Categories
Laimė Motyvacija

Dvasiškumas ir materializmas

Norėčiau Jums padėti sutaupyti daug laiko ir nervų, išsklaidant vieną įsitikinimą, kuris gali sukelti daug nepatogumų gyvenimo kelyje. Jo pavadinimas yra „aš dvasiškas“. Pradžioje pabandysiu aprašyti jį pirmu asmeniu, o vėliau pateiksiu samprotavimus.

Atsimerkiu aš, paprastas žmogelis, po meditacijos ir sakau sau viduje: „nuo šiol aš dvasiškas“. Taigi tapau dvasišku ir vaikštau miesto gatvėmis galvodamas dvasiškas mintis (pvz. kad visi kiti nedvasiški). Daiktai nedvasiški, žmonės nedvasiški, o aš tai tikrai dvasiškas, nes kartais užsimerkiu, pabūnu su savimi, su jogais ir šiaip būreliuose dvasiškų žmonių. Beje, perskaičiau knygą, kuri sako, jog reikia būti čia, dabar ir mylėti – todėl aš dvasiškas; kiti neskaitė, kad reikia būti čia ir dabar, todėl jie nedvasiški. Visus besikeikiančius apeinu ratu – jie nedvasiški, tiesiog energetika ne ta. Jie nežino, kas yra čakros ir geria alkoholį – todėl jie nedvasiški. Aš ta proga galiu dvasiškai nekęsti, smerkti viską, kas man atrodo nedvasiška, bet žinoma, subtiliu dvasiniu būdu, kaip visi dvasiškiai daro. (Gerokai prisijuokiau rašydamas.)

Jeigu žmogus gali tapti staiga „dvasišku“, tai reiškia, kad jis iki šiol dvasios neturėjo, jam kažką lyg reikia įdėti į vidų… Bet ar užmerkus akis yra kažkas įdedama į vidų? Ne. Jis tiesiog pradeda ėjimo į save – vidinės išminties ieškojimo – kelią, o tai išoriškai yra vadinama dvasiškumu.

Tik ėjimas į save ir išminties atgavimas (ne gavimas, o atgavimas savo paties viduje) mus gražina į laimę, o tai liaudiškai vadinama dvasiškumu. Kuo daugiau į protą gali pažvelgti iš šalies ir jį stebėti – tuo daugiau išminties įgauni; būsena, kurioje tai patiri, yra švari sąmonė, kurią mes jaučiame, kai laukiame griaustinio po žaibo blyksnio. Žinodami tai, paklauskime savęs: „kuris žmogus neturi sąmonės?“, arba kitaip – „kuris tada nėra dvasiškas?“, ir baikime tą atsiskyrimą nuo „nedvasiškų“ arba net jo nepradėkime.

Išmintis ir tik išmintis mus išvaduoja nuo kančios, o ji pati ateina iš toliau negu mintis. Tai lyg gylis, įžvalga, kurios mes taip ieškome. Išmintis nėra mintys, nes kiekvienas būtų išminčius perskaitęs kelias knygas, bet taip nėra – kiekvienas turime išdrįsti patirti ir suvokti patys, kad ją įgautumėme. Būtent tai kiekvienas iš mūsų darome gyvenime – mes vis tiriam ir patiriam, ir vėl tiriam, ir vėl patiriam, kol galu gale „daeina“ ir užčiuopiam išmintį, kuri iškart išlaisvina ir suteikia džiaugsmo.

Visi mes esam dvasiški (vadinkite kaip tik norite), nes kiekvienas mūsų, tiesiogiai ar ne, ieškome išminties – tai kas išvaduoja iš kančios. Kiekvienas sutiktas žmogus po kelių minučių pokalbio mums pradeda atseikėti savo išminties lobių, ypač tai daro vyresnieji. Visi, išskyrus išmintingus, tai daro gyrimosi forma ir patarinėja išsijuosę, „kaip reikia gyventi“. Visa tai yra išminties dalybos. Mes visi pakvaišę dėl išminties, nes išmintis pakelia mūsų protą į aukštesnę ir malonesnę būseną. O tie, kurie paklaidinti godumo ir aistros suklydo, manydami, kad aukštos būsenos yra daiktuose ir gražiuose kūnuose, yra vadinami materialistai. Bet vis tiek visi visi siekia tyros proto būklės – meilės, džiaugsmo, išminties, ramybės.

Nesvarbu, ar „materialistas“, ar „dvasininkas“, – visi eina paskui laimę ir išmintį, ir visi yra „dvasiški“. Todėl nusimeskime nepasitenkinimus ir mėkime, mylėkime kiekvieną žmogų. Jis (galbūt) – ateities išminčius, kuris, dešimt tūkstančių kartų atsimušęs į materialumo spąstus, pagaliau suvoks išmintį, jog materialume nėra laimės, ir išdrįs siekti šviesos savo viduje to, kas nutiko su daugeliu iš mūsų. Kiekvienas daiktas yra iš minties formos, kiekvienas žmogus yra didingo intelekto kūrinys. Mylėkime vienas kitą ir globokime, nes dvasiškumo ir materializmo stovyklos yra tik dar vienas kvailių spektaklis Dievo akyse.

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

Categories
Laimė

Sąžinė ir idealai

Sąžinė ir idealai
Sąžinė ir idealai

Atsargiai! Šis straipsnis gali šiek tiek pakeisti pasaulėžiūrą.

Prisižadame sau atlikti darbus, ir, atėjus metui, mus paperka koks nors filmas, baliukas, juslinis malonumas. Tada net nesusimąstydami sau pasakome: „tikriausiai neturiu valios“, „man tiesiog neduoda“, „kažkodėl neišeina“… ir toliau vaidiname auką, nesiaiškindami, kodėl tas tinginys užaugęs. O kodėl?

Matot, visi „filmai, baliukai, noriu pavalgyt ir pabendraut su draugais“ yra grynas bėgimas paskui įspūdžius – emocijas, kurie atsirado kažkada praeityje ir dabar mus kontroliuoja! Ne mes juos, bet jie mus. Galų gale „profai“ pasako, kad tai instinktai ir kad mes nieko negalim padaryt. „Esu aš ir yra nepakeičiami instinktai“, jaučiat kaip pereinam į aukos rėžimą? Būtent dėl šios kraupios klaidos ir aukos pozicijos visi yra akli emociniame gyvenime. Jeigu netikite, kad esam šios srities neišmanėliai, atsakykite raštu man šiuos klausimus:

  • Kas yra emocija?
  • Kaip jos atsiranda ir išnyksta?
  • Koks mūsų emocijų spektras?
  • Kas yra emocijų šaknis ir kaip su ja susidoroti?
  • Kaip jas pašalinti? Bent du būdus.
  • Ką daryti žmogui, kurį užvaldęs liūdesys, pyktis ar pan.?
  • Na, tai ką mes žinome apie jas? Pasirodo nieko, o atsakymai visgi yra! Gyvenam su jomis nuo ryto iki vakaro.

Po visais tais įspūdžiais – emocijom – esam mes, arba, kitaip sakant, „tikrasis aš“. Jis yra aukštas, palaimingas, laisvas nuo visų minčių, instinktų. Mes apie jį svajojam nuo ryto iki vakaro ir galvojam, kad kažkaip jį atrasim per išorę, bet jis juk viduj!

Visa tai, ką čia rašau gali atrodyti netiesa ir Jūs galite būti teisus sau taip teigdamas, nes tam yra didžiulės priežastys:

  • Dažnas iš mūsų gyvenime neturėjo jokių dvasinių potyrių, po kurių būtų užtikrintas, kad „yra dar kažkas“. Čia Jums reikia pačiam patikrinti. Kaip patikrinti? Praktika!
  • Vakarų pasaulis šiuo metu yra tiesiog atmetęs į šoną visus dvasinius dalykus, vyrauja beprotiškas materializmas ir vartojimas, o toliau materijos, sėkmės ir laiko planavimo nieko nemato.

Todėl Jums yra būtina patirti vidinių praktikų palaimą, ir tam Jums pasitarnaus Joga, kvėpavimo, mantrų kartojimo praktikos ir panašūs dalykai. Girdit? Pradėkit ieškot! Jums labai nuskilo, jeigu jau praktikuojate, o jeigu ne – nuskilo, kad skaitote ir galbūt jau ieškote.

Noriu Jus užtikrinti, kad suploninus įspūdžių sluoksnį Jūs atrasite didžiulį vidinį džiaugsmą, kurio lyg akis išdegę ieškom išorėje. Viską, kas skatina žemąją prigimtį, reiktų suvaldyti ir išsiaiškinti, kaip pašalinti – ir mes ten. Todėl Jūsų klausiu:

  • Kaip mes galime kišti save į pavojų, kuris nuolatos stimuliuoja žemąsias aistras ar emocijas?
  • Apie kokius pasiekimus tada gali būti kalba?
  • Ar galima kalbėti apie pasitikėjimą savimi, jeigu mes nežinome, ar suvaldysime žemąsias aistras ar baimes situacijai priartėjus?
  • Jeigu nežinai kaip elgsis apetitas, kokio galo trokšti vienokios ar kitokios kūno formos?

Pradžiai reiktų išsiaiškinti, kas išsiūbuoja mūsų emocijas arba aistras, ir geriausia tai padaryti savęs klausiant …

  • Siaubo filmai išklibina blogąsias emocijas?
  • Apkalbos. Kaip jos? Teigiamai veikia?
  • Melas. Kaip jis? Kaip po jo jaučiuosi?
  • Pornografija ar erotika išsiūbuoja aistras?
  • Kaip Jus veikia televizija, laikraščiai? Juos paskaitę jaučiatės kitaip nei ramūs ar džiaugsmingi?

Pradėkite rytą nuo laikraščių antraščių, ypač tų su pusnuogėm mergaitėm, darbe nevenkite apkalbų ir skleiskite jas, meluokite, kada pasitaiko, laisvu laiku užmeskite akį „ant“ geros „parnūchos“, o dieną pabaikite siaubo filmu. Pabandykite taip gyvent savaitę kitą ir nesistebėkite, jeigu Jums bus tiesiog bloga nuo visko. Kaip Jums tokia dienotvarkė? Nereik net visos šios „programos, užtenka ir keletos punktelių..

Nors dažnai save laikom gyvuliais ir tapatinam su instinktyviais gyviais, bet, laimei, taip nėra. Mes esam daug, daug aukščiau, o mūsų prigimtis yra tiesiog pritrenkiančiai aukšta.

Vizija. Jeigu nebūtų visų tų įspūdžių ir emocijų, tada nebūtų ir pykčių, gobšumų, visos tos dirbtinos kultūros. Įsivaizduokite pasaulį, kuriame nereikia policijos ar apsauginių, kur visi gali palikti duris atrakintas, kur visi supratingi ir kantrūs, kur žmonės vakarais smagiai bendrauja, kur parduotuvėse kainos juokingos, kur populiacija dievina gamtą ir ją saugo, kur žmonės pažįsta tik gerumą, kur nėra alkoholio, cigarečių, naktinių klubų, kalėjimų, kur visi saugūs. Kur ligoninės tuščios ir jos tik kelios. Kur visi paprasti ir kuklūs. Tai būtų mūsų prigimties grynoji išraiška, jeigu mes išmanytumėme emocijas! Tik tiek tereikia.

Mūsų prigimtis nėra: „vok, žudyk, geisk, bijok ir t.t.“. Moraliniai įsakai, kaip „nevok“, „nežudyk“, ir t.t. turi neigiamą motyvaciją. Kokia ta neigiama motyvacija? „Jūs degsite pragare amžinai“, „Jus pasodins į kalėjimą“, „gausite baudą“ ir pan. Ta „motyvacija“ yra tik tam, kad žmogus rastų savo prigimtį, sąžinę. Sąžinė – savęs žinojimas. Pats žodis tai sako! Sąžinė yra radimas to, kas tau teikia laimę, – savęs radimas. (Sėkmės filosofijoje sako „atraskite save“, bet jie ten ne savęs ieško! Jie ieško sau tinkamos veiklos. Indai tam turi specialų žodį – dharma. Savęs radimas nėra veiklos radimas.)

Pasirodo, kad Dievo įsakymai yra žmogaus prigimtis; jeigu jis to nejaučia, vadinasi, šie įsakymai jam turi tapti idealais. Tie įsakymai yra ne tam, kad būtų galima pagąsdinti sudeginimu pragare, bet tam, kad galiausiai žmogus taptų laimingas; jie veikia mūsų pačių naudai. Manau, žmonės mato, jog amoralumas veda prie nelaimių viduje. Matot?

Kas būna kai nesilaikote savęs?

Kai idealai supliuška ir savanaudiškumas gundo gauti pinigų, pameluoti, apgauti ir „palengvinti“ sau kelią ar veda į paleistuvystę, mes būtent tuomet prarandame savigarbą, pasitikėjimą savimi, kitų žmonių pasitikėjimą, ramybę, o ką kalbėt apie palaimingus jausmus.

Kontroliuoti savo žemąją prigimtį ir gyventi aukščiausiu idealu yra daug lengviau nei nesilaikyti jų. Mes turime elgtis „aukštai“, nes mes esame tos aukštos būtybės.

Tad kam apsimetinėti blogais, jeigu natūraliai galime būti geri, nes tokie ir esame? Kada geriau jaučiatės: kai darote gerus ar blogus darbus? Šis atsakymas priartins prie natūralumo. Kai žmonės jaučiasi nuostabiai, jie kartais sako „jaučiuosi Dieviškai!“; jie nesako „aš kaltas“, kaip kad skatinama sakyti … kai kur… Jauskitės Dieviškai!

O kaip tai padaryti?

Gyvenkite aukščiausiais idealais. Gyvenkite tiesoje. Gyvenkite drąsoje. Gyvenkite laikydamiesi savęs – būkite savimi. Būkite tarp aukštos moralės žmonių, o jeigu tokių nepažįstate – susiraskite. Praktikuokite vidines praktikas. Būkit jogas, būkit budistas, būkit krikščionis, būkit krišnas, būkit musulmonas, būkite, kas tik norit, bet ieškokite savo prigimties. Visi jie ieško to paties.

Būkite Dieviški!

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt