Categories
Tadas rašo

Kodėl medituoti?

Spartėjant gyvenimo ritmui, natūralu, kad žmonės patiria vis daugiau ir daugiau streso. Neradę ramybės išorėje, daiktuose ir žaisluose vis dažnesnis žmogus pradeda domėtis savianalize, joga ar meditacija. Taigi šiame straipsnyje aptarsime, kokie meditacijos pliusai.

 

 

 

  • Kaip prausiame kūną kiekvieną rytą ar vakarą, plauname galvą, valomės dantis taip ir protui reikia higienos. Per dieną gauname begalės nereikalingos informacijos, kuri išblaško ir sueikvoja mūsų energiją. Meditacija – tai proto natūrali higiena.
  • Medituojančio žmogaus protas ramesnis. Nekamuoja nereikalingos mintys ir prisiminimai apie vakarykščiame vakarėlyje prisidarytą gėdą, nesėkmingas praeities meiles ir pan. Žmogus ramiu protu gali greičiau priimti tinkamą sprendimą kai jo reikia.
  • Ištirpsta praeities istorijos ir ateities baimės. Vis daugiau laiko praleidžiame čia ir dabar.
  • Meditacijos būsenoje kūnas, nervų sistema, raumenys atsipalaiduoja, kas teigiamai veikia sveikatą.
  • Meditacija teigiamai veikia suvokimo kokybę ir kiekybę, praktinį intelektą, kūrybingumą ir informacijos apdorojimo greitį.
  • Pagerėja koncentracija. Koncentruotas protas kaip lazeris šauna į tikslą.
  • Meditacija leidžia jausti natūralią meilę sau ir kitiems. Todėl pagerėja tarpusavio santykiai su draugais, šeimoje. Meilė – tai mūsų prigimtinė būsena. Įsivaizduok kaip gera būtų gyventi tikrai mėgstant save, savo gyvenimą, aplinkinius ir pasaulį?
  • Leidžia būti harmonijoje su savo kūnu, protu, jausmais, aplinkiniais ir pasauliu.
  • Pagerėja intuicija. Informacija kurią gauname iš proto yra pasikartojanti ir ne visada patikima, tačiau intuicija neapgauna ir visada tinkama – ji sako tiesą. Žmonės kurie gyvena pasitikėdami savo intuicija dažniausiai būna gyvesni, sėkmingesni ir laimingesni.
  • Tampame pastebimai energingesni. Kartais net per daug 🙂
  • Šypsena vis dažniau puošia veidą. Meditacija įgalina imti laimę iš vidaus, kur ir yra tikrasis jos šaltinis.
  • Nuostabus hobis, kuris teigiamai įtakoja visas gyvenimo sritis.
  • Gilesnis miegas ir jo mažiau reikia.
  • Sumažėja arba visai dingsta didelių amplitudžių jausmai – stresas, nerimas, pyktis, baimė, pasipriešinimas ir pan.
  • Medituojantys žmonės statistiškai gyvena ilgiau.
  • Yra daugybė meditacijos formų, todėl kiekvienas žmogus tikrai gali rasti sau tinkančią.

============================

Paulės atsiliepimas po savaitės paleidinėjimo meditacijos audio įrašų naudojimo:

Manau pagrindinis laimėjimas – dingo baimė bendrauti su žmonėmis! Pasidariau ramesnė. Ir dar, ankščiau pastoviai žmonėse ieškojau trūkumų, dabar gatvėse, transporte, tiesiog priimu juos kaip savo gyvenimo dalį. Ačiū labai.

Paulė M., 30m., konsultantė

Įsigyk paleidinėjimo audio įrašus ČIA.

Categories
Laimė Saviugda

Kaip atsipalaiduoti? Psichologinis meditacijos pažinimas

Daugelis turbūt esate girdėję apie autogeninę treniruotę bei kitus emocinės būsenos keitimo būdus. Daugiausia šių būdų – pavadinkime juos meditacijomis – siūlo dvasiniai mokymai.

Kai rengiu meditacijos seminarus ar mokau keisti būseną atskirai apsilankančius klientus, visada įdomu tyrinėti meditaciją iš psichologijos atskaitos taško, ieškoti kiekvienam žmogui tinkamo meditavimo būdo.

Tam tikri meditacijos pratimai gali labai praversti psichoterapijos metu, tačiau meditacijos mokymas nėra psichoterapijos tikslas. Tad kur galima išmokti ir įgusti medituoti?

Lietuvoje tiesiog liejasi dvasinių praktikų pasiūla, dvasiniai judėjimai labai skirtingi ir įdomūs, visgi nėra tokios vietos, kurią galima rekomenduoti bet kuriam žmogui, mat mokoma ne vien tik technikos, bet ir dvasinio atstato, o kai kurios dvasinės bendrijos turi ir sektų požymių. Vienas klientas skundėsi: „Kol darome asanas, jaučiuosi praskaidrėjęs ir nusiraminęs, bet kai visi rimtu veidu pradeda kalbėti apie įvairius indiškus dievus, tarsi jie iš tikro egzistuotų, man norisi išeiti ir niekad ten nebegrįžti.“

Psichologijos mokslo atstovai teigia, kad daugelis meditacijos formų – tai savitaiga, relaksacija ir dėmesio koncentracija, taigi, įvairios psichologinės technikos. Žinoma, jei atmesime dvasinę ideologiją, iš kurios gimė meditacija, mes negalėsime perteikti visos jos gelmės. Vis tik pradedančiajam visų pirma svarbu susigaudyti, kaip apskritai galima keisti savo būseną. Todėl šiame straipsnyje pristatysiu įvairias meditacines technikas, suskirsčiusi jas pagal pagrindinius psichologinius komponentus. Be abejo, tai supaprastintas ir tik vienas iš galimų skirstymų.

Relaksacija – lengviausia meditavimo forma

Būtent apie šį atsipalaidavimo būdą daugelis žmonių dažniausiai sužino iš psichologų ir maišo jį su hipnoze. Skambant raminančiai muzikai psichologas ramiu balsu palaipsniui siūlo atpalaiduoti įvairias kūno dalis, pajausti jose sunkumą ir šilumą, įsivaizduoti raminančius vaizdinius – paplūdimį, mišką ar pievą. Kuo labiau atsipalaidavęs pats psichologas, tuo geriau – atsipalaidavimas užkrečiamas.

Galima imtis ir autogeninės treniruotės (kitaip tariant, pačiam atlikti relaksacijos pratimą), bet praktika rodo, kad ne visiems tai sekasi taip gerai, kaip psichologui pravedant relaksacijos užsiėmimą. Jei nesiekiama gilių įžvalgų ar ilgalaikio efekto, relaksacija akivaizdžiai padeda keisti emocinę būseną ir tai gali būti pirmas laiptelis, siekiant sudėtingesnių tikslų.

Savęs pažinimas naudojant vaizduotę

Taikant šio tipo psichologines technikas naudojami vaizdiniai. Pavyzdžiui, sakoma: „Pamėginkite įsisąmoninti vidinę erdvę, kuri yra tarsi ekranas, atsirandantis jūsų galvoje užmerkus akis. Stebėkite jo spalvas, tyrinėkite, kaip keičiasi vaizdiniai ir koks jūs esate giliai viduje, bet nieko nekurkite, tegul vaizdinys pasirodo pats. Jei vaizdinys netikėtas, tai aiškus ženklas, kad meditacija pavyko.“ Vidiniai vaizdai dažniausiai būna panašūs į pusiau permatomą skaidrę arba į mintį, bet yra ir tokių žmonių, kurie mato ištisus spalvotus filmus. Kad būtų lengviau, dažnai siūloma pradėti ne nuo tuščio ekrano, o nuo konkretaus vaizdinio: „Pabandykite įsivaizduoti, kad jūs esate gėlė, pamatykite tą gėlę. Apžiūrėkite atidžiai, koks jos žiedas, kokios šaknys, kokie lapai? Kur ta gėlė auga ir koks aplink oras? Ko ta gėlė šiuo metu norėtų?“ Šis pratimas gali būti ir puiki diagnostinė priemonė: tai tarsi sapnavimas atviromis akimis ir vaizdinio savybės gana aiškiai atspindi jūsų vidinę būseną ir aktualijas. Gerai, jei jums pasirodė graži ramunė, o gal gėlė nulūžusi, ar nuskinta?

Savitaiga grįsta meditacija

Naudojant šios rūšies meditacines technikas, vaizdiniai keičiami į teigiamą pusę. Pavyzdžiui, jei žmogus įsitempusią savo kūno vietą mato kaip surištą mazgą ar suspaustas reples, jis turi susikurti vaizdinį, kuriame mazgas atsiriša, o replės atsileidžia. Labai populiarus yra energijos pajutimo įsivaizdavimo ir jos tėkmės harmonizavimo būdas. Negvildensiu sudėtingo klausimo, kas yra psichinė energija, tik trumpai šį būdą pristatysiu. Meditacijos metu žmonės įsivaizduoja, kaip energija teka per energijos centrus, vadinamąsias čakras, energijos kanalus, ir vaizduote, kvėpavimu, garsu bando energijos tėkmę harmonizuoti, o tai pagerina fizinę bei emocinę būseną. Taip medituojant vaizduotėje stengiamasi sukurti teigiamus vaizdinius, pajusti ryšį su dievybėmis, meilės jausmą.

Štai kaip atliekama, pavyzdžiui, budistinė savitaiga grįsta meditacija: „Pradėkite meditaciją pajusdami rūpestį ir draugiškumą sau. Prisiminkite vieną savo savybę, kuri jums patinka, už kurią save gerbiant. O dabar atsiminkite kitą žmogų, kuris jumis rūpinosi, buvo geras, dosnus, priminė jūsų galimybes. Prisiminkite jo veidą, įsivaizduokite, kad jis sėdi prieš jus, ištarkite mintyse jo vardą, palinkėkite jam laimės. Dabar prisiminkite tolimesnius žmones ir pabandykite jiems irgi to palinkėti.“

Savitaiga grįstos meditacijos turi svarbų trūkumą – jų efektas gali būti trumpalaikis, ypač jei neįsisąmoninus neigiamų emocijų per jėgą „prilipdomos“ teigiamos emocijos. Tačiau įvaldęs šio tipo meditaciją žmogus gali nusiteikti, pavyzdžiui, sėkmingai pradėti pokalbį su kitu žmogumi, o susiklosčius gerai situacijai galbūt įvyks ir didesnių teigiamų pokyčių.

Kaip veikia koncentracijos meditacijos?

Kažin ar galima pasiekti nušvitimą atliekant savitaigos meditacijas, mat šiuo atveju trūksta labai svarbaus dalyko – visiško emocijų išgyvenimo. Koncentracijos meditacijas atlikti kur kas sunkiau, bet jų poveikis daug didesnis. Dažnai sacangų – susitikimų su dvasiniais mokytojais – metu aiškinama, kaip tai reikia daryti. Daugelis žmonių nė nesusimąsto, kad jų galvoje yra visiška betvarkė – jie nuolat galvoja apie rūpesčius, sprendžia problemas, kitaip tariant, nebūna čia ir dabar.

Koncentracijos meditacijose iš pradžių bandoma sukoncentruoti savo dėmesį į vaizdą, garsą ar judesį, tačiau šių meditacijų esmė – leisti būti tam, kas yra. Nereikia stengtis net gerai medituoti. Pasirodo, pažiūrėti, kas vyksta, kai nėra jokių reikalavimų, yra labai sudėtinga, mes net patys nepastebime, kaip nuolat kažką vertiname, renkamės, bandome išvengti nemalonių jausmų. Pavyzdžiui, viena mano pacientė jautė nuolatinius nugaros skausmus, bet meditacijos metu niekad negalėdavo tiesiog to skausmo priimti, jį pajutusi ji iš karto imdavo pykti ir bandydavo jo atsikratyti, o skausmas nuo to tik stiprėdavo.

Daugybė žmonių galvoja, kad per meditaciją būtina stengtis nemąstyti, tačiau su mintimis nereikia kovoti – užtenka tik sąmoningai stebėti, kokios mintys ateina, tarsi po to reikėtų atlikti kilusių minčių ataskaitą. Taigi, turi atsirasti stebėtojas – tam tikras sąmoningumo taškas. Tas tylus stebėtojas ir yra giliausias mūsų „aš“. Čia ir yra meditacijos paradoksas: sakoma, kad norint suvokti, kas yra „aš“, reikia daugelio metų, bet tą galima padaryti tuoj pat.

Koncentracijos meditacijų įvairovė

Pradėti nuo kvėpavimo stebėjimo gali toli gražu ne kiekvienas – dėmesys bemat nukrypsta kitur. Kur kas lengviau pradėti nuo meditacijos, kai stebimas objektas, kuris yra nenuobodus. Daugeliui žmonių lengviausios yra dinaminės meditacijos, kurių metu koncentruojamasi į paprastus judesius ir mintys pamažu nurimsta. Tuo pasižymi ir dzenbudistų nusilenkimai, ir sufijų sukiniai, ir šamaniškas jėgos ėjimas ir labai lėti judesiai cigune. Žmogus, kuris jau moka koncentruoti dėmesį, gali tai daryti tiesiog išėjęs pasivaikščioti ar sportuodamas, svarbu, kad tuo metu jo neatitrauktų vaizdai ar garsai.

Labai dažnai meditacijos praktikoje dėmesys sutelkiamas į garsą, tarkime, į gongo skambesį, giedamą mantrą, arba į vaizdą, pavyzdžiui, žvakės liepsną. Daugelis žmonių patiria meditacinę būseną tiesiog kasdieniškose situacijose: žiūrėdami pro traukinio langą, atėję į simfoninės muzikos koncertą.

Kai suvokimas lydi garsą ar kintantį vaizdą, stebėti savo pojūčius, jausmus ir mintis yra daug lengviau. Tradicinėse budistinėse meditacijose, tokiose kaip anapana ir vipassana, kurios plačiai praktikuojamos Lietuvoje, reikia sutelkti dėmesį į kvėpavimą ir įsisąmoninti visus įmanomus pojūčius peržiūrint savo kūną nedideliais lopinėliais. Tokių meditacijų metu, pavyzdžiui, sakoma: „Pabandykite pajausti savo kairę ausį: ar ji šilta, ar šalta, ar drėgna, ar sausa, ar įtempta, ar atpalaiduota ir t. t. Nieko nekeiskite, tik stebėkite.“

Psichologinės meditacinės technikos

Be jokios abejonės, stebėjimo meditacijų gydomąją galią išnaudoja ir psichologai. Ją labai lengva patirti atliekant „automatinio rašymo“ pratimą: „Penkiolika minučių rašykite į popieriaus lapą viską, kas ateis į galvą. Nesistenkite rašyti dienoraščio ar įdomiai, tiesiog užrašykite visas šiuo metu kylančias mintis, kad ir kokios jos būtų. Jei mintis neateina, sustoti negalima, reikia rašyti „neateina jokia mintis, visai jokia ir t. t.“

Egzistencinės krypties psichoterapeutas britas J. Gendlinas sukūrė „fokusavimo“ techniką, kuri iš tiesų yra koncentravimosi meditacijos atmaina: „Skenuokite kūną ir ieškokite stipriau jaučiamų vietų. Dažniausiai ten būna susikaupusios emocijos. Kai rasite tokią vietą, bandykite nusakyti, kokio dydžio tas pojūtis? Ar jis šviesus, ar tamsus? Jei jis turėtų spalvą, kokia ji būtų? Kokia jo emocija: neutrali, pikta, liūdna?

O dabar įsivaizduokite, kad ta vieta turi protą ir su ja galima bendrauti. Paklauskite, kodėl šis pojūtis atsirado? Stenkitės išbūti su tuo pojūčiu, kad ir koks jis būtų. Jei jis nieko jums nesako, nereikia nieko daryti – pradėjus į jį tiesiog žiūrėti, jis ima keistis.“

Paprastai ši meditacija iš pradžių atliekama kartu su psichologu. Jis gali užduoti vieną kitą klausimą, bet nieko nekomentuoja, tik pakartoja tai, ką pasakė klientas. Kito žmogaus buvimas labai palengvina meditavimo procesą, todėl, mano giliu įsitikinimu, pradedančiam medituotojui verta pirmiausia išbandyti tokį meditavimą dviese.

Meditacijų įvairovė neaprėpiama. Egzistuoja meditacija, susijusi su pakitusia sąmonės būsena, „tantrinė meditacija“, kai medituojama seksualinių santykių metu, „valdomas sapnavimas“ ir daug kitų, bet jos yra gana sudėtingos, o šio straipsnio tikslas – apžvelgti meditavimo pradžiamokslį.

Meditavimo sunkumai

Nors meditacija yra veiksminga priemonė, padedanti išlaikyti ar atstatyti psichinę pusiausvyrą, visgi reguliariai medituojančių žmonių man teko sutikti labai mažai. Kodėl? Dalis bandančių medituoti atsisako šios praktikos dėl nepatogios sėdėjimo pozos, kuri, tiesa, toli gražu nėra pagrindinis dalykas: medituojant svarbiausia atsisėsti tiesia nugara ir kaip galima labiau atsipalaiduoti, kad nereikėtų daug judėti, net jei sėdi ant kėdės. Kitus nuvilia jiems netinkantis meditacijos būdas. Pavyzdžiui, jums gali nepavykti sukoncentruoti dėmesio į vaizdą, o į garsą arba į judesį gali puikiai pavykti. Treti bando pradėti medituoti apimti streso, tačiau tokiu atveju medituoti pavyksta tik pažengusiems. Patyrus didelį stresą kur kas geriau bandyti nukreipti dėmesį į kitą intensyvią veiklą, išsikrauti fiziškai, išsiverkti ar kam nors „išlieti dūšią“, o meditavimo mokymuisi jau reikalinga bent šiokia tokia pusiausvyra. Kai kurie žmonės išsigąsta, kad kartais po meditacijos būsena pablogėja, bet dažniausiai tai yra kaip tik geras ženklas, rodantis, jog žmogui pavyko prieiti prie tikrųjų jausmų, tik tie jausmai nėra tokie, kokių jis norėtų.

Didžiausia kliūtis yra ta, kad mokytis medituoti reikia reguliariai, taip, kaip mokantis groti kokiu nors instrumentu. Daugelis mokinių klausia mokytojų: „Ką daryti, jei nepavyksta sutelkti dėmesio?“ Ir išgirsta vis tą patį atsakymą: „Bandyk jį sutelkti vėl.“ Taigi, jokio stebuklingo būdo nėra.

Mokantis meditacijos labai svarbus yra mokytojas. Ir ne vien dėl to, kad tik retas žmogus gali prisiversti praktikuoti. Netinkamai parinkta ar atliekama meditacija gali ir pakenkti. Pavyzdžiui, pastebėjau, kad į mazochizmą linkę žmonės medituodami ne stebi save, o turi galimybę dar kartą save nubausti ir pasikankinti. Kartą viena moteris, grįžusi iš vipasanos stovyklos, man ir sako: „Žinai, viduje tokia keista ramybė, kad nieko nebejaučiu savo sūnui ir vyrui. Matau juos tarsi televizoriaus ekrane.“ Taigi, stebėjimo meditacija žmonėms, kurie ir taip yra linkę į per didelį atsiribojimą bei savistabą, taip pat gali pakenkti.

Tarsi grįžimas namo…

Niekas nesiginčija, kad fiziniai pratimai stiprina kūną. Meditacija – tai sielos pratimai,

kurie gali ją labai sustiprinti. Fakyrų ir jogų pasiekimai mums rodo, kokia reali medituojančio žmogaus jėga. Meditacijos naudą patvirtina ir kompiuterinė smegenų tomografija: pasirodo, jos metu funkcionuoja kur kas daugiau smegenų sričių ir galima pasveikti net nuo, rodos, neišgydomų ligų. Žmonės, kurie gali ilgai būti apimti meditacinės būsenos, yra daug kūrybiškesni ir jiems labiau sekasi. Bet tai tik šalutinis rezultatas. Meditavimo minutės, nesvarbu, ar specialiai medituojant, ar savaime, dažniausiai yra laimingiausios gyvenimo minutės, tarsi grįžimas namo, kai nurimsta begalinis apmąstymų srautas, galima pamatyti svarbiausius dalykus ir bent sekundę iš tikrųjų pabūti dabartyje. Atsipalaidavimas yra toks malonus! Daugelis žmonių jį bando pasiekti vartodami alkoholį, narkotikus ir kitas kenksmingas priemones. Tai kodėl gi nepabandžius išmokti medituoti?

Šaltinis: žurnalas „Aš ir psichologija“. Norėdami pamatyti video interviu apie meditaciją užsukite į www.asmenybėsakademija.lt

Genovaitė Petronienė

Categories
Tadas rašo

Laimė praktiškai

Šiame straipsnyje žadu parašyti apie labai mistinį ir nesuprantamą dalyką – laimę. Juokiuosi. Tačiau straipsnio gale pasižadu, jeigu darysite kaip sakoma, tai esamuoju momentu pasijusite daug geriau. Dievas mato, aš tai padarysiu. 🙂

Būdami maži vaikai jautėme laimę daug intensyviau, nei dabar prabėgus nemažai metų. Po truputį mokėmės skirti, kas yra gerai, kas yra blogai. Po truputį aplinka mokė ką padarę ar ko pasiekę tapsime laimingi, kaip turėtume elgtis. Ir galų gale taip susipainiojome, kad nebesuprantame, kas leistų jausti laimę nuolatos.

Dažnai galvojame: „Jeigu tik turėčiau naujus batus, kiek daug laimės būtų… Jeigu tik turėčiau daug pinigų, koks laimingas/-a būčiau… Jeigu man nusišypsotų ta mergaitė ar berniukas, koks laimingas ar laiminga būčiau…“. Žinoma, nieko bloga turėti gražius batus, turėti daug pinigų, ar keistis šypsenomis su aplinkiniais.

Logiškai mąstant, jeigu vaikystėje turėjome laimės jausmą ir jį jautėme intensyviai, tai ir dabar prabėgus kažkiek metų turėtume jį kažkur savyje turėti. Tik šiek tiek smarkiau pridengę ar užspaudę kitų spalvų jausmais. Kai saulės nesimato apsiniaukusią dieną, juk visi suprantame, kad saulė yra, tik debesys ją paslėpę.

Taip po truputi nuo teorijos pereiname prie praktikos, kaip pasikelti nuotaiką ir įvirsti į laimę dabar. Ne rytoj, ne nusipirkus naujų batų pora, ne po atlyginimo, bet dabar. Jums teks kartu su manimi padaryti paprastą pratimą. Pradžioje pagalvokite apie kokią nors savo taip vadinamą problemą, tai kas kelia nerimą. Tai gali būti egzaminas, skambutis iš draugės/-o, kelionė į Amazonės džiungles ar bet koks kitas tikslas. O aš aprašysiu tai su pinigais. Jums tiesiog teks vesti kartu su savimi dialogą. Užduoti klausimą ir į jį atsakyti žodeliu Taip! Kartais pradžioje šį žodelį reikia pakartoti, pavyzdžiui, penkis kartus ar daugiau.

Taigi pradedam – paklauskit savęs: „Ar galėčiau būti laimingas/-a, jei neturėsiu pinigų?“. Atsakykite – „Taip!“. O tada paklauskite savęs: „Ar galėčiau būti laimingas/-a, jei turėsiu pinigų?“ Atsakykite – „Taip!“. Nebijokite, tai neatims iš Jūsų tikslų ir siekių. Pakartokite šį pratimą bent keletą kartų ir jeigu darėte sąžiningai, viduje atsipalaidavę, turėjote pastebėti, kaip darotės lengvesni ir laimingesni.

Ir dabar, kai jaučiatės geriau, pagalvojus apie tą tikslą, atrodo daugiau ar mažiau realu jį įgyvendinti? Esu tikras, kad realiau. Būdami gerai nusiteikę tikrai esame daug labiau kūrybingi, žavesni, smagiau laikas bėga, o ir į gyvenimą pradedame traukti sau palankias aplinkybes.

Pastebėjote, kad iš tikrųjų norėjote tikslo motyvacijos – laimės? Jaučiant laimę dabar, o ne rytoj dingsta nemalonūs, mus stabdantys jausmai, o apsisprendimas lieka. Todėl nukrenta kančia, iliuzija, kad kažkas gali man duoti laimę, kuri jau ir taip yra mano. Štai kodėl pasiekti tikslą tampa daug lengviau.

Stipriai rekomenduoju daryti šį pratimą kas rytą pražvelgiant planų eigą ar dienos bėgyje. Tokiu būdu tampame nepažeidžiami. Nes niekas nebegali atimti to, ko nuolatos siekiame – laimės.

Taigi: „Ar galėčiau būti laimingas/-a nepaisant nieko?“

============================

Paulės atsiliepimas po savaitės paleidinėjimo meditacijos audio įrašų naudojimo:

Manau pagrindinis laimėjimas – dingo baimė bendrauti su žmonėmis! Pasidariau ramesnė. Ir dar, ankščiau pastoviai žmonėse ieškojau trūkumų, dabar gatvėse, transporte, tiesiog priimu juos kaip savo gyvenimo dalį. Ačiū labai.

Paulė M., 30m., konsultantė

Įsigyk paleidinėjimo audio įrašus ČIA.

Categories
Puikus Gyvenimas

Zen. Pamąstymai. Koanai

Zen (dzen)budizmas labai paplitęs Rytų šalyse, tačiau šį kartą nenoriu gilintis į jo istoriją ar kitus aspektus, nes mane domina zen budizmo reiškinys koan ( jap. „viešas pastebėjimas“ ).

Iš pradžių Koan buvo trumpas, pamokantis pasakojimas apie Budos ar kitų šventųjų gyvenimą ir Jų pasakytas mintis, posakius ar palyginimus. Vėliau tai paplito, ir koan tapo paradoksaliomis frazėmis ar klausimais, neturinčiais realios reikšmės realiame suvokimo lygmenyje, tačiau galinčiais sužadinti naują sąmonės būseną ar net Nušvitimą Satori.

Satori – aukščiausias budizmo dvasinis lygmuo, prilygstantis induizmo Nirvanai.

Atsakymų į koanuose užduotus klausimus reikia ieškoti patiems, savyje… Pabandykime, ir gal mūsų dvasinis pasaulis, sąmonė kitaip pradės žvelgti į Pasaulį, kuriame mes gyvename ir kuriame… Kuriame save kaip žmogų, kurio paskirtis Žemėje – gyventi…Gyventi taikiai, su meile, pagarba ir užuojauta.

Čia nebus patarimų ir raktų „į teisingą gyvenimą“… Čia bus pasakymai, pamąstymai apie mus – žmones, aplinką, mūsų santykius… Tai tarsi įsiklausymai į save, į savo vidų…

Zenas– tai Nežinančiojo proto buvimas visur ir visuomet. Jei vairuojame automobilį – tik tai ir darykime, jei valgome- tik valgykime, jei einame- tik eikime… Praktikuoti zen galima visur – einant, sėdint, gulint.

Populiariausias būdas yra sėdint zazen (dzadzen) pozoje – kojos po savimi, sukryžiuotos, pečiai, nugara tiesūs, kvėpuojame lengvai, per nosį, rankas sudėję delnais vieną ant kitos (vyrams – dešinė, moterims – kairė ant viršaus), akys truputi primerktos.

Vienuoliai taip medituoja kelis kartus per dieną, po kelias valandas. Mums, gyvenantiems kitokį gyvenimą, užtenka bent karto per dieną pabūti su savimi…

Įsiklausykime į vieno vienuolio žodžius apie zen, gal tai padės suprasti esmę, kuri glūdi šiame mokyme.

„ Substancija neturi nei pavidalo, nei pavadinimo. Energija, Protas, Dievas tėra pavadinimai. Substancija yra absoliuti. Nesuprasdami savęs, mes nesuprantame kitų, todėl pasaulyje tiek daug nesusipratimų ir konfliktų. Pažindami save, suprasdami save, mes suprastumėm ir kitus žmones. Taip atskleistumėm savyje Absoliutą, mes sukurtumėm geresnį pasaulį.“

„Kūno atvaizdą mes galime pamatyti vandens paviršiuje. O kur mes galime pamatyti savo sielos atvaizdą ?”

“Mokausi vien tik tam, kad būčiau patenkintas“.

„Prireikia dviejų metų, jog žmogus išmoktų kalbėti. Ir reikia viso gyvenimo, kad jis išmoktų patylėti.“

„Upelis, susidūręs su uola, įveikia ją ne jėga, o užsispyrimu.“

„Išsirinkite mėgstamiausią užsiėmimą, ir jūs nieko neveiksite visą gyvenimą.

“Laimė – tai vis dar geisti to, ką jau turi.“
„Stiprus tas, kuris moka nugalėti save.“
„Jeigu kiekvienam įtiktum- priešų neturėtum.“
„Ateina tuščiomis rankomis, išeina tuščiomis rankomis. Kas?

Iš kur atsiranda gimtis?

Iš kur atsiranda mirtis?

Gimtis – tai dangumi atplaukę debesys.

Mirtis – dangumi nuplaukiantys debesys.

O iš tikro, nebūna nei gimties, nei gyvenimo, nei mirties…

Tai – žmogaus kelias…Ateiti tuščiomis ir išeiti tuščiomis….“

„Ledas, susidaręs iš vandens, yra šaltesnis nei vanduo.“
„Išravėję piktžoles, mes pamaitiname augalą.“
„Vienas mėnulis šviečia kiekviename tvenkiny; kiekviename tvenkiny – vienas mėnulis.“
„Atidžiai stebėdami pasaulį pamatysime, jog blogos mintys pražudo daug daugiau žmonių, nei fizinės ligos.“
„Ramybė ir išmintis iš esmės yra viena. Ramybė – išminties pagrindas. Išmintis – ramybės funkcija.“
„Kas atspindi vienas kitą? Du veidrodžiai.“

„Niekada nelaikykite išvaizdos tikrove. Nemąstykite apie praeitį, dabartį ar ateitį. Praeitis praėjo, dabartis – tik akimirka, o ateitis dar neatėjo.“

„ Koaną galime prilyginti akmeniui, kurį pasiimame patrankyti vartus, kad mus išgirstų ir atidarytų. Vos tik mus išgirsta ir atidaro – mes jį išmetame.“

Pirmas koanas.

Sunkumai ir lengvumai.

Mokinys paklausė Mokytojo, ar sunku suvokti zen.
Mokytojas atsakė:
– Taip, labai sunku.
To paties jis paklausė kitą Mokytoją.
Šis atsakė:
– Ne. Tai visai nesunku.
Trečiasis Mokytojas atsakė:
– Tai yra nei lengva, nei sunku. Tai tas pats, kas geriant vandenį suprasti pačiam, koks jis – šiltas ar šaltas.

Antras koanas.

Saugiausia vieta.

Mang Gongui ir Zen Mokytojui Kyong Ho vaikštinėjant lauke, kilo didelė liūtis, ir jie pasislėpė tarp uolų esančiame tarpeklyje. Mokytojas vis žiūrėjo į uolas, ir mokinys neiškentęs paklausė:
– Kodėl Jūs žiūrite į tas uolas, gal jos Jums atrodo nesaugios?
Mokytojas atsakė:
– Bijau, jog tos uolos gali mus užgriūti.
– Kaip jos gali užgriūti, jei jos stovi čia daug metų ir atrodo saugios?
Mokytojas Ho atsakė:
– Saugiausia vieta yra pavojingiausia.

Trečias koanas.

Apie vagį.

Zen Mokytojas Ryokanas gyveno atsiskyrėlio lūšnelėje vienas, be jokių daiktų, kai pas jį įsibrovė vagis. Tuo metu šeimininkas grįžo namo ir užklupo vagį.
– Turbūt nukeliavai ilgą kelią, kol atėjai pas mane?- paklausė Ryokanas.- Neišleisiu tavęs tuščiomis, imk mano apsiaustą.
Jis nusivilko jį ir atidavė vagiui. Suglumęs vagis pasiėmė apsiaustą ir spruko pro duris.
Ryukanas sėdėjo nuogas ir žvelgė į mėnulį.
-Vargšelis,- galvojo jis.- O, kad būčiau galėjęs padovanoti jam šitą gražų mėnulį.

Ketvirtas koanas.

Apie aklą kurčnebylį.

Pas Mokytoją atėjo jaunas vienuolis ir Jo paklausė:
– Mokytojau, kaip Jūs apklausinėtumėte vagį, kuris butų nematantis, negirdintis ir nekalbantis?
Mokytojas užsimojo lazda ir trenkė vienuoliui, tačiau šis pastebėjo šį smūgį ir pasitraukė.
– Vadinasi, tu – ne aklas.
– Prieik arčiau,- tarė Mokytojas.
Mokinys priėjo.
– Vadinasi, nesi ir kurčias.Ar supratai ką nors ?
-Ne,- pasakė mokinys.
– Vadinasi, nesi ir nebylys…

Penktas koanas.

Apie kiaules ir Budhą.

Kartą pas Mokytoją Mukahą atėjo šalies karalius ir tarė Jam:
– Pavargau nuo visų reikalų, rimtumo, užimtumo ir rutinos. Noriu laisvai, niekieno nevaržomas pabūti su Tavimi, pasijuokti, nes nebepamenu, kada iš širdies juokiausi.
– Gerai,- tarė vienuolis.- Jūs pradėkite, nes esate mano svečias.
– Tu, Mukaha, man esi panašus į ėsti norinčią kiaulę,- tarė karalius, ir visi ėmė juoktis iki ašarų.
Atėjo eilė Mukahai. Šis tarė:
– Jūs, karaliau, man esate panašus i Budhą.
Visi tylėjo, nes niekas nesuprato, kodėl Mokytojas taip pasakė. Karalius neiškentęs paklausė:
– Kodėl mane pavadinai Budha, nors aš Tave išvadinau kiaule?
Mukaha atsakė:
– Todėl, kad kiaulė mato kiaulę, o Budha mato Budhą…

Šeštas koanas.

Apie dubenį.

Pas Mokytoją Joshu atėjęs vienuolis tarė:
– Mokytojau, aš nesenai įstojau į vienuolyną ir prašau Jūsų, kad pamokytumėte mane.
Mokytojas paklausė:
– Ar jau pavalgei ryžių košės?
– Taip.
– Tada eik ir verčiau išsiplauk dubenį…

Zazen ( dzadzen) praktika.

1 pav. Zen meditacija

Pasirinkime mums jaukią, ramią vietą. Atsisėskime kojas sulenkę per kelius, pėdas sudėję vieną ant kitos (1 nuotr.).

Praktikuodami galime naudoti tam tikslui skirtas pagalvėles (2 nuotr).

2 pav.

Stenkimės nusiraminti, kvėpuokime ramiai, nesulaikydami vadinamojo diafragiminio kvėpavimo, kai krūtinė nesikilnoja. Iškvėpimo- įkvėpimo ciklai gali būti įvairūs: iškvėpimas dukart ilgesnis už įkvėpimą, arba jie gali būti vienodi. Rinkitės tai, kas tinka Jums, Jūsų nevargina, padeda atsipalaiduoti.

3 pav.

Šią praktiką galima atlikti ir pusiau lotoso pozicijoje, kada kojos sukryžiuojamos prieš save (3 nuotr.).

Abiem atvejais rankas padėkime prieš save, delnais į viršų, dešinę ranką laikydami po kaire, moterims rekomenduojama atvirkščiai. (4 nuotr.)

4 pav.

Za-zen pratybas atlikti geriausia vienumoje, nes tai yra pradinis suvokimas, po kurio būna pokalbis su Mokytoju, tada pamokymas, paskatinimas ar net paraginimas.

Za-zen pratybos sustiprina valios jėgą, kūną ir mūsų sąmonę, sukaupia energiją prasiveržimui į laisvę. Atsipalaiduoja nervų sistema, dingsta vidinė įtampa, atsiranda kūno ir minčių darna.

Kasdien pasėdėję bent po 10-20 minučių, rasime savąjį „ Aš“, su kuriuo pradėsime „draugauti“ , o ne pyktis ir kenkti ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Niekada gyvenime nebuvau uolus krikščionis ar praktikuojantis budizmą žmogus, tačiau man patinka aštuonios budizme skelbiamos Kelio dalys, kurios išvaduoja mus nuo kančios.

Patinka tikslus jų įtraukimas į savo gyvenimiškąjį suvokimą apie Gėrį – Blogį, Tiesą – Melą…

Noriu, kad tik įsiskaitytumėte, nebandydami susidaryti išankstinę nuomonę – tinka tai Jums ar netinka.

Tik paskaitykit ir pergalvokit kiekvieną iš šių Tiesų, gal Jos Jums padės tapti ne kitų, o savo paties kūno ir minčių šeimininku.

Aštuonios Budhizmo Kelio dalys:

Pirma: Teisingas supratimas;

Antra: Teisingos paskatos;

Trečia: Teisinga kalba;

Ketvirta: Teisingi poelgiai;

Penkta: Teisingas gyvenimas:

Šešta: Teisingos pastangos;

Septinta: Teisingas susikaupimas;

Aštunta: Teisingas panirimas vidun ir jį lydintis Prabudimas , tikrosios Laimės išgyvenimas…

Kiek toli nueisime praktikuodami Za-zen, kiekvieno mūsų pasirinkimas, tačiau tas Kelias – Gerumo ir Meilės Kelias, kurį pasirinkę ( kaip ir Krikščioniškąsias vertybes ar Korano išmintį) mes nueisime geresnio Žmogaus link…

Zen (dzen) budizmas labai paplitęs Rytų šalyse, tačiau šį kartą nenoriu gilintis į jo istoriją ar kitus aspektus, nes mane domina zen budizmo reiškinys koan ( jap. „viešas pastebėjimas“ ).

www.fightclub.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Joga. Faktai be mistikos

Kilimėliais nuklota salė ant kurių erotiškai rangosi gausybė gražių moterų… na arba pabandykime iš kitos pusės – stilinga ir madinga šiuolaikinė grupinė mankšta su kitomis ne tokiomis gražiomis moterims, kurioms reikia numesti gerokai daugiau svorio…

Na, gerai šie du apibūdinimai gal ir nevisai tiksliai atitinka šiuolaikinio vyro ir moters supratimą apie jogą, pripažinkite jog yra labai arti to, ką dauguma mūsų akimirksniu pagalvoja išgirdę šį žodį. Tačiau kas gi tai tokio iš tiesų ir kurgi slypi visas jogos žavesys?
Žodis „joga“ kilęs iš sanskrito kalbos žodžio „yuj“, kurio pagrindinės ir svarbiausios reikšmės yra susieti, sujungti ir suvienyti. Ir šiuo atveju turimi omenyje ne kanalizacijos vamzdžiai ar interneto kabeliai, o kiekvieno individo atskiros dedamosios dalys – kūnas ir protas, protas ir siela.

Iš esmės tai yra asmeninio tobulėjimo ir savirealizacijos metodinė sistema, kurios tikslas paprastas ir elementarus – laimingas, visavertis, naudingas gyvenimas, o tiems, kuriems tai tampa gyvenimo būdu galutinė stotelė jo arba jos individualios energijos susijungimas su visata.

Tiesa, pastarąjį tikslą dar žinomą kaip prašviesėjimą ar išsilaisvinimą pasiekia vienetai, kadangi atsidavimas meditacijai reikalauja ne tik valios ir pasišventimo, bet ir atsiskyrėliško, asketiško iki kraštutiniškumų gyvenimo būdo, o tam ryžtasi nedaugelis.

Nors tai yra dvasinių ieškojimų kelias einant juo kartu tobulinamas ir kūnas, randama ramybė, žinios arba savęs pažinimas – visa tai, kaip sako patys jogai, yra tarsi savotiški paskatinimai nesustoti.

Joga yra viena iš šešių klasikinių induizmo filosofijos krypčių, o jos esminiai principai aprašyti šventuosiuose raštuose Vedose, kurios taip pat yra ir vieni iš seniausių žmonijai žinomų rašytinių šaltinių. Tikima, kad jogos ištakos siekia dar senesnius laikus, kai raštas dar neegzistavo, o savo patirtį dvasinio tobulėjimo paieškose mokytojai savo mokiniams perduodavo iš lūpų į lūpas.

Keturi keliai link to paties tikslo

Per tūkstantmečius trunkančią jogos istoriją mokyklų bei stilių radosi gausybė ne tik jos gimtinėje Indijoje, tačiau ir visame pasaulyje. Visgi kad ir kokie būtų skirtingų tipų jogos skirtumai, kas labiausiai akcentuojama, panašumai visada žymiai ryškesni, jų daugiau, taigi nėra labai didelio skirtumo, kokį stilių pasirinksite.

Visi į prašviesėjimą vedantys jogos takai ir takeliai šakojasi nuo keturių pagrindinių kelių:

  • Jnana joga – žinojimo ir išminties, kuriame stengiantis pažinti savo prigimtį mokomasi atskirti iliuzijas nuo tikrovės;
  • Karma joga – pasiaukojančios ir nesavanaudiškos veiklos kelias,
  • Bhakti joga  – dvasinio pasišventimo
  • Raja joga  – minčių kontrolės kelias, kai stengiamasi sekti ir kontroliuoti viską, kas vyksta galvoje tuo metu, kai asmuo yra sąmoningas.

Hatha joga, asanos, kvėpavimo pratimai ir meditacija

Tai, ko mokoma daugumoje vakaruose smarkiai plintančiu jogos virusu besinaudojančių mokyklų yra vadinamoji Hatha joga. Metodiką dar penkioliktam amžiuje sugalvojo Yogi Swatmarama kaip kūno paruošimo ilgoms meditacijoms pratimų kompleksą.

Šios treniruotės visad yra energingos, kadangi siekiama per trumpą laiką apvalyti kūną ir protą, tačiau kitais aspektais Hatha joga paremta Raja principais ir seka tą kelią. Svarbiausios poveikio priemonės šiai metodikai yra statinės jogos pozos, vadinamos asanomis ir taisyklingo kvėpavimo pratimai dar žinomi kaip pranajama.

Asanos

Nors intensyvumas, eiliškumas ir patys pratimų komplektai skirtingose jogos studijose skiriasi esmė visur ta pati – bet koks judesys atliekamas susikaupus ir susikoncentravus tarsi stengiantis valdyti kiekvieną naudojamą raumenį, taip pat, dažniausiai jogos pozos atliekamas lėtai ir būtinai kontroliuojant kvėpavimą.

Nors ir vadinamos statinėmis pozomis asanos nėra vienalytės, o jas sudaro trys stadijos – įėjimas, buvimas ir išėjimas. Visos jos vienodai svarbios – kiek sutelktos mintys į kūno valdymą, kaip statiškai ir kiek laiko išbūti jis gali vienoje ar kitoje pozoje, kaip gerai pavyksta po įtempimo atsipalaiduoti.

Tiesa, kitaip negu, pavyzdžiui, svarmenų kilnojimas arba aerobiniai pratimai asanos visad atliekamos neperkraunant kūno, nes tai yra tobulėjimo, o ne savęs prievartavimo kelias. Pradedant lankyti užsiėmimus patariama žiūrėti, kaip pozas atlieka instruktorius ir labiau patyrę kolegos, tačiau tuo pat metu klausyti ir savo kūno.

Jei užsiimat ką nors skauda ar žmogus jaučiasi nepatogiai, tai yra pirmas ženklas, jog daro kažką neteisingai, nes joga visų pirma turi teikti malonumą.

Pranajama

Kita gyvybiškai svarbi jogos filosofijos dalis, įtraukiama ir į vakarietiškąsias treniruočių programas yra pranajama arba kvėpavimo reguliavimas. Jei juokais kuriam rimtesniam jogui užsiminsite, jog nekvėpuoti neįmanoma ir visi tai daro, jums atsakys, jog kvėpuoti žmonės nemoka.

Jei tikėsime jogais, problemos esmė tai, jog šiuolaikinis miesto ritmas, kai viskas daroma bėgant, skubant, nesusimąstant bei sėslus, nepaslankus ofisuose susėdusių žmonių gyvenimo būdas lėmė ir tai, kaip mes kvėpuojame.

Didžiausia problema – kvėpavimas kasdieninėse situacijose daugeliu atvejų yra neritmingas ir paviršutiniškas, taip pat įkvepiame orą tik viršutine krūtinės ląstos dalimi ir išnaudojame tik maža dalį to tūrio, kurį plaučiai mums pajėgūs suteikti. Dėl to organizmas nepakankamai gerai aprūpinamas oru arba tiksliau deguonimi, kuris jogoje prilyginamas gyvybinei energijai ir kyla visa serija problemų pradedant psichologinės pusiausvyros praradimu ir baigiant sutrikusiu virškinimu.

Paranajamos tikslas ir yra išmokyti jus stebėti bei kontroliuoti kvėpavimą ne tik treniruočių metu, bet ir kiekvieną dieną.

Meditacija

Joga, visų pirma, yra savęs pažinimo kelias, todėl netgi tarp parengiamąja stadija laikoma Hatha joga užsiimančių žmonių visada atsiras vienas kitas, norintis žengti toliau. Būtent meditacija ir yra tas kitas laiptelis tobulėjant bei siekiant savirealizacijos, harmonijos.

Jogų teigimu, mus išlaisvinti arba įkalinti gali tik mūsų pačių protas ir tai, kaip mes suvokiame save bei išorinį pasaulį yra pagrindinis ir vienintelis didžiulio džiaugsmo arba slegiančio liūdesio šaltinis.

Remiantis šia logika ir buvo sukurtos meditacijos metodikos, kurios ramina nervų sistemą, turi subalansuojantį, apvalantį ir harmoniją teikiantį poveikį.

Meditacijų esmė atrasti, padėti geriau suvokti, išmokti vertinti savąjį vidinį „aš“. Greta to medituojantys žmonės automatiškai įgija gebėjimą matyti ir suprasti aplink juos vykstantį gyvenimą ramiai, bet budriai, susikaupę, bet neįsitempę.

Galėjimas greitai panirti į meditaciją bei ilgai išlinkti joje labiausiai priklauso nuo dviejų gebėjimų – koncentracijos ir sugebėjimo atsipalaiduoti taip, kad taptum sau stebėtoju iš šalies. Na, ir dar reikia būti fiziškai pasirengus tam, kad išgalėtum patogiai ir stabiliai nejudėdamas sėdėti visą meditacijos trukmę.

Nauda kūnui, protui ir sielai

Nors ieškodami informacijos apie jogos teikiama naudą galite rasti sąrašus, kuriuose nurodytos didžioji dalis pasaulio ligų ir negalavimų, tiesa tokia, kad ši filosofija nebuvo sugalvota kaip vaistas ir niekada juo nebus.

Visa nauda gaunama todėl, kad ilgą laiką praktikuojant jogą bei (labai patartina) derinant mitybą kūnas ir protas apsivalo, funkcionuoja harmoningiau. Jei pažvelgsime į kai kurias ligas iš to sąrašo, kuriame joga nurodoma, kaip veikla palengvinanti simptomus, pamatysime, jog jos ten atsirado neatsitiktinai.

Pavyzdžiui, artrito kankinamiems žmonėms didžiausią teigiama poveikį duoda lėtai ir švelniai atliekamai tempimo pratimai, astmą ar kitus kvėpavimo sutrikimus įveikti ar lengviau su jais susidoroti padeda kvėpavimo valdymo metodika ir taip toliau. Kalbant apie tuos, kurie laiko save sveikais, tačiau nori „pasitobulinti“ galima nurodyti tokius su joga siejamos naudos punktus:

Fiziologijai: išaugęs lankstumas, jėga, raumenų tonusas, skausmo valdymas, lengvesnis kvėpavimas ir svorio sureguliavimas.

Psichologijai
: ramybė kaip natūrali būsena, padidėjusi koncentracija, susikaupimas, streso valdymas.

Dvasiai
: savęs ir aplinkui esančio pasaulio pažinimas, išdidumo atsisakymas.
Categories
Laimė Tadas rašo

Laimės Termostatas

Yra padaryta kalnai tyrinėjimų visame pasaulyje su tvirtais ir patikimais įrodymais, taip vadinamo „Laimės termostato“ tema – kaip mūsų laimės būsena priklauso nuo tam tikrų aplinkybių.

Tai įdomu…

Dauguma loterijų laimėtojų turėjo tendenciją po tam tikro laiko grįžti į tą laimės lygį, kuriame buvo prieš laimėjimą. Kai kurie milijonus laimėję žmonės tą laimėjimo dieną įvardino kaip pačią blogiausią savo gyvenime, tačiau šitame straipsnyje apie tai nekalbėsim.

Tarkim yra laimės skalė nuo vieno iki dešimties. Tegul žmogaus laimė prieš laimėjimą toje skalėje siekė penkis. Tyrinėtojai pažymėjo, kad laimėjus loterijoje jo laimės rodiklis, savaime suprantama, gerokai pakilo – iki devynių, dešimties, ar net dvylikos. Tačiau nuo poros mėnesių iki metų laikotarpyje, beveik visų laimėtojų laimės lygis grįžo į pradinę padėtį, koks buvo prieš laimėjimą.

Buvo atlikti tokie patys tyrimai su avarijų, sveikatos ir didelių nelaimių aukomis, ir pastebėta ta pati tendencija. Žinoma po įvykio jų laimės rodiklis buvo kritęs, tačiau nuo poros mėnesių iki metų laikotarpyje, jie grįžo į pradinę laimės būseną, kurioje buvo ir prieš incidentą.

Ką mums tai pasako?

Ogi tai, kad mes esame tiek laimingi, kiek mūsų protas leidžia mums tokiais būti. Ši išvada neapsiriboja vien ties laime, kurią jaučiame, ji taip pat taikoma ir pasauliui kuris mus supa.

Kaip pavyzdį galime imti loterijos laimėtojus. Trečdalis jų bankrutavo penkių metų laikotarpyje, 20% yra išsiskyrę, ir t.t.

Reikia suprasti, kad laimės ir pasitenkinimo rodiklis gali būti įtakotas didžiausių pasisekimų, arba didžiausių nesėkmių, ir jis pakils ties didžiausios laimės ar nelaimės skale, kad ir kas tai bebūtų, tačiau dauguma iš mūsų grįšime į pradinį pasitenkinimo lygį, kokiame buvome prieš tai.

Tai įrodo, kad laimė yra vidinis paveiksliukas, ir tai yra labai svarbi žinia.

Su paleidinėjimu mes galime pakelti „Laimės termostato“ ribą, mes galime sąmoningai pakeisti vidinį laimės paveiksliuką. Nesvarbu kad ir kas blogo ar siaubingo nutiktų, mes galime lengvai grįžti atgal į laimę. Galų gale kiek laiko liūdėsime, tai irgi tik apsisprendimas.

Paleidinėjant įvykiai tiesiog neliūdina tavęs tiek kiek įprastai, o jei taip nutinka, tu turi įrankius grąžinti save į pradinę laimę ir netgi geriau.

Svarbiausia yra nustatyti savojo termostato padėtį ir paleidinėjant kilti aukštyn. Su nedidele praktika gali išmokti paleisti bet kokį jausmą, tendenciją ir taip save pernešti į visai naują lygį – nuolatos.

Tokiu būdu tu kontroliuosi savo laimę tiesiogiai.

Galiu pasiūlyti fantastišką pratimą, kurį darau kiekvieną rytą – paleidinėju ties „Aš leidžiu sau būti 100% laimingu, nepaisant nieko“. Jei galiu aš, gali ir tu!

============================

Paulės atsiliepimas po savaitės paleidinėjimo meditacijos audio įrašų naudojimo:

Manau pagrindinis laimėjimas – dingo baimė bendrauti su žmonėmis! Pasidariau ramesnė. Ir dar, ankščiau pastoviai žmonėse ieškojau trūkumų, dabar gatvėse, transporte, tiesiog priimu juos kaip savo gyvenimo dalį. Ačiū labai.

Paulė M., 30m., konsultantė

Įsigyk paleidinėjimo audio įrašus ČIA.

Categories
Motyvacija

Tikras tikėjimas savimi ir stiprybė

„Ei, tikėk savim ir būk stiprus“ sako knyga, kurią skaitai prieš miegą. Su atodūsiu užverti ją, pakėlęs antakį, ir svajoji, kaip tai padaryti. Nors tuo metu atrodo, kad tai vienintelis dalykas pasaulyje, kuris tave išgelbėtų, tu tik puoselėji viltį pasakydamas sau „kada nors, kaip nors..“ ir neri į sapnų karalystę, norėdamas užsimiršti. O kiek vakarų aš taip pralaukiau! Net pats nesuprasdamas ir vis puoselėdamas auginau tą ketinimą tikėti savim. Išaušta diena, kai atrodo, kad tikrai tiki savim ir esi stiprus, bet … yra kažkoks „bet“, ir tada galvoji: „pasiekta ar ne? kas tai ir kaip tai atlikti?“.

Augdamas vidumi imi pastebėti, jog viską reguliuoji pats. Mintis, jausmus ir netgi tai, ką mes vadiname instinktais. Instinktas yra vienas iš labiausiai žmogaus stiprybę neigiančių sąvokų. Tai lyg kažkas, kas turi galią viršum tavęs, nepaisant tavęs. Yra pilnų įrodymų, kad instinktas yra tik sąvoka, o ne prievolė prieš gamtą. Tuos įrodymus galime ir gal netgi turime įrodyti patys sau moksliškai.

Žinote tą momentą, kai pamatome žmogų ir nėra aišku, kokios jis lyties? Žiūri į žmogaus kojas, rankas, visur kitur ir neaišku, o galvoje sukasi: „vyras ar moteris?“ Ir staiga paaiškėja, kad tai priešinga lytis IR TIK TADA staiga „įsijungia“ geismas, kurį vadinam „instinktu“. Taigi mūsų intelektas pradžiai turi duoti „instinktui“ leidimą ir nuo tada mes tampam paklusnūs jausmui. Kai buvau mažas vaikas, vienas bičiulis į kiemą atsinešė dirbtinę gyvatę, su kuria žaidžiant buvo panašu, kad žaidi lyg su kažkokia guma, bet staiga paaiškėjo, kad ji ne guminė ir ne dirbtinė, o gyva! Kiek baimės buvo! Vėlgi, buvo intelektinis leidimas – sprendimas baimei pakilti. Arba Jums kaip nors „sušviečia“ pasižiūrėti tarantulų (tie dideli vorai) patelių puotą, ir Jūs išsigąstate vaizdų monitoriuje! Juk jų čia nėra (fiziškai), bet baimės „instinktas“, o gal geriau tiesiog „jausmas“, yra. Taigi instinktas yra kintamasis, kuris priklauso nuo sprendimo. Stiprus jausmas + nekontroliuojamas sprendimas = instinktas.

Lygiai tas pats jausmo ir leidimo principas galioja tikėjimui savimi ir buvimui stipriu. Mes net nepastebim, jog leidžiam sau tikėti dvejonėmis, o ne savimi. Atėjus keblumams, net nesuprasdami leidžiam sau būti silpniems, kai galim nuspręsti būti stiprūs. Tad reikia kiekvieną kartą, nuspręsti būti stipriems, degančiu ryžtu pasakyti, kad tiki savimi. Gal dvejonės taip lengvai nepasiduos, bet tiesiog sau viduje sakyk ir nuspręsk, kad, nepaisant nieko, būsi stipresnis, atstovėsi dar vieną raundą.

Gana tikėti dvejonėmis, gana tikėti savo asmenybe, kuri kinta perskaičius bet kurią knygą ar pabendravus su stipresniu žmogumi. Gana būti tuo, kurį viskas visą laiką stebina. Gana taip stipriai reaguoti į gyvenimą – nuspręsk, kad gyvenimas reaguos į tave ir kurk pats, įskaitant asmenybę.

Vienintelė vieta iš kur ateina gigantiška stiprybė ir tikėjimas yra ta tyla ir tuštuma, kuri atsiranda paklausus savęs „kas aš?“. Nėra jokios būtinybės atsakyti sau – tai ne testas. Ten tiesiog tyli vieta, kur visada glūdi stiprybė. Tai ta pati vieta, kurioje Jūs būnate, kai skaičiuojate sekundes nuo žaibo blyksnio iki griaustinio garso. Iškart po blyksnio tampat labai budrūs ir ta tuštuma atsiveria.

Ši „būsena“ yra gryna sąmonė, ten tuščia ir tyra. Ji viską tik pastebi ir paliudija, kai joje plūduriuoja mūsų mintys ir džiaugsmingai nardo intelektas. Dėl to sąmonės jausmo mes nejaučiam, kad senstam, nes tas „aš“ jausmas niekada nekinta viduje. Kai dabar sakote ir kai sakėte sau vaikystėje „aš“, jaučiam tą patį „aš“ sąmonės jausmą, todėl visada atrodo, kad kažkur YRA stabilumas, ir tai mes vadiname viltimi. Mus gali deginti, bet tas stebėtojas viduje vis tiek toks pats „aš“. Prisiminkite save tikrai blogoje situacijoje… tas jausmas net ir ten buvo lygiai toks pats – iš ten Jūs gavote stiprybę peržengti tą momentą.

Stiprybė ateina būtent iš to stebėtojo – sąmonės jausmo, kuris stebi viską iš šalies ir sako „tebūnie taip“ visoms situacijoms. Kai tai įvyksta – tu vėl turi jėgų! Esi piktas.. pastebi iš šono, kad esi piktas ir sakai: „O! Aš piktas! Visai įdomus jausmas..“ ir žiūrėk – atsigauni, o jausmas praeina. Visas situacijas galima matyti „iš šalies“, iš to neutralaus „aš“ jausmo, kur gali išlikti ramus ir viską tik stebėti. Iš ten mes galim būti stiprūs, nes sąmonė yra visada tokia kokia yra – nepaveikiama.

Kai būna sunku, tiesiog trumpai prisimink, kad dvejonės esi ne tu, jog jomis nereik tikėt. Sakyk sau „aš“ (tas sąmonės jausmas) esu stipresnis, tiesiog sakyk sau ir jausk „aš“, kad esi, ir pamatysi, kad iškart bus lengviau. Neatiduok sprendimo dvejonėms – neverta. Net pačiose sunkiausiose situacijose sakyk sau, kad esi stiprus, ir jėgų iškart atsiras. Neišeina? Tuo momentu įsivaizduok, kad išeina, ir išeis.

Panašu, kad laivai per audrą turi atsukti savo priekį prieš bangas, kurios juos sutalžytų, jei galėtų suduoti į šoną. Tą patį tikėjimo ir stiprybės smaigalį turime atsukti prieš jausmų bangas ir mes, ir lyg sakyti kiekvienai bangai „taip, tebūnie taip“, nes kitaip – mes bėgam ir esame silpnuose netikėjimo instinktuose.

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

Categories
Laimė

Svarbiausia

Na ką, vėl „papuolėm“ – ruduo (juokiuosi). Kas galėjo pagalvoti?! O gal vis dėlto ruduo yra gerai? Apsidairai aplinkui – daug spalvingų medžių, šviežių fotografų (vėl juokiuosi!). Šia džiaugsmo nata pradedu rašinuką, kuris nupasakos nuo ko priklauso minčių kokybė – mat vieni „užsirovė ant rudens“, o kiti džiaugiasi jo sulaukę. Tema, atrodytų, banali, bet įsigilinus – esminė.

Gaunu pakankamai laiškų su klausimu, ką daryti su tuo, kad yra „štai tokia ar kitokia“ situacija (jaudulys, problemos ir pan.) ir kaip ją išspręsti. Visi šie laiškai, kaip ten bebūtų, turi vieną ir tą pačią šaknį – sudrumstą, netvarkingą ar menkai prižiūrimą protą. Turiu omenyje ne pačias smegenis (juokiuosi), o mintis.

Kad būtų aiškiau, ką turiu galvoje, pasitelkime paprastą pavyzdį. Tarkim, mes nusprendėme pastatyti namą. Ateiname į statybvietę, kur išsirikiavę laukia puikūs statybininkai (tokie su oranžiniais šalmais ir žėrinčiais plaktukais), bet jie, iš esmės, negali nieko padaryti, kol mes jiems neįteiksime namo brėžinio. O kas yra brėžinys? Mintys, IŠ KURIŲ kilo statinys. Norite pirkti batus? Turite apie juos galvoti PRIEŠ pirkdami. Užsimanėme eiti į kitą kambarį? Turime pagalvoti apie tai PRIEŠ eidami.

Tad visada yra mintis prieš veiksmą. Visi mūsų gyvenimo įvykiai prasidėjo iš minties. Taip, netgi ir tas, kai mes neatsargiai parkritome, ir tada, kai mus apšaukė kaimynas. Tęsiam? Pagalvokite apie bet ką, kas šiandien ar vakar jau spėjo nutikti, ir tiesiog pabandykite atsekti mintį, kuri buvo gal prieš minutę, o gal prieš metus.

Esmė ta, kad priežastinė mintis visada buvo, ji visada būna. Viskas, kas nutinka, turi priežastį. Viskas, kam galima pateikti klausimą „kodėl?“, turi priežastį, ir pirmiausia ateina mintis. Todėl mintys ir proto būklė daro esminę įtaką gyvenimo sąlygoms ir įvykiams. Bloga nuotaika – viskas krinta iš rankų, mašinos, liftai, žmonės ne laiku ir ne vietoje. Gera nuotaika? Viskas kaip sviestu patepta ir dar šiek tiek pablizginta!

Tad viskas yra iš proto – visos gyvenimo situacijos ir problemikės. Atjunkime visiems protus, ir viskas pasaulyje sustos, visos problemos baigsis, visi mechanizmai pails, ir gamta švelniai perims vairą. Įjunkime protus, ir mechanizmai vėl pajudės, ambicijos šaus į viršų – spektaklis tęsis.

Kiekvieną rytą aš ir Jūs – mes visi kartu – įjungiame protelius: kokie jie yra – taip mūsų gyvenimai ir atrodo. Metas prisiimti visą atsakomybę už gyvenimą. Prisiimkime atsakomybę už savo mintis, nes jos yra visa ko priežastis. Tik dauguma paklausime: „Juk jis toks nepaliaujamai triukšmingas! Kaip aš jį sukontroliuosiu?“ Atsakau: proto valymo praktikomis, meditacija. Tai yra vienintelis kelias.

„Aš visai neturiu laiko visokioms kvailoms meditacijoms!” Puiku, bet atmink, kad tai yra didelė privilegija šiame gyvenime. Praktikos sutvarko protą – padaro jį skaidrų, aiškų ir džiaugsmingą, o tada visi geri dalykai eina savaime – akivaizdu. Žinoma, jį reikia prausti, kaip ir kūną – kiekvieną dieną; bet tikrai nemanyk, jog tai nuobodu ar kad tai ne tau – nesąmonė. Tai tau. Tai taip TAU, kad nė neįsivaizduoji.

Kai protas aiškus, žvalus ir tylus – eini gyvenimu juokdamasis, salsti viduje, viskas ateina laiku ir vietoje. Draugai, laimė, namai, pinigai, džiaugsmas, charizma, intuicija, palankumas ir visa kita – įvardink pats. Praktikuok, kam delsti? Bent duok šansą. Nors pats darau tokius užsiėmimus, man nesvarbu kur ir kaip ar su kuo praktikuosi, svarbu – praktikuok. Bendras žmonių lygis kils ir to gana. Svarbiausia praktikuoti.

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

Categories
Tadas rašo

Žiūrėti į tai kas „Teisinga“

Skubu pasidalinti pratimu, kurį darau jau beveik tris mėnesius, ir kuris gerokai pakeitė mano gyvenimą. Bet viskas nuo pradžių.

Ir vėlgi – tai susiję su mūsų geriausiu draugu – protu. Šį kartą reikės sąžiningai sau pripažinti, kad protas, kurį turime, karts nuo karto, o gal net dažnai, mėgsta žiūrėti į tai, kas negatyvu. Bet viskas gerai, nes šis prisipažinimas leis atsistoti į teisingas vėžias. Darome tai automatizuotai net nesuprasdami, nes pasąmoningai einame išvien su protu. Tai natūralu, dauguma žmonių gyvena automatizuotai, o tai reiškia – automatiškai reaguoja į tai, kas benutiktų, net negalvodami. Protas diktuoja kaip gyventi.

Finansai ir ekonomika – keletas dalykų, į kuriuos tavo protas tikrai įpratęs koncentruotis. Viskas tau gali būti gerai šioje sferoje, tačiau protas vistiek norės klausytis ir žiūrėti žiniasklaidos, ieškoti problemų, nerimo, klaidų, o tai, bet kokiu atveju, nepadeda išspręsti situacijos, nepadeda rasti sprendimo.

Kita labai aktuali tema tavo protui – tavo kūnas. Ir vargu ar jums patinka, tai, ką jis mato: per storas, per plonas, per daug randų, per balta oda, per mažai to, per daug ano, plaukai nepakankamai geri, dantys per mažai balti, per daug riebalų, per mažai raumenų ir net neminėsiu, ką jis sako apie pilvą. Protas tikrai mėgsta, jei ne visada, tai kartas nuo karto, paieškoti, kas blogai jūsų kūnui.

Protui patinka lyginti tave su kitais, žiūrėti į tai, ko tau trūksta. Taip pat jam patinka žiūrėti į tai, kas blogai tavo santykiuose, ir net nereikia sakyti, kokios prastos įtakos jiems tai turi…

Taigi, žiūrėti į minusus, vienokius ar kitokius, protui tikrai patinka. Tai senas įprotis, kuris periodiškai atneša mums į gyvenimą liūdesio ir sielvarto.

Dabar pažiūrėk, ką gali padaryti, kad tai pasikeistų, kad dingtų visam laikui iš tavo gyvenimo.

Visi gyvenime ieškome to pačio. To vieno vienintelio nuostabaus ir nepakartojamo dalyko – laimės. Kad taptum laimingu, kad gauti visą įmanomą laimę, kokią tik gali gauti iš dabartinės situacijos, tu privalai pradėti žiūrėti į tai, kas teisinga, kas yra gerai tavo gyvenime. Jei pradėsi to ieškoti, pamatysi, kad gyvenime iki šiol

nepastebimai dauguma nuostabių dalykų ėjo pro šalį.

Visi, kas paleidinėja, išmoksta, kad gyvenimas, tai apsisprendimas. Būsi negatyvus ar pozityvus – tau spręsti.

Jau trečias mėnuo užsirašinėju, kas dieną tai, kas gero nutiko mano dienos bėgyje, ir galiu garantuoti, kad tai gali atnešti labai daug laimės į kiekvieno gyvenimą. Kuo daugiau ieškome tai, kas gerai, tuo daugiau randame, kuo daugiau randame, tuo daugiau nutinka nuostabių dalykų, tuo geriau jaučiamės.

Tai paprasta – teigiamas traukia teigiamą. Kai tampi teigiamas – gyvenimas taisosi lyg gamta po žiemos: tavo finansai gerėja, tavo sveikata stiprėja kiekvieną dieną, o santykiai pasiekia neregėtų aukštumų.

Paleidinėdami atsikratome iš pasąmonės viso susikaupusio negatyvumo, įpročio žiūrėti į tai, kas blogai. Susikaupęs negatyvas nuslopina tave ir laiko užspaustą kamputyje, o tai neatneša naudos niekam.

Žiūrėti į tai, kas teisinga, tikrai nėra sunku. Tai tik įprotis, apsisprendimas. Tereikia pasakyti sau tvirtai – nuo šiandien kiekvieną dieną užsirašinėsiu viską, kas nutiko su manimi gero, visas geras nuotaikas, visus gerus įvykius, viską, kas man patiko, ir nesvarbu, tai atrodys reikšminga ar ne, tačiau aš tai užsirašysiu.

Iš savo patirties žinau, kad žiūrėti į tai, kas teisinga, atneša begalę džiaugsmo, vidinės ramybės, geros nuotaikos, ir tikrai daug daug daug Laimės, kuri tik ir laukia, kol bus pastebėta. Padaryk tai – nepasigailėsi.

============================

Paulės atsiliepimas po savaitės paleidinėjimo meditacijos audio įrašų naudojimo:

Manau pagrindinis laimėjimas – dingo baimė bendrauti su žmonėmis! Pasidariau ramesnė. Ir dar, ankščiau pastoviai žmonėse ieškojau trūkumų, dabar gatvėse, transporte, tiesiog priimu juos kaip savo gyvenimo dalį. Ačiū labai.

Paulė M., 30m., konsultantė

Įsigyk paleidinėjimo audio įrašus ČIA.

Categories
Motyvacija

Va čia tai pasilinksminimas!

Kadangi vasara, rankos visai nekyla rašyti kažko, kas labai keistų mąstymą ir tariamai drumstų protą. Be to, ir skaitytojai tikriausiai ne tas galvoje, kai už lango pleškina saulutė. Todėl šį kartą apie malonumus ir pojūčius.

Tokiomis karštomis vasaros dienomis atrodo, kad gyvenime nieko, išskyrus pojūčius (uoslė, rega ir t.t.), nėra, kad tik jais ir tesinaudojame: pliuškenamės, kaitinamės, skanaujam ledus, klausomės muzikos. „Grojam“ savo pojūčiais, nes tai – malonumas. Ir išties, tai – malonumas.

Kai vakare atsigulame į lovytę ir užmerkiame akis, suradę, ant kurio šono gultis ir kaip patogiai sudėti rankas, mes imam daryti fantastiškai keistą veiksmą, visiškai priešingą malonumui, – mes paleidžiame savo pojūčius. Kažkokiu stebuklingu būdu, tiek rega, tiek lytėjimas su uosle ir viskuo kitu dingsta visai nakčiai – mes miegam. Miegam palaimoj ir keltis nesinori, nes prabusdami vėl turim lyg imti į rankas įrankius – pojūčius – ir toliau žaisti gyvenimą.

Tad dieną mes norim nuklysti į vasariškus ar kitokius malonumus (pojūčius), o pabudę iš nakties pojūčių – ne. Kaip čia taip yra?

Atsakymas slypi malonumo suvokime. Malonu yra viskas, į ką sugebame susikoncentruoti. Malonumas jaučiamas tada, kada sugebame pasinerti į bet kokią mintį ar jausmą iki galo. Jeigu žmogus susikoncentruoja į ką nors, kad ir į pyktį, visu šimtu procentų, jis gali būti tikras – malonumas bus. Susikoncentruokite į savo kojines, kelnes ar marškinius ir jausite malonumą! Skamba juokingai, nes dabar tikriausiai nejaučiate, bet prisiminkite tą akimirką, kai juos pirkote – žiūrėjote į juos parduotuvėje ir jautėte.

Supratimas, kas yra malonumas, atveria vieną iš gyvenimo keistenybių. Anksčiau žiūrėdavau į nuolatos pyktis mėgstančius žmones ir nesuprasdavau: „kaip jie taip gali?“; bet supratus malonumą, mistika išnyksta. Negi Jums neteko ant ko nors išsirėkti? Kai rėkėte, veikiausiai jautėte, kad jau gana, bet vis tiek „kažkodėl“ tęsėte. Kodėl? Malonu. Prie to priprantama ir tai „jėga“ (juokiuosi).

Na gerai, bet kodėl koncentracija maloni? Susikoncentruodami į kažką, mes pamirštam visa kita – rūpesčiai, baimės, reikalai kažkur dingsta. Kai viskas pranyksta, atsiveria vidaus ramybė, tyla. Tik, deja, malonumuose, kuriuos mes „traukiam“ iš juslių (kvapas, skonis, rega, lytėjimas, garsas) tai vyksta labai laikinai – labai. Mat viskas baigiasi. Vasara baigiasi, ežerai „baigiasi“, filmai baigiasi, seksas baigiasi, visi žmonės kuriuos tik kada nors matėte ar matysite „baigiasi“ – viskas baigiasi. Todėl ir malonumas baigiasi, o tada skauda, kartais netgi labai, ir lipam sienom, ir nežinom, ką daryt.

Ką daryt, ką daryt? Reikia surasti, kas nuramintų Jūsų protą natūraliu būdu, be malonumų (juslių) pagalbos. Kitaip tariant, reikia laisvės nuo malonumų. Kodėl mes turėtumėte būti priklausomi nuo kažkokių laikinumų? Jie baigiasi, todėl nėra tinkami pilnatvei, jie tinkami nebent tik įvairovei.

Siūlau Jums meditaciją. Ji natūraliai nuramina mintis, protas ištuštėja, natūraliai atsiranda koncentracijos pojūtis (nes visa kita natūraliu būdu pasišalina) ir palaimos potvynis, prieš kurį neatsilaiko joks malonumas, didžiuliu mostu pakelia mus ten, kur mes dar tarytum niekada nesame buvę. Mes skęstame beribiam džiaugsme, kuris visada yra su mumis, visada buvo ir visada bus. Ką ta nuobodi laimė? Ekstazė! Kaip sakė Drakula: „Va čia tai pasilinksminimas!“

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt