Categories
Laimė Sėkmės psichologija

„Ką sakyti?“ visam gyvenimui

Tiesa išlaisvina

Vieną kartą teko tarti žodį „taip“, kurį ištarus aš žinojau, kad gali kilti muštynės, bet žodis „taip“ buvo tiesa. Tardamas jaučiau kiekvienos raidės vibraciją gerklėje. Bijojau. Tas ištartas žodis, man davė tiek daug gyvenime… tiek daug jis man suteikė palengvėjimo ir pasitikėjimo tiesa, kad jos dabar neapleidžiu. Kodėl? Tam žmogui tai buvo kiek netikėta, jis staiga tiesiog „subliūško“ mano akyse. Tada atsipeikėjo, ir viskas pasibaigė taikiai. Laimei, į tokias situacijas daugiau nepatekau ir visus vėlesnius tiesos momentus išgyvendavau su didžiuliu džiaugsmu širdyje, sakydamas sau: „kaip tai lengva!“

Sprendimas visada sakyti tiesą yra vienas geriausių, ką mes galime atlikti. Jums niekada nereikės sukti galvos „ką pasakyti?“ Niekada. Visą likusį gyvenimą nereikės dūsauti ir šnekėti nežinia apie ką, dangstant dalykus, kurių net išvis nebuvo! Bet dauguma iš mūsų esame tiesiog bailiai ir bijosime tai padaryti. Bijosime pasakyti tiesą šeimoje, kai kils klausimas„kas suvalgė visus saldainius?“ (juokiuosi), bijosime pasakyti, kad mums irgi taip buvo nutikę, ar ištarti „aš irgi taip jaučiuosi“, bijosite pasakyti, kad kažko norite. Nieko tokio. Pradžioje tikrai baisu ir pats kažkada bijojau.

Žinote… Į Jus dabar įeina melo anti-virusas. Jeigu Jums tenka meluot, tuomet pamažu Jums tai teks daryti mažiau. Žmonės, kurie meluoja, dažnai net negalvoja, kad tai daro. Jie netgi tą neigia. Jeigu bent dalelę to, ką sakau, sau pripažinsite, tai su šio ar kokio panašaus straipsnio skaitymu melas Jumyse pradės tiesiog mirti. Kaskart, kai sakysite tiesą, tapsite laisvesnis, pradėsite jausti tiesą, jausitės gyvesnis ir lengvesnis. Pradėsite jausti pasitikėjimą ja, mėgautis ja, tapti vienu (-a ) su ja. Pradėsite būti stiprūs, o didžioji dalis nerimo tiesiog dings.

Kalbant apie stiprumą… Ar gali būti stipru kažkas, kas nėra tikra? Ar gali melas būti stiprus?

Tiesai stiprumo išbandymas net nekyla, nes ji ir yra pats stiprumas. Prisiminkite žmones, kurie visada sugeba pasakyti tiesą. Kartais iš jų lūpų tai skamba gal šiek tiek per griežtai, bet ar tai kada nors atrodė silpnai? Ar tai sukėlė nepasitikėjimą jais ar kokį nors nesaugumo jausmą? Aš manau, kad ne – priešingai, nors jie šiek tiek ir „įskaudino“, jais pasitikėjimas tik išaugo, jau nekalbant apie padidėjusią pagarbą. Kodėl? Nes tiesoje nėra baimės.

Melas visada ateina iš baimės. „Ką pagalvos?“, „kas nutiks?“, „kaip aš atrodysiu?“, „kad tik taip nenutiktų…“ ir t.t. Įdomiausia, kad tos velnio baimės visada yra neteisios. Velnias patikimas dviejuose dalykuose – suteikiant baimės pažadą ir netesint pažadų. Baimės visada pralaimi ir praktiškai niekada neišsipildo, o jeigu ir išsipildo, tai nebūna baisios. Nagi? Kada paskutinį kartą įvyko tai, ko bijojote? Ar buvo baisu? Statistika teigia, kad devyniasdešimt atvejų iš šimto baimės yra tik fantazijos, o tai reiškia, kad 90% melagio laisvalaikio yra fantazuoti baimes. (Juokiuosi)

Vienas dalykėlis, kuris Jums gali labai padėti, yra supratimas, kad jausmai nėra Jūs pats. Jūs esate visada. Visada, visada, visada!!! Jausmai būna tik kartais. Jie tai ateina, tai jie išeina, tai jie stiprūs, tai silpni, bet jie visada būna laikini. Taigi jausmai (laikini) – ne Jūs pats (visada). Toliau. Kai ateina baimė, pyktis, liūdesys, išsigalvotas alkis ar dar kas, sakykite sau: „Ar šitas jausmas tai aš? O! Labas baime (ar alki). Kaip gyveni? Ilgam pas mane užėjai? Kitą kartą, kai užeisi, pabūk ilgiau. Gal jau užteks?“, „Labas pykti, ar tu esi aš? Ne? Gaila… Kitą kartą, kai užeidinėsi, aš tavęs nespausiu, negniaušiu, o tiesiog atpalaiduosiu ir paleisiu. Gerai? Jau pabuvai, o dabar tave paleidžiu…“. Kai ateis jausmas, tiesiog pastebėkite jį ir pasakykite jam ką nors, ir jie kaskart (iš gėdos) rodysis vis mažiau ir mažiau. Tą patį galite daryti su įpročiu meluoti ar su bet kuo kitu, kas sukasi galvoje.

Taigi baikime fantazuoti apie nieką, tiesiog atsipalaiduokime, kartais pasakykime „taip“, kartais pasakykime „ne“, bet visada sakykime tiesą. Kai vaikas klaus „ką nupirkai man gimtadieniui?“, atsakysime „paslaptis“. Nusišypsokime ramybėje ir gyvenkime tiesoje.

Drąsos Jums ir geros praktikos.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Motyvacija

Tolerancija

Esate tolerantiškas? Taip? Labai blogai! (Juokiuosi.)

Tolerancija įtraukia ego, nes reikia kęsti tai, ko nemėgsti. Meluoti sau ir kitiems, tylomis su šypsena veide, yra menkas malonumas. Atmenate bičiulį iš mokyklos, kuris šypsojosi („toleravo“), nors iš jo tyčiojosi?

Kaip norėtųsi, kad tokie bičiuliai pradėtų judinti vandenis. Tiesa? Žinoma, pradžioje, ne viskas jiems išeis gražiai. Kartais išlies pyktį ar pasielgs šiurkščiai – toks jau kelias į drąsą. Iš apatiško elgesio į drąsa kelias eina per pykčio barjerą. Kažkoks kiekis laikino (pabrėžiu) destruktyvumo yra gerai, nes vyksta veiksmas, o ne sėdima apatijoje.

Svarbu, kad jie pradės keisti aplinkybes ir išsakys, kas jiems nepatinka. Aplinkiniams bus keista ir šiek tiek nepriimtina, kad bičiulis staiga „nepasirašo“ ties prastu elgesiu su juo. Duokite naujokams laiko ir vėliau jie išmoks būti ne tik kieti, bet ir šiek tiek švelnesni. Sušvelnėjimas jiems bus didelis atradimas, jeigu tik jie išdrįs!

p.s. mandagumą ir pagarbą vertėtų prižiūrėti!

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Motyvacija Straipsniai

Dabar augimas vyks sparčiausiai

Šiandienos dienai, kai visi aplinkui rėkia apie patys žinote ką, man asmeniškai kyla tik šypsena, nes žmonės pagaliau atsikratys vieno dalyko, kuris nuo pat pradžių buvo klaidingas – požiūris, kad kažkur kitur, nei pas tave patį yra tavoji, išsvajotoji laimė. Šitą perskaičius galite likti skeptiškais ir šiai dienai skepticizmas yra priimtinas, aš jį suprantu, nes po tokių godumo erų, žmonės natūraliai ima vieni kitais nepasitikėti. Skepticizmas yra savaime suvokiamas, bet prašau išlikite žmogiški, o ne ciniški tik dėl vienos priežasties – Jūsų. Kai žmogus  tampa ciniškas, jis nustoja augti. Ciniškumas „atjungia“ jo vidinį pasitenkinimą gyvenimu, nors tas ironiškas ir sarkastiškas juokas visada taip gundo apkalbėti kitus ar pašiepti.

Jei klaustumėte, kaip juokauja velnias tai atsakyčiau, kad sarkastiškai. Sarkazmas yra su baimės prieskoniu ir turi dvilypį efektą. Pradžiai apie baimę. Jeigu žmogus juokauja sarkastiškai kitam į akis, greičiausiai jis bijo kažką pasakyti tiesiai šviesiai ir nenori įvardinti to tiesiogiai, todėl mes stebime tokį juoką, kai velniukas juokiasi, bet nesugeba pasižiūrėti į akis. Panašiai kaip teroristas išdidžiai sprogdina kitus žmones galvodamas, kad yra teisus, bet slepiasi po kauke. Kaukė simbolizuoja baimę. Visur kur yra baimė, yra ir vergija jai.

Sarkazmo pirmasis efektas yra susijęs su smagiu juoku, kito žmogaus ar organizacijos sąskaita. Kitaip sakant, vienas laimi, o kitas pralaimi. Svarbi tema, bene pati  svarbiausia yra charakterio branda. Charakterio branda yra susijusi su garbingu, sąžiningu, aukštų vertybių elgesiu. Berniukas nuo vyro skiriasi ne amžiumi, aš pažįstu ir Jūs taip pat pažįstate daug berniukų ar „vaikų“, kuriems yra per penkiasdešimt metų. Jie elgiasi taip, kad kažkas pralaimi, o jie tuo metu laimi. Sarkazmas, taip pat, yra vienas vaikiškų dalykų.

Kitas baisus efektas yra sarkazmo grąža. Ši, savuoju ruoštu yra siaubinga. Tikriausiai žinote, kas yra scenos baimė. Taigi, ši scenos baimė neatsiranda iš niekur. Ji yra iš ten, kur žmogus pridaro kiaulysčių kitiems, nes kitaip.. ko jam bijoti prieš sceną? Matote, mes esame labai empatiški (mes puikiai įsijaučiame į kitus žmones). Tie kurie nesugeba įsijausti į kitus žmones, psichologijoje yra vadinami psichopatais. Tokie žmonės gali žudyti ir nieko nejausti, visiškai. Mūsų empatiškumas, mums duoda suvokimą, ką kiti galvoja apie mus, kai mes, pavyzdžiui, esame „ant scenos“. Jeigu mes daug tyčiojamės, apkalbinėjame, teisiam, pašiepiam kitus, mūsų scenos baimė labai stipriai kyla į viršų. Galite prieštarauti, bet mano praktika rodo būtent tai, nes kai tik žmonės baigia velnio mintis apie kitus, jie prieš sceną atsipalaiduoja, pradeda juokauti, baimė ištirpsta.

Mes žengiame į labai neaiškų finansinį laikotarpį, kuris mus pamokys labai senai aprašytų dvasinių dalykų. Mes tiesiog atsiskirsime nuo materializmo, dabar būtent tas ir vyksta. Žmonės pradės suprasti (tie kurie ir toliau ieškos), kas gi išties yra ta mūsų laimė. Kur ji yra? Aš tik spėju, bet materialinė paklausa labai kris, kris tie dalykai, kurie teigia, kad „turėdami daiktą Jūs būsite laimingi“ ir tai tik į naudą, savuoju ruoštu turėtų smukti visi tie dalykai, kurie žmones apgaudinėja. Melas turi išnykti. Kaip gali būti, kad alkoholis, kurį medikai pripažįsta kaip nuodą yra skelbiamas „geriausia, ką turime“ Lietuvoje. Sunku patikėti, iki kokio purvo tai nusirito. Pažvelkite į sėkmingos tautos idėją, kuri taip sparčiai dabar plinta ir propaguoja žmogiškųjų vertybių kilimą. Taigi, plokite rankom, ateina didžiulis vidinis augimas, po jo mes būsime daug stipresni ir nusikratę melagingų iliuzijų.

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt