt!
Atėjus trise: Atsivesk du draugus ir investicija kiekvienam po 140Lt!

 

Užsiregistravus reikės pervesti 30lt avansą.

 

SVARBU:

Jei jau prieš tai dalyvavote seminare apie tai parašykite KOMENTARE, kad būtų taikoma nuolaida.

Jei atvyksite keliese – KOMENTARE parašykite ir kitų dalyvių duomenis.

[contact-form-7 id=“3398″ title=“Gintaro pokalbiai“]
Categories
Sėkmės psichologija

Apie kūrybingumą (I dalis) Individualus ir grupinis mąstymas

XX a. penktojo dešimtmečio pradžioje reklamos agentūros vadovas Aleksas Osbornas įtikinėjo, kad įmanoma sustiprinti kūrybingumą sukvietus grupę žmonių į vieną patalpą ir paraginus laikytis keleto paprastų taisyklių. Pavyzdžiui, siūlyti kuo daugiau minčių, skatinti veržlias, drąsias idėjas ir nekritikuoti, nevertinti nė vieno dalyvio pasisakymų.

Parduodamas savo metodą komercinėms įmonėms Osbornas teigė: „Vidutiniam žmogui kyla dvigubai daugiau idėjų dirbant grupėje negu vienumoje.“ Ko gero, nenuostabu, kad jo naujas metodas sparčiai užkariavo pasaulį. Ilgus metus įvairių pasaulio kraštų organizacijos skatino darbuotojus svarbias problemas spręsti pasitelkus šį metodą.

 

Individualus darbas prieš grupinį darbą

Tyrėjai nemažai vargo tikrindami grupinio „smegenų šturmo“ veiksmingumą. Į tipinį eksperimentą ateina grupė dalyvių.

Pusė jų atsitiktinės atrankos principu paskiriami „dirbti grupėje“ ir nuvedami į vieną patalpą. Jie supažindinami su standartinėmis „smegenų šturmo“ taisyklėmis ir turi siūlyti idėjas, padėsiančias išspręsti konkrečią problemą (sukurti naują reklaminę kampaniją ar rasti būdų sumažinti transporto grūstis).

Kiti dalyviai išskirstomi po vieną į atskirus kambarius, gauna lygiai tuos pačius nurodymus bei užduotis ir prašomi pavieniui kurti idėjas. Tada tyrėjai suskaičiuoja, kiek idėjų buvo sukurta skirtingomis sąlygomis, o ekspertai įvertina jų kokybę.

Ar tokie tyrimai rodo, kad grupinis „smegenų šturmas“ yra veiksmingesnis už individualų darbą? Daug mokslininkų toli gražu nėra dėl to tikri.

Brajanas Mulenas iš Kento universiteto su kolegomis išnagrinėjo dvidešimties tyrimų, tokiu būdu tikrinusių grupinio „smegenų šturmo“ veiksmingumą, medžiagą ir labai nustebo sužinoję, kad pavieniui dirbę daugumos eksperimentų dalyviai pasiūlė daugiau ir geresnių idėjų negu dirbusieji grupėse.

 

Socialinis dykinėjimas

Kitas tyrimas atskleidė, kad grupinis „smegenų šturmas“ gali iš dalies nepavykti dėl reiškinio, vadinamo „socialiniu dykinėjimu“.

XIX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje prancūzų inžinierius Maksas Ringelmanas labai uoliai ieškojo būdų, kaip priversti darbininkus kuo našiau dirbti. Jis atliko šimtus eksperimentų ir netyčia aptiko netikėtą veiksnį, privertusį psichologus sukti galvas ištisą šimtmetį.

Per vieną tyrimą Ringelmanas žmonių prašė traukti virvę ir kelti vis sunkesnius svorius. Mokslininkas natūraliai tikėjosi, kad grupė dirbs smarkiau už pavienius darbininkus. Tačiau rezultatai buvo priešingi. Dirbdamas vienas žmogus pakeldavo apie 85 kilogramus, o atsidūręs grupėje – vos 65 kilogramus.

Papildomos studijos parodė, kad šį reiškinį didžia dalimi sukelia atsakomybės išsisklaidymas. Kai žmonės dirba pavieniui, jų sėkmė arba nesėkmė priklauso tik nuo asmeninių gebėjimų ir sunkaus darbo. Jei jiems pasiseka, sulaukia ir įvertinimo. Jei nepasiseka, privalo už tai atsakyti.

Tačiau įtraukite į darbą dar kelis žmones, ir staiga visi nustos labai stengtis, nes kiekvienas jausis saugus žinodamas, kad nors ir nesulauks asmeninio pagyrimo už gerą grupės darbą, bet visada galės apkaltinti kitus, jei rezultatas bus prastas.

 

Asmeninės atsakomybės nebuvimas

Tyrimas rodo, kad taip nutinka daugeliu skirtingų situacijų. Paprašyti sukelti kuo didesnį triukšmą žmonės pavieniui triukšmauja smarkiau negu grupėje. Kuo daugiau žmonių drauge bando sudėti skaičių eilutes, tuo rezultatai bus prastesni.

Daugiau kūrybingų minčių žmogų aplanko atokiau nuo minios. Tai universalus reiškinys, jį patvirtina tyrimai, atlikti įvairiose pasaulio šalyse, pavyzdžiui, Amerikoje, Indijoje, Tailande ir Japonijoje.

Trumpai tariant, dabar jau daug mokslinių tyrimų leidžia daryti išvadą, kad daugiau kaip septyniasdešimt metų naudoję grupinį „smegenų šturmą“ žmonės, užuot skatinę savo kūrybinius syvus, netyčia galėjo juos slopinti.

Dirbdami drauge jie nėra tiek motyvuoti, kad skirtų pakankamai laiko ir energijos, reikalingos puikioms idėjoms sukurti, todėl daugiau laiko praleidžia mąstydami šabloniškai.

Tad ar tapsite kūrybingi vien laikydamiesi atokiau nuo grupės? Ne. Kiti tyrimai rodo, kad norint pažadinti savyje genijų (na, sakykim, Leonardo da Vinči) reikia kelių greitų ir stebėtinai veiksmingų dalykų: užmesti akį į tinkamą šiuolaikinį paveikslą, prigulti, nieko nedaryti arba pasistatyti ant stalo augalą.

 

Pasąmonė mums pakužda idėjas

Siurrealistas Salvadoras Dali idėjas paveikslams kartais kūrė gana neįprastu būdu. Jis priguldavo ant sofos, greta ant žemės pastatydavo stiklinę, tada paimdavo šaukštelį ir kitą jo galą atsargiai atremdavo į stiklinės briauną.

Apimdavo snaudulys, pirštai savaime atsigniauždavo, šaukštelis išsprūsdavo ir įkrisdavo į stiklinę. Krintančio šaukštelio sukeltas garsas dailininką pažadindavo, ir jis tučtuojau puldavo piešti keistus vaizdus, ką tik sušmėžavusius pusiau miegančioje, pusiau sąmoningoje galvoje.

Atsižvelgiant į daudybės jo idėjų nepraktiškumą, šis būdas akivaizdžiai tinka ne kiekvienam, tačiau tai nereiškia, kad jūsų nesąmoningas protas nėra kūrybinių minčių jėgainė.

Iš tikrųjų keli tyrimai rodo, kad ieškant novatoriškų požiūrių į pasaulį pasąmonėje galima rasti kur kas daugiau, nei manyta. Tai paprastu eksperimentu pademonstravo Stefenas Smitas iš Teksaso universiteto.

Savanoriams buvo pasiūlyta galvosūkių su paslėptais populiariais posakiais ir paprašyta kuo daugiau jų išspręsti. Pavyzdžiui, reikėjo atpažinti, kokią frazę galėtų nurodyti šie žodžiai: AŠ TIK TU. Atsakymas – „tik tarp mūsų“.

Dabar, kai jau įsivaizduojate, apie ką kalbama, pamėginkite išspręsti šiuos tris galvosūkius: VI2JE, KASYKLA, EKLISE. Atsakymai: „viduje“, „masažo kabinetas“, „tarpeklis“. Jei Smito eksperimento dalyviai nesugalvodavo atsakymo, buvo siūloma 15 minučių pailsėti ir bandyti darsyk.

Daugiau kaip trečdalis galvosūkių būdavo išsprendžiami iš antro karto. Ilsėdamiesi dalyviai nespręsdavo galvosūkių sąmoningai, tačiau nesąmoningai sugalvodavo naujų ir naudingų būdų pažvelgti kitaip ir rasti atsakymus.

Kitoje dalyje priminsime, kaip svarbu atsipalaiduoti norint kūrybiškai mąstyti.

Parengė:  Linas Mitaitis

Categories
Tadas rašo

Apie Demonstraciją

Nurašyta ir išversta stenograma iš Lester Levenson „Will Power“ audio:
Nesvarbu, mes suprantame tai ar ne, tačiau nuolatos kontroliuojame materiją. Nesvarbu, norime to ar ne. Neįmanoma nuolatos nebūti kūrėju. Visi kuriame kiekvieną dieną. Mes to nepastebime, nes tiesiog nežiūrime į tai. Kiekviena mintis, nesvarbu kokia, materializuojasi fiziniame pasaulyje. Neįmanoma, kad mintis ne materializuotųsi, išskyrus tas, kurias pakeičiame priešingomis. Jeigu tokiu pačiu stiprumu pasakome priešingai negu pagalvojome šiek tiek ankščiau, tai tiesiog tai neutralizuojame. Tačiau bet kuri nepakeista arba neutralizuota mintis materializuosis ateityje, net jeigu ir ne iš karto. Taigi demonstraciją, kurią stengiamės taip sunkiai pasiekti, mes darome nuolatos, net nesuprasdami, kad tai darome. Viskas, ką mums reikia padaryti, tai sąmoningai nukreipti ją palankia mums kryptimi.

Viskas, ką kiekvienas turi gyvenime, yra demonstracija. Negalėtumėme to patirti, jeigu neturėtumėme minties apie tai iš ankščiau. Jeigu nori žinoti, koks yra tavo mąstymas, tai būtent tai, kas tave supa, tai ką turi. Tai tavo demonstracija. Jeigu tai tau patinka, pasilik tai. Jeigu ne, pradėk keisti savo mąstymą, susikoncentruok į tai, ko iš tikrųjų nori, kol tos mintys taps dominuojančios – ir kad ir kokios tai mintys, jos materializuosis pasaulyje. Ir kai pradėsi sąmoningai demonstruoti mažus daiktus, tada gal suprasi, kad vienintelė priežastis, kodėl jie maži, tai todėl, kad tu nedrįsti galvoti kitaip. Tačiau ta pati taisyklė ar principas, kuris tinka demonstruoti pensą, tinka demonstruoti ir milijardui dolerių. Protas nustato dydį. Kiekvienas, kuris gali demonstruoti dolerį, gali demonstruoti ir milijoną dolerių. Pastebėk, kokiu būdu demonstruoji dolerį, ir kitą kartą tiesiog pridėk šešis nulius prie jo. Geriau turėk milijono (užuot vieno dolerio) sąmonę.

Tai siejasi su tuo, ką aš sakiau, kad nėra skirtumo tarp dvasinio ir materialaus pasaulio, kai tai pamatai, materialus yra tiesiog mūsų proto projekcijos į visatą, pasaulį ir daug kūnų. Ir kai pamatome, kad tai tik mūsų proto projekcijos, kad tai tik paveiksliukas, kurį patys sukūrėme, mes galime labai lengvai jį pakeisti. Akimirksniu. Taigi pakartosiu: Kiekvienas demonstruoja ir kuria kiekvieną akimirką, tai ką jis ar ji galvoja. Tu neturi pasirinkimo. Tu esi kūrėjas tol, kol turi protą ir galvoji. Pakilti aukščiau kūrybos, mes turime pakilti aukščiau proto, o aukščiau proto yra visko Žinojimo karalystė, ir tada nėra poreikio kurti. Tai aukštesnė už kūrybą būsena: tai esaties, būvimo būsena, kartais vadinama Būtimi, Sąmone. Tai tiesiog aukščiau proto. Tai aukščiau kūrybos. Protui labai sunku įsivaizduoti, kas yra aukščiau kūrybos, nes jis tiesiogiai įtrauktas į kūrybą – kūrybos procesą. Tai visatos kūrimo instrumentas ir visko, kas nutinka pasaulyje ar visatoje. Paėmus šį daiktą pavadinimu protas neįmanoma įsivaizduoti, kas yra aukščiau kūrybos, nes jis tik kuria. Protas niekada nepažins taikos (tylos), nes turi nukeliauti aukščiau proto, tam kad pažintum taiką (tylą), tam kad pažintum Begalinę Būtį, kuri esame – tam kad pažintum, kas yra aukščiau kūrybos. Galutinė būsena yra virš kūrybos. Paskutinė Būsena yra nesikeičianti. Kūryboje viskas nuolat kinta. Todėl, kūryboje nėra Galutinės Tiesos. Taigi, kad demonstruotum tai, ką nori, turi suprasti, kad privalai galvoti tik apie tai, ko nori ir gausi tik tai, jeigu taip darysi. Galvok tik apie tai, ko nori ir tik tai gausi nuolat, nes protas tik kuria. Gražu ir lengva, argi ne? Tai pat, pasveikink save už tai, ką nemėgstamo sukūrei. Tiesiog pasakyk: „Oh, pažiūrėk ką aš padariau.“ Juk kai supranti, kad kuri tai, ko nemėgsti, tu tebeesi kūrėjo pozicijoje. Jeigu tau tai nepatinka, tereikia apversti tai aukštyn kojom ir patiks.

============================

Paulės atsiliepimas po savaitės paleidinėjimo meditacijos audio įrašų naudojimo:

Manau pagrindinis laimėjimas – dingo baimė bendrauti su žmonėmis! Pasidariau ramesnė. Ir dar, ankščiau pastoviai žmonėse ieškojau trūkumų, dabar gatvėse, transporte, tiesiog priimu juos kaip savo gyvenimo dalį. Ačiū labai.

Paulė M., 30m., konsultantė

Įsigyk paleidinėjimo audio įrašus ČIA.

Categories
Saviugda

Kaip nustoti atidėlioti

Dažnai girdime žmonės sakant numesiu 10 kilogramų. Pradedu jau rytoj! Arba pradėsiu kasdien skaityti po valandą, pradedu nuo kitos savaitės. Arba kitą mėnesį jau tikrai tikrai pradėsiu kas rytą mankštintis. Problema ta, kad tai tik būdas pateisinti savo tingumą. Tai būdas apgauti save: mes pasakom, kad darysim, pasakom net kada darysim. Tokiu būdu mūsų sąžinė tarsi lieka švari. Juk mes atseit kažką darom. Problema ta, kad taip galima atidėlioti nors ir visą gyvenimą. Atidėliojimas yra liga Atidėliojimas yra viena iš klaidų, kurias galima padaryti siekiant bet kokios sėkmės. Atidėliojimas yra tiesiog bėgimas nuo visaverčio gyvenimo, kurį galima gyventi šią akimirką. Tačiau labai mažai žmonių sugeba visiškai neatidėlioti darbų – dauguma serga šita liga. Kodėl tai liga? Jei žmogus nuolat atidėlioja, jis tiesiog sau meluoja. Bėga nuo savo norų, nuo savo ateities. Klampina save praeityje, bando išlaikyti nepakitusį statusą. Galbūt bijo nesėkmės. Labai panašu į psichologinio invalidumo simptomus. Kad ir kas tai būtų, ar tikrai to norit savo gyvenime? Gerai pagalvokit – juk jūs patys galit pasirinkti. Nėra nukeltų darbų Kas yra nukeltas darbas? Toks darbas, kurį žmogus žada padaryti rytoj vietoj to, kad padarytų šiandien? Rytojaus darbai neegzistuoja, nes rytojaus dar nėra. Kas tuomet yra atidėliojimas? Niekas. Juk tikrovėje paprasčiausiai egzistuoja nepadarytas arba padarytas darbas. Taigi, darbas yra padarytas arba ne. Juoda ir balta. Čia nėra vietos pilkai spalvai. Kaip nustoti atidėlioti

  1. Paskaitykite dar kartą pastraipą „Atidėliojimas yra liga”. Ar tikrai norite ja sirgti? Užstrigti vienoje vietoje? Nieko nepasiekti? Visada gailėti savęs ir sakyti „rytoj jau tikrai pradėsiu daryti X”.
  2. Vietoj „rytoj” paskirkite konkretų laiką, pavyzdžiui, trečiadienį 22:00. Įpareigokite save, pasiryžkite tam. Paskirkite atpildą už tai. Imkite ir padarykite tai paskirtu laiku.
  3. Ar prisimenate tą malonų jausmą, kai kažką padarote? Projektas ar tiesiog kažkokia užduotis yra didelė, sudėtinga. Trūksta informacijos norint suprasti, kiek iš tiesų reikės įdėti darbo. Kaip visada, norime ją padaryti labai gerai, todėl vis atidėliojam ir atidėliojam. Pradedam jausti tą nemalonų jausmą – mus graužia sąžinė, kad nieko nedarom. Galų gale imam ir padarom, kad ir nedidelę darbo dalį. Tuomet mus apima malonumas, kad darbas juda į priekį. Be to, net nebuvo sunku tai padaryti, kaip atrodė iš pradžių. Pasirodo, kad tai gerokai paprasčiau ir smagiau, nei manėme. Prisiminkite šį malonų jausmą.
  4. Galbūt atidėliojate ne viską, o tik tam tikrus dalykus? Tuomet gerai pagalvokite. Gali būti, kad jūs visai nenorite to daryti. O kam daryti, ko nenorite? Turbūt tai kažkoks dalykas, kurį laikote naudingu, tačiau tokiu, kuris nuobodus, varginantis ir reikalaujantis jūsų laiko. Galbūt tai kažko kito jums primestas darbas? Tokiu atveju surašykite privalumus, kuriuos suteiktų darbo padarymas. Jei privalumai nesumažina jūsų noro atidėlioti iki minimumo, tuomet tiesiog išbraukit šį darbą iš savo sąrašo.
  5. Sunku padaryti viską iškart, tad paskirkite 30 minučių darbo darymui. Vos tik praeis šis laikas, galite tučtuojau liautis. Tokiu būdu išvengiama atidėliojimo dėl užduoties didumo ir sudėtingumo. Kartu pastebima, kad nebuvo taip sunku, kaip manyta. Be to, gautas malonumas, kad darbas pajudėjo į priekį, motyvuoja ir toliau jo imtis.
  6. Supraskite, kad esate per daug ypatingi, kad nuolat gyventumėte susirūpinę dėl to, ką turite padaryti. Kai kita kartą pasijusite nepatogiai dėl atidėliojimo keliamo nerimo, prisiminkite, kad save mylintys žmonės savęs taip neskaudina.
  7. Kur kas svarbiau yra ką nors padaryti nei stengtis tai padaryti tobulai taip ir negaunant apčiuopiamo rezultato. Tad imkite ir darykite.
  8. Jei ketinate pradėti skaityti, pradėkite dabar. Jei ketinate pradėti papildomai šviestis savo profesinėje srityje – pradėkite dabar. Vienintelis laikas, kurį turim, yra dabar. Vakar diena yra praeitis, o rytojus dar neatėjo.

Išvados Nemeluok sau ir neapgaudinėk savo sąžinės, kad kada nors kažką padarysi. Imk ir padaryk. Pradėk šiandien, pradėk dabar. Kuo anksčiau pradėsi valdyti savo gyvenimą, tuo anksčiau jis duos norimus rezultatus. Niekada neatidėk rytdienai to, ką gali padaryti šiandien.

Povilas Panavas

povilas.panavas.lt/blogas/

Categories
Motyvacija

Paprastai

Paprastumas

Kaskart pradėdamas rašyti straipsnį suku sau galvą, kaip parašyti pradžią, kad ji iškeltų problemą ir sudomintų skaitytoją, kad jį užkabintų ir pan. Šį kartą to nedarysiu, nes tema yra „paprastumas“, tačiau ne elgesio paprastumas, o tiesiog paprastas požiūris į visus, net ir sunkius dalykus ir tai, jog sunkūs dalykai gali tapti lengvais.

Tikriausiai kiekvienas iš Jūsų turi pažįstamą, pavyzdžiui, kokį nors buvusi klasioką ar bendradarbį, kuriam viskas tiesiog sekasi. Kažkokiu būdu jam viskas pavyksta, ir nuo pat pradžių jis būna linksmai nusiteikęs. Visi aplinkui katutėm ploja – kokį šaunų jie pažįstamą turi. Tik prie katučių galėtų sau užduoti klausimą: – kokia gi ta „pasisekimo“ paslaptis?

Tam, kad galėtumėme aiškiau suprasti, pabandykime galvoti iš vaiko pozicijos. Ar vaikas gali būti gudrus? Ar vaikas gali būti laimingas? Ar vaikas gali būti protingas? Jeigu gali, tai reiškia, kad gudrumas, laimė, protingumas yra labai paprasti ir lengvi dalykai! Belieka tik tai įsisavinti.

Kai žiūrime į „genijus“, mes bandom įsivaizduoti(!), kad jie moka kažką sudėtingo, mąstyti kažkokiu fantastišku būdu ir pan., bet neatkreipiame dėmesio, jog kitoks mąstymas neegzistuoja. Mintis po minties, viena šalia kitos, ir štai – mąstymas. Tik tiek ten tėra. Todėl sudėtingumas ir mūsų neprotingumas – išsigalvotas dalykas. Jeigu bandome įsivaizduoti sudėtingumą, tai jį ir susikuriame, o tada pradedam peikti save, kad kažkas neišeina, o tai mus stabdo.

Pirmas dalykas, kurį reikėtų atlikti įsivėlus į sudėtingesnę situaciją – pabandyti tiesiog atsipalaiduoti, nusiraminti ir pažiūrėti į ją „lengvom akim“. Pvz. aš visą gyvenimą nemėgau narplioti mazgų ar susipynusių virvių ir tiesiog atmesdavau tai. Kai parduotuvėje pardavėja užrišdavo man maišelį, tai aš jį namuose tiesiog suplėšydavau, nes ten būdavo tas prakeiktas mazgas (juokiuosi)! Tačiau vieną kartą narpliodamas virvę pabandžiau atsipalaiduoti ir įsižiūrėti į paprastumą, ir man lengvai pavyko. Tas pats buvo ir su matematika ar bet kuriuo kitu darbu. Pasirodo viskas yra paprasta, o jeigu nėra, tai reikia tiesiog paieškoti paprastumo ir nesivelti į situacijos peikimą.

Jeigu pažvelgtumėme į matematiką paprastai, tai pamatytumėme, kad ten tėra keturi aritmetiniai ženklai: sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba. Visa matematika susideda iš šių keturių ženklų. Kokią formulę be paimtumėme, visur tereikia kažką sudėti, atimti, padauginti ar padalinti. Ar tai sudėtinga? Nebent patys tą sudėtingumą susikuriame ir pradedame peikti matematiką ar save. Jeigu paimtumėte krepšinį: varinėti kamuolį, mesti, perduoti. Ar tai sudėtinga? Teisininkai, medikai, vairuotojai, inžinieriai ir kas tik norit – visi jie turi „paprastus pagrindus“ ir tik juos jie težino, iš ten visa jų išmintis.

Retas naujokas neieško kažkokių sunkumų, pinklių, triukų ir t.t., nes iš šono dažnai viskas atrodo sudėtingai. Pvz. žmonės atėję mokytis bendravimo vos ne kaskart nori kažkokių „technikų“, kurios jiems „laimės“ rezultatus, bet bendravimo paslaptis yra atsipalaidavimas. Atsipalaidavęs žmogus bendrauja laisvai, juokauja spontaniškai (čia naujokas girdi tas „nerealias“ frazes) ir visiems aplinkiniams malonu. Taigi, naujokas bando ieškoti „kietų“ frazių ir prašauna, nes dairosi sudėtingumo. Galva pilna minčių ir dvejonių, o tai veda į niekur.

Paprastumas nesidairo triukų, nes jis žino, kad triukai gyvena vieną dieną, o kitą dieną – jų nebėra. Jis težino paprastus pagrindus ir yra juos gerai išmokęs. Todėl kartais verta savęs paklausti: „kas čia yra pagrindai? Kokie keli pagrindiniai veiksmai valdo šią sritį?“. Išmokite juos ir viskas bus išmokta.

Kai akys raudonuoja, kaista galva, nesuprantu situacijos ar tiesiog nesiseka, visada tikrinu tik šią vieną taisyklę ir klausiu savęs: kur čia bandai patekti į pinkles? ar metodas paprastas? ar tėra keli paprasti veiksmai? Praktiškai 10 iš 10 būnu įsivėlęs į kažkokias neaiškias sistemas, kurios nuveda nežinia kur. Manau jos Jus ten taip pat nuveda. Ir jeigu klaustumėte manęs, kaip atskirti – ar einate teisingu keliu, tai pirštu parodyčiau būtent į čia.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Motyvacija Saviugda

Tikėjimas III

Visada kada pasakoju apie tikėjimą ir įsitikinimus, ypač apie jų keitimą aš bandau pabrėžti, kad tai labai svarbu ir be to viskas tampa neįmanoma, bet dažnai matau pasyvias reakcijas, tad pabandysiu pabrėžti tai iš naujo.

Praeitą savaitę sužinojau, kur Vilniuje galima nusipirkti gerų prieskonių, smilkalų ir kitokių rytietiškų niekučių. Nuvažiavau į tą parduotuvę, o ten pasirodo visas rytietiškos kultūros centras. Ten žmonės gyvena visiškai kitokioje realybėje, negu likusi Lietuva! Sutikau ten kelėtą vaikų, kurie sakėsi jau gimę šiame tarpe. Jų vardai buvo indiški, jie nuo vaikystės vegetarai ir manau dar daug kuom jie stebintų, tereiktų pasigilinti. Žiniasklaidai ten medžiagos užtektų bent savaitei. Ten viskas kitaip.

Kaip manote, vaikai turėjo pasirinkimą kokį maistą jie valgys ar kokių papročių laikysis? Pasipiktinusiu veidu galima sakyti, kad ne. Pagalvokite apie mūsų papročius. Ar mes galėjom rinktis papročius? Visai nesenai buvo naujametis, per kurį, daugelis iš mūsų su šypsena veide kėlė į viršų šampano taures. Mūsų kultūra mums parinko šampaną ir daug kitų dalykų. Skirtumas tarp mūsų ir kitų kultūrų yra tik įsitikinimai – mintys. Tai tik mintys, kuriomis tikima arba ne.

Žmonės mato ne tai, kas yra. Žmonės mato tai, kuom jie tiki. Žinau, kad kai kurie iš Jūsų tai žino, bet ar esate išbandę įsitikinimų keitimą? Jūsų įsitikinimai yra kaip akių lęšis, jis fokusuoja tik į tam tikrą vaizdą. Patys žinote, kad negatyvūs žmonės visur mato negatyvą, o pozityvūs atvirkščiai. Kai sužinojau, kad galima keisti įsitikinimus pačiam ir taip keisti savo realybės pojūti (nors ir labai dirbtinai), labai apsidžiaugiau. Aš pagaliau turiu šiokią tokią kontrolę, pasakiau sau. Kaip manote, kas nutiktų, jeigu nuvalkiotą „gyvenimas žiaurus/sunkus“ pakeistumėte į „pasaulis veikia mano naudai“ arba „gyventi yra absoliučiai lengva“. Aš žinau, kas nutiktų, man taip buvo. Nuo tada labai atsipalaidavau ir ėmiau daug labiau pastebėti progas. Nevaldomas tikėjimas nežinia kuo yra labai pavojingas. Jis lemia visas žmonių dramas.

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt

Categories
Laimė Saviugda

Tylos atsakas į chaosą

Ramybė, harmonija, pasitenkinimas… Įsijauskime…pasitelkime vaizduotę jog šios būsenos visada su mumis. Įsivaizduokime, kad tai mumyse, dabar. Ar tada kur nors skubėtumėme? Pavyzdžiui, kad ir skaityti šį straipsnį? Ar greitais, grubiais judesiais, išreiškiančiais nervingumą, vykdytumėte žaibišku greičiu galvoje atsirandančias mintis..? Chaosą, kurį sukuriame savo protuose galima prilyginti žalingui įpročiui. Kaip ir kiekvienas žalingas įprotis iš pirmo žvilgsnio jis malonus, patogus ir suteikiantis laimės. Deja, tos laimės tik kruopelytė. Mano giliu įsitikinimu, nuolatos gyvename triukšme, nes manome, kad taip paprasčiau, mažiau tada mąstome, o iš tiesų mąstyti nėra taip jau paprasta ir malonu… Galima suvokti daug nemalonių dalykų. Tai nebūtų destruktyvu jei nevestų mūsų į išsiblaškymą, netvarką ir neigiamas savijautas…

Kuo daugiau laiko praleidžiu tyloje, tuo geriau suvokiu jog žmonės apskritai yra linkę būti triukšme. Išoriniame triukšme, kuris pereina į vidinį triukšmą prote, minčių pavidalu. Nuolatos kylančios, viena kitai prieštaraujančios mintys, okeanas tekantis, srūvantis plačiausia nesustabdoma vaga… Pastebėkime, žmones važinėjančius automobiliais ir garsiais klausančius muzikos. Ar manote jie tuo metu ramūs, sąmoningi žmonės? Abejoju…greičiausiai jie vengia tylos. Muzika tik padeda „chaotiškam“ protui dar labiau įsibėgėti ir nesustabdomai nešti žmogaus mintis keletu skirtingų kelių vienu metu, taip „ištaškant“ energiją ir dėmesį nereikšmingiems dalykams.

Ar tikrai žmonės vengia tylos? Tuo lengva įsitikinti, apsižvalgykime. Dažnas bėgikas bėga su ausinėmis ausyse, namie televizorius įjungtas kaip foninis triukšmas, o ką jau kalbėti apie mobiliuosius pilnus muzikos įrašų. Pastebėkime kas atsitinka, kai grįžtame namo, ar įsijungiame muziką? Ar vos tik atsiduriate vienumoje ir tyloje, kyla mintis pas ką nors išeiti? Ar galime penktadienio, šeštadienio vakarus praleisti visiškoje tyloje ir dėl to nejusti diskomforto? O gal esame vieni iš tų, kurie nuolatos prie kompiuterio klausosi muzikos? Suvokime, atsipeikėkime, mes bėgame nuo tylos, nes vengiame per tylą pažinti save!

Aš nesuprantu kaip galime būti ramūs, jei pastoviai esame triukšme. Jei neturime nė valandos per dieną ramybei ir susikaupimui į save, kuris suteikia atgaivą, palengvėjimą. Tada kam tas visas bėgimas per gyvenimą, jei nėra laiko sau..? Šio straipsnio ašis yra pati paprasčiausia – atraskime tylą iš naujo. Būkime tyloje. Jei nuolatos būname triukšme, tai reiškia jog nejaučiame savęs, nesame su savimi visu šimtu procentų! Trukdome protui būti natūralioje ramybės būsenoje. Slopiname savo galias, išblaškome dėmesį! Išjunkime muziką, pastebėkime kaip pagerės koncentracija, suvokimas, kaip keisis mūsų būsena teigiama linkme! Atsiras ramybė, harmonija ir pasitenkinimas. Bene kiekvienoje produktyvumo mokymo programoje rasime patarimą, vienu metu – vienas darbas, tai reiškia maksimali koncentracija į vieną objektą, reiškinį, jokių pašalinių trukdžių. Atsiribokime nuo visų muzikinių ir kitų triukšmų. Jei to nedarome blokuojate save ir savo potencialą. Prieš mus didžiulės produktyvumo, rezultatyvumo didinimo galimybės, pasinaudokime jomis. Prieš mus laimės šaltinis, atsigerkime iš jo!

P.s. Muzikos klausimą automobilyje sėkmingai galima pakeisti mokomųjų garso programų klausymųsi. Išnaudokime savo laiką maksimaliai naudingai, tai papildomos žinios ir išsilavinimas to paties laiko sąnaudomis. Paverskime visai tai mūsų realybe!

Autorius: Saulius Šunauskas

www.gyventi.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Sveikata, ar galime ją nupirkti?

sveikata
Ir kas galėtų ją mums parduoti?

Sveikata. Visi jos norime. Tik iš kur ją galime paimti? Gal nupirkti? Šiandien, jei tik leidžia piniginė, galime įsigyti kone viską. Nori skanumynų – atvešim į namus, pramogų – tik rinkis. Gal automobilį, namą, keliones, sporto priemones? O kaip su sveikata? Televizija, spauda, radijas kasdien kartoja: nupirk – tapsi laimingas. Pirk šį automobilį –  tave mylės visos merginos, pirk masažuoklį – tapsi liekna ir graži. Dar ne taip seniai buvo „Užtrauk dūmą ir tapsi kaubojumi laukinėse Amerikos prerijose“, vėliau uždraudė. Kaubojumi nei vienas surūkęs cigarečių pakelį  taip ir netapo…

Ar pasimokėme?

Kasdien televizijoje atsiranda nauji masažuokliai, treniruokliai, gėrimai, priemonės sulieknėti, vaistai. Po pusmečio ar metų jie pranyksta, pasirodo nauji, geresni. Ką mes matome reklamos siūlomuose produktuose? Turbut ne šiaip treniruoklį ar buteliuką, o galimybę tapti sveikesniais, gražesniais. Juk to dažniausiai siekiame? Tad ir parduoda mums ne daiktą, o iliuziją, kuri dažniausiai subyra į šipulius, kai tik mums į rankas patenka naujas pirkinys. Na, kartais po kelių mėnesių.

Paskaičiuokime, kiek mums pažįstamų žmonių tapo sveiki ir raumeningi reklamuojamų masažuoklių ir treniruoklių pagalba? Arba kiek nutukusių žmonių visam laikui atsikratė antsvorio padedami „stebuklingų“ kapsulių ar gėrimų?

Nežinau nei vieno… Lygiai taip, kaip neprisimenu nei vieno, kuris būtų išmokęs skaityti tik nusipirkęs pačią geriausią ir naujausią knygą, arba rašyti – įsigijęs moderniausią tušinuką.

Kodėl taip tikim, kad galime sveikatą nusipirkti vaistinėje ar parduotuvėje? Dėl to, kad tai realu, ar dėl to, kad mus kasdien tuo stengiamasi įtikinti? O ir pastangų mažiau reikia. Kam sportuoti, jei galima suvalgyti piliulę arba užsidėti naujausią diržą-masažuoklį ir riebalai patys ištirps gulint ant sofutės prieš televizorių? Be abejonės, hiperbolizuoju. Tačiau ar tikrai nebuvome pakliuvę ant tokio kabliuko? Tame, kad nuperkame naują treniruoklį ar maisto papildus, tikrai nieko blogo nėra. Atvirkščiai, gamintojas uždirba, mes gauname puikų produktą, ekonomika klesti, visi patenkinti. Blogiau, kai pradedame tikėti, kad pirkinys už mus išspręs atsiradusias problemas. Nesvarbu, ar tai viršsvoris, ar virškinimo sutrikimai, ar peršalimas. Jei problemos priežastis yra mūsų mąstymas ir netikusi elgsena, nepadės jokie treniruokliai. Turime pakeisti save, panaikinti priežastis.

Sveikatos ir jaunystės eliksyro žmonija jau ieško tūkstantmečius

Kol kas dar nerado. Matyt rytoj ar net po dešimtmečio taip ir neatras. Tai ką gi mes perkame? Kodėl kas kart tikimės, kad šį kartą gal padės? O gal ir patys tuo netikime, tik reikia nuraminti sąžinę: „Aš juk pabandžiau, nepadėjo, ne aš kaltas, gal kitą kartą“

Turbūt todėl ir nepykstame, kai išgėrus keletą jogurto buteliukų, joks apsauginis skydas apie mus nesusidaro. Arba kelis metus valius dantis su pačia geriausia dantų pasta, kuria naudojasi net bebrai ir sutartinai rekomenduoja visi televizijoje matomi „stomatologai“, vis vien atsiranda naujų skylučių. Turbūt čia jau mūsų kaltė, gal per retai valėmes, o gal tą dantų pastą visą gyvenimą reikia naudoti, bet į pabaigą jau dantų pradeda trūkti… Be to, po pusmečio atsiranda nauja „pagerinta formulė“. O stomatologų pacientai vis jaunėja dėl nepaaiškinamų priežasčių.

Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Beprotybė yra nuolat daryti tą patį ir tikėtis kitokių rezultatų.“

Ko mes tikimės kas kart eidami į parduotuvę pabandyti naujo produkto? Techninė pažanga tikrai nejuda į priekį taip greitai, kaip atrodo žiūrint reklamas. O jei ir juda, tai matyt kitose srityse.

Sveikatos šaltinis

Kodėl taip yra, kad vienas sėkmingas versle ir turtingas, o kitas ne? Kodėl vieni puikiai bendrauja ir yra gerbiami aplinkinių, kiti ne. Galų gale, kodėl vieni žmonės visą gyvenimą gerai jaučiasi ir yra sveiki, o kiti nuolat serga, vargsta ir anksti palieka šį pasaulį? Gal lemia genai? Šiek tiek – taip. Žinoma dar yra atsitiktinumas, likimas ir aplinkybės. Tik jų mes pakeisti nelabai galime. O kas priklauso nuo mūsų? Ką galime padaryti?

Galime valdyti savo mintis ir darbus. Sužinoti ir išmokti tai, ko nežinome. Imti daryti tai, ko iki šiol nedarėme. Nustoti elgtis taip, kaip nedera.

Vaikystėje nei vienas negavome mokėjimo vaikščioti, kalbėti, rašyti, skaityti, skaičiuoti ar važiuoti dviračiu piliulės. Teko padirbėti ir vieną kartą visam gyvenimui išmokti. Lygiai taip pat vaikystėje išmokstame gyventi sveikai arba ne, taupyti pinigus arba išlaidauti. Nesvarbu, kad tokių dalykų mūsų specialiai niekas nemoko. Dažniausiai to mokomės iš tėvų ir mus supančios aplinkos.

Visi žinome patarlę: „Obuolys nuo obels netoli krenta“. Tik kažkodėl dažniausiai ji yra naudojama neigiama forma. Juk persiduoda ir geri dalykai.

Turtingų tėvų vaikai dažniausiai tampa turtingi. Ne sėkmė lemia rezultatus. Loterijoje laimėjęs milijoną turtingas iš jo moka padaryti du, o vargšas per metus iššvaisto viską iki paskutinio cento. Galutinis rezultatas lieka tas pats. Svarbu kas yra žmogaus galvoje. Tad ar verta stebėtis, kad sveikų  ir mokančių savo sveikata pasirūpinti tėvų vaikai perima visus gerus įgūdžius. Dažniausiai jie patys to nė nežino. Kaip turtingų tėvų vaikams natūralu gyventi turtingai, taip ir sveikų tėvų vaikams sveikata yra savaime suprantamas dalykas. Paklausus ilgaamžio: „Ar sveikai gyvenai?“, dažnas atsakys: „Nežinau, turbūt ne, gyvenau taip, kaip ir tėvai, kaip visi“. Tik ilgesnio pokalbio metu paaiškėja, kad jis pats to nežinodamas laikėsi daugumos sveikos gyvensenos kanonų. Nesvarbu ar žmogus galvoja, kad sveikai gyvena, ar apie tai net nesusimąsto. Viską lemia realūs veiksmai ir elgsena.

Paveldimumo įtaka

Jis neabejotinai svarbus, tik vaikai kartu su genais „paveldi“ ir žinias, įgūdžius.  Grupės mokslininkų, vadovaujamų ispanų onkologo Manelo Estelerio, atlikti identiškų dvynių (vienos kiaušialąstės dvyniai turintys lygiai tokį patį genų rinkinį) nuo 3 iki 74 metų amžiaus tyrimai nustatė, kad žmogaus sveikatą lemia ne tiek paveldimumas, kiek gyvenimo būdas. O dvynių porų skirtumai vystosi kartu su jų amžiumi. Pačius ryškiausius skirtumus įgauna dvyniai, kurie ilgą laiką gyveno atskirai vienas nuo kito. Mitybos sistema, ydingi įpročiai, bloga ekologija ir stresai lemia, jog iš identiškų dvynių poros su vienodu genetiniu polinkiu, galiausiai suserga tik vienas. Ir svarbu ne kokiai ligai turimas polinkis, o ar gyvenimo būdas jį aktyvuoja ar ne.

Net Pasaulinė Sveikatos Organizacija teigia, kad paveldimumas nulemia tik 20 % žmogaus sveikatos būklės. Kur likę 80 %?

Ne taip svarbu, kokius genus paveldėjome, jų pakeisti kol kas negalime. Tačiau dažniausiai tik nuo mūsų priklauso, kaip jie veiks. Jei galėjome paveldėti silpną kraujotakos sistemą ar  polinkį tukti, turime galimybę užkirsti kelią „blogiems“ genams aktyvuotis.

O kas, jei vaikystėje neišmokome rūpintis savo sveikata?

Mokytis dabar – kas mums belieka. Gyventi sveikiau, tausoti ir suprasti savo kūną, keisti įpročius niekada nevėlu.

Mūsų kasdienės elgsenos nepakeis ir nekompensuos jokie gydytojai, jokie vaistai ar kiti parduodami produktai. Taip kaip tušinukas negali už mus išmokti rašyti, arba gydytojas negali už mus sveikai maitintis ir sportuoti. Tačiau pasinaudoti mus supančiomis žiniomis, literatūra, gydytojų ir kitų žmonių žiniomis privalome. Tam reikia tik noro ir šiek tiek pastangų. Visur ir visada galime klausti: kas mums geriau? Kaip elgtis? Svarbu neskubėti pirkti, o pasirinkti tai, ko mums iš tiesų reikia.

Prekės, nuo kurių lūžta vaistinių ir parduotuvių lentynos, gali būti puikios pagalbinės priemonės siekiant sveikatos tikslų. Tik naudingos jos bus tada, kai pakeisime savo mąstymą ir gyvenimo būdą. Paimsime sveikatos vairą ir atsakomybę į savo rankas.

Pirmas žingsnis

Ar sunku būtų rasti laisvą valandėlę, kad niekas netrukdytų? Turbūt įmanoma. Neprošal būtų rašomojo popieriaus lapas ir rašiklis. Mes stebėtinai greitai pamirštame tai, apie ką galvojome ankščiau.

Tuomet ramiai pamąstykime ir atsakykime sau į klausimus:

  • Kokia yra mano sveikata ir savijauta dabar?
  • Ar aš ja patenkintas/a?

Užsimerkime ir įsivaizduokime save po 10 metų…

  • Kokia bus mano savijauta, jei ir toliau elgsiuos taip, kaip iki šiol? Geresnė?

Būkime sau sąžiningi ir atviri, kartais tai sunkiau, nei atrodo. Galite viską užrašyti. Patinka tai ką matome? Jei taip, puiku. Tuomet, keisti nieko nereikia.

Man nepatiko… Tokiu atveju kyla klausimas, ką daryti?

Paklauskite savęs:

Ką galiu padaryti, kad jau šiandien arba rytoj pagerinčiau savo sveikatą?

Gal kasdien vieną kavos puodelį pakeisti obuoliu ar apelsinu? Bandelę iškeisti į bananą? Ryte padaryti mankštą? Nueiti pas gydytoją?

Surašykite viską, dešimt, dvidešimt, o gal ir šimtą dalykų, kuriuos galėtumete padaryti dėl savo sveikatos. Svarbu, kad jie būtų aktualūs. Neverta rašyti „nerūkysiu“, jei nerūkote arba užsirašyti į sporto klubą, jei nekenčiate sporto klubų. Pakaks dažnesnių pasivaikščiojimų po parką su draugais. Rašykite tai, ką iš tiesų galite ir norėtumėte padaryti.

Kai pabaigsite, turėsite visą sąrašą dalykų, kurie Jums asmeniškai padės tapti sveikesniais, stipresniais ir energingesniais. Nieko nereikia užsisakyti, pirkti ir vėliau išmesti. Rezultatai tikrai nustebins gerąja prasme. Nebloga pradžia?

Dabar belieka imtis darbo. Išsirenkam iš sąrašiuko pirmą, svarbiausią arba labiausiai patinkantį dalyką ir jį įgyvendinam.

Jei tai vizitas pas gydytoją eiliniam sveikatos patikrinimui – pirmyn!

Jei tai noras pradėti dieną nuo 5 minučių trukmės mankštos, puiku!

Gal noras užsirašyti į jogą? Ar pasivaikščioti su draugais po gamtą kelis kartus per savaitę?

Nesvarbu kas. Kiekvienas esame individualus ir tikrai nėra vieno teisingo kelio. Geriausi patarimai beverčiai, jei nesiruošiame jų įgyvendinti. Pradėkime nuo to, ką galime padaryti, nuo to, kas smagu.

Ar sunku? Spręsti jums. Galiu užtikrinti, kad tikrai rezultatyvu. Svarbu nepersistengti ir nesustoti. Eiti pirmyn, kol pamatysite rezultatus.

Neatsakėme į klausimą: „Kas galėtų mums parduoti sveikatą?“

Atsakymo nežinau… neradau dar tokio pardavėjo, jei rasit – praneškit. Tikrai žinau viena, kad sveikatą galime užsidirbti. Sėkmės !

www.sveikasirjaunas.lt

Categories
Puikus Gyvenimas Sėkmės psichologija Straipsniai

Sėkmė slypi mąstyme


„Mūsų protas beribis. Ribas nusibrėžiame patys“ – Napoleon Hill. Viskas pasaulyje yra įmanoma. Svarbiausia yra tikėti jog TU gali tai pasiekti.

Jei manai, kad esi nugalėtas, nugalėtas esi.

Jei manai – neišdrįsi, drąsos tau pristigs tikrai.

Jei nori laimėti, bet pralaimėti bijai, –

Būk tikras – tu pralaimėjęs esi.

Jei manai, kad praloši, tai pralošęs esi.

Nes pasauly šiame

Visokeriopos sėkmės pradžia yra troškime –

Visa tai tavyje.

Jei manai, kad atstumtas esi, tai toks ir esi.

Kad pakiltum aukštai,

Svajones aukštas, tu, turėti turi…

Kad tikslą pasiektum – tikėk savimi.

Gyvenimo kovas ne visada

Stipriausi ir greičiausi laimi,

Bet laimi tas,

KAS TIKI , KAD LAIMĖS!

(Napoleon’as Hill’as – „Galvok ir būk turtingas“)

“Tu gali, jeigu manai, kad gali. Jei manai, kad negali – esi teisus” – Henry Ford.