Categories
Sveika Gyvensena

Kaip įveikti nemigą?

Norime užmigti, bet negalime. Tikriausiai, gerai žinomas, bet ne itin malonus jausmas… Nemiga kankinalabai daug žmonių, kai kuriuos ji aplanko „sunkmečiu“, kas greitai praeina, o kai kurie bando gyventi su ją ilgą laiką. Tačiau nekreipti dėmesio į nemigą nepavyksta. Taip yra dėl to, jog šis nemalonus procesas trikdo mūsų kasdienio gyvenimo ritmą, trukdo mums susikaupti dieną, mes nuolat jaučiamės pavargę ir nerimaujame, jog sekanti naktis tai dar vienas išbandymas mums ir mūsų organizmui.

Jeigu išgyvenate stresą, nerimą ir jūsų gyvenime įvyko kažkas, kas jus sukrėtė, tokiu atveju nemiga tėra jūsų organizmo (tiksliau nervinės sistemos) reakcija į tai. Kai tik jūsų gyvenime viskas susiklostys taip, kaip norėtumėt ir jausite vidinę harmoniją, miegosite ramiai ir saldžiai, bet nejau negalite sau bent truputį padėti?

Nepamirškime, jog yra dar viena iš daugelio priežasčių… Nemiga dažniausiai kankina mus dėl netaisyklingo gyvenimo… gal galime tai pakeisti?

 

  • Stenkitės kiekvieną vakarą eiti miegoti tuo pačiu metu. Tai nėra lengva, bet įmanoma!
  • Kelkitės taip pat panašiu laiku. Net laisvadienį prisiverskite save atsikelti anksčiau. Nuo to bus geriau tik jums;
  • Dvi valandos prieš miegą tai lyg ruošimosi procesas, nuo kurio priklausys jūsų miego kokybė;
  • Geriausias būdas pasiruošti miegui – pasivaikščiojimas gryname ore. Jokiu būdu nespoksokite į kompiuterio ekraną, kai žinote, jog ne už ilgo eisite miego. Tai vėliau neleis jums atsipalaiduoti ir užmigti;
  • Prieš miegą išgerkite puodelį arbatos (puikiai tinka melisos lapai);
  • Nevalgykite mažiausiai 2 val. iki miego;
  • Skaitote įdomią knygą? Jau gulėdami lovoje prieš pat miego terapiją? NEGALIMA! Taip, toks vaizdas (romanų skaitymas prieš miegą) sukelia mumyse daug šiltų jausmų, skatina su džiaugsmu prisiminti mūsų miegą ir sapnus, bet deja, knygų skaitymas prieš miega yra viena iš priežasčių, kodėl ilgai negalime užmigti;
  • Patalynė. Galbūt skamba ne itin rimtai, tačiau tai labai svarbi dalis, kuri paverčia mūsų miegą tikra terapija. Tereikia išsirinkti tokią patalynę, kuri jums patiks. Jeigu esate abejingas savo lovos įvaizdžiui, vadinasi, laikas kažką keisti. Be to, dažnas patalynės keitimas padeda mums jaustis lyg naujai gimusiais, todėl darykime tai, juk tai nėra sudėtinga.

Svarbiausias dalykas, kodėl negalime užmigti – psichologinis nusistatymas ir mus kamuojančios mintys.

Jeigu pirmadienio naktį jūs užmigote tik 4 val. ryto, o iki to laiko tiesiog gulėjote mėnulio dydžio akim, tai nereiškia, jog antradienio naktį viskas bus taip pat. Negalvokite ir jokiu būdu nebandykite įtikinti savęs, jog „manęs laukia dar viena bemiegė naktis“. Tokios mintys sukels nerimą, su nerimu jūs atsigulsite, o po to prasidės tokio nusistatymo pasekmė – priežasties ieškojimas. Galvosite, kodėl negalite užmigti, juk visi miega, o jūs ne.. Gal tai liga? O gal tai psichikos sutrikimas? O galbūt kentėsiu dėl to visą savo likusį gyvenimą? Ir štai, dar viena bemiegė naktis. Užburtas ratas.

O antras dalykas yra mūsų rūpesčiai, klausimai, apmąstymai… Kaip rytoj seksis darbe? Kokia bus mano boso nuotaika? Kokius batus dar turėčiau įsigyti? Taip, lova neretai yra ta vieta, kurioje visos problemos lyg lietus iš dangaus užlieja mus, bet pakeiskime tai. Verčiau atsigulę į lovą pasvajokime kad ir apie tai, ko niekada gyvenime nebus. Juk tai – svajonės.

Saldaus jums miego, jūs tikrai miegosite ramiai, tik patikėkite tuo !

Už straipsnį dėkojame Ekaip.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Miegokite dvi valandas per parą

„Jie sako, kad jis miega tik vieną valandą per naktį. Ar žinai ką nors apie šį tipą? Tailerį Durdeną?“, – tekstas iš vaidybinio filmo „Kovos klubas“

Kodėl mes praleidžiame trečdalį savo gyvenimo miegodami, iki šiol mokslininkai žino gėdingai mažai. Negali būti taip paprasta, kad mes miegame paprasčiausiai tam, kad atsinaujintų audiniai. Pavyzdžiui, suaugusios žirafos sveria apytiksliai 798 kilogramus, o miega jos vidutiniškai tik 1,9 valandos per parą.

Aštuonios valandos per naktį retai pasitaiko didžiojoje dalyje gyvūnų pasaulio. Ar yra kokia nors priežastis, dėl kurios žmonės negali pasekti žirafų pavyzdžiu? Ar įmanoma sutrumpinti bendrą mūsų miego laiką per pusę, bet jaustis visiškai atsigavusiam? Trumpai tariant – taip.

1996 metas nemiegojęs aš ištempiau beveik penkias dienas, kad pažiūrėčiau, pirma, ar įmanoma ištverti nemiegojus savaitę (man nepavyko), ir antra, kokie bus šalutiniai poveikiai. Haliucinacijos greitai užbaigė šį mano trumpa eksperimentą, tačiau aš toliau mėginau žaisti, taikydamas skirtingus miego ciklų modelius.

Vienas iš labiausiai stulbinamų požiūrių yra „daugiafazis“ miegas: kai miegas suskaidomas į daugelį segmentų, kad galėtumėte gerai jaustis miegodamas tik dvi valandas per parą. Potencialiai šis miego modelis teikia milžiniškus privalumus jauniems tėvams arba bet kam kitam, kas yra priverstas nepakankamai išsimiegoti.

Be to, tik pagalvokite, kiek knygų galėtumėte perskaityti, kiek dalykų išmokti, kiek nuotykių patirti, jei turėtumėte papildomas šešias valandas per parą. Tai atvertų jums naują galimybių pasaulį. Yra šimtai žmonių, jei ne tūkstančiai, kurie labai tiki Tomo Edisono minimalistiniu miego metodu, kuris apskritai turi labai mažai panašumo į „miegą“, kaip mes jį suvokiame.

Aš labai sėkmingai išmėginau abu metodus – „Kiekvienam žmogui“ ir „Siestą“, išsamiau jie aptariami šiame straipsnyje. O ką nors panašaus į „Antžmogio“ metodą aš pasilieku kraštutiniams atvejams, kai nespėju kažko atlikti laiku. Tam, kad geriau būtų paaiškinti kiekvieno iš šių metodų niuansai ir pavojai, leisiu labiau patyrusiam daugiafazio miego specialistui Dastinui Kurtisui papasakoti savo istoriją.

 

Įeikite, Dastinai Kurtisai

 

„Mano kūnas yra nesuderinamas su žemės ritmu. Mano miego ir prabudimo ciklas trunka dvidešimt aštuonias valandas vietoj dvidešimt keturių, o tai reiškia, kad kiekvieną dieną aš būnu budrus apie keturias valandas ilgiau nei dauguma žmonių.

Kartais viduryje savaitės pastebiu, kad atsikeliu vienuoliktą valandą vakaro ir einu miegoti ankstyvą kitos dienos popietę. Kai buvau jaunesnis, žmonės manė, kad esu beprotis. Vienintelis dalykas, ką pamenu iš vidurinės mokyklos, yra tai, kad visuomet būdavau pavargęs.

Galiausiai atradau, kad jei laikausi dvidešimt aštuonių valandų dienos režimo, mano kūnas yra laimingas. Aš atsikeldavau pailsėjęs, eidavau miegoti pavargęs, ir viskas ėjosi puikiai. Na, tik išskyrus tai, kad mano gyvenimo ritmas kirtosi su viso likusio pasaulio ritmu. Gyventi normaliu ritmu man būtų per daug sudėtinga, taigi aš turėjau surasti išeitį.

Atlikęs tam tikrus tyrimus supratau, kad greičiausiai mane kamuoja vadinamasis „ne 24 valandų miego/budrumo sindromas“. Sprendimas – daugiafazis miegas, kurį bet kas gali prisitaikyti, kad sutrumpintų savo normalų miego laiką šešiomis valandomis (žinoma, naudingai sau).

 

Labas, daugiafazi miege…

Pagrindinė daugiafazio miego prielaida yra ta, kad pati naudingiausia miego fazė yra REM fazė. Normaliai miegantys žmonės REM miego patiria nuo vienos iki dviejų valandų per visą naktį. Kad iš daugiafazio miego susilauktume naudos, turime taip viską sumodeliuoti, kad REM miegas sudarytų daug didesnę viso miego procentinę dalį.

Vienas iš būdų priversti jūsų smegenis pereiti į REM miego fazę praleidžiant kitas miego fazes yra leisti joms jaustis išvargusioms. Jei kada teko nemiegoti visą parą, galbūt pastebėjote, kad jus nuneša sapnai dar net giliai nemiegantį. Tai vyksta todėl, nes jūsų kūnas akimirksniu pasineria į REM miegą, naudodamas tai kaip apsauginį mechanizmą.

Būdas pačiam nugrimzti tiesiai į REM miego fazę nebūnant išvargusiam yra pergudrauti savo kūną, kad jis manytų, kad jums teks tik labai mažai pamiegoti. Galima treniruotis nugrimzti į REM miego fazę trumpam laikui, keletą kartų per dieną po 20 minučių snūstelint, vietoj vieno ilgo miego naktį. Toks ir yra daugiafazio miego principas.

Tiesą sakant, yra šeši geri metodai, iš kurių galite pasirinkti sau tinkamą. Pirmasis – vienfazis miegas – tai būdas, kuriuose jūs greičiausiai miegojote visą savo gyvenimą. Kiti penki yra truputį įdomesni.

Miegodami vienfaziu miegu jūs miegate aštuonias valandas ir gaunate apie dvi valandas kokybiško REM miego. Tai normalus režimas, kuriuos miega dauguma žmonių, ir tai reiškia, kad apie penkios valandos per naktį yra prarandamos (bent jau mes tiek žinome) bereikalingai nesąmoningai būklei.

Yra penki daugiafazio miego metodai, ir visais atvejais dėmesys sutelkiamas į dvidešimties minučių snūstelėjimus dienos metu, kai kuriais atvejais naktį pamiegama porą valandų pagrindinio miego. Pats paprasčiausias yra „Siestos“ metodas, kuris susideda iš vieno nusnūdimo dienos metu, o tada – didžiosios dalies miego naktį. Stebėtina, bet tik vieną kartą papildomai nusnūdus dienos metu, bendras jūsų per parą būtino miego laikas sutrumpėja viena valanda ir keturiasdešimt minučių.

Metodas „Eilinis žmogus“ yra tiesiog kitas laiptelis, juo siūlomi skirtingi nusnūdimų ir pagrindinio miego deriniai. Bendro miego per parą laikas drastiškai sutrumpėja pridėjus kiekvieną papildomą snustelėjimą.

„Antžmogio“ metodas, taip pavadintas interneto tinklaraštyje „PureDoxyk“, susideda iš šešių nusnūdimų ir visai neturi pagrindinio miego. Neįtikėtina, bet jūs galite funkcionuoti iš viso per parą išmiegojęs dvi valandas, jei tik vadovausitės „Antžmogio“ metodu.

 

Miego fazės

Spąstai

Juk būtų nuostabu miegoti iš viso tik dvi valandas per parą ir jaustis pailsėjusiam? Žinoma, labai nuostabu, tačiau yra ir tam tikri spąstai. Kuo dažniau miegosite trumpai pasnausdami (o kartu ir kuo trumpiau iš viso miegosite per parą), tuo griežčiau turėsite laikytis trumpųjų pasnaudimų laiko režimo.

Jūs negalite praleisti trumpojo pasnaudimo ar nukrypti daugiau nei dviem valandomis, jei laikotės „Eilinis žmogus 2“ arba „Eilinis žmogus 3“ metodų režimo. O laikydamiesi „Antžmogio“ miego metodo, jūs turite pasnausti nenukrypdami daugiau nei 30 minučių nuo numatyto šio metodo miego tvarkaraščio. Jei praleisite bent vieną trumpąjį miegą, sujauksite visą savo miego tvarkaraštį ir daugelį dienų jausitės pavargęs.

 

Kadangi reikia griežtai laikytis nusnūdimų tvarkaraščio, daugumos šių metodų taikymas tampa beveik neįmanomas 9 iš 14 dirbančių žmonių. Tačiau jei jūsų darbo tvarkaraštis yra lankstus ir galite nuosekliai laikytis kurio nors pasirinkto metodo kelis mėnesius, galiausiai suprasite, kad jaučiatės nuostabiai ir turite, atrodytų, neribotai laiko atlikti visiems darbams dienos metu.

Man tai atrodo kaip aukščiausio lygio įsibrovimas į smegenis.

 

Konkretūs žingsniai tampant Antžmogiu

Žingsnis nr. 1: nusistatykite miego tvarkaraštį. Jums teks miegoti po 20 minučių kas keturias valandas visą parą. Tai sudaro šešis pasnaudimus, vienodai paskirstytus per dvidešimt keturių valandų laikotarpį (pavyzdžiui, 2 valandą ryto, 6 valandą ryto, 10 valandą ryto, 14 valandą dienos, 18 valandą vakaro ir 22 valandą vakaro). Šis miego ciklas ir išliks vienodas viso daugiafazio miego periodo metu.

Žingsnis nr. 2: nemiegokite per daug. Jei pamiegosite ilgiau bent vieną kartą, suardysite miego ciklą ir dėl to jausitės išsekęs (laikotarpiu iki dvidešimt keturių valandų). Jokiu būdu neturėtumėte miegoti ilgiau nei dvidešimt minučių, kadangi galiausiai dėl nuovargio jūs atsisakysite daugiafazio miego tvarkaraščio. Įsigykite patikimą žadintuvą. Jei esate linkęs pasiduoti pagundai nuspausti snaudimo mygtuką, pasidėkite žadintuvą nuo tos vietos, kur miegate.

Žingsnis nr. 3: nepraleiskite snaudimų. Paisykite savo tvarkaraščio ir laikykitės jo minutės tikslumu. Praleidus snūstelėjimus, galima susilaukti režimą apsunkinančio poveikio. Jei praleisite vieną snūstelėjimą, prarasite tiek energijos, jog jums prireiks dviejų papildomų snūstelėjimų, kad galėtumėte grįžti prie normalios psichinės būklės – proto aštrumo.

Žingsnis nr. 4: iškęskite pradinę fazę. Pirmoji savaitė su puse yra sunkiausia. Jei laikysitės nusistatyto miego tvarkaraščio – nemiegosite per daug ir nepraleisite snūstelėjimų, jūs turėtumėte priprasti prie savo naujojo miego režimo maždaug per dvi savaites, nors kai kuriems gali prireikti trijų savaičių.

 

Šis straipsnis yra paremtas naujai išleista Timočio Ferrisso knyga „4 valandos kūnui“, kurią Lietuvoje išleido „Eugrimo“ leidykla. Rekomenduojame!

Categories
Sveika Gyvensena

Septynios sveikatos kolonos pagal K.Tapperveina

Kiekvienas šiuolaikinis žmogus žino, ką turėtų daryti, kad būtų sveikas. Ir.. dažnas beveik kasdien elgiasi priešingai. Tuo tarpu sveikatos labui svarbiausia – liautis ją ardyti, tai pagrindinė sveikatos sąlyga. Sveikatos ardymą gyvenimo mokytojas K. Tapperveinas vadina gyvenimo švaistymu. Jis teigia, kad kiekvienas galime susikurti savo kūną, sveikatą ir gyvenimą tokius, kokių norime – tačiau pirmiausiai turime suprasti, kas mums yra naudinga, o kas kenkia. Pradėkime nuo to kas kenkia, nes jei to nepaisysime, visos sveikos gyvensenos rekomendacijos bus beprasmiškos.

Jei darome tai, kas mums kenkia, tai prilygsta lėtam, bet patikimam savęs žudymui. Pirmieji šiame sąraše – žalingi įpročiai, kurie, kaip bando juokauti autorius, su kiekviena diena vis labiau mus priartina prie susitikimo su Kūrėju. Tabakas ir alkoholis – lėtai veikiantys nuodai, kurių vartojimo pasekmes daugelis mūsų linkę sumenkinti. Antrasis sveikatos kenkėjų sąraše – besaikis kaloringo maisto vartojimas. Visi šie trys faktoriai sukelia pavojingą rūgščių perteklių organizme.

Toliau, suprantama, gyvenimo būdas: tiek nejudri gyvensena, tiek karštligiškas įprotis skubėti ir blaškytis. Kenkia sveikatai ir mąstymo būdas – jei mąstome negatyviai, esame pikti ir dažnai patiriame stresą. Prie negatyvaus mąstymo formavimo priskiriami ir neigiamų dalykų klausymas, žiūrėjimas ir skaitymas. Taip pat nedarnūs, nemalonūs santykiai su kitais, o ypač – su sutuoktiniu. Jei norime būti sveiki, turime visų sveikatą griaunančių faktorių atsisakyti ir keisti juos naudingais.

Kiekviena liga ar simptomas yra žinia, informacija apie nesveiką, organizmui kenksmingą gyvenimo būdą. Na, o sveikata, anot K. Tapperveino, laikosi ant šių septynių kolonų, į kurias dabar pažvelgsime įdėmiau:

1. Mityba – tai šviežias natūralus maistas ir, reikalui esant – maisto papildai. Būtina pasiekti ir išlaikyti savo idealų svorį. Jei darysime viską, ką reikia, gyventi pasidarys lengva, o valgymas teiks malonumo ir sveikatos.

2. Vidinio pasaulio valymas – pozityvus mąstymas ir psichohigiena. Atsisakykite pykčio ir būkite gerai nusiteikę. Kiekvieną rytą galite rinktis, kaip nusiteikę eisite į šią dieną. Rinkitės gerą nuotaiką, jūs galite ją pasirinkti – tai teikia daugiau džiaugsmo ir jums, ir aplinkiniams.

3. Judėjimas – tai nereiškia, kad būtina ištisas valandas įraudusiu veidu bėgioti ristele. Pradėkite rytą nuo pasirąžymo, kelkitės neskubėdami – tai tarsi vidinis gaivinantis dušas. Rinkitės tokį fizinį krūvį, kuris patinka – tuomet jis bus naudingas. Reikia, kad jis būtų reguliarus, ne mažiau 5 kartų į savaitę. Galite daryti viską: siūbuoti ant batuto, užsiimti lengvuoju kultūrizmu, aerobika, šokti, energingai vaikščioti ir t.t., nevenkite ir fizinio darbo. Tačiau krūvis neturi būti iki devinto prakaito, nes riebalai sudeginami tik tada, kai organizme pakankamai deguonies. Nuosekliai vykdydami judėjimo programą ne tik sutvirtinsite raumenis, bet ir įgausite energijos.

4. Atsipalaidavimas ir miegas – nemenkinkite miego svarbos: jei jo nepakanka, jaučiatės mieguisti ir pavargę. Tuo tarpu įvairūs atsipalaidavimo pratimai ar meditacija padės grąžinti vidinę pusiausvyrą.

5. Sėkmė ir gerovė – labai individualūs kriterijai, kuriuos turite nustatyti sau patys, ir, žinoma, to siekti. Kodėl tai laikoma sveikatos faktoriumi? Todėl, kad kai žmogui nesiseka, jis patiria įtampą ir yra prislėgtas – tokioje būsenoje sunku išlaikyti gerą sveikatą, tai palanki terpė ligoms.

6. Harmoningi tarpusavio santykiai – gerai fizinei savijautai labai svarbus pasitikėjimas, savitarpio supratimas ir darna, nuoširdumas, švelnumas, geranoriškumas santykiuose ir jausmas, kad kritiniu laikotarpiu galima pasikliauti artimu žmogumi. Todėl bent kartą per dieną apkabinkite vienas kitą ir kalbėkitės, liaudies išmintis byloja, kad “meilė yra geriausias gydytojas”.

7. Sąmoninga būtis – pirmiausiai būtina suprasti organizmo siunčiamus signalus ir į juos atsiliepti, juk sveikata – brangiausias žmogaus turtas ir sąlyga būti laimingu. Taip pat tai reiškia gyventi visavertį gyvenimą, o profesiją paversti pašaukimu.

Autorius pabrėžia, kad savo biologinį amžių galime prailginti arba sutrumpinti, o svarbiausia – siekdami sveikai gyventi, galime žymiai pagerinti savo gyvenimo kokybę. Vadinamosios senatvės ir organizmo “nusidėvėjimo” ligos neatsiranda nei nuo senatvės nei nuo “nusidėvėjimo” – tai sąskaita už neatsakingą požiūrį į sveikatą. Šios ligos tik tiek siejasi su žmogaus amžiumi, kad dažniausiai dėl žalingų įpročių, gyvenimo ir mąstymo būdo jos vystosi dešimtmečiais ir pasireiškia tik senatvėje.

Įsisąmoninkite: kai gimstame, natūralus mūsų organizmo amžius yra numatytas gerokai virš šimto metų, ir tik neteisingas gyvenimo būdas bei žalingi įpročiai iš gyvenimo sąskaitos pamažu atima metus. Yra ir paguodžiantis dalykas: gyvenimo trukmę galima ir vėl prailginti, net jei ji būtų gerokai sumažėjusi. Sveikata yra natūrali mūsų būklė, tereikia netinkamu elgesiu liautis ją ardyti. Suvokę šią tiesą, kiekvieną ligą laikysime netinkamo elgesio rezultatu.

Nuostabiausia, kaip gamta greitai viską atstato – kūno atomai nuolat atsinaujina ir dauguma tėra metų amžiaus. Tik pagalvokite, ką tai reiškia: jei tik suvokiame šį procesą ir pradedame teisingai elgtis su organizmu bei naujomis ląstelėmis, tai jau per metus galime turėti sveikata trykštantį atnaujintą organizmą! Mes visada galime imtis to, ką galime padaryti patys – gyventi taip, kad nesirgtume.

Pradėkime nuo lengviausių dalykų, iš visų išvardintų punktų pasirinkime tai, ką galime nesunkiai įvykdyti. Pavyzdžiui – suvalgyti kasdien po obuolį būtų gera pradžia . Vėliau susikurkime savo sveikatingumo planą ir nuosekliai vykdykime. Svarbiausia – pradėti. Šiandien .

www.ruvi.lt

Categories
Saviugda

Kasdien prisiminkite savo dieną – 30 dienų bandymas

Viskas labai paprasta: kasdien atsigulus į lovą, mintims perbėgu visus dienos įvykius.

Jau pamiršau, kur apie tai perskaičiau, bet iškart kilo noras išbandyti. Gal dėl to, kad nuolat pamirštu, ką veikiau vakar ar praeitą savaitgalį, tačiau puikiai atsimenu visus banko kortelės slaptažodžius.

Šį metodą taikau jau penktą savaitę. Be pertraukų 11 dienų. Vis pamiršdavau, kad turiu prisiminti, kol galų gale ant nešiojamojo kompiuterio nugaros ir prie lovos esančios sienos priklijavau lapelius su žodžiu „Prisimink”.

Praktinė nauda

  • Kur kas geriau prisimenu, ką veikiau, praeitą savaitgalį, ką dirbau, kur buvau.
  • Geriau įsijaučiu į dabarties momentą. Ką matau, ką girdžiu, koks tai jausmas, kas yra ir vyksta aplink mane.
  • Lengviau užmiegu. Nežinau kodėl, tačiau mėginant galvoti apie savo dieną, užmiegu kur kas greičiau.
  • Padeda prisiminti, ką turiu padaryti. Pvz., perbėginėdamas savo dieną, prisimenu/pastebiu, kad turiu padaryti vieną ar kitą svarbų darbą būtent rytoj. Čiumpu rašiklį ir įrašau į kalendorių.

Teorinė nauda

  • Geriau įsimenami visi dalykai. Negaliu šito patvirtinti, tyrimų neatlikau. Tačiau, jei kilnojant svarmenis auga raumenys, tai treniruojant atmintį, ji turi gerėti.
  • Galima tą pačią dieną prisiminti antrą kartą, išgyvenant ją tokią, kokios norite. Pvz., jei padarėte klaidą ar žinote, kaip geriau pasielgti kažkurioje situacijoje, tuomet tai ir darote savo dienos versijoje.

Baigiamasis žodis

Ketinu tai daryti ir toliau, nors dar toli 30 dienų ribą be „suklupimo“. Malonus procesas, apčiuopiama nauda, padeda užmigti. Siūlau ir jums išmėginti!

Povilas Panavas

povilas.panavas.lt/blogas/

Categories
Motyvacija

Va čia tai pasilinksminimas!

Kadangi vasara, rankos visai nekyla rašyti kažko, kas labai keistų mąstymą ir tariamai drumstų protą. Be to, ir skaitytojai tikriausiai ne tas galvoje, kai už lango pleškina saulutė. Todėl šį kartą apie malonumus ir pojūčius.

Tokiomis karštomis vasaros dienomis atrodo, kad gyvenime nieko, išskyrus pojūčius (uoslė, rega ir t.t.), nėra, kad tik jais ir tesinaudojame: pliuškenamės, kaitinamės, skanaujam ledus, klausomės muzikos. „Grojam“ savo pojūčiais, nes tai – malonumas. Ir išties, tai – malonumas.

Kai vakare atsigulame į lovytę ir užmerkiame akis, suradę, ant kurio šono gultis ir kaip patogiai sudėti rankas, mes imam daryti fantastiškai keistą veiksmą, visiškai priešingą malonumui, – mes paleidžiame savo pojūčius. Kažkokiu stebuklingu būdu, tiek rega, tiek lytėjimas su uosle ir viskuo kitu dingsta visai nakčiai – mes miegam. Miegam palaimoj ir keltis nesinori, nes prabusdami vėl turim lyg imti į rankas įrankius – pojūčius – ir toliau žaisti gyvenimą.

Tad dieną mes norim nuklysti į vasariškus ar kitokius malonumus (pojūčius), o pabudę iš nakties pojūčių – ne. Kaip čia taip yra?

Atsakymas slypi malonumo suvokime. Malonu yra viskas, į ką sugebame susikoncentruoti. Malonumas jaučiamas tada, kada sugebame pasinerti į bet kokią mintį ar jausmą iki galo. Jeigu žmogus susikoncentruoja į ką nors, kad ir į pyktį, visu šimtu procentų, jis gali būti tikras – malonumas bus. Susikoncentruokite į savo kojines, kelnes ar marškinius ir jausite malonumą! Skamba juokingai, nes dabar tikriausiai nejaučiate, bet prisiminkite tą akimirką, kai juos pirkote – žiūrėjote į juos parduotuvėje ir jautėte.

Supratimas, kas yra malonumas, atveria vieną iš gyvenimo keistenybių. Anksčiau žiūrėdavau į nuolatos pyktis mėgstančius žmones ir nesuprasdavau: „kaip jie taip gali?“; bet supratus malonumą, mistika išnyksta. Negi Jums neteko ant ko nors išsirėkti? Kai rėkėte, veikiausiai jautėte, kad jau gana, bet vis tiek „kažkodėl“ tęsėte. Kodėl? Malonu. Prie to priprantama ir tai „jėga“ (juokiuosi).

Na gerai, bet kodėl koncentracija maloni? Susikoncentruodami į kažką, mes pamirštam visa kita – rūpesčiai, baimės, reikalai kažkur dingsta. Kai viskas pranyksta, atsiveria vidaus ramybė, tyla. Tik, deja, malonumuose, kuriuos mes „traukiam“ iš juslių (kvapas, skonis, rega, lytėjimas, garsas) tai vyksta labai laikinai – labai. Mat viskas baigiasi. Vasara baigiasi, ežerai „baigiasi“, filmai baigiasi, seksas baigiasi, visi žmonės kuriuos tik kada nors matėte ar matysite „baigiasi“ – viskas baigiasi. Todėl ir malonumas baigiasi, o tada skauda, kartais netgi labai, ir lipam sienom, ir nežinom, ką daryt.

Ką daryt, ką daryt? Reikia surasti, kas nuramintų Jūsų protą natūraliu būdu, be malonumų (juslių) pagalbos. Kitaip tariant, reikia laisvės nuo malonumų. Kodėl mes turėtumėte būti priklausomi nuo kažkokių laikinumų? Jie baigiasi, todėl nėra tinkami pilnatvei, jie tinkami nebent tik įvairovei.

Siūlau Jums meditaciją. Ji natūraliai nuramina mintis, protas ištuštėja, natūraliai atsiranda koncentracijos pojūtis (nes visa kita natūraliu būdu pasišalina) ir palaimos potvynis, prieš kurį neatsilaiko joks malonumas, didžiuliu mostu pakelia mus ten, kur mes dar tarytum niekada nesame buvę. Mes skęstame beribiam džiaugsme, kuris visada yra su mumis, visada buvo ir visada bus. Ką ta nuobodi laimė? Ekstazė! Kaip sakė Drakula: „Va čia tai pasilinksminimas!“

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Anksti kėlęs nesigailėsi…

gele, meditacija
Pajusi gyvenimo skonį

Tikriausiai pažįstama būsena, kuomet po gero vakarėlio grįžus namo paryčiais, kitą dieną išsiritus iš lovos 10 val. ryte, būsima diena dažniausiai nieko gero nebežada. Apsunkusios galvos jausmas, rūkas akyse ir apskritai bendras nuotaikos nebuvimas. Dažniausiai tam net nereikia iš vakaro padauginti alkoholio. Kokios pagrindinės priežastys lemia šią būseną? Kaip jų išvengti?

Senuosiuose Vedų raštuose minimi trys paros laikai. Nuo antros valandos nakties iki dešimtos valandos ryto esti dorybės metas. Jis skirtas dvasiniam tobulėjimui, savišvietai, literatūros skaitymui. Nuo dešimtos valandos ryto iki šeštos valandos popiet karaliauja aistros laikas. Ši dienos dalis skirta aktyviam tiek protiniam, tiek fiziniam darbui. Šiuo metu geriausiai sekasi koncentruoti dėmesį rezultatų siekimui, įvairių situacijų analizavimui, dalykiniams pokalbiams. Likusi paros dalis – nuo šeštos valandos vakaro iki antros valandos nakties apibūdinama kaip neišmanymo metas. Tai pats tinkamiausiais laikas poilsiui, buvusios dienos apmastymams, ramiam namų tvarkymui. Pats apibūdinimas teigia, kad šis paros laikas neskirtas aktyviam protiniam darbui, rimtiems pokalbiams. Taip pat tai yra laikas, kada geriausiai pailsi visas žmogaus organizmas.

Nuo ko priklauso šie paros laikai? Jie yra sąlygojami mėnulio ir saulės aktyvumo. Tačiau netgi per vieną paros laiko dalį jų įtaka žmogaus aktyvumui ženkliai skiriasi. Panagrinėkime tai.

Saulės aktyvumas prasideda maždaug šeštą valandą ryte. Tuomet bunda visi gyvūnai, augalai, aplink esanti gamta atgimsta po nakties poilsio, pradeda pūsti lengvas vėjelis. Žmogus, nespėjęs atsikelti iki šeštos valandos, dieną jaučiasi šiek tiek mieguistas. Taip yra todėl jog organizmas nespėja susiderinti su jau padidėjusiu saulės aktyvumu. Jaučiamas energijos trūkumas. O jeigu pramiegama net iki dešimtos valandos, tuomet visiškai išbalansuojamas organizmo paros ritmas, priklausantis būtent nuo saulės ir mėnulio aktyvumo.

Saulės aktyvumas baigiasi taip pat maždaug šeštą valandą vakare. Tuomet vis didesnę itaką turi mėnulis. Paprasčiausias to įrodymas, kaip mėnulis naktį veikia potvynius ir atoslūgius, taip pat jis veikia ir mūsu organizmus. Mėnulio aktyvumas tęsiasi vėlgi iki šeštos valandos ryto. Taigi kaip prisitaikyti prie šio ritmo? Atsikėlus šeštą valando ryto aukso puodo nelaimėsime.

Kadangi žmogus skiriasi nuo gyvūnų ir apskritai visos gyvos gamtos savo sąvybėmis logiškai protauti, tikėti į Dievą, gebėjimu dvasiškai tobulėti, jo paros ritmas taip pat turi savų niuansų. Pažvelkime į tai atidžiau.

Jau minėjome, kad nuo šeštos valandos vakaro prasideda neišmanymo metas skirtas poilsiui. Žmogui tinkamai pailsėti ir atsigauti po dienos darbų, geriausias metas eiti miegoti yra apie devintą, dešimtą valandą vakaro. Pilnai atstatyti fizines ir pscihines jėgas užtrunka maždaug iki antros – trečios valandos ryto. Tai yra vienintelis paros laikas, kuomet žmogaus organizmas geba atgauti šias jėgas, prisipildyti gyvybinės energijos, vedų raštuose vadinamos prana.

Atrodytu keista, kas gi iš mūsų eina miegot ir keliasi panašiu laiku, nebent pensininkai. Tačiau ilgainiui gyvenant kitu paros ritmu, išderinamas organizmo vidaus energijos balansas. Pasireiškia įvairios ligos, arba tiesiog chroniškas pervargimas. Nebeapsieinama be kelių kavos puodelių per dieną arba pakelio cigarečių tam, jog palaikytume organizmo budrumą.

Devintą valandą vakaro aktyviai veikia mėnulio energija, padedanti žmogui ilsėtis. Taip pat nuo devintos iki vidurnakčio miego kokybė yra pati didžiausia. Todėl šios miego valandos skaičiuojamos kaip už dvi. Pavyzdžiui žmogus atsigulęs devintą vakare ir atsikėlęs antrą valandą nakties, jaučiasi puikiai pailsėjęs. Nuo devynių iki vidurnakčio – trys valandos – skaičiuojamos kaip už dvi, taigi jau šešios. Pridėkime dar likusias dvi ir gausime puikų aštuonių valandų miegą.

O ką gi veikti atsikėlus tokią ankstybę?!

Nuo antros valandos nakties paroje dominuoja dorybės metas. Taigi tai pats geriausias laikas užsiimti dvasiniu tobulėjimu. Meditacija, dvasinės literatūros skaitymas duos daugiausiai naudos šiuo laiku. Be to galima išnaudoti laika, visi namiškiai dar giliai sumigę ir jums niekas tikrai netrukdys. Beje tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių pasiteisinimu, kodėl žmogus negali užsiimti meditacija, suprask, namie visada triukšmas, nėra ramios vietelės.

Laikas nuo ketvritos iki penktos valandos ryto labiausiai tinka įsisavinti naujas žinias. Kas ruošiasi egzaminams ar tiesiog nori praplėsti savo išmintį, įvertins šį momentą. Tuomet protas sugeba geriausiai įsiminti naujus dalykus.

Laikas nuo septintos valandos jau yra tinkamas lengvam sportui, rytiniam pasivaikščiojimui, jogai.

Na, o jau nuo aštuntos ir devintos valandos ryto galima pilnai pradėti ruoštis būsimai dienai. Nes dešimtą valandą ir iki pat šeštos vakaro – aistros metas, pats geriausias darbui ir sėkmei!

Šarūnas K.

www.vyruklubas.lt

Categories
Laimė Saviugda

Tylus mąstymas

meditacija
Meditacija

Galbūt jau teko matyti naują filmą, kuriame pagrindiniai herojai moka valdyti sapnus ir kurti juose kitokią realybę. Tiesiog nuostabu, kai supranti, kokios galimybės slypi žmogaus galvoje. Kaip greitai protas gali mąstyti ir kurti. Po tokio filmo iš salės dažniausiai išeiname pakylėti, supratę, kad mes esame kur kas daugiau galimybių turinčios būtybės.

Tačiau tai ne vien tik kino kūrėjų fantazija. Ši idėja turi realų pagrindą. Tiesa, mes galime mąstyti ir kurti žymiai greičiau, nei mums atrodo. Tai gali praktiškai visi, įvykdę vieną sąlygą – protas turi būti ramus ir be minčių. Suvaldę savo nuolatinį minčių generatorių,  leidžiame jam pailsėti bei tuo pačiu išlaisviname savo tikrąjį kūrybiškumą. Šią būseną galima pavadinti „tyliu mąstymu“ arba „mąstymu suvokimu“. Iš tiesų, pamatę gerai žinomo filmo plakatą akimirksniu prisimename, apie ką buvo filmas, kas jame vaidino, kaip baigėsi istorija, koks likimas ištiko filmo personažus. Mums nereikia galvoti apie tai, mes tiesiog tai suvokiame iš karto, matome filmo pradžią ir pabaigą vienu metu.

Panašiu principu naudojasi greitojo skaitymo meistrai. Tam, kad galėtų pakankamai greitai tekstą permesti akimis, jie nustoja jį atkartoti mintyse. Vietoje to, jie gali galvoje niūniuoti žinomą melodiją ir tuo pačiu skaityti knygą. Teksto įsisavinimas ir suvokimas nuo to tik padidėja. Pabandykite!

Yra ir kitų tylaus proto panaudojimo galimybių. Viena iš jų gali pasitarnauti Jums jau šiandien vakare, padėdama lengvai užmigti. Mokslininkai nustatė, jog pagrindinė nemigos priežastis – per daug aktyvus protas, neleidžiantis žmogui užmigti. Jis vis suka mintis apie dienos įvykius ar apie šiuo metu užklupusias problemas, todėl žmogus negali atsipalaiduoti ir pasinerti į gilų miegą. Taip pat mintys sukelia jausmus, kurie tik dar labiau išjudina visą kūną. Jei vakare, atsigulę į lovą, nuraminsite protą ir pabūsite tokioje būsenoje bent penkias minutes, garantuotai užmigsite.

Panašų pratimą galima pabandyti ir nesiruošiant užmigti – tiesiog sėdint kėdėje ar darbo vietoje. Patogiai atsisėskite, atsipalaiduokite ir sutelkite dėmėsį į savo kvėpavimą. Leiskite savo mintims praplaukti pro Jus. Nereikia jų stabdyti ar bandyti užspausti, tegul jos plaukia. Susitelkę į savo kvėpavimą, pavyzdžiui pabandykite sugalvoti arba, tiksliau sakant, suvokti, kokiomis gatvėmis turėtumėte eiti nuo Gedimino pilies iki Baltojo tilto. Jei būsite pakankamai gerai susitelkę į savo kvėpavimą, maršrutą susidėliosite labai greitai – vos per kelias sekundes. Pavyko? Puiku! Dabar galite pamėginti išspręsti kokią nors sudėtingesnę problemą, t.y. „suvokti“ jos sprendimo būdus ir susidėlioti veiksmų planą. Tačiau įspėju, tylus protas labai dažnai pasiduoda ir tiesiog „nueina“ miegoti, todėl reikės šiek tiek įgusti, kad išbūtumėte šioje būsenoje pakankamai ilgai.

Būdami susitelkę vien tik į savo kvėpavimą ir nieko negalvodami, pasiekiame „čia ir dabar“ būseną arba dar kitaip vadinama „sąmoningumu“. Eilinis pilietis dienos metu sąmoningas išbūna tik apie 7-10 minučių. Yra žinoma, kad pavyzdžiui Buda, sąmoningumo būsenoje būdavo 24 valandas per parą.

Išmokę būti sąmoningi kuo ilgesnį laiką, galime atsibusti sapnuose. Tai vadinama sąmoningu sapnavimu. Šį būsena labai artima neseniai aptarto filmo veiksmui. Žmogus supranta, kad sapnuoja, tačiau tuo pačiu jis gali kurti savo sapną: atsidurti kitoje vietoje, pradėti skristi ir pan.

Teko girdėti pasakojimą, jog vienas vyras, tokiu būdu netgi atsikratė nereikalingų kilogramų. Naktimis jis sapnuose valgydavo kiek tik telpa, o ryte nejausdavo didelio saldumynų ar riebaus maisto poreikio, nes jau būdavo „prisivalgęs“.

www.radausave.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Mankšta. 9 priežastys kodėl verta mankštintis

Mankšta užima svarbią vietą mano gyvenime. Tai nebūtinai turi būti ryte atliekami kūno tempimo pratimai ar bėgiojimas, bet mankšta – tai jodinėjimas, šokių pamokos, čiuožimas ant ledo ir t.t., nes šios veiklos reikalauja fizinio aktyvumo. Taigi, kiekvienas gali atrasti sau tinkančią bei patinkančią mankštą. Kad įtikinčiau, jog fizinė veikla nėra laiko švaistymas, pateikiu devynias priežastis, kodėl verta mankštintis.

Mankšta pakelia nuotaiką, atgaivina. Bėgimas parku šiltą vasaros rytą, gaivus oras, įvairūs kvapai – visa tai pakilios nuotaikos garantas. Po darbo praleista valanda sporto salėje – atgaivina, ypač jei dirbi protinį, sėdimą darbą, patiri daug streso.

Mankšta ugdo valią, ištvermę. Kasdieninis mankštinimasis padės ne tik sutvirtėti fiziškai, bet ir protiškai. Tai yra tokia veikla, kuria turi užsiimti nuolat, be didesnių pertraukų, kitaip nepajusi tikrosios mankštos naudos. O nuolatinis proceso kartojimas ugdo valią bei ištvermę.

Mankšta padeda palaikyti formą, atsikratyti viršsvorio. Jokia dieta taip nepadės, kaip sportas. Sudeginsi nereikalingus riebalus, išryškinsi kūno formas, taip pat labiau pasitikėsi savimi.

Nuolat sportuojantys žmonės yra energingesni. Nuolat mankštintis yra sunku tik tol, kol tai nėra įprotis. Bet kai nugalime pirminį diskomfortą, greitai pajusime šio triūso vaisius. Tada jautiesi gerokai žvalesnis, vikresnis, o svarbiausia – energingesnis.

Mankšta stiprina tavo širdį bei plaučius. Sportuodamas apkrauni širdį, ji turi greičiau „filtruoti“ kraują. Širdis taip pat yra raumuo, kuris nuo susitraukinėjimo palaipsniui sustiprėja. Taigi, vėliau bus mažesnė tikimybė susirgti širdies ligomis ar patirti širdies smūgį.

Mankšta padeda stiprini, auginti raumenis, kaulus. Dar niekam nepakenkė fizinė jėga. Galėsi dirbti sunkesnius fizinius darbus – greičiau, efektyviau ir jausi mažesnį nuovargį. Argi tai ne nuostabu? Augant, tvirtėjant raumenims, savaime tvirtės ir kaulai, nes jiems reikės išlaikyti didesnę raumenų masę.

Nuolat sportuojantis žmogus miega geriau. Geriausiai žmogus miega tada, kai per dieną išnaudoja visas – tiek protines, tiek fizines – jėgas. Tik jokiu būdu negalima sportuoti prieš einant miegoti, nes tada po mankštos jausiesi pernelyg žvalus, kad užmigtum.

Sportuojantis žmogus – sveikesnis žmogus. Turbūt ne paslaptis, kad sportuojantys žmonės serga rečiau, be to, tikimybė susirgti kai kuriomis ligomis sumažėja, pavyzdžiui, krūties vėžiu, artritu ir kt. Pamiršite ir tai, kas yra aukštas kraujospūdis.

Mankšta – laisvalaikio praleidimo forma. Laisva sekmadienio popietė? Gal prasimankštinam? Neužmirškite pasikviesti draugų, juk drauge smagiau.

Ar įtikinau, kad mankštintis verta? Tikiuosi! Pirmyn lieti prakaitą vardan tobulesnio gyvenimo.

Šaltinis: Gyventi.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Kodėl sunku anksti atsikelti?


Dažnai mes susiduriame su problema kai norime, bet mums sunkiai pavyksta anksti atsikelti. Todėl pateiksiu pagrindines priežastis kurios yra aprašytos knygoje “ Dienos režimas“ tam, kad jūs sugebėtumėte anksti atsikelti ir būtumėte žvalūs bei energingi.

1.  Vėlyva vakarienė, ypatingai grūdinis maistas ir saldumynai, sutrikdo virškinimą. Todėl organizme padidėja toksinų, kurie duoda nuovargio ir silpnumo pojūtį. Kūne jaučiamas sunkumas ir reakcijų sulėtėjimas. Burnoje skonis, tarytum ten arkliai per naktį būtų  stovėję, o pilve sunkumas. Taip darosi dėlto, kad ten dar rūgsta mūsų vakarienė, kuri suvirškins tik po saulės patekėjimo. Todėl, jeigu jūs vakare valgote grūdinį, ankštinį, per daug aštrų, per daug sūrų, kartų, aitrų, rūgštų, saldų maistą, tai pakankamai jėgų išlįsti iš lovos pas jus atsiras tik po šeštos – septintos valandos ryto, tačiau jau nespėsite perimti iš Žemės tos dienos nuotaiką.

2. Jeigu žmogus vakare nesusiplanuoja rytdienos laiką, tai rytais visada atrodo, kad dar galima kažkiek pagulėti. Kas liečia tą pagulėjimą, reikia pasakyti, kad jeigu jūs po prabudimo nesikeliate daugiau kaip penkias- septynias minutes, tai labai susilpnėja organizmo aktyvumas, ir atitinkamai sumažėja ankstyvojo kėlimosi efektas. Ypatingai nuo to nukenčia žmogaus valia. Todėl, jeigu norite atsikratyti žalingų įpročių, prabudęs nedrybsokite lovoje.

3. Per šilta antklodė ir minkšta lova , tvankus iš šiltas kambarys, miegas užsidengus galvą, taip pat nešvari patalynė ir kūnas irgi sumažina minėta tonusą ir kelia tingulį.

4. Vėlyvas gulimasis, vakarinei ginčai ir skandalai ar kokia nors karštligiška veikla, televizinis šlamštas – visa tai nenuteikia pilnaverčiam miegui.

5. Nesant gilesnio supratimo, kas yra laimė ir koks gyvenimo tikslas, rytais į galvą lenda mintys, kad didžiausia laimė – miegas šiltoje lovoje.

6. Jūsų lova gali būti patogeninėje zonoje. Tai tampa aišku, kai pabandai miegoti kitose vietose. Pasirodo vienoje vietoje išsimiegi gerai, kitoje – jau ne.

7. Miegant galva turi būti atsukta į rytus, blogiausiu atveju, į šiaurę.

8. Kambaryje kur miegama, neturi būti maisto, nei jo likučių, tuo labiau atvirame inde. Tai užteršia sąmonę ir trukdo miegoti.

9. Jeigu šalia kas nors miegas atsikelkite kuo tyliau. Jei vis tik išbudinote, neverskite žmogaus keltis, nes jo susierzinimas persiduos jums ir ateityje trukdys jums anksti atsikelti.

10. Jeigu rytais kažkas bando jus įkalbėti vėl atsigulti, nesiginčykite ir mandagiai, bet kiek galima greičiau, nutraukite pokalbį. Kitaip ankstyvas kėlimasis  pradės jums kelti negeras asociacijas.

11.  Atsikėlus reikia kuo greičiau lysti po dušu arba užsipilti kibirą vandens, kitaip mieguista atmosfera įveiks žvalumą, ir ankstyvo kėlimosi efektas bus nepataisomai sugadintas.

Categories
Sveika Gyvensena

Kaip pradėti anksti keltis

Nuo balandžio pabaigos keliuosi 7:30 arba taip, kad miegočiau ne daugiau kaip 7,5 valandos. Išimtys buvo dvi dienos, po baidarių žygio, kai norėjau panaikinti sukauptą miego trūkumą. Vadinasi, tai darau jau daugiau nei porą mėnesių. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo pastebėjimais.
Praeitis

Dar puikiai prisimenu laikus, kai voliodavausi lovoje iki 13-15 valandos, kartais ir ilgiau. Gryno gulėjimo lovoje apie 10-12 h. Nuolat manydavau, kad svarbu gerai išsimiegoti, kad man reikia bent 10 valandėlių brangaus poilsio. Tačiau tiesa yra kitokia – tai paprasčiausia saviapgaulė. Taip, tuomet buvau dar augantis vaikas, todėl galbūt miego reikėdavo šiek tiek daugiau, bet tikrai mažiau nei drybsodavau lovoj.

Šiuo trumpu pasakojimu norėjau pasakyti tai, kad anksčiau keltis gali net tie žmonės, kurie laiko save užkietėjusiais pelėdžiukais – eina vėlai miegot, keliasi dar vėliau. Kitas pastebėjimas toks, kad kai kam maniškės 7:30 atrodo vėlai. Tačiau man tai anksti, nes iki darbo 8 min. kelio pėsčiomis, o pasirodyti reikia tik 9:00. Vadinasi, keliuosi visa valanda anksčiau nei būtina.
Dabartis

Sunku miegoti ilgiau nei 8 h, tiesiog pabundu ir viskas. Be to, visad jaučiuosi žvalus. Nebereikia net nusnūdimų. Nors pradžioje tikėjausi, kad jie bus pastovūs mano kompanionai.

Iš tiesų, kai pradėjau mažiau miegoti, pradėjau geriau išsimiegoti, jausti miego ritmą (kada jau gulti), gerai jaustis, o visų svarbiausia – nuveikiu daugiau nei anksčiau. Iš pat ryto paskaitau, dar kokį darbelį nuveikiu.

Taigi, išmokau, jog organizmas pats puikiai pasirūpina tapti mieguistu ankščiau ir taip gauti daugiau valandų miego. Tad kartais miegu daugiau, kartais mažiau, bet visada užtektinai.

Sunku patikėti, tačiau mažiau miego davė daug naudos ir pagerino miego kokybę – paradoksas. Tačiau grynų gryniausia tiesa. Šis pastebėjimas verčia susimąstyti, kas būtų, jei miego kiekį dar labiau sumažinčiau?
Kaip gerai išsimiegoti

Kaip ir bet kur kitur gyvenime, pirmiausia reikia atsakyti į klausimą „kodėl?“. Pasakysiu trumpai ir aiškiai: tikslas keltis anksti dėl to, kad keltis anksti yra pasmerktas žlugti. Taip pat žlugs kėlimasis dėl to, kad nueitumėte anksčiau į darbą, kad turėtumėte daugiau laiko, jei iš anksto nenumatėte, ką veiksite ryte. Turėkite konkrečią priežastį.

Man patinka, kad ryte visada galiu paskaityti gerą knygą ir su pasimėgavimu laukiu šio momento. Vos išlipus puolu naršyti knygos puslapius. Tokiu būdu pakyla nuotaika ir dingsta visi mieguistumai. Vėl paradoksas, nes vakare skaitant knygą tampu mieguistas

Svarbu keltis tuo pat metu. Tokiu būdu organizmas apsnūs anksčiau arba vėliau priklausomai nuo nuovargio, todėl bus gauta optimali poilsio dozė.

Jei vakarojate ilgai ir iki kėlimosi meto liko vos keletas valandų, tuomet nusistatykite žadintuvą taip, kad miegotumėte 7-7,5h, tokiu būdu organizmas turės mažą miego stygių. Trūkumas bus menkas, todėl produktyvumo nesmukdys, tačiau ateinantį vakarą nuvarys jus anksčiau į lovą. Taip bus išlaikytas pastovumas. Verta priminti frazę: „Anksti atsikėlę pradedate dieną su +1 balu, tačiau neišsimiegoję su -5“.

Darykite tai bent 30 dienų. Juk norime, kad tai virstų įpročiu? Be to, kai būna sunku atsikelti, prisimenu, kiek laiko tai darau sėkmingai ir mano valia draudžia nutraukti šią sėkmių grandinę.

Dieną galima nusnūsti ne ilgiau kaip 30 minučių. Kitaip iškraipysite miego ciklų ritmą.

Apibendrinimas

Galima apie tai parašyti ištisą knygą arba išmarginti straipsnį mokslininkų pastebėjimais bei „protingomis“ frazėmis, bet manau, kad šios 4-5 tiesos yra daugiau nei užtektinai. Iš tiesų, viskas yra taip paprasta: priežastis, pastovus laikas, bent 30 dienų ir snausti dieną trumpiau nei 30 min. Štai ir mokame keltis anksti

Povilas Panavas

povilas.panavas.lt/blogas/