Categories
Laimė Sveika Gyvensena

Pažintis su meditacija

meditacija
Meditacija.

Kas tas žodis meditacija, kurį pastaruoju metu taip dažnai girdime? Vieni jį priskiria pasivaikščiojimui miške, kiti – tylai, treti – apmąstymams, bet kas tai išties yra? Skirtingų mokyklų žmonės turi įvairias nuomones, o mes čia aptarsime: kur visos meditacijos turi bendrą sąlyčio tašką, tikslą, kas yra patiriama ir nuo ko galima pradėti, bei pasidalinsime keliomis meditacijos technikomis. Šis straipsnis yra skirtas bendrajai publikai, susipažinimui.

Proto drumzlės arba kam reikalinga meditacija?

Kur žmogus bebūtų, kur jis beeitų, visur būna su savimi. Nėra tokios akimirkos, kai jis neturi savęs ir nemato pasaulio per savo prizmę – protą. Jeigu jo protas ramus ir patenkintas, jis mato gražų pasaulį, kuris jam patinka ir yra mielas, o mažiau mielus dalykus protas tiesiog praleidžia, nepastebi, užmiršta. Kai įsipina vienas kitas rūpestis, žmogus tampa labiau susikoncentravęs į savo protą. Nuo tos akimirkos jis slysta į proto gniaužtus. Mintyse ima koncentruotis įvairūs vaizdai, garsai, jausmai, kurie visą laiką kažką sako, reiškia ir netgi verčia jausti jausmus. Ilgainiui jie tampa netgi realūs, nors tai tėra fantazijos. Mintyse, kaip kokiame filme, vyksta konfliktai, dramos su visokiausiais scenarijais. Mintys ima pintis ir žmogų užvaldo nesustabdomi nuotaikų impulsai.

Žmogus nori nuo to gelbėtis. Jis natūraliai nori minčių tylos, nes tai yra jo prigimtis. Atsiminkime vaikystę. Ar ten būdavo daug analizės, minčių, rūpesčių? Mažiau. Žmonės sako, kad tapsi robotu, jeigu galėsi galvoti ar jausti mažiau, bet tai tiesiog netiesa. Tapsi tiesiog laimingu kaip tas vaikas. Laimei priežasties nereikia, o minčių kančiai – taip, nes jos (mintys) turi už kažko užsikabinti. Ir čia, mielieji, įeina nepakeičiama ponia ramybė, kurios kompanijos žmonės taip atkakliai siekia visur (gamtoje, kelionėse, drauguose), bet taip retai atsisuka į ponios ramybės namus – meditaciją.

Prisilietimas prie nenupasakojamo džiaugsmo

Tos tylos minutės, o kartais ir valandos, patyrusiam medituotojui pranoksta bet kokį žmogaus iki tol patirtą gyvenimo džiaugsmą ar kūno malonumą. Ten siela prisimena amžiną palaimą ir ima mažiau trokšti juokingų ir savanaudiškų gyvenimo malonumų. Ištirpsta visi skirtumai, padalinimai, ribos. Staiga užlieja energijos banga, užtirpsta kūnas, kvėpavimas prislopsta ir iškyla: „O! Tyriausias džiaugsmas, ramybė mano gyvenime. Pagaliau! Kaip aš anksčiau nepastebėjau, kad tai visada su manimi?“. Lygia ir švelnia, lyg šilkine aliejaus srovelė, širdį glosto pati saldžiausia ir skaniausia gyvenime patirta palaima. Esi ramus, nes žinai, kad tai visada buvo yra ir bus su tavimi. Kas gali būti labiau raminančio, negu šis žinojimas? Visi tie daiktai, žmonės dėl kurių taip kariavai ir bijojai juos prarasti, be kurių atrodė, kad negali gyventi… Staiga viskas stoja į savo vietas – santykiai, darbai harmonizuojasi be pastangų ir tu su didžiule šypsena veide, tęsi savo gyvenimą, tik dabar – taikoje.

Meditacijos tikslas ir praktikavimas

Meditacijos tikslas yra patekti už sąmonės ir pasąmonės ribų – ten, kur nėra nė vienos minties, jausmo ar troškimo. Kitais žodžiais – ekstazė, tikrasis patyrimas, Realybė, Tiesa (kuri nekitna), Dievas.

Žmonės vakaruose jau seniai naudojasi meditacijų teikiama nauda; jų bendras tikslas yra nuraminti, užtildyti ir suvaldyti protą. Meditacijos, vienaip ar kitaip, yra nukreiptos į tai.

Meditacijos nauda juntama iškart – žmogus tą pačią dieną jau jaučiasi kitaip. Visgi potyriai labai skiriasi, nes tai individualu ir priklauso nuo pasirinkto būdo. Kaip vasarą eidami į rūsį vis labiau jaučiame malonią vėsą, lygiai taip pat kuo giliau kiekvieną kartą leidžiamės į meditaciją, tuo labiau gyvenime jaučiame ramybę, džiaugsmą. Klausimas tik, kaip greitai eisime į tą gaivą. Mašinos įsibėgėjimui reikalingas laikas, taip ir siekiant patirti meditacijų džiaugsmą prireiks įdirbio.

Kuris laikas skirtas meditacijai ir kiek tai turėtų užtrukti?

Nėra jokio apribojimo, kiek reikia medituoti. Meditacija gali trukti minutes, o jeigu pasirinksite daugiau – užsibūsite ten ir valandą kitą. Žiūrint ką norite pasiekti. Tam tikros sistemos reikalauja skirtingo laiko tarpo. Pradžiai užteks kelių dienų per savaitę iki pusvalandžio. Jeigu norėsis daugiau – pirmyn.

Tinkamiausias ir efektyviausias laikas meditacijai yra dorybės metas (maždaug nuo 3-4 val. ryto iki 11-12 val. dienos), nors ją galite atlikti bet kada, ir tai vis tiek bus labai naudinga. Vedų raštuose minimos trys materialiosios gamtos gunos – energijos. Jos yra: dorybės, aistros ir neišmanymo. Šie periodai dalina tiek dieną, tiek naktį į tris lygias dalis (viso šešios paros dalys). Dieną (saulėtekį) supa dorybė, naktį (saulėlydį) dengia neišmanymas. Viduryje dienos ir nakties yra aistra. Dorybės metas skirtas vidiniam pasauliui ir jo tobulėjimui, aistros – darbams, veiklai, o neišmanymas – poilsiui, miegui. Lengviausia tai būtų suprasti nusipiešus paros laiko juostą, padalinti ją į dieną bei naktį ir abu šiuos laikotarpius išdalinti į tris lygias dalis. Tokiu būdu tiksliai pamatytumėte, kada prasideda ir baigiasi laikotarpiai.

Meditacija kaip higiena

Yra įprasta, kad žmonės prisibijo naujovių, tas pats yra ir su meditacija. Bijo pradėti, galvoja, kad prie meditacijos yra priprantama. Kai kurie mano, jog kelis kartus pameditavus, meditacijų praktiką bus galima baigti visiems laikams. Galvokite apie tai kaip apie išsimaudymą. Kada gyvenime galima nustoti maudytis, po trijų, keturių ar šimto kartų?

Meditacija atlieka proto higienisto vaidmenį – ji apvalo ir sutvarko mintis. Lygiai taip pat, kaip mes skiriame laiką ryte ir vakare apsiprausti, taip pat galime skirti laiko savo protui apvalyti. Protas primeta nuotaikas, požiūrius, su kuriais mes būnam visą dieną. Tai valdo mūsų gyvenimą. Ar tai svarbūs dalykai?

Meditacijos pradžiai

Meditacijos, kurias čia aprašysiu yra lengvos ir paprastos, jas galite daryti kada tinkami, ir rinktis tas, kurias norite. Jums nereikia turėti jokio pasirengimo. Mums nėra būtina būti vienuoliais kalnuose, kad medituotume. Paprastos pauzės dienos metu, darbe, kai kolegos pietauja ir Jūs turite 15-30-60 laisvų minučių, kurios puikiai tiks.

Patogiai atsisėskite kėdėje, bet ne taip, kad užmigtumėte. Stuburas turėtų būti tiesus, galvą laikykite tiesiai arba šiek tiek palinkusią apačion (stuburas ir kaklas vienoje linijoje – idealu). Akys užmerktos (galite pabandyti koncentruokitis į tašką tarp antakių). Rankas pasidėkite ant kelių ar kedės atramų. Atidėkite visus darbus į šalį, nuspręskite, kad šis laikas bus skirtas meditacijai, o ne mąstymui apie darbus. Susitelkite į kvėpavimą – kuo labiau atpalaiduokite kvėpavimą ir jauskite orą šnervėse, kaip įeina šaltesnis ir išeina šiltesnis oras. Šito užtenka visai meditacijai. Būkite visas savyje.

Jeigu norite labiau atsipalaiduoti, pojūčiais pereikite per savo kūną: kojas, dubenį, pilvą krūtinė, rankas, veido dalis, viršugalvį. Mintys lys į galvą ir kartais užsisvajosite – tai nieko tokio. Tiesiog grįžkite atgal prie kvėpavimo. Minčių nereikėtų reguliuoti ar kovoti su jomis, leiskite joms tekėti lyg upei.

Pirmosios 20-30 minučių, to nedariusiam žmogui, būna pačios sunkiausios gyvenime. Protas tiek ištreniruotas lėkti, bėgti ir skubėti, kad žmogus nebegali susiturėti savyje. Jeigu taip nutinka Jums – ramiai sėdėkite, susikoncentruokite į savo kvėpavimą pabandykite užčiuopti jausmą, kuriuo galite mėgautis – dažnai tai yra tiesiog tylos pojūtis.

Koncentracijos meditacija

Silpna atmintis? Aš manau, kad Jūsų atmintis puiki, tik koncentracija – ne. Koncentracijos metu mes įsimename. Meditacijoje pabandykite koncentracijos pratimą. Atsisėskite, kaip parašyta aukščiau. Jums reikės skaičiuoti iki šimto arba Jūsų pasirinkto skaičiaus (pvz. 50). Ramiai, nosimi įkvėpkite tiek į pilvą, tiek į krūtinę. Ramiai iškvėpę jau galėsite sau pasakyti: „vienas“. Vienas ramus įkvėpimas su iškvėpimu trunka apie 4-5 sekundes. Vėl kvėpkite ir iškvėpkite – 2 ir t.t. Jeigu pametėte skaičių, grįžkite prie to, kurį atsimenate paskutinį. Atlikus šį pratimą maždaug 10 kartų, gana lengvai ir ramiai gebėsite suskaičiuoti iki šimto. Tai yra didelis pasiekimas! Tai padės Jums darbe, moksluose ar kitoje srityje.

Idėjų meditacija

Ramiai atsisėdę užduokite sau kokį nors gerą klausimą ir praleiskite meditacijoje 15-60 minučių:

  • Kaip galėčiau kasdien jaustis dvigubai laisviau ir pareiti iš darbo pailsėjęs?
  • Kokių žingsnių turiu imtis, kad kiekviena diena mano gyvenime man būtų vis sėkmingesnė ir teiktų vis daugiau energijos?
  • Ką reikėtų pabandyti naujo, kad mano sveikata būtu gera ar dar geresnė, jausčiau ramybę, džiaugsmą ir turėčiau daugiau draugų?
  • Kaip galėčiau uždirbti dvigubai daugiau, turėti geresnius santykius su žmonėmis ir mėgti save besąlygiškai?

Imkitės fantazijos galvodami klausimus, aš šiuos sugalvojau rašydamas.

Sėdėdami mąstykite, svajokite, laukite gerų atsakymų. Nereikalaukite iš savęs nieko, tiesiog sėdėkite mąstydami, svajodami ir laukite. Jūs būsite labai maloniai nustebinti idėjų meditacijos pasiekimais. Išmąstysite tokių atsakymų, kad tiesiog trykšte trykšite džiaugsmu.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Tadas rašo

3 proto aspektai

Kiek daug skirtingų žmonių, ir kaip skirtingai visi esame teisūs. Vienas yra linksmas, kitas turi gerą atmintį, trečias moka gražiai piešti, o ketvirtas, atrodo, nieko nesugeba ir viskas krenta jam iš rankų. Turbūt visi sutiksime, kad ir kokias savybes turime, jos visos įtakotos mūsų mąstymo sugebėjimo. Taigi, kaip veikia protas?

Protas turi tris aspektus.

Pirmasis yra jutimo. Sugebame jausti šaltį, karštį ir t.t. Žmonės ir gyvūnai turi šį aspektą.

Antrasis yra įrašinėjimo ir atminties aspektas. Protas įrašo įvykius ir primena mums juos, nesvarbu, norime to ar ne. Jeigu pagalvosi – kaip tapti sėkmingu – protas iš karto tau pateiks viską, kokius įsitikinimus turi šia tema ir tai atrodys šventa tiesa. Veikiame automatizuotai, net nesusimąstydami. Esi toks, kokią informaciją turi įsirašęs apie save.

Jeigu mažą drambliuką pririštume prie medžio taip kad negalėtų pabėgti, tai jam užaugus, kai sveria aštuonias tonas, ir pririšus kad ir prie šakos, jis net nebandys bėgti, nes nuo mažens turės įsitikinimą, kad tai padaryti neįmanoma. Skamba absurdiškai, bet taip jau yra.

O kas pasakė, kad taip turi būti ir žmonėms ?

Tai mus atveda prie trečiojo, svarbiausio ir reikšmingiausio, aspekto – sugebėjimo vertinti situaciją, diskriminuoti. Šio aspekto neturi gyvūnai ir jis yra tik pas žmones. Šio aspekto dėka galime trinti iš savęs viską, ką antruoju aspektu įsirašėm. Atsikratyti įpročių, automatizuoto veikimo. Tada atgauname savo pasirinkimo galią, pasirinkimą į laimę, sėkmę, svajones. Pagalvok, koks gyvenimas būtų, jei kas rytą atsikeltum energingas, su gera nuotaika ir žinojimu, kad esi vertas visko, ko užsigeidi. Tik tau pačiam spręsti, kada pasinaudosi šiuo trečiuoju proto aspektu.

============================

Paulės atsiliepimas po savaitės paleidinėjimo meditacijos audio įrašų naudojimo:

Manau pagrindinis laimėjimas – dingo baimė bendrauti su žmonėmis! Pasidariau ramesnė. Ir dar, ankščiau pastoviai žmonėse ieškojau trūkumų, dabar gatvėse, transporte, tiesiog priimu juos kaip savo gyvenimo dalį. Ačiū labai.

Paulė M., 30m., konsultantė

Įsigyk paleidinėjimo audio įrašus ČIA.

Categories
Sveika Gyvensena

Anksti kėlęs nesigailėsi…

gele, meditacija
Pajusi gyvenimo skonį

Tikriausiai pažįstama būsena, kuomet po gero vakarėlio grįžus namo paryčiais, kitą dieną išsiritus iš lovos 10 val. ryte, būsima diena dažniausiai nieko gero nebežada. Apsunkusios galvos jausmas, rūkas akyse ir apskritai bendras nuotaikos nebuvimas. Dažniausiai tam net nereikia iš vakaro padauginti alkoholio. Kokios pagrindinės priežastys lemia šią būseną? Kaip jų išvengti?

Senuosiuose Vedų raštuose minimi trys paros laikai. Nuo antros valandos nakties iki dešimtos valandos ryto esti dorybės metas. Jis skirtas dvasiniam tobulėjimui, savišvietai, literatūros skaitymui. Nuo dešimtos valandos ryto iki šeštos valandos popiet karaliauja aistros laikas. Ši dienos dalis skirta aktyviam tiek protiniam, tiek fiziniam darbui. Šiuo metu geriausiai sekasi koncentruoti dėmesį rezultatų siekimui, įvairių situacijų analizavimui, dalykiniams pokalbiams. Likusi paros dalis – nuo šeštos valandos vakaro iki antros valandos nakties apibūdinama kaip neišmanymo metas. Tai pats tinkamiausiais laikas poilsiui, buvusios dienos apmastymams, ramiam namų tvarkymui. Pats apibūdinimas teigia, kad šis paros laikas neskirtas aktyviam protiniam darbui, rimtiems pokalbiams. Taip pat tai yra laikas, kada geriausiai pailsi visas žmogaus organizmas.

Nuo ko priklauso šie paros laikai? Jie yra sąlygojami mėnulio ir saulės aktyvumo. Tačiau netgi per vieną paros laiko dalį jų įtaka žmogaus aktyvumui ženkliai skiriasi. Panagrinėkime tai.

Saulės aktyvumas prasideda maždaug šeštą valandą ryte. Tuomet bunda visi gyvūnai, augalai, aplink esanti gamta atgimsta po nakties poilsio, pradeda pūsti lengvas vėjelis. Žmogus, nespėjęs atsikelti iki šeštos valandos, dieną jaučiasi šiek tiek mieguistas. Taip yra todėl jog organizmas nespėja susiderinti su jau padidėjusiu saulės aktyvumu. Jaučiamas energijos trūkumas. O jeigu pramiegama net iki dešimtos valandos, tuomet visiškai išbalansuojamas organizmo paros ritmas, priklausantis būtent nuo saulės ir mėnulio aktyvumo.

Saulės aktyvumas baigiasi taip pat maždaug šeštą valandą vakare. Tuomet vis didesnę itaką turi mėnulis. Paprasčiausias to įrodymas, kaip mėnulis naktį veikia potvynius ir atoslūgius, taip pat jis veikia ir mūsu organizmus. Mėnulio aktyvumas tęsiasi vėlgi iki šeštos valandos ryto. Taigi kaip prisitaikyti prie šio ritmo? Atsikėlus šeštą valando ryto aukso puodo nelaimėsime.

Kadangi žmogus skiriasi nuo gyvūnų ir apskritai visos gyvos gamtos savo sąvybėmis logiškai protauti, tikėti į Dievą, gebėjimu dvasiškai tobulėti, jo paros ritmas taip pat turi savų niuansų. Pažvelkime į tai atidžiau.

Jau minėjome, kad nuo šeštos valandos vakaro prasideda neišmanymo metas skirtas poilsiui. Žmogui tinkamai pailsėti ir atsigauti po dienos darbų, geriausias metas eiti miegoti yra apie devintą, dešimtą valandą vakaro. Pilnai atstatyti fizines ir pscihines jėgas užtrunka maždaug iki antros – trečios valandos ryto. Tai yra vienintelis paros laikas, kuomet žmogaus organizmas geba atgauti šias jėgas, prisipildyti gyvybinės energijos, vedų raštuose vadinamos prana.

Atrodytu keista, kas gi iš mūsų eina miegot ir keliasi panašiu laiku, nebent pensininkai. Tačiau ilgainiui gyvenant kitu paros ritmu, išderinamas organizmo vidaus energijos balansas. Pasireiškia įvairios ligos, arba tiesiog chroniškas pervargimas. Nebeapsieinama be kelių kavos puodelių per dieną arba pakelio cigarečių tam, jog palaikytume organizmo budrumą.

Devintą valandą vakaro aktyviai veikia mėnulio energija, padedanti žmogui ilsėtis. Taip pat nuo devintos iki vidurnakčio miego kokybė yra pati didžiausia. Todėl šios miego valandos skaičiuojamos kaip už dvi. Pavyzdžiui žmogus atsigulęs devintą vakare ir atsikėlęs antrą valandą nakties, jaučiasi puikiai pailsėjęs. Nuo devynių iki vidurnakčio – trys valandos – skaičiuojamos kaip už dvi, taigi jau šešios. Pridėkime dar likusias dvi ir gausime puikų aštuonių valandų miegą.

O ką gi veikti atsikėlus tokią ankstybę?!

Nuo antros valandos nakties paroje dominuoja dorybės metas. Taigi tai pats geriausias laikas užsiimti dvasiniu tobulėjimu. Meditacija, dvasinės literatūros skaitymas duos daugiausiai naudos šiuo laiku. Be to galima išnaudoti laika, visi namiškiai dar giliai sumigę ir jums niekas tikrai netrukdys. Beje tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių pasiteisinimu, kodėl žmogus negali užsiimti meditacija, suprask, namie visada triukšmas, nėra ramios vietelės.

Laikas nuo ketvritos iki penktos valandos ryto labiausiai tinka įsisavinti naujas žinias. Kas ruošiasi egzaminams ar tiesiog nori praplėsti savo išmintį, įvertins šį momentą. Tuomet protas sugeba geriausiai įsiminti naujus dalykus.

Laikas nuo septintos valandos jau yra tinkamas lengvam sportui, rytiniam pasivaikščiojimui, jogai.

Na, o jau nuo aštuntos ir devintos valandos ryto galima pilnai pradėti ruoštis būsimai dienai. Nes dešimtą valandą ir iki pat šeštos vakaro – aistros metas, pats geriausias darbui ir sėkmei!

Šarūnas K.

www.vyruklubas.lt

Categories
Laimė Saviugda

Taisyklės

meditacija
Kur tavo dėmesys?

Kai kuriems gyvenime būna „atsivertimai“. Gyvena sau 50 gyvenimo metų sėslų, niūrų gyvenimą, kaip „paprasti piliečiai“ ir staiga pradeda … daug sportuoti, šypsotis, įsitraukia į įvairias veiklas.. Kaip jiems tai pavyksta? Yra keletą atsakymų: vėžiukas, krabiukas, skyrybos, artimųjų mirtis… Sukrečiantys įvykiai pažadina ir priverčia (kai kuriuos) pažvelgti į gyvenimą iš šono. Staiga žmogus pamato, kad jis visiškame letarge ir jam sukyla ryžtas. Kadangi gyvenime ir taip vyksta dideli pokyčiai, jie ryžtasi dar didesniems. Kokį ryžtą jie turi! O kiek valios sukaupia! O…! Taigi, šį kartą apie ryžtą, valią ir gyvenimo įvykius.

Pagalvokite: kas gyvenime vyksta? Kodėl įvyksta vieni įvykiai, o ne kiti? Kodėl vieni įvyksta greičiau, kiti lėčiau, treti išvis nugrimzta užmarštin? Rimtai. Pagalvokite. Kokie įvykiai vyksta?

Mano siūlomas atsakymas labai paprastas. Mūsų gyvenime vyksta tie įvykiai, apie kuriuos galvojame. O kas dar gali vykti?! Jeigu nematai savo galvoje, ar tai vyksta(tau) apskritai? Pvz. sėdi žmogelis fantazuoja ir apsistoja ties mintimis apie balionus. Tuo tarpu jo akiratyje yra rūbai, bet jis to nė nepastebi. „Rūbai“ jam neįvyko, jis to nė neužfiksavo. Tad, jeigu užfiksuoji kažką savo mintyse – tai jau šioks toks įvykis.

O tai kaip tada su tuo įvykių greičiu gyvenime? Kodėl vieni įvyksta greitai, kiti lėtai? Čia viskas dar paprasčiau – kiek įdėsi energijos, tokiu greičiu ir vyks. Manau šitoje vietoje viskas aišku – jeigu nuolatos kreipi energiją, tas įvyksta. Tie kurie vaikšto „galvą pametę“ dėl savo svajonių ir nuolatos galvoja kaip išjudinti reikalus – juos išjudina. Štai kodėl geriau rinktis tą darbą, kuris patinka – dirbant tokį darbą apie jį galvojama natūraliai, taigi ir energija ten teka natūraliai, o sutekėjus energijai ateina pasisekimas.

Kur teka energija? Energija teka ten, kur kreipiame savo dėmesį. Dėmesys yra raktas. Pagaunat? Mes veikiam tai, kur nukreipiam savo dėmesį. Atkreipiat dėmesį į reklamą – viskas, ji Jus tuo momentu „turi“. Kas valdo savo dėmesį, tas valdo savo energiją. Patyręs medituotojas žino, kad kraštutinėje koncentracijoje įmanoma net savo kūną visiškai pamiršti– lyg jo net niekada nebūtų buvę. Kažkas panašaus nutinka žmogui šoko metu, jam visas likęs pasaulis lyg dingsta.

O kas valdo dėmesį?
Kad tai suprasti, pagalvokime apie tai, kas nevaldo dėmesio. Kaip liaudyje sako apie tinginius? Bevaliai? Be valios. Bevalis žmogus nesugeba valdyti savo dėmesio ir nukreipti savo energijos ten kur jis nori. Tarp žmogaus ir valios stovi emocijų ir minčių barjeras, kurį pralaužus, žmogus atpažįsta savo visagalybę. Tuomet jis pamato, kad jis gali atlikti viską, jeigu tik kreips savo valią ten kur jis nori.

Jis emocionalumą (įspūdžius iš praeities) atpažįsta kaip yra valios vagis. Toks žmogus supranta, kad laikytis moralumo yra jo gyvenimo norma (apie tai rašiau „Sąžinė ir idealai“). Medituodamas, praktikuodamas jam patinkančias dvasines praktikas, laikydamasis savo sąžinės jis stiprina valios jėgą savyje.

Valia nukreipia ir valdo dėmesį. Valia pati iš savęs yra energija su kryptimi. Valingas – kryptingas.

Kas valios šeimininkas?

Visų sėkmių ir nesėkmių pradžia yra ryžtas.
Įsivaizduokite kulką. Kulka turi kapsulę (ryžtą), kuri sprogsta ir uždega paraką (valią), parakas suteikia energijos pačiai kulkai, kuri pataiko ten (mintys), kur ji buvo nukreipta (dėmesys).

Tam kam Jūs pasiryžtate gyvenime pilnai ir absoliučiai – tas įvyksta. 100% iš 100%. Ryžtas yra tiltų, kurie randasi jums už nugarų, degintojas. Ryžtas – delsimo ir laukimo antonimas, todėl jeigu sau sakote: „nuo rytojaus nevalgau šokolado, bet gal dar kartelį vėliau…“, tai nėra ryžtas ir tas neįvyksta.. Ryžtas yra sakymas sau: „Aš galiu ir galiu tai atlikti dabar! Žiūrėk!“. Jūs gyvenime įvykdėte tik tuos tikslus, kuriems pasiryžote pilnai. Patikrinkite patys, kokia nauda Jums manimi tikėti, juk tai Jūsų pačių gyvenimas..

Taigi. Jūs esate visagalė būtybė, kuri gali atlikti bet ką, jeigu tik pasiryžta. Pasiryžus ji pamato, kad gauna nepamatuojamą valios kiekį, kurį tas ryžtas tiekia. Valia (energija) pripildo tuščias minčių formas į kurias kreipiate dėmesį ir štai prieš Jus dar vienas įgyvendintas tikslas.

Šis procesas vyksta ir tiems, kurie to nesupranta – neišmanymas nėra atleistas nuo pasekmių. Todėl tie, kurie nepasiryžta dideliems tikslams – pasiryžta mažiems ir su ta pačia valios jėga pildo mažų minčių formas. Na o gamtai tai ne motais – jai vienodai, ji tik pildo žmogaus norus pagal mechaninę energijos taisyklę.

Jūs esat šeimininkas. Ir vėl atsakomybė į Jūsų rankas!

P.s. šios žinios buvo suvoktos koncentracijos pagalba, meditacijos metu.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė Sėkmės psichologija

Dėmesys

meditacija
Meditacija - dėmesys į save.

Stop. Ramiai. Iš lėto. Žiūri sau ramiai į debesis, girdi grojant žiogelius ir staiga pamatai debesį panašų į … į kažką… Mintys stoja, garsai prapuola, pojūčiai aprimsta – kelioms akimirkoms Tu visas ten, tame debesyje. Ramybė ir lengvumas, šilčiausi jausmai. Atkunti, apsidairai, įkvėpi gaivaus oro, pajauti žemę po kojomis. Lyg grįžęs iš gelmingiausios savo sielos dalies, pamąstai ir vėl neri į pasaulio realybę. Labai malonus išgyvenimas, kurio visi žmonės ilgisi ir, tam, kad jį patirtų, vyksta į tolimiausius planetos kraštelius… Vaizdai, vaizdai, vaizdai… O kas nutinka tomis akimirkomis? Susikaupimas.

Kuo labiau sugebi susitelkti, tuo labiau tau viskas sekasi, nes nėra jokių dvejonių ar įkyrių minčių. Gauni daugiau malonumo visose veiklose, kai veiki atsidavęs. Dėmesio sutelkimas teikia palaimą. Pažiūrėkite, kaip džiaugsminga yra žmonėms žiūrėti krepšinį. Jie visi įnikę į jį, jie serga už savo komandą – tuo metu jaučiamas didvyriškumas, kuris ryžto pavidalu koncentruoja dėmesį. Žmonės patiria didelį džiaugsmą būdami išvien su: ,…, tauta, komanda, draugais ar dar kažkuo. Nesklaidomas dėmesys duoda didžiulį džiaugsmą.

Na, o dabar apsidairykite į šalis – kiek visokiausių daikčiukų daiktelių, veiksmų, garsų kurie: spalvoti, gražūs, negražūs, įdomūs, neįdomūs, maži, dideli, garsūs, tylūs … Ir visi jie RYJA dėmesį be jokio gailesčio. Be jokių skrupulų dėmesys sklinda po juos didžiuliu greičiu, nežinodamas kur ir kaip sustoti. Brangi ramybė ar džiaugsmas, kuriuos žmogus jaučia, sutelkęs savo dėmesį, tiesiog taškomi ir daužomi į šipulius. Jų tiesiog nelieka.

Ką daryt? „Netaškykite“ savo dėmesio. Saugokite jį. Išmokite gyventi paprastai. Išsiaiškinkite, kur prarandate savo dėmesį (ties kokiomis „problemomis“) ir baikite tai daryti (išmokite jų atsikratyti). Na, ir žinoma – kuo mažiau TV ar laikraščių, „naujienų“…

Medituokite bent mažą dienos laiko dalį. Pradėkite. Bent 10 minučių per dieną. Tiesiog „pereikite“ savo kūną dėmesiu. Nesvarbu ar Jūsų draugai, tėvai ar dogmos sutinka ar ne – meditacija vis tiek yra didžiulis lobis, didesnis nei visi pinigai. Mažai kas supranta medituojančius žmones. Meditacija, iš pažiūros, – visiškai neįdomus laiko leidimas. Bet kaip stipriai jos metu sutelkiamas dėmesys! O kokią palaimą medituojant galima patirti!!!

Pažadu Jums, kad gausite džiaugsmo ir patys nesuprasite, iš kur, o po kurio laiko tapsite savo dėmesio valdovai.

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

Categories
Laimė

Absoliutus tikslas II

laimė
Būk laimingas

Visi, tiesiogiai ar ne, lekia paskui laimę. Laimė yra absoliutus ir galutinis tikslas. Jos galima bandyti gauti per išorę (kūno pojūčius) arba tiesiogiai (vidumi). Pastangos laimę gauti kūno pojūčiais reiškia vieną – kančią, nes per kūno pojūčius laimės gauti neįmanoma: laimė nėra tarp ribotų kūno pojūčių.

Pagalvokite, juk tik prasidėjus kūniškam malonumui, jau žinome, kad jis praeis. Štai kodėl jis niekada nepatenkins „visam laikui“, o tai akivaizdi riba! Atsigręžkite į savo gyvenimo potyrius ir pasakykite, kuris kūno malonumas Jums išliko ilgiau nei para ar dvi. Kūno geismų neįmanoma patenkinti – vos tik patenkinus kūną, jis nori dar ir dar. Kūnas sugeba jausti malonumą, bet nėra pajėgus sukurti laimės.

Mistiškoji dalis yra ta, kad mes nesame mūsų kūnas – esame kažkas kita. Kai buvome vaikai, turėjome visai kitą kūną ir mintis, bet savasis „aš“ išliko iki šiol. Moksliškai įrodyta, kad per septynis metus kūne pasikeičia absoliučiai visos ląstelės – kūnas tampa visiškai kitas, bet Jūs liekate. Štai tas „Jūs“ sugeba priimti laimę, bet tam reikia atsidavimo ir pastangų tobulinant save meditacijose ir kitose liaudiškai vadinamose „dvasinėse praktikose“. Gavus tą laimę gali keliauti po pasaulį su pilnu pasitikėjimu savimi, šypsena, džiaugsmu ir pasitenkinimu, ir niekas nesugebės iš Jūsų to atimti.

Laimė yra tai, ko visi taip įnirtingai ieško išorėje, o tuo tarpu, ji yra viduje! Kam gaišti laiką bandant laimę gauti per išorinius dirgiklius, jeigu ją galima gauti tiesiogiai? Išbandykite bet kokio tipo praktikas ir ieškokite tol, kol pajusite, kad radote „savo arkliuką“, kuris jums duoda rezultatų. Jūs visada tik džiaugsitės, kad tai padarėte. Vienaip ar kitaip, mes visi bėgiojam paskui laimę, tad kam gaišti laiką? Tai yra lengva ir paprasta – jeigu darai, o jeigu nedarai – neįmanoma. Rinktis, kaip visada, Jums. Ir dar – neklausykite tų, kurie nieko nepraktikuoja, o tik kritikuoja – jie prasti patarėjai.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Kvėpavimas. Ar mokate kvėpuoti?

kvepavimas
Ar moki kvėpuoti?

Atrodo įkvėpk – iškvėpk ir viskas. Taip paprasta! Ir išties, paprasta, bet tik tiek mokant, lieka labai daug neišnaudotų resursų. Straipsnyje noriu Jus supažindinti su kvėpavimo ir savijautos ryšiu, aptarti keletą kvėpavimo būdų ir parodyti du pratimus.

Būsenos ir kvėpavimas

Ar pastebėjote, kad susijaudinus ar prieš svarbų pokalbį mūsų kvėpavimas iškarto prislopsta? Jeigu jaučiame baimę ar įtampą, kažkas lyg stoja, stringa gerklėje ir norim nenorim labiau dėmesį kreipiame į iškvėpimą, o jeigu mes džiūgaujame ar juokiamės mūsų dėmesys atsiduria ties įkvėpimu.

Kai įsitempęs žmogus pastebi užslopintą kvėpavimą ir ima kvėpuoti giliau, energija esanti ore, lyg gamtos alsavimas – vėjas, tuoj pat ima valyti. Kvėpavimas kaipmat atpalaiduoja. Kvėpavimas visada atpalaiduoja. Sėdintis stomatologo kėdėje, kai ima švilpti grąžtai, iškart sulaiko orą, nes baimė pasiglemžia dėmesį iš kvėpavimo. Imkite pastebėti šiuos reiškinius ir tokiais momentais tiesiog kvėpuokite.

Egzistuoja ryšys tarp to kaip mes kvėpuojame ir kaip jaučiamės. Akivaizdu, kad išsigandęs žmogus kvėpuoja kitaip nei ramus. Ramus – kitaip nei truputi įsitempęs. Truputi įsitempęs – kitaip nei truputi laimingas. Truputi laimingas – kitaip nei esantis palaimoje. Gera naujiena ta, kad mes galime tobulinti savo kvėpavimą ir tuo pačiu pakylėti savo būseną – nuotaikas, energingumą, pasitikėjimą savimi į aukštesnį lygį tik kvėpavimo dėka. Tam reikalingos paprastos kvėpavimo praktikos.

Kvėpavimas, kaip valymosi praktika

Anot senovės išminties, įkvėpiamame ore yra ne tik deguonies, kuris prisotina kraują, bet ir gyvybės energijos, kuri skirtingose kultūrose vadinama vis kitaip: prana, ci, ki. Manau, kad yra mažai prasmės diskutuoti ar ci, ki, prana yra išties, nes tuo metu galime gilinti žinias toliau, o praktikos rezultatai akivaizdūs net ir mokslo laboratorijose.

Taigi, kartu su oru į mūsų plaučius patenka daugiau energijos ir kyla mūsų pačių energingumas, gyvybingumas, pasišalina ligos, gerėja nuotaikos. Kad tai galėtų vykti, mums tereikia mokėti keletą ar paprastų pratimų, kurie užtrunka vos kelias minutes.

Noriu pristatyti – sujungto kvėpavimo pratimą, kurį pademonstruos pats rebefingo (angl. rebirthing) tėvas Leonardas Orras. Sujungto kvėpavimo sąvoka reiškia, kad nėra jokių pauzių tarp įkvėpimo-iškvėpimo ar iškvėpimo-įkvėpimo. Vyksta nuolatinė nepertraukiama oro cirkuliacija plaučiuose.

Pratimas susideda iš 20 – ies įkvėpimų-iškvėpimų nosimi. Kas penktas įkvėpimas ilgas, gilus ir lėtas. Visi likę gilūs, bet greitesni. Keturi ratukai, po penkis įkvėpimus. Pirmą kartą pažiūrėkite, o antrąjį kartą padarykite pratimą kartu su filmuku. Atlikite sėdėdami, nes kelias minutes gali lengvai svaigti galva.

Kvėpavimas

Atrodo įkvėpk – iškvėpk ir viskas. Taip paprasta! Ir išties, paprasta, bet tik tiek mokant, lieka labai daug neišnaudotų resursų. Straipsnyje noriu Jus supažindinti su kvėpavimo ir savijautos ryšiu, aptarti keletą kvėpavimo būdų ir parodyti du pratimus.

Būsenos ir kvėpavimas

Ar pastebėjote, kad susijaudinus ar prieš svarbų pokalbį mūsų kvėpavimas iškarto prislopsta? Jeigu jaučiame baimę ar įtampą, kažkas lyg stoja, stringa gerklėje ir norim nenorim labiau dėmesį kreipiame į iškvėpimą, o jeigu mes džiūgaujame ar juokiamės mūsų dėmesys atsiduria ties įkvėpimu.

Kai įsitempęs žmogus pastebi užslopintą kvėpavimą ir ima kvėpuoti giliau, energija esanti ore, lyg gamtos alsavimas – vėjas, tuoj pat ima valyti. Kvėpavimas kaipmat atpalaiduoja. Kvėpavimas visada atpalaiduoja. Sėdintis stomatologo kėdėje, kai ima švilpti grąžtai, iškart sulaiko orą, nes baimė pasiglemžia dėmesį iš kvėpavimo. Imkite pastebėti šiuos reiškinius ir tokiais momentais tiesiog kvėpuokite.

Egzistuoja ryšys tarp to kaip mes kvėpuojame ir kaip jaučiamės. Akivaizdu, kad išsigandęs žmogus kvėpuoja kitaip nei ramus. Ramus – kitaip nei truputi įsitempęs. Truputi įsitempęs – kitaip nei truputi laimingas. Truputi laimingas – kitaip nei esantis palaimoje. Gera naujiena ta, kad mes galime tobulinti savo kvėpavimą ir tuo pačiu pakylėti savo būseną – nuotaikas, energingumą, pasitikėjimą savimi į aukštesnį lygį tik kvėpavimo dėka. Tam reikalingos paprastos kvėpavimo praktikos.

Kvėpavimas, kaip valymosi praktika

Anot senovės išminties, įkvėpiamame ore yra ne tik deguonies, kuris prisotina kraują, bet ir gyvybės energijos, kuri skirtingose kultūrose vadinama vis kitaip: prana, ci, ki. Manau, kad yra mažai prasmės diskutuoti ar ci, ki, prana yra išties, nes tuo metu galime gilinti žinias toliau, o praktikos rezultatai akivaizdūs net ir mokslo laboratorijose.

Taigi, kartu su oru į mūsų plaučius patenka daugiau energijos ir kyla mūsų pačių energingumas, gyvybingumas, pasišalina ligos, gerėja nuotaikos. Kad tai galėtų vykti, mums tereikia mokėti keletą ar paprastų pratimų, kurie užtrunka vos kelias minutes.

Noriu pristatyti – sujungto kvėpavimo pratimą, kurį pademonstruos pats rebefingo (angl. rebirthing) tėvas Leonardas Orras. Sujungto kvėpavimo sąvoka reiškia, kad nėra jokių pauzių tarp įkvėpimo-iškvėpimo ar iškvėpimo-įkvėpimo. Vyksta nuolatinė nepertraukiama oro cirkuliacija plaučiuose.

Pratimas susideda iš 20 – ies įkvėpimų-iškvėpimų nosimi. Kas penktas įkvėpimas ilgas, gilus ir lėtas. Visi likę gilūs, bet greitesni. Keturi ratukai, po penkis įkvėpimus. Pirmą kartą pažiūrėkite, o antrąjį kartą padarykite pratimą kartu su filmuku. Atlikite sėdėdami, nes kelias minutes gali lengvai svaigti galva.

Darykite šį pratimą bent kartą per dieną, pirmąją savaitę, vėliau galite daryti 2-3 kartus per dieną. Pratimas moko kvėpuoti nesulaikant kvėpavimo, gerina koncentraciją, nuotaiką, atpalaiduoja.

Kvėpavimo klaidos

Mes turime atskirą kvėpavimo aparatą – nosį. Kvėpuodami nosimi mes sušildome, filtruojame, „apdorojame“ orą, dar jam net nepatekus į plaučius. Dulkių sugerėjai, kurie yra šnervėse lieka nenaudojami, jeigu kvėpuojame burna. Kelyje nuo lūpų iki plaučių nėra nieko, kas sušildytų, išvalytų orą. Kvėpdami šaltą, dulkėtą orą burna mes patiriame to pasekmes: peršalimai, kosulys ir lengvai „pasisavinamos“ užkrečiamosios ligos. Jeigu kvėpuojame nosimi ir dar mokame kvėpuoti visais plaučiais, tai apie kosulį ar peršalimus galima beveik visai pamiršti (turiu omenyje nerūkančiuosius).

Taigi, pirmas žingsnis yra tiesiog užsičiaupti ir atprasti kvėpuoti burna. Kvėpuokime nosimi.

Mokykimės kvėpuoti visais plaučiais. Plaučiai yra du, jie guli krūtinėje, tarp jų širdis ir aplinkui visa galybė kitų organų. Tiek plaučiai, tiek visi kiti organai reikalauja mankštos – masažo, kurį suteikia pilnasis kvėpavimas. Kvėpuodami „vos, vos“ mes nepatenkinam natūralaus kūno poreikio ir silpninam save. Kvėpdami į pilvą, saulės rezginio, krutinės srities link pečių kryptimi mes mankštiname vidinius raumenis, gerinam imunitetą ir atsisveikinam su visokiais kosuliais visam laikui.

Pilnojo kvėpavimo pratimas. Vienu kvėpimu, kvėpkite nosimi į pilvą, vėliau į saulės rezginio sritį taip, kad plėstųsi šonkauliai ir galiausiai pripildykite krūtinę iki pat pečių išplėsdami viršutinę kūno dalį. Iškvėpkite. Pakartokite 10 kartų. Pratinkitės kvėpuoti visais plaučiais, nors ir mažai kvepiant. Kvėpavimas nosimi ir pilnais plaučiais yra retenybė, bet dabar ta retenybė galite būti ir Jūs.

P.S. Prieš rašydamas šį straipsnį, sau mintyse sakiau, kad visgi žmonėms reikės pasidomėti patiems apie kvėpavimą. Kad mažiau tektų vaikščioti klystkeliais, noriu rekomenduoti keletą kvėpavimo krypčių, kurias galite rasti Lietuvoje: „Gyvenimo menas“ (angl. „Art of living“), „Krija joga“ (angl. „Kriya yoga“), „Rebefingas“ (angl. „Rebirthing“). Aš pats nesu šių mokyklų dalis, tad galiu nuoširdžiai rekomenduoti.

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt

Categories
Motyvacija

Proto džiuginimas

Jūs esate nuostabus. Jūsų protas yra neribotas. Jūs galite viską. Jūsų galimybės yra beribės. Pasaulis, kaip ir Jūs gyvena pertekliuje ir viskas yra įmanoma. Na va, ir padžiuginau Jums protą! Iš kur aš tiek daug apie Jus žinau?

Skaitom knygeles, klausom plokšteles, o ar sugebam tai įvykdyti ir pademonstruoti?

Proto džiuginimas yra ganėtinai malonus užsiėmimas, bet kas iš to? Tas jausmas ribotas, nes jis praeis. Atsimenate tą jausmą, kai pirkote batus/ratus? Jis aplanko Jus kiekvieną kartą juos perkant ir vėliau praeina. Kur dingsta tas jausmas? Gal tas jausmas yra ne batuose/ratuose, o Jumyse?

Paimkime nuostabųjį faktą „Jūsų galimybės yra beribės“ ir pažiūrėkite patys ar tai nėra tik tuščias proto džiuginimas. Kas mums iš to, kad nugirdome ar perskaitėme šiuos žodžius? Ar nebus tas pats, kas su tais batais/ratais?

Žmonės įsisuka į proto linksminimą taip stipriai, kad jiems tai atrodo netgi realu. Grįžę iš darbų įsijaučia į knygoje ar filme sukurtą realybę ir stimuliuoja protą, o tai džiugina, nes nenuobodu! Kiti protą džiugina kitur: muzika, mašinos, rūbai ir t.t. Tik kažkaip nepastebi, kad visi tie jausmai „pakyla“ tik tada, kada yra išorinis dirgiklis (TV, radijas ir t.t.), o jausmas tai juk yra visada pas juos.

Palinksminsiu protelį dar šiek tiek: Jūs galite visą laiką jaustis, kaip norite patys. Jūs galite rinktis nuotaikas patys. Taip, jas galima rinktis. Tereikia perimti valdymą iš proto džiuginimo autopiloto. Raktas yra meditacija. Patikrinkite tai, nes galimas daiktas, kad vėl padžiuginote protą penkioms minutėms.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė

Altruizmas

Altruizmas
Altruizmas

Šiandieną parašysiu Jums apie altruizmą, kodėl tai išskirtinė savybė ir kokiu tikslu tai naudoti.

Jeigu pagalvotumėte atidžiau apie altruizmą, suprastumėte, kad ši savybė yra labai paradoksali mūsų gamtoje. Dėdė Čarlzas Darvinas ar kiti, kalbėję apie evoliucijos teoriją, psichologiją, yra net parašę knygų, tokiais pavadinimais kaip pvz. „Savanaudis genas“ („Selfish Gene“). Mūsų biologiniam kūnui savanaudiškumas yra lyg įprastas dalykas, mes visada turime rūpintis savo išgyvenimu, išlikimu ir pasisotinimu. O iš kur tada randasi altruizmas?

Altruizmas – tai naudos ar pagalbos davimas be naudos sau. Jis prieštarauja mūsų šviesiųjų mokslininkų teorijoms, kad žmogus viską daro savanaudiškai. Motina Teresė, kuri visą gyvenimą paskyrė vargšų globai, buvo tobulas pavyzdys to, kad savanaudiškumo teorijos – ne visada yra tiesa.

Sufijų pasakojimas mena istoriją apie medituojančią moterį ant Gango upės kranto, kuri gelbėjo skorpioną. Moteris, baigusi meditaciją, pamatė srovės atneštą skorpioną, kuris užstrigo tarp krante esančių šakų ir skendo. Pirmą, antrą, trečią jos bandymą jį imti rankomis ir išgelbėti lydėjo skaudūs skorpiono gėlimai. Ji rizikavo savo gyvybe. Žmogus, ėjęs pro šalį, šaukė moteriai: „Tu žūsi, gelbėdama tą bjaurybę!”. Moteris jam atsakė: „Negi turėčiau jo negelbėti, tik todėl, kad jis gelia?“ Kas tai per savybė, kas tai per drąsa?

Liaudies išmintis dažnai sako, kad nemokamai būna tik sūris spąstuose, bet pasidarbavę altruistiškai pastebime, kad ne visada yra taip. Altruizmas suteikia žmogui naudos, ir nepalyginamai didesnės nei materialinė, nes dažnai ta nauda esti laimė.

Mano draugas Darius Jonauskas organizuoja „krepšelius“ vargšų šeimoms per didžiąsias šventes, tokias kaip Kalėdos ar Velykos. Jų metu žmonės važiuoja į parduotuves, nuperka „standartinį maišelį“ prekių už bemaž 130 litų ir vėliau veža jas dalinti vargingoms šeimoms. Grūstis eilėse per šventes bei paaukoti 130 ar 2000 litų (yra tokių žmonių), atrodo, ne pats didžiausias malonumas. Atvežus dovanas prie namų, žmonės dažnai nė neįtaria, kad tokiuose namuose gali kažkas gyventi, o staiga iš ten išbėga visas būrys vaikų, kurie nenupasakojamai džiaugiasi tuo, ką gauna. Tai viską atperka: dvejones, eiles, pinigai nublanksta. Žmones užlieja džiaugmas, supratimas ir pasitenkinimas.

Kažkas mūsų viduje nenupasakojamai atgyja ir džiūgauja. Kažkas… į mus įmontavo laimės variklį, kuris budinamas altruizmo pagalba – naudokite jį.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė

Laimės ekonomika

Jeigu jau nusprendėte, kad gerai jaustis, būti linksmu ir gyventi laimingam yra Jūsų tikslas, tada Jums tereikia išmanyti paprastą laimės ekonomikos principą, kuris skelbia: valytis viduje reikia greičiau ir daugiau negu iš aplinkos ateinantis tankėjimas surakina mus.
Norėčiau, kad tai, ką rašysiu toliau, patys patikrintumėte, o ne aklai tikėtumėte.

Vidinis tankėjimas
Pradedantys medituoti greitai ima pastebėti, kad jų kūnas darosi lengvesnis, skaidresnis. Pavadinkim šį kūną „šviesiu kūnu“. Tokio žmogaus buvimas šalia yra labiau pastebimas ir malonesnis. Vaikai yra su šviesiais kūnais, jie yra lyg skaidrūs, ir jų begalinė energija dar nėra užspausta. Praėjus dvidešimčiai metų, mes matome šviesų, bet jau linkusį tankėti žmogų. Jo vidus linksta į sėslumą, kai jis neskiria laiko savo vidui (meditacija, kvėpavimo pratimai ir pan.). Emocijos užkimštos visokiausiais tėvų nepritarimo sindromais. Sutikę senstelėjusį piktą dėdę prie parduotuvės, mes matome tankumą „visame gražume“. Būnant šalia jo slegia, lyg tas kūnas būtų kaip švinas.
Žinoma, yra gera naujiena, kuri sako, kad visi žmonės gali atgaminti savo šviesų kūną bet kada gyvenime, jeigu laikysis laimės ekonomikos.

Laimės ekonomika
Ant asmeninės laisvės kursų baigimo pažymėjimo yra tikslingai užrašyta: „Laimė yra tavo prigimtis – ieškok jos viduje.“ Laimė yra mūsų prigimtis. Viskas, kas mūsų laimę „dengia“ (emocijos, mintys), trukdo ją jausti. Visada, kada skauda, jaučiate ego; visada, kada gera, jaučiate save.
Tad jeigu norite jaustis laimingi, visada turime kilti vidiniais laipteliais į viršų, pralenkdami ego, o tam reikalingas nuolatinis vidinis valymasis.

Reikia skirti laiko savo vidui, ne tik išorei. Vidus, laimė yra svarbiau už viską, net ir už banaliuosius pinigus. Žmonės, kurie yra papuolę į stresinę aplinką, tankėja ir prisisemia į vidų negatyvo, todėl kai kuriems prireiks pakeisti darbą, aplinką ar pažįstamus. Jeigu gyvenime triukšmas – norėsis daugiau ramybės namuose, kad pasiektumėte laimės tikslą veikiausiai imsite galvoti apie televizijos pašalinimą ir kokias nors vidines praktikas vietoje to. Niekada nepasigailėsite, kad išsiugdėte minčių tylą ar emocinę ramybę. Belieka tik imtis veiksmo, o gal dar norite pažiūrėti žinias..?

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt