Categories
Sveika Gyvensena

Būdamas 25-erių jaučiausi kaip 50-ties. Nerijaus Šilingio tranformacija.

Nerijus Šilingis – sveikuolis, aktyvaus gyvenimo būdo šalininkas ir visuomenės veikėjas. Prieš keletą metų kardinaliai savo gyvenimą pakeitęs vaikinas sutiko pasidalinti savo istorija tikėdamasis įkvėpti tuos, kurie norėtų gyventi sveikiau, tačiau nežino nuo ko pradėti.

„Pradžia buvo sunki, tačiau rezultatas fantastiškas“

Nerijus pasakoja pokyčiams buvęs pasirengęs anksčiau, tačiau kaip pagrindinę abejonių ir nesiryžimo kliūtį įvardina tai, jog aplinkoje nematė gyvų pavyzdžių. „Kol nesi sveikos gyvensenos judėjime, tol atrodo, jog aplinkoje nėra žmonių, į kuriuos galėtum lygiuotis. Todėl kurį laiką nesiryžau keisti gyvenimo būdo, nors kūnas ir reikalavo. Atrodė, kaip dabar iškrisiu iš sistemos, būsiu vienas kitoks. Ir dabar, po kelerių metų, mano pažįstamų daugumą sudaro tokį gyvenimo kelią kaip ir aš pasirinkę žmonės.“

Paprašius papasakoti, kaip būtent įvyko esminis lūžis, vaikinas atvirauja, jog būdamas 25-erių jautėsi kaip sulaukęs 50-ties. „Ėjau tuo sisteminiu materializmo keliu, kai atrodė, jog geras darbas, karjera, naujas automobilis ir kiti daiktai suteiks pasitenkinimą ir gyvenimo džiaugsmą. Dirbau daug, o laisvalaikis būdavo leidžiamas su draugais ir alkoholiu. Uždirbti pinigai būdavo leidžiami perdirbtam maistui, po jo ir vaistams nuo skrandžio skausmų. Užburtas gyvenimo dėl išgyvenimo ratas. Skaudėjo visą kūną – galvos, skrandžio, sąnarių skausmai kamavo nuolat. Nebuvo jokio fizinio aktyvumo. Bloga savijauta iššaukė informacijos paieškas. Ne tik dėl fizinio, bet ir dvasinio bei psichologinio tobulėjimo. Tuo paieškų laikotarpiu radau Sigitos Kraučiūnienės (Lietuvos Sveikuolių sąjungos viceprezidentės) seminarą internete, kurio pabaigoje ji nurodė el.paštą besidomintiems. Parašiau jai, nesitikėdamas gauti atsakymo. O atsakymą gavau šiltą ir labai motyvuojantį. Po kurio laiko ji man atsiuntė savaitės programą, skirtą savęs valymui. Programą sudarė griežta dieta, valgymas tyloje, ir šaltas dušas kas rytą. Pirmas tris dienas ištvėriau pragariškas kančias – nuolat skaudėjo galvą, ir tiesiog sienomis lipau. O ketvirtą rytą buvo taip lengva, taip gera gyventi! Pasaulis nusidažė visai kitomis spalvomis, turėjau tiek energijos, kaip niekada iki tol. Tuomet supratau, jog visada noriu taip jaustis, kad ir ką reikėtų dėl to padaryti“ – juokiasi aktyvistas.

 

Nerijus Šilingis „Anksti kėlęs – nesigailėsi“

Nerijus tikina, jog atsikėlus ryte, su saule, diena būna visiškai kitokia, nei atsikėlus „įprastu“ metu. „Ankstyvas rytas yra pats produktyviausias, tuomet diena būna darbingesnė, kupina optimizmo. Tas laikas, prieš šeštą valandą ryto, yra magiškas, atrodo jog ne tik žmonės, bet ir visa gamta dar miega. Ta ryto ramybė įkvepia energijos visai dienai. Žinoma, tam turi būti sudarytos sąlygos, kaip kad ir ėjimas miegoti anksti, kaip mano draugai juokiasi „kaip mažas vaikas“. Tačiau kai tai tampa tavo gyvenimo rėžimu, tai nebesudaro jokių nepatogumų.

Paklausus Nerijaus, ar laiko save užkietėjusiu sveikuoliu, jis siūlo neprisirišti prie sąvokų, nes skirtingi žmonės tą patį žodį gali suprasti skirtingai. „Pavyzdžiui, jeigu žmogus nuspręs mažinti suvartojamo alkoholio kiekį ir valgyti liesesnę kiaulieną, galbūt jis jau tai vadins sveiku gyvenimo būdu. Ir galbūt tikrai užkietėjęs sveikuolis, išgirdęs, jog aš retkarčiais leidžiu sau paragauti traškučių ar išgerti kavos, manęs sveikuoliu nepavadintų. Tačiau aš manau, kad visame kame reikia išlaikyti harmoniją. Jeigu savęs ribojimas ir didelės pastangos sukelia įtampą, tada aš siūlyčiau savęs neprievartauti ir palaukti, kol tas suvokimas ateis savaime. Tik tada bus galima iš tikrųjų pasimėgauti pokyčiais“ – įsitikinęs pašnekovas.

 

 Nerijus Šilingis „Mano asmeninės permainos mamai sukėlė baimę“

28-erių metu vaikinas pasakoja, jog prieš trejus metus pradėjus kardinaliai keistis gyvenimo būdui, aplinkiniai tikrai jo nesuprato, o apie palaikymą taip pat nebuvo kalbos. „Ir tuomet, ir dabar gyvenu Šakiuose, aplink čia nėra ryškių pavyzdžių ar ypatingo sveikos gyvensenos paplitimo, todėl kai mama pamatė, jog atsisakiau mėsos, žuvies, kiaušinių, ji labai išsigando manydama, kad dabar tai būtinai susirgsiu nepagydomai. Anksčiau mane nuolat kankindavo peršalimo ligos, gripas, angina sirgdavau kasmet, todėl ir pas gydytojus lankydavausi dažnai. Mamos nuraminimui, po keleto mėnesių nuėjau pas šeimos gydytoją išsitirti, ir savo gydytoją labai nustebinau puikiais kraujo tyrimais, ji sakė, jog kaip iš vadovėlio. Nuo to laiko nesu buvęs pas jokį gydytoją.“

Kalbant apie aplinkinių požiūrį į tokius pasikeitimus, vaikinas pastebi, kad vis tiek labiausiai aplinkiniams bendraamžiams užkliuvo visiškas alkoholio, nikotino atsisakymas. „Iš pradžių visi žiūrėjo tarsi į kokį nenormalų, ir vis bandė atversti mane į tą „teisingą“ kelią, kuriame savaitgalis yra skirtas alaus gėrimui ir šašlykų kepimui. Tačiau negaliu nepasidžiaugti, jog pradedu matyti pažįstamų, bendradarbių pagarbą, kai dabar net ir patarimo paklausia, kaip atsisakyti vienos ar kitos silpnybės. Jaučiuosi kur kas tvirčiau ir užtikrinčiau, net ir visiškai nepažįstamų žmonių kompanijoj „šašlykų savaitgalį“ – šypsosi Nerijus.

Nerijus Šilingis „Svarbiausia – teisinga motyvacija“

Po kelerių kitokio gyvenimo būdo metų, vaikinas pasakoja užsibrėžęs trijų mėnesių griežtos sporto programos tikslą. „Nors ir valgiau sveiką ir natūralų maistą, kasdien grūdinausi, važinėjau dviračiu ir bendrai jaučiausi gerai tiek fiziškai, tiek dvasiškai, vis tiek nusprendžiau sau išsikelti iššūkį tapti geresnės fizinės formos. Kadangi nuo pat mažumės buvau lieknas, esu bandęs įvairių būdų pasiekti reikiamų rezultatų, kol nesupratau, jog esminis faktorius yra tinkama motyvacija. Mano supratimu, kūnas – tai įrankis, padedantis siekti aukštesnių tikslų gyvenime. Taigi, jeigu kūnas silpnas ar paliegęs, tai ir tie tikslai atrodo labai toli. Geros fizinės būklės siekimas man yra tik tarpinis tikslas, atveriantis duris į kur kas didesnes galimybes. Ieškojau tokios sporto programos, kuri suteiktų laisvę nuo sporto klubų, nuo specialios įrangos, ir kitokių geležinių mašinų. Mano pasirinktos programos treniruočių principas paprastas – visi pratimai daromi tik su savo paties svoriu, todėl gali treniruotis miške, namuose, kelionėje, ir pan. Darydamas pirmą treniruotę jau po kelių minučių vos gaudžiau kvapą ir mintyse šaukiau „tai neįmanoma!“. Tačiau net sunku apsakyti tą jausmą, kai pagaliau užbaigiau treniruotę ir gulėdamas kryžiumi ant grindų galvojau kaip čia nušliaužus iki vonios“ – juokiasi Nerijus ir priduria – „Tačiau nepaisant geliančių raumenų ir beprotiško išsekimo, labai džiaugiausi savo pasiekimu. Tą pirmą kartą užbaigti treniruotę man prireikė beveik valandos, kai dabar, po 4 mėnesių, ją atlieku greičiau nei per pusvalandį, ir kaskart tą laiką pagerinu. Apibendrinant galėčiau pasakyti, jog svarbiausia yra atsakyti sau į klausimą „o kam to reikia?“. Jeigu atsakymas bus tinkamas, vadinasi niekas negali sustabdyti jūsų nuo pergalės. Jeigu galiu aš, vadinasi gali ir tu. Nuoširdžiai linkiu, jog žmonės atsikratytų baimių, nesaugumo jausmo, ir išeitų iš komforto zonos. Žmogus turi neribotas galimybes, tik jeigu tikės savo jėgomis ir prisiims atsakomybę už savo gyvenimą, galės pasiekti puikių rezultatų. Kad ir kaip sunku pradžioje būtų, esu įsitikinęs – verta.“

Straipsnis parengtas vykdant 2014-ųjų – Sveikatingumo metų sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“, Evelina Valiulytė, www.sveikuoliai.lt. Nuotraukos: N.Šilingio asmeninis archyvas.

Categories
Sveika Gyvensena

Septynios sveikatos kolonos pagal K.Tapperveina

Kiekvienas šiuolaikinis žmogus žino, ką turėtų daryti, kad būtų sveikas. Ir.. dažnas beveik kasdien elgiasi priešingai. Tuo tarpu sveikatos labui svarbiausia – liautis ją ardyti, tai pagrindinė sveikatos sąlyga. Sveikatos ardymą gyvenimo mokytojas K. Tapperveinas vadina gyvenimo švaistymu. Jis teigia, kad kiekvienas galime susikurti savo kūną, sveikatą ir gyvenimą tokius, kokių norime – tačiau pirmiausiai turime suprasti, kas mums yra naudinga, o kas kenkia. Pradėkime nuo to kas kenkia, nes jei to nepaisysime, visos sveikos gyvensenos rekomendacijos bus beprasmiškos.

Jei darome tai, kas mums kenkia, tai prilygsta lėtam, bet patikimam savęs žudymui. Pirmieji šiame sąraše – žalingi įpročiai, kurie, kaip bando juokauti autorius, su kiekviena diena vis labiau mus priartina prie susitikimo su Kūrėju. Tabakas ir alkoholis – lėtai veikiantys nuodai, kurių vartojimo pasekmes daugelis mūsų linkę sumenkinti. Antrasis sveikatos kenkėjų sąraše – besaikis kaloringo maisto vartojimas. Visi šie trys faktoriai sukelia pavojingą rūgščių perteklių organizme.

Toliau, suprantama, gyvenimo būdas: tiek nejudri gyvensena, tiek karštligiškas įprotis skubėti ir blaškytis. Kenkia sveikatai ir mąstymo būdas – jei mąstome negatyviai, esame pikti ir dažnai patiriame stresą. Prie negatyvaus mąstymo formavimo priskiriami ir neigiamų dalykų klausymas, žiūrėjimas ir skaitymas. Taip pat nedarnūs, nemalonūs santykiai su kitais, o ypač – su sutuoktiniu. Jei norime būti sveiki, turime visų sveikatą griaunančių faktorių atsisakyti ir keisti juos naudingais.

Kiekviena liga ar simptomas yra žinia, informacija apie nesveiką, organizmui kenksmingą gyvenimo būdą. Na, o sveikata, anot K. Tapperveino, laikosi ant šių septynių kolonų, į kurias dabar pažvelgsime įdėmiau:

1. Mityba – tai šviežias natūralus maistas ir, reikalui esant – maisto papildai. Būtina pasiekti ir išlaikyti savo idealų svorį. Jei darysime viską, ką reikia, gyventi pasidarys lengva, o valgymas teiks malonumo ir sveikatos.

2. Vidinio pasaulio valymas – pozityvus mąstymas ir psichohigiena. Atsisakykite pykčio ir būkite gerai nusiteikę. Kiekvieną rytą galite rinktis, kaip nusiteikę eisite į šią dieną. Rinkitės gerą nuotaiką, jūs galite ją pasirinkti – tai teikia daugiau džiaugsmo ir jums, ir aplinkiniams.

3. Judėjimas – tai nereiškia, kad būtina ištisas valandas įraudusiu veidu bėgioti ristele. Pradėkite rytą nuo pasirąžymo, kelkitės neskubėdami – tai tarsi vidinis gaivinantis dušas. Rinkitės tokį fizinį krūvį, kuris patinka – tuomet jis bus naudingas. Reikia, kad jis būtų reguliarus, ne mažiau 5 kartų į savaitę. Galite daryti viską: siūbuoti ant batuto, užsiimti lengvuoju kultūrizmu, aerobika, šokti, energingai vaikščioti ir t.t., nevenkite ir fizinio darbo. Tačiau krūvis neturi būti iki devinto prakaito, nes riebalai sudeginami tik tada, kai organizme pakankamai deguonies. Nuosekliai vykdydami judėjimo programą ne tik sutvirtinsite raumenis, bet ir įgausite energijos.

4. Atsipalaidavimas ir miegas – nemenkinkite miego svarbos: jei jo nepakanka, jaučiatės mieguisti ir pavargę. Tuo tarpu įvairūs atsipalaidavimo pratimai ar meditacija padės grąžinti vidinę pusiausvyrą.

5. Sėkmė ir gerovė – labai individualūs kriterijai, kuriuos turite nustatyti sau patys, ir, žinoma, to siekti. Kodėl tai laikoma sveikatos faktoriumi? Todėl, kad kai žmogui nesiseka, jis patiria įtampą ir yra prislėgtas – tokioje būsenoje sunku išlaikyti gerą sveikatą, tai palanki terpė ligoms.

6. Harmoningi tarpusavio santykiai – gerai fizinei savijautai labai svarbus pasitikėjimas, savitarpio supratimas ir darna, nuoširdumas, švelnumas, geranoriškumas santykiuose ir jausmas, kad kritiniu laikotarpiu galima pasikliauti artimu žmogumi. Todėl bent kartą per dieną apkabinkite vienas kitą ir kalbėkitės, liaudies išmintis byloja, kad “meilė yra geriausias gydytojas”.

7. Sąmoninga būtis – pirmiausiai būtina suprasti organizmo siunčiamus signalus ir į juos atsiliepti, juk sveikata – brangiausias žmogaus turtas ir sąlyga būti laimingu. Taip pat tai reiškia gyventi visavertį gyvenimą, o profesiją paversti pašaukimu.

Autorius pabrėžia, kad savo biologinį amžių galime prailginti arba sutrumpinti, o svarbiausia – siekdami sveikai gyventi, galime žymiai pagerinti savo gyvenimo kokybę. Vadinamosios senatvės ir organizmo “nusidėvėjimo” ligos neatsiranda nei nuo senatvės nei nuo “nusidėvėjimo” – tai sąskaita už neatsakingą požiūrį į sveikatą. Šios ligos tik tiek siejasi su žmogaus amžiumi, kad dažniausiai dėl žalingų įpročių, gyvenimo ir mąstymo būdo jos vystosi dešimtmečiais ir pasireiškia tik senatvėje.

Įsisąmoninkite: kai gimstame, natūralus mūsų organizmo amžius yra numatytas gerokai virš šimto metų, ir tik neteisingas gyvenimo būdas bei žalingi įpročiai iš gyvenimo sąskaitos pamažu atima metus. Yra ir paguodžiantis dalykas: gyvenimo trukmę galima ir vėl prailginti, net jei ji būtų gerokai sumažėjusi. Sveikata yra natūrali mūsų būklė, tereikia netinkamu elgesiu liautis ją ardyti. Suvokę šią tiesą, kiekvieną ligą laikysime netinkamo elgesio rezultatu.

Nuostabiausia, kaip gamta greitai viską atstato – kūno atomai nuolat atsinaujina ir dauguma tėra metų amžiaus. Tik pagalvokite, ką tai reiškia: jei tik suvokiame šį procesą ir pradedame teisingai elgtis su organizmu bei naujomis ląstelėmis, tai jau per metus galime turėti sveikata trykštantį atnaujintą organizmą! Mes visada galime imtis to, ką galime padaryti patys – gyventi taip, kad nesirgtume.

Pradėkime nuo lengviausių dalykų, iš visų išvardintų punktų pasirinkime tai, ką galime nesunkiai įvykdyti. Pavyzdžiui – suvalgyti kasdien po obuolį būtų gera pradžia . Vėliau susikurkime savo sveikatingumo planą ir nuosekliai vykdykime. Svarbiausia – pradėti. Šiandien .

www.ruvi.lt

Categories
Dieta ir Mityba

Norintiems maitintis sveikai

Neįmanoma pervertinti sveikos mitybos svarbos. Pasaulio sveikatos organizacija konstatavo, kad dvi pagrindinės sveikatos sutrikimų priežastys Europoje ir JAV yra pasyvus gyvenimo būdas ir netinkama mityba. Tai kas gi žinotina norint sveikai maitintis?

Sveika mityba prasideda nuo sugebėjimo atskirti naudingas ir žalingą maistą ir teisingai pasirinkti. Keli paprasti sveiki ir maistingi kasdieninės mitybos pokyčiai gali pagerinti savijautą, galbūt net pailginti gyvenimą.

Atsargiai su baltymais

Baltymai yra nepakeičiamas amino rūgščių šaltinis. Amino rūgštys – būtina statybinė neriebiųjų audinių (raumenys, kaulai, oda, plaukai ir nagai) medžiaga. Naudinguosiuose baltymuose maža sočiųjų riebalų, cholesterolio. Šios rūšies baltymų gausu laukinėje lašišoje, pupelėse ir kituose ankštiniuose augaluose, sojos produktuose, sėklose (saulėgrąžų ir moliūgų), riešutuose, taip pat riešutų svieste.

Mėsos gaminiai taip pat yra baltymų, taigi ir amino rūgščių šaltinis, tačiau mėsoje gausu sočiųjų riebalų, cholesterolio. Mėsos gaminiai gana dažnai būna užteršti antibiotikais ir hormonais (retas šiuolaikinis gyvulių augintojas be jų apsieina). Nuo mėsos cholesterolio pertekliaus pamažu užsikemša arterijos ir silpsta imuninė sistema. Mėsos produktų reiktų vengti, žmonėms, kurie neturi laiko daug sportuoti, nedirba sunkaus fizinio darbo. Nedideli cholesterolio kiekiai būtini moterų hormonų pusiausvyrai, todėl visiškas jo nebuvimas taip pat gali būti pavojingas.

Nebijoti riebalų

Organizmui būtini nesotieji (mono ir poli) riebalai, omega 3 ir omega 6 riebiosios rūgštys. Geras naudingųjų riebalų šaltinis yra nerafinuotas alyvuogių aliejus, linų, vynuogių sėklų arba palmių aliejus taip pat įvairūs riešutai. Naudingieji riebalai padeda kūnui įsisavinti tik riebaluose tirpstančius antioksidantus ir mikroelementus, kaip vitaminus A, E, D, K ir likopenas.

Reikėtų saugotis sočiųjų rūgščių ir transizomerinių riebiųjų rūgščių (ypač pavojinga eruko rūgštis), jų gausu sviesto mišiniuose, o ypač margarine. Šių rūšių riebalai sukelia širdies ligas, gali būti širdies smūgio, aukšto spaudimo priežastis, yra susiję su nutukimu. Daug kenksmingų riebalų aptinkama mėsoje ypač kiaulienoje.

Vaisiai vietoj cukraus

Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis. Ypač vertingi kompleksiniai angliavandeniai ir ląsteliena. Kadangi juos organizmas pasisavina palaipsniui (turi būti suskaidomi į paprastuosius angliavandenius) jie ilgesnį laiką išskiria energiją. Šios rūšies angliavandeniai sureguliuoja cholesterolio lygį kraujyje, gerina virškinimą, mažina kalorijų įsisavinimą. Puikūs šių medžiagų šaltiniai yra avižų dribsniai, rudieji ryžiai, brokoliai, moliūgai, žalumynai, saldžiosios bulvės, pupelės ir švieži vaisiai.
Reiktų vengti paprastųjų angliavandenių, jų gausu visur, kur daug cukraus (saldainiuose, leduose, vaisvandeniuose ir t.t.). Kadangi paprastieji angliavandeniai įsisavinami beveik akimirksniu, jie glaudžiai susiję su nutukimu, diabeto išsivystimu.

Augalinės kilmė maistas, kuriame gausu ląstelienos ir antioksidantų gerina bendrą savijautą, reguliuoja virškinimą. Augalinės maisto medžiagos padeda išvengti širdies ligų, vėžio ir diabeto, stiprina imunitetą, augalams būdingi mikroelementai būtini smegenims, taigi gerina protinę veiklą.

Categories
Dieta ir Mityba Top 10 Mitai

Dešimt mitų apie mitybą

Vėlyva vakarienė tukina, ananasai yra natūralūs riebalų degintojai, o nuo šviežios duonos ima skaudėti pilvą. Taip ar ne? Susipažinkite su dešimt populiariausių mitų apie mitybos įpročius.

Nuo bulvių storėjama

Visiška netiesa! Lyginant su kitais garnyrais, bulvės turbūt geriausiai padeda išsaugoti nepakitusias kūno linijas. Vienoje porcijoje (maždaug 150 g) bulvių yra tik 104 kalorijos. Tokiame pačiame kiekyje ryžių yra 162, o makaronų – 209 kalorijos. Susilaikyti vertėtų tik nuo gruzdintų bulvių lazdelių – vienoje porcijoje šio skanėsto (be majonezo!) yra 263 kalorijos.

Druska didina kraujo spaudimą

Šis teiginys remiasi neginčijama tiesa – druska tirština vandenį, todėl vartojant ją pakyla organizme esančio vandens lygis ir didėja kraujo spaudimas. Tyrimas su laboratorinėmis žiurkėmis įrodė, kad suėdus sūraus pašaro gyvūnėliams iš tiesų pakildavo spaudimas. Tačiau žmonės suvartoja santykinai mažiau druskos. Be to, žmonėms nuo sūraus maisto kraujo spaudimas padidėja tik išimtinais atvejais ir labai nežymiai. Todėl daugelis iš mūsų gali nesibaimindami pasibarstyti druska rytinę kiaušinienę.

Vitaminų perdozavimas gali būti mirtinas

Žmonės, be gydytojo nurodymų dideliais kiekiais vartojantys vitaminus, blogiausiu atveju gali pakenkti savo sveikatai. Pavyzdžiui, perdozavus vitamino C, gali paleisti vidurius, o vitamino B – atsirasti neurologinių sutrikimų. Tuo tarpu besilaukiančios motinos, tik šiek tiek perdozavusios vitamino A, gali pakenkti vaisiaus vystymuisi. Be to, daugelis mokslininkų įtaria, kad vartodami pernelyg daug beta karotino, rūkaliai gali greičiau susirgti plaučių vėžiu. Sportuojant mažėja rizika susirgti diabetu, tačiau antioksidantai, kurių gausu vitaminų sudėtyje, sukelia priešingą organizmo reakciją ir naikina sporto teikiamą naudą. Mokslininkai pabrėžia, kad tokiu poveikiu įtariami tik vitamininiai preparatai. Todėl nesibaiminkite, kad kramsnodami morkas pakenksite sveikatai. Nuolat valgant šviežius vaisius ir daržoves, grūdinius, pieno, mėsos ir žuvies produktus, jų apskritai galima atsisakyti.

Špinatai yra geležies šaltinis

Iki šiol gaji nuomonė, kad špinatuose yra labai daug geležies. Dėl to kaltas vienas nesusipratimas: 1890 metais šveicarų fiziologas Gustave von Bunge apskaičiavo, kad 100 gramų džiovintų (!) špinatų yra 35 miligramai geležies. Vėliau šis santykis buvo perskaičiuotas naudojant šviežius špinatus, kurių 90 procentų sudaro vanduo. G. von Bunge apskaičiuotą geležies kiekį teko padalinti iš dešimties. Be to, vertėtų žinoti, kad iš augalinės kilmės maisto geležis pasisavinama kur kas prasčiau nei iš gyvulinės.

Vėlyva vakarienė tukina

Tie, kurie visą dieną sočiai valgo, tačiau vis tiek neatsisako gausios vakarienės arba sėdėdami priešais televizorių sudoroja pakelį bulvių traškučių, neturėtų nustebti priaugę keletą nepageidaujamų kilogramų. Ir tik dėl to, kad bus viršyta rekomenduojama paros kalorijų norma. Žinoma, galima atsisakyti vakarienės, tačiau rezultatas bus toks pats, jei nevalgysite pusryčių arba pietų.

Šviežia duona sukelia pilvo skausmus

Panašu, kad šis teiginys atkeliavo iš visuotinio nepritekliaus laikų. Kad būtų suvalgytas anksčiau prapjautas duonos kepalas, vaikams būdavo meluojama, kad šviežia, kvepianti duona sukelia baisius pilvo skausmus. Šiandien turbūt visi pritars, kad ką tik iš krosnies ištraukta bandelė tikrai nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Atsargiau šviežiais kepiniais reikėtų skanauti jautriems žmonėms – nuo tokio maisto organizme gali pradėti kauptis dujos.

Sveikiausias – žalias maistas

Ilgai verdant produktus, kuriuose yra karščiui neatsparių vitaminų B1 ir B6, taip pat vitamino C, jie tampa nebe tokie vertingi. Dėl šios priežasties būtina nuolat valgyti šviežius vaisius ir daržoves. Kita vertus, tokios naudingos medžiagos kaip beta karotinas, esantis morkose ir pomidoruose, pakaitinus tik dar geriau įsisavinamas. Ryžiai, bulvės arba ankštinės kultūros nevirti iš viso yra netinkami vartoti. Žali kiaušiniai, mėsa ir žuvis gali turėti sveikatai pavojingų bakterijų, kurios sunaikinamos tik aukštoje temperatūroje. Todėl geriausia valgyti ir žalią, ir virtą maistą.

Valgant kiaušinius kraujyje didėja cholesterolio kiekis

Cholesterolis yra medžiaga, gyvybiškai svarbi mūsų organizmui. Ši riebalus primenanti masė sudaro didžiąją dalį širdies ir smegenų. Todėl organizmas per dieną pats pagamina 1000 – 1500 miligramų cholesterolio. Su maistu gauname dar 100 – 300 miligramų per dieną. Vištos kiaušinyje yra 200 miligramų cholesterolio (arbatiniame šaukštelyje sviesto – vos 24 miligramai), tačiau organizmas pasisavina tik 30 – 60 miligramų. Per dieną galima suvartoti daugiausia 500 miligramų cholesterolio. Daugelis tyrimų įrodė, kad nepriklausomai nuo mitybos cholesterolio kiekis kraujyje paprastai būna panašus.

Rudi kiaušiniai sveikesni už baltus

Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo jį padėjusios vištos rūšies. Tai neturi nieko beendro su jo kokybe. Seniau baltoos vištos netgi buvo laikomos narvuose, o rudos auginamos laisvėje. Laimei, šiandien ant pakuotės galime rasti informaciją, kokiomis sąlygomis buvo padėti mūsų perkami kiaušiniai.

Ananasai degina riebalus

Ananasuose esantys fermentai skaido baltymus, tačiau kažkodėl buvo sukurtas mitas, kad jie degina riebalus! Nežinia, ką šie du dalykai gali turėti bendro. Šiaip ar taip, švieži ananasai tikrai skanūs ir naudingi mūsų organizmui.

Categories
Dieta ir Mityba

Šiek tiek apie rūgusį pieną

Pienas, dieta, mityba, rūgpienis

Nežinia, kada žmonės ėmė rauginti šviežią pieną ir gerti šį produktą, įgijusį naujų savybių. Apie recepto senumą galima spręsti iš mitų ir legendų, istorinių faktų. Prancūzų monarchas Liudvikas XIV sirgo sunkia virškinimo sistemos liga ir išsigydė rūgusiu pienu. Apie tai sužinojo rusų mikrobiologas ir darvinistas I. Mečnikovas. Tyrinėdamas ilgaamžiškumą, jis nustatė, kad daug ilgaamžių žmonių vartojo produktus, kurių gaminimui buvo naudojamas rūgęs pienas. Studijuodamas šio produkto poveikį žmogaus organizmui, I. Mečnikovas atrado, kad jis pakeičia mikroflorą, tai yra ligas sukeliantys mikrobai ištirpsta rūgštyje. I Mečni-kovo hipotezė apie ilgaamžiškumą grindžiama tuo, kad fermentacijos metu žarnyne išsiskiria indolas, skatolas ir t.t., kurie organizmui yra kenksmingi.

Rūgštus pienas juos neutralizuoja, tuo pačiu ilgindamas žmogaus gyvenimą. Šiuolaikiniai mokslo tyrimai patvirtino teigiamas pieno savybes ir vertybes, įrodydami, kad senėjimo procesą sąlygoja daugybė faktorių, o geras rūgštaus pieno poveikis – vienas senatvę atitolinančių faktorių.

Tam tikroje temperatūroje paraugintas šviežias pienas virsta nauju produktu, išoriškai primenančiu želė, kurio cheminė sudėtis tokia: 100 g yra 4,2 g baltymų, 4,3 g riebalų ir 4,5 g angliavandenių. 100 g rūgštaus pieno tėra tik 76 kcal. Kadangi rūgštaus pieno kaloringumas nedidelis, jis rekomenduojamas kaip dietinis produktas žmonėms, siekiantiems suliesėti, irtiems, kurie nenori nutukti. Rūgusiame piene daug kalio – 100 g -190 mg, kalcio -150 mg ir fosforo – 135 mg. Jame yra beveik visi vitaminai, o raugintame ožkos piene daug PP vitaminų, arba nikotininės rūgšties, reikalingos smegenų funkcijoms. Taigi, šis produktas nepakeičiamas vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.

Žymus bulgarų pediatras A. Fikovas tyrimais įrodė, kad po motinos pieno rūgęs pienas yra geriausias maistas krūtimi maitinamiems kūdikiams. Jį pediatrai naudoja skrandžio-žarnyno sutrikimų gydymui ir profilaktikai.

Rūgpienyje amino rūgščių yrą daug daugiau nei šviežiame piene. Tai skatina organizmo augimo procesą. Prisotintos riebalinės rūgštys išvalo kepenis nuo riebalinių lašų ir profilaktiškai gydo nuo aterosklerozės.

Gydomosios rūgusio pieno savybės išlieka ir gaminant iš jo kitus gėrimus, pavyzdžiui, pieno kokteilius. Rūgusį pieną galima naudoti daugybės patiekalų gamybai. Pavyzdžiui, rūgpienį sumaišius su vaisiais padaugėja vitaminų, ypač C, ir organinių vaisių rūgščių.

Šis produktas yra būtinas racionaliai, profilaktinei ir dietinei mitybai.

treneris.net

Categories
Dieta ir Mityba Sveika Gyvensena

Vegetarizmas. Apie vegetarizmą

Žmonės galvose nešioja daug mitų. Neišimtis ir vegetarizmas. Ši vieta yra taikus apsvarstymas apie mėsą, žalumynus ir tiesos ieškojimas. Paskaitę galėsime objektyviau pažvelgti į realybę. Gero skaitymo.

Įžanga

Pagal “Tarptautinių žodžių žodyną”, vegetarizmas – maitinimosi vien tik augaliniu maistu sistema. O vegetaras [nuo lot. vegetarius – augalinis] – žmogus, kuris maitinasi augaliniu maistu ir nevalgo mėsos.

Žodį “vegetaras” pradėjo vartoti “Britų vegetarų bendrijos” įkūrėjai 1842 metais. Šitas žodis taip pat kilo iš lotyniško žodžio“vegetus”, tai reiškia “tvirtas, sveikas, šviežias, žvalus”. Žodžių sandara “homo vegetus” naudojo dvasiškai ir fiziškai išsivysčiusi asmenybei pažymėti. “Vegetariškas” filosofine ir dorovine prasme reiškė harmonišką gyvenimo būdą, o ne maitinimąsi.

Vegetarizmas skirstomas į griežtą ir pusiau griežtą( kituose šaltiniuose tai vadinama visišku(tikru) ir daliniu vegetarizmu).Griežtas vegetarizmas– kai atsisakoma visų gyvulinės kilmės produktų. Pusiau griežtas- kai nevartojama tik mėsos, bet vartojami kai kurie kiti produktai.

Vegetarizmo tipai:

  • Veganai- griežti(visiškai) vegetarai. Nevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų.
  • Žaliojo maisto vegetarai – rawfoodism (The Diet 80/10/10 raw vegan)
  • Ovolaktovegetarai- nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus.
  • Laktovegetarai- valgo pieną ir jo produktus.
  • Semivegetarai – pusiau vegetarai. Nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą mėsą ir žuvį, taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.

Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Netgi ne religijoje, o gyvenimo ir santykių su pasauliu, Dievu būde. Taip pat mokslas ir religija buvo neatsiejamos. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Ne tik fizinė, bet ir moralinė, dvasinė. Normalu buvo nevalgyti mėsos, o kaip tik valgančius mėsos produktus gautus nužudant, išskirdavo.

Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus, mylintis žmones bei gyvūnus, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. Susilaikymą nuo mėsos propaguoja dauguma religijų. XIX a. pradžioje Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofų Plutarcho bei Pitagoro idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams, L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui (jeigu tiksliau – dėl skonio receptorių patenkinimo), laikė netenkančiu dvasinių vertybių- meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų.Vegetaras buvo Leonardas da Vinčis, seras Izaokas Niutonas, Volteras, Žanas Žakas Ruso, Albertas Enšteinas ir daugybė kitų įžymių žmonių, kurie bandė sukurti gražesnį ir geresnį pasaulį.

Pasak fiziologinio vegetarizmo teorijos, žmogus anatomiškai ir fiziologiškai panašus ne į mėsėdžius gyvūnus, kurių žarnynas yra trumpas todėl greičiau pašalina pūvančias ir nuodingas mėsos atliekas, o į žolėdžius. Kadaise žmogui gyvulinis maistas buvo tik laikinas augalinių produktų pakaitalas.

Švedų ir Vokiečių mokslininkai tyrimais įrodė, kad augalinio maisto baltymai nėra menkos vertės. Daugelio grūdų, vaisių ir daržovių baltymuose, kaip ir mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, yra visos aštuonios taip vadinamos nepakeičiamos amino-rūgštys. Maistinės energijos augaluose yra daugiau negu mėsoje ir kt. gyvulinės kilmės produktuose.

Kadaise buvo padaryta didžiausia klaida, palyginus sudėtingą organizmą su elementariu krosnimi ir pradėjus vertinti maisto energetinę vertę pagal išskiriamos energijos kiekį sudeginant. O organizmas gyvenimui naudoja gyvybės energiją.

Sveikata

Pabandykime palyginti gyvulinės kilmės produktų ypatybes su augalinio maisto ypatumais.

Mėsos ypatumas tas, kad ji turi baltymų ir riebalų, o angliavandenių neturi visai. Ji turi daug baltymų, bet kaip tik baltymų žmogui reikia nedaug.

Mėsa virškinama skrandyje. Mėsiškas valgis skrandyje išbūna 3-3,5 valandas ir beveik visas įsiurbiamas į kraują. Skrandžiui tuštėjant, atsiranda alkio jausmas. Mėsos mėgėjai turi valgyti maždaug kas 3-3,5valandas.

Mėsos likučių į žarnyną patenka labai mažai. Žarnynas nėra pakankamai sudirginamas, todėl jame mėsa užstringa ilgam, sudarydama užtvaras, sukeldama vidurių užkietėjimą ir puvimo procesą- paprastai kaip tik šiais negalavimais skundžiasi tie, kurie valgo daug mėsos.

Svarbiausia mėsos teikiama nauda yra ta, kad ji greitai įsisavinama ir organizmą nedelsiant užlieja sotumo banga. Mėsa sužadina organizmą, tačiau tai klaidingai laikoma jėgos antplūdžiu, iš tikrųjų didelį energijos kiekį organizmas suvartoja mėsai suvirškinti ir dažniausiai nepastebima, kad po valgio apima vangumas.

Augalinis maistas priešingai nei mėsa, pasižymi angliavandenių gausa, o drauge turi baltymų ir riebalų. Augaliniai riebalai ir baltymai duoda organizmui daugiau naudos nei mėsos produktai.

Augalinis maistas skrandyje išbūna neilgai ir po valandos pereina į žarnyną, kur absorbuojamas lėtai, per 6-7 valandas, ar net lėčiau. Maistingąsias sultis augalinis maistas išskiria tik praėjus valandai po valgio ir daro tai labai ilgai ir pamažu, todėl vegetarai valgo gerokai rečiau ir dirba tolygiai neprarasdami jėgų.

Augalinis maistas energingai sudirgina žarnyną, ir virškinimas vyksta normaliai. Vegetariškas maistas lengvai ir greitai pagaminamas, lengvai virškinamas, gerai pasisavinamas, aprūpina organizmą ne tik baltymais ir angliavandeniais, bet ir bioelementais, vitaminais. Net persivalgęs tokio maisto,žmogus yra žvalus ir darbingas.

Ar gali vegetarinės mitybos racionas pagerinti arba sugrąžinti sveikatą? Ar gali jis padėti išvengti tam tikrų ligų?

Vegetarinės mitybos šalininkai jau daugelį metų į šiuos klausimus atsako teigiamai, nors dar visai neseniai didesnio šiuolaikinio mokslo pritarimo jie nesulaukdavo.

Augalinio maisto trūkumai, kai kuriu specialistų nuomone:

“Augaliniai baltymai sunkiai rezorbuojasi virškinimo trakte. Su augaliniu maistu žmogus gauna mažai svarbiausių amino-rūgščių, vitaminų(A, D, B grupės, ypač vitamino B12). Valgant vien augalinės kilmės produktus, galima susirgti geležies deficitine mažakraujyste, nes geležies iš augalinio maisto žmogaus organizmas pasisavina nedaugiau kaip 10%, o iš gyvulinės kilmės maisto produktų pasisavinama iki30%. Baltymų daržovėse yra labai nedaug, apie 1,5%.”

“Daugiau baltymų turi žirniai, pupos, pupelės. Daržovėse ir vaisiuose iš originalių rūgščių vyrauja obuolių rūgštis. Tačiau rūgštynių, rabarbarų rūgštis blogina kalcio, geležies, cinko pasisavinimą. Svogūnuose, ridikuose, česnakuose, ridikėliuose, krienuose yra daug eterinių aliejų ir stambios ląstelienos, todėl nerekomenduojama jas vartoti, sergant virškinimo organų ligomis.

Augalinis maistas gali būti užterštas nitratais. Negalima vienu metu valgyti daug daržovių, kurios gali kaupti nitratus: burokėlių, salotų, ridikėlių.”

“Valgantieji gyvulinės kilmės maisto produktus pagrindines amino rūgštis vartoja porcijomis, optimaliomis žmogaus organizmui. Augalinis maistas- netobulas, nes trūksta vienos ar kitos amino rūgšties. Iš gyvulinio maisto rezorbuojama 30% viso mėsoje esančio geležies (Fe) kiekio, o iš augalinio maisto tik 10%. Geležies deficitas atsiranda po keturių mėnesių nuo vegetarizmo pradžios, kai išeikvojamos organizme esančios geležies atsargos (kepenyse, kaulų čiulpuose).”

Kas dėl sugalvotos teorijos apie maistingų medžiagų trūkumą nevartojant mėsos, atkreipiame dėmesį, kad rauginto pieno produktai, ypač sūris, pasisavinamas geriau nei mėsa. Ir beveik be likučių.

Pastaraisiais metais medikai nustatė, jog esama ryšio tarp maitinimosi mėsos produktais ir širdies ligų bei vėžio, kurios pirmauja pagal mirtingumo rodiklius. Todėl į vegetarinę mitybą pažvelgta visiškai kitaip.

Jau 1961 metais “Amerikos medikų asociacijos žurnalas” rašė: “Laikantis vegetarinės dietos galima išvengti 90-97% širdies ligų atvejų.” Vėliau atlikta keletas gerai parengtų mokslinių tyrimų, kurie įrodė, kad po tabako ir alkoholio mėsos vartojimas yra didžiausia mirtingumo priežastis Vakarų Europoje, JAV, Australijoje ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse.

Žmogaus organizmas nepajėgia suvartoti gyvulinių riebalų bei cholesterino pertekliaus. 23 šalyse apklausus 214 mokslininkų, tyrinėjančių arteriosklerozę, visi jie pritarė, kad egzistuoja ryšys tarp dietos, cholesterino kiekio kraujyje bei širdies ligų.

Daktaras R.Sirtoris Britų medicinos žurnale “The Lancet” paskelbtame straipsnyje daro išvadą, kad pacientams, sergantiems širdies ligomis dėl cholesterino pertekliaus, “labai veiksminga gali būti augalinės kilmės baltymų dieta”.

Kalbant apie vėžį pažymėtina, kad pastarojo dvidešimtmečio tyrimai akivaizdžiai rodo, jog mėsiškas maistas skatina gaubiamosios bei tiesiosios žarnų, krūtų bei gimdos vežį. Šių rūšių vėžiu retai suserga tie, kurie maistui vartoja mažai mėsos arba jos nevalgo, pvz., septintosios dienos adventistai, japonai, indai. O mėsą valgančių grupės juo serga labai dažnai.

Rolas Raselas savo knygoje “Pastabos apie vėžio priežastis” rašo: “Pastebėjau, kad iš 25 valstybių, kur gausiai vartojamas gyvulinis maistas, 19 sergamumas vėžiu labai didelis. O tuo tarpu tyrimai 35 valstybėse, kur vartojama mažai gyvulinio maisto arba visai jo nevalgoma, parodė, jog nė vienoje iš jų ši liga nebuvo paplitusi.

Be to, mėsoje esti cheminių priedų. Paskerdus gyvulį iš karto prasideda irimo procesai, ir po kelių dienų skerdiena įgauna atstumiančią pilkai žalią spalvą. Norint tai nuslėpti, mėsos pramonėje vartojami nitritai bei kitos konservuojančios medžiagos, kurios neleidžia mėsai prarasti ryškiai raudonos spalvos.

Argi žmogus nesukurtas valgyti mėsą? Argi žmogui nereikalingi gyvuliniai baltymai?

Dar visai neseniai dietologai teigė, kad tik mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose bei pieno produktuose yra žmogui reikalingų pilnaverčių baltymų, o visi daržovių baltymai yra nepilnaverčiai. Tačiau Švedijos Karališkajame bei Vokietijos Makso Planko institute atlikti tyrimai parodė, kad dauguma daržovių, vaisių, sėklų ir grūdų yra pilnavertis baltymų šaltinis. Augaliniai baltymai lengviau pasisavinami; be to, juose nėra toksinų. Vartojant natūralų, neperdirbtą maistą, baltymų stygius beveik neįmanomas.Augalijos pasaulis – visų baltymų šaltinis.Pastebėta, kad baltymų perteklius mažina žmogaus darbingumą.

Vartojamoje mėsoje yra 14-20% baltymų. Taigi pagal šiuos parodymus tikrai nepirmauja. Sūryje iki 30% baltymų, neriebioje varškėje- 18%, ankštinėse daržovėse – vidutiniškai iki 20% (iki 35% sojų pupelėse ).

Baltymus vegetarai gali gauti iš šių produktų:

  • Riešutų- lazdyno, migdolų, graikinių ir kt.
  • Sėklų-sezamo, linų, saulėgrąžų, moliūgų;
  • Ankštinių daržovių-pupų, žirnių, žemės riešutų, lęšių;
  • Grūdų-kviečių(miltai, duona, makaronai), miežių, rugių, avižų, sorų, kukurūzų, ryžių;
  • Sojų- sojų varškės(tofu), tekstūruotų augalinių baltymų, sumuštinių su sojų mėsa, sojų pieno;
  • Pieno produktų- pieno, sūrio, jogurto;

Švedų ir Vokiečių mokslininkai tyrimais įrodė, kad augalinio maisto baltymai nėra menkos vertės. Daugelio grūdų, vaisių ir daržovių baltymuose, kaip ir mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, yra visos aštuonios taip vadinamos nepakeičiamos amino rūgštys. Maistinės energijos augaluose yra daugiau negu mėsoje ir kt. gyvulinės kilmės produktuose.

Aminorūgščių kiekio maisto produktuose palyginimo lentelė

Aminorūgštis Jautiena Pienas Varškė (pusriebė) Kvietiniai miltai
Lizinas 1,60 0,26 1,45 0,25
Metioninas +cisteinas 0,44 0.09 0,48 0,16
Triptofanas 0,21 0,05 0,18 0,12
Lejcinas 1,48 0,32 1,85 0,85
Izoleicinas 0,78 0,19 1,00 0,43
Valinas 1,03 0,19 0,89 0,39
Treoninas 0,80 0,15 0,80 0,27
Fenilalanin +tirozinas 0,79 0,17 0,93 0,50
Gistidinas 0,71 0,09 0,56 0,2

Pienas – didelė galia mūsų organizmui, kai jį vartojame teisingu laiku. Pieno, pagal senovės Ajurvedos mokslą, negalima gerti dieną. Vartodami jį nakčiai, jis gydo daug ligų, duoda jėgos gyvenimui..

Angliavandeniai

Tai pagrindinis ir svarbiausias energijos šaltinis. Daugiausia angliavandenių turi augalinis maistas. Pagrindinės jų grupės yra trys: cukrus, kompleksiniai angliavandeniai arba krakmolas ir maistinės skaidulos. Pirmųjų gaunama valgant vaisius, geriant pieną ar vartojant paprastą cukrų. Nors rafinuotas cukrus ir vertinamas kaip puikus energijos šaltinis, geriau vartoti jo mažiau, nes jis neturi jokių papildomų maistinių medžiagų.

Krakmolo yra grūduose (duona, ryžiai, makaronai, avižos, miežiai) ir kai kuriuose šakniavaisiuose (bulvės, pastarnokai). Rupi duona ir rudieji ryžiai labai palankiai veikia sveikatą.

Labai svarbūs ir mineralai.

Mėsoje yra geležies ir fosforo. Palyginkime kiek geležies yra mėsoje ir kiek augalinės kilmės produktuose(100 gr.):

mėsa- 1,5-2,8 mg.
burokėliai- 12,4mg
grikių kruopos- 8,0 mg
jūros kopūstai- 16 mg
erškėtrožės- 11,5 mg
persikai- 4,1mg

Pagal geležies kiekį kai kurios kruopos, daržovės ir vaisiai lenkia mėsą 3-10 kartų. Ta pati situacija ir su fosforu (100 gr.)

mėsa- 130-210mg
burokėliai- 510mg
žirniai- 226mg
sojų kruopos- 233mg.<>

Vitaminai

Mėsos produktuose vitaminų yra labai mažai.

Vitamino A arba beta karotino yra raudonose, oranžinėse arba geltonose daržovėse, pavyzdžiui, morkose, pomidoruose. Taip pat žalialapėse daržovėse ir vaisiuose (abrikosai, persikai). B grupės vitaminų, išskyrus B12, yra mielėse, neskaldytuose grūduose, ypač kviečių gemaluose, riešutuose, sėklose, ankštiniuose ir žalialapiuose augaluose. Kadangi vitamino B12augaluose nėra, vegetarai turi valgyti kiaušinių ir pieno gaminių arba produktų, į kuriuos įdėta šios medžiagos. Vitamino C randama šviežiuose vaisiuose, salotose bei kitose žalialapėse daržovėse, bulvėse.

Daktaras Irvingas Fišeris (Jeilio universitetas), atlikęs keletą eksperimentų pastebėjo, kad vegetarai dvigubai ištvermingesni už tuos, kurie valgo mėsą. Kiti tyrinėtojai patvirtino, kad tinkamai pasirinktas vegetarinis maistas yra didesnės energetinės vertės negu mėsa. Dr. Dž. Jotekjo ir dr. V. Kipainio Briuselio universitete atlikti tyrimai rodo, jog vegetarai du ar tris kartus atsparesni nuovargiui už valgančiuosius mėsą. O jėgas vegetarai atgauna tris kartus greičiau.

Kadaise buvo padaryta didžiausia klaida, palyginus sudėtingą organizmą su elementaria krosnimi ir pradėjus vertinti maisto energetinę vertę pagal išskiriamos energijos kiekį sudeginant. O organizmas gyvenimui naudoja gyvybės energiją.

Biologai bei mokslininkai, tyrinėjantys mitybos problemas, nurodo kad žmogaus virškinimo traktas iš esmės nepritaikytas virškinti mėsą. Plėšriųjų gyvūnų virškinimo traktas trumpas (vos tris kartus ilgesnis už gyvūno kūną), nes pūnanti ir toksinus išskirianti mėsa turi būti kuo greičiau pašalinta iš organizmo. Kadangi augalinės kilmės maistas suyra daug lėčiau negu mėsa, augalais mintančių gyvūnų virškinimo traktas mažiausiai šešis kartus ilgesnis už jų kūną. Žmogaus virškinimo traktas toks pats, kaip ir žolėdžių, tad valgant mėsą inkstai dažnai nepajėgia susidoroti su toksinų pertekliumi, ir žmogus suserga podagra, artritu, reumatu ir netgi vėžiu.

Kai kurie istorikai bei antropologai teigia, kad žmogus mėsą vartojo jau gilioje senovėje, tačiau anatominė žmogaus dantų, žandikaulių bei virškinimo sistemos sandara rodo, kad ji labiau tinkama doroti ir virškinti ne gyvulinės kilmės maistą.Amerikos dietologų asociacija nurodo, kad “didžioji žmonijos dalis didesnį savo istorijos tarpsnį maitinosi vien vegetariniu arba daugiausiai vegetariniu maistu”.

Žinomas švedų mokslininkas Karlas fon Linėjus teigia: ”Palyginę žmogaus anatominę sandarą su gyvūnų anatomija, matome, kad natūraliausias maistas žmogui – vaisiai bei sultingos daržovės”.

Mėsaėdžiai Žolėdžiai Žmogus
turi letenas su nagais letenų neturi letenų neturi
oda neturi porų;kūną atvėsina išskirdami prakaitą per liežuvį išskiria prakaitą per milijonus odoje esančių porų išskiria prakaitą per milijonus odoje esančių porų
aštrios iltys pritaikytos doroti mėsą aštrių ilčių neturi aštrių ilčių neturi
seilių liaukos burnos ertmėje mažos (iš anksto apvirškinti grūdų bei vaisių nereikia) ištobulėjusios seilių liaukos padeda apvirškinti grūdus ir vaisius ištobulėjusios seilių liaukos padeda apvirškinti grūdus ir vaisius
seilių terpė rūgšti; ptialinio fermentas, kurio reikia grūdams apvirškinti, neišskiriamas seilių terpė šarminė;daug ptialino grūdų apvirškinimui seilių terpė šarminė;daug ptialino grūdų apvirškinimui
plokščių krūminių dantų maistui sutrinti nėra krūminiai dantys plokšti, pritaikyti maistui trinti krūminiai dantys plokšti, pritaikyti maistui trinti
skrandyje daug stiprios druskos rūgšties tvirtiems gyvulių raumenims, kaulams bei kt. virškinti druskos rūgštis skrandyje 10 kartų silpnesnė negu mėsėdžių druskos rūgštis skrandyje 10 kartų silpnesnė negu mėsėdžių
virškinimo traktas tik 3 kartus ilgesnis už kūną, kad greitai pūvanti mėsa būtų nedelsiant pašalinta iš organizmo virškinimo traktas 6-10 kartų ilgesnis už kūną; vaisiai ne taip greitai irsta, todėl gali ilgiau būti organizme virškinimo traktas 6 kartus ilgesnis už kūną

Atsisakyti mėsos produktų tikrai nėra didelė problema, kaip kai kuriems atrodo. Savo racione padidinkite pieno produktų kiekį, pradėkite maitintis teisingai. Palaipsniui organizmas valysis ir priklausomybė mėsos produktams dings. Apsivalant, pajusite neigiamus jausmus nuo mėsos produktų ir jums tiesiog natūraliai nesinorės jų valgyti.

Dorovinis aspektas

Vegetarais tampama daugiausiai dėl dorovinių paskatų. Kai žmogus suvokia, kad ir kitos būtybės sugeba jausti, kad jų jausmai panašūs į mūsų. Tai skatina mus sugebėti užjausti visus, kurie kenčia ar yra silpnesni už mus.

Vegetarizmo tema diskutuoja dietologai, gydytojai, mokslininkai. Bet pasaulyje yra daugybė menininkų, filosofų, rašytojų, politikų… Buvo įdomu ką jie galvojo ir sakė šia tema.

“Dauguma vegetarų – tai žmonės, supratę, kad prieš kurdami visuomenėje taiką, pirma turime išgyvendinti prievartą iš savo pačių širdžių. Todėl nenuostabu, kad tūkstančiai įvairaus išsilavinimo ir profesijų žmonių ieškodami tiesos atsisako valgyti mėsą. Vegetarizmas – tai svarbus žingsnis kelyje tobulos bendruomenės link.”

Prieš 2600 metų įžymusis Pitagoras kreipėsi: ”Ak, bičiuliai, nesitepkite nuodėmingu maistu. Juk apstu grūdų, obelų šakos svyra nuo obuolių, vynuogynai apkibę vynuogių kekėmis, aplink daugybė kvepiančių žalumynų ir daržovių, kurias galima suminkštinti verdant ant ugnies, ir niekas jums netrukdo gerti pieno ir kvepiančio medaus. Žemė dosniai teikia nuodėmės nepaliesto maisto ir kviečia į puotas, nesuteptas krauju ar skerdynėmis. Tik gyvūnai malšina savo alkį mėsa, ir tai ne visi: arkliai, galvijai ir avys minta žole”.

Romėnų filosofas Plutarchas savo esė “Apie mėsos valgymą” rašė: “Argi gali likti kam nors klausimų, kodėl Pitagoras nevalgė mėsos? Man greičiau norisi paklausti, ką turėjo jausti ir galvoti žmogus, pirmasis ant savo lūpų pajutęs kraujo skonį ir pakėlęs prie burnos negyvą kūną? Kas privertė jį tai padaryti? Kas buvo tas žmogus, kuris apkrovė stalus patiekalais iš yrančių, dvokiančių negyvų kūnų ir pavadino savo maistu tai, kas ką tik baubė ir klykė, judėjo ir gyveno… Juk mes valgome ne liūtus ar vilkus, nužudytus savigynos tikslais. Į juos nekreipiame dėmesio; skerdžiame nekaltas, nuolankias būtybes, kurios neturi letenų su nagais ir nešiepia mums savo ilčių. Dėl gabalėlio mėsos atimame iš jų saulę, šviesą ir gyvenimą, kurį jiems davė gimimas ir gamta”.

Žymusis rusų rašytojas Levas Tolstojus taip pat buvo vegetaras. Štai ką jis sakė apie gyvulių žudymą maistui”žmogus nepateisinamai užgniaužia savyje aukščiausią, dvasinį gebėjimą suprasti ir atjausti į save panašias gyvas būtybes. Šitaip paneikdamas savo paties jausmus, jis žiaurėja. Kaip mes galime tikėtis geresnio gyvenimo Žemėje, jei esame vaikščiojantys nužudytų gyvūnų kapinynai?”

Leonardas da Vinčis rašė: ”Išties žmogus – žvėrių karalius, nes žiaurumu jam niekas neprilygsta. Mes gyvename kitų gyvybės sąskaita, esame vaikščiojantys kapinynai. Ateis ta diena, kai žmonės į gyvulių žudymą žiūrės taip pat, kaip ir į žmogžudystę”.

Mahatma Gandis- “dvasiškai tobulėdamas žmogus vieną dieną liausis žudęs panašias į save būtybes vardan fizinių poreikių patenkinimo. Apie tautos didybę ir dorovinę brandą galima spręsti iš to, kaip ji elgiasi su gyvuliais”.

Religinis aspektas

Pasaulyje yra keletas religijų, daug religinių organizacijų. Visgi pagrindinės religijos tai – Krikščionybė, Islamas, Budizmas, Induizmas. Labai trumpai apžvelgsiu religijos požiūrį į gyvūnų žudymą maistui.

Visi svarbiausi šventraščiai draudžia žmogui žudyti.

Krikščionybė

Vienas iš Dievo įsakymų skelbia: ”Nežudyk” (Išėjimo knyga 20 :13). Dažniausiai šis įsakymas klaidingai interpretuojamas kaip draudimas žudyti žmogų, nes naudojamas originalo tekste hebrajų žodis tirtzach, ypač klasikinėje hebrajų vartosenoje, reiškia “bet kokį nužudimą”, ne tik žmogžudystė.

Naujajame Testamente, kalbant apie Kristų, nė karto nebuvo pavartotas graikų žodis kreas (mėsa), o dažnai verčiamas kaip mėsa žodis phago reiškia maistą bendrąja prasme.

Pasaulio Testamentas pagal Joną (apokrifas, surastas Kumrane 1947 m.):

“Antras įsakymas – “nežudyk”, nes Dievas davė gyvybę viskam, o tai, ką davė Dievas, nevalia atimti žmogui…

Ir nužudytų gyvūnų mėsa taps kapu jo pačio kūnui. Nes iš tikrųjų sakau Aš jums: kas žudo, žudo pati save, o kas valgo nužudytų gyvūnų mėsą – valgo mirusį kūną… Ir jų mirtis tampa jo mirtimi.”

Pradžios knygoje (1:29) mes randame Paties Dievo žodžius, skelbiančius: “ Štai aš jums daviau visokią žolę žemėje, turinčią sėklą, ir visus medžius, turinčius savyje savo rūšies sėklą, kad būtų maistas jums”. Vėlesnėse Biblijos knygose žymieji pranašai taip pat smerkia mėsos valgymą.

Islamas

Knygoje “Taip kalbėjo Mahometas” pranašo Mahometo mokiniai klausia:” Ar išties mums bus atlyginta, kad mes darome gera keturkojams ir girdome juos vandeniu?” Į tai Mahometas atsako: bus atlyginta tam, kuris daro gera bet kuriam gyvūnui”.

Induizmas

Senovės indų įstatymų kodekse “Manu-samhitoje” sakoma:”Negalima gauti mėsos nepakenkus kitai gyvai būtybei, todėl susilaikyk nuo mėsos”.

Budizmas

Buda sakė: ”Nežudyk jaučio, ariančio tavo laukus” ir “Nepasiduok pilvapenystei, kuri verčia skersti gyvulius”.

Ekonominis ir ekologinis aspektai

Galbūt įtikins šis faktas, kad javais užsėtas laukas, baltymų duoda trisdešimt kartų daugiau, nei karvių banda, kurioms tie grūdai sušeriami.

Indijos gyventojai per metus suvartoja apie 200 kg grūdų, didžioji dalis tiesiog suvalgoma. O europietis vidutiniškai suvartoja 1000 kg grūdų; beveik 90% pirma sušeriama mėsai auginamiems gyvuliams

Mitybos problemas tyrinėjantis mokslininkas Džinas Mejeris, iš Harvardo universiteto, apskaičiavo, kad sumažinus mėsos produkciją nors dešimčia procentų, būtų sutaupyta gyvuliams skirtų grūdų, kurių pakaktų pamaitinti 60 milijonų žmonių.

Kita kaina, kurią mes mokame už tai, kad vartojame mėsą,- nualinta aplinka. Skerdyklų ir fermų nutekamieji vandenys bei srutos- pagrindiniai upių bei upelių teršėjai. Mėsos pramonė ne tik teršia gėlus vandenis, bet tuo pat metu neatsakingai juo švaistomasi. Georgas Borgstromas teigia, kad mėsos pramonė teršia aplinką dešimt kartų daugiau, nei gyvenamieji rajonai ir tris kartus daugiau nei gamybos įmonės. Polis ir Anė Erlichai knygoje “Gyventojai, resursai ir aplinka” rašo, kad išauginti vienam kilogramui kviečių tereikia 60 litrų vandens, o vienam kilogramui mėsos gauti – net 1250-3000 litrų.

LITERATŪRA

  1. Sveikatos enciklopedija. “Vaistų žinios” Vilnius, 2003.
  2. Medicinos enciklopedija, II tomas. “Mokslo ir enciklopedijų leidykla” Vilnius,1994.
  3. Andamarita devi dasi “Prasada-seva” Maskva, 2005.
  4. Adiradža dasa “Harė Krišna vegetariniai valgiai” 1994
  5. http://www.gastro.lt/default.asp?DL=L&TopicID=130&ArticleID=255&Page=1 (šiuo metu keičiamas puslapisi)
  6. http://www.geocities.com/meatiskiller/apie
  7. http://www.vegetarizmo.projektas.lt
  8. ЕВАНГЕЛИЕ МИРА ИИСУСА XРИСТА

Parengė: www.laimingi.lt

Categories
Vyriškumas

Ar nepasitikėjimas savimi kada nors sutrukdė užkalbinti svajonių moterį?

O gal tai nutinka daug dažniau nei norėtum? Šio straipsnio tikslas – parodyti iš kur atsiranda nepasitikėjimas savimi ir ką dėl to gali padaryti. Tik žinant ligos priežastį – gali ją labai sėkmingai išgydyti. Visam laikui!!!  O gal manai, kad esi puikus, pasitikintis savimi? –tai vis tiek bus labai naudinga!

Kaip tik noriu užduoti dar vieną klausimą:  Ar būdamas vienas namuose, jautiesi nepasitikintis savimi? Gerai pagalvok. Ar būdamas visiškai vienas namuose dėl ko nors kompleksuoji, ar stengiesi būti kitoks nei esi? Tikriausiai ne… Argi ne keista? Jei gerai apie tai pagalvojai, manau sutiksi, kad nepasitikėjimas savimi  atsiranda tik iš santykių su kitais žmonėmis. Dažniausiai nepasitiki savimi tie, kurie yra per daug priklausomi nuo tų santykių. Tokie žmonės dažniausiai gyvena tik dėl kitų žmonių, o tada atsiranda baimė netikti…. ar tu tarp jų? –jei taip, nieko baisaus. Viskas sutvarkoma. Jei ne – sveikinu!

Pas žmones yra dar viena labai stipri iliuzija, kuri taip pat kuria menkavertiškumo kompleksą – tai iliuzija, kad visiems tu esi labai reikšmingas. Bet gali labai lengvai sumodeliuoti savo vaizduotėje situaciją, kad štai tu miršti… arba kas nors baisaus tau atsitinka… Dabar peržvelk visus žmones savo rate, kuriems tai tikrai bus tikra tragedija ir drama. Paskaičiuok… Vienetai žmonių! Vienetai… O tu plėšaisi dėl masių.

Pažiūrėk kaip veikia protas: žmogus išeina į gatvę ir bijo, kad kažkam neįtiks… varžosi… būdamas aplinkoje jis pradeda elgtis visiškai kitaip, nei būdamas pats su savimi!

O iš tikrųjų visuomenė didžiai ir skausmingai viskam abejinga… Tai ar verta į tai kreipti dėmesį?

Kurk pilnatvę savy, tu pats savy turi būti pilnavertis. Tau pačiam su savimi turi būti faina, smagu ir įdomu. Kad tu būdamas vienas, nesijaustum vienas. Kad tu būdamas vienas – nesijaustum silpnas. Niekur kitur nėra stiprybės – tik tavy! Tu turi rasti ir mobilizuoti tikrai tavy esantį tavo jėgos ir tavo stiprybės resursą!

Tai kaip gi išsiugdyti pasitikėjimą savimi?

Taip! žodis „Išsiugdyti“. Nebus taip, kad atsidarysi dėžutę ir veikia. Tai reikia išsiugdyti.

Yra 3 dominuojantys stulpai, ant kurių stovi tavo būties komfortabilumas.

1as stulpas – Fizinė kultūra. Fizinė kūno priežiūra. Sveikame kūne – komfortas. Sportas! Tu esi stiprus, sveikas, energingas. Ar tu žinai, kiek tai pridės tau pasitikėjimo savimi? Pirmoje eilėje pradėk sportuoti. Pradėk grūdintis. Pasakyk sau: „aš esu savo kūno šeimininkas“, „Aš esu savo psichikos šeimininkas“. Skirk dėmesio sau. Sveiką, racionalų, adekvatų dėmesį. Stebuklų nėra. Turi skirti tam laiko ir su dirbti savimi…

2as stulpas – Mityba. Valgai prastą maistą, tai kaip tu nori kad tau nebūtų prastų būsenų? Maistas yra informacija! Visada į maistą žiūrėk kaip į informaciją. O į informaciją žiūrėk kaip į maistą. Kai žiūri per televizorių nesamones, tai žinok, kad tu valgai greitą maistą McDonalde. O kai valgai Mcdonalde, tai tas pats, kas žiūrėti pornografiją. Kartoju, nes tai tikrai svarbu: Į maistą žiūrėk kaip į informaciją, o informaciją kaip į maistą! Susitvarkyk mitybą. Neatidėliok.

3-ias stulpas – Tavo psichinė kultūra. Aišku, tai labai didžiulis ir kompleksinis reiškinys. Šioje vietoje kiekvienam žmogui gali būti labai skirtinga situacija… Vieniems menkavertiškumo kompleksas gali būti įkaltas dar vaikystėje, gali būti susiformavęs paauglystėje ir t.t. Pavyzdžiui jaunuoliams po pirmos, antros seksualinės nesėkmės gali išsivystyti toks kompleksas, kuris paskui juos persekios visą gyvenimą!

Svarbiausia, ką turi įsikalti į galvą, kad tu pats SAU turi būti pagrindinė vertybė! Visa pagrindinė vertė yra tavy. Ne išorėje, bet tavy! Ir nereikia jos ieškoti išorėje. Nereikia jos ieškoti kituose žmonėse. Tu gali ateiti, kalbėti su kitais žmonėmis, semtis jų patirties, bet taip turi formuoti save. Save save save! Tavo išsigelbėjimas yra tik tavy, todėl kartoju: turi dirbti su savimi.

Turi pamilti save. Kas nemyli savęs, nebus mylimas ir kitų. Aš nekalbu apie narcizizmą. Aš kalbu apie meilę sau, kaip būtybei.

O ar žinai, iš kur atsiranda nemeilė sau?

Savęs nemyli dėl to, nes turi susikūręs ILIUZIJĄ, koks turėtum būti. Ir dažniausiai įsivaizduoji save tokį, kad įtiktum kitiems…

Iš pradžių priimk save tokį, koks esi. Įvertink save tokį koks esi ir priimk! O ką daryti tiems žmonėms, kurie gimsta luoši, kreivi? Reali žmogaus vertė yra net ne šitame kūne. Čia yra tik dalis. Ir kad tai nebūtų tik skambūs žodžiai, mes turime pavyzdžių kur visiški luošiai ir invalidai žmonės gyvena nuostabų pilnavertį ir džiaugsmingą gyvenimą. Pavyzdžiui Nick Vujicic – žmogus be galūnių, kuris yra laimingas ir pasitikintis savimi!

Išsivaduok iš tos iliuzijos apie savo idealą.Išmesk į šiukšlių dėžę ir iš naujo pradėt į save žiūrėti. Ateik prie veidrodžio, nusirenk nuogas, apsižiūrėk save ir sąžiningai sau pasakyk, kad esi geras toks koks esi, kad myli save tokį, koks esi!

Neatidėliok! Kartoju: fizinė kultūra, mityba, bei psichinė kultūra! Susitvarkyk visa tai.

Atsimink, kad ta vertė, kurią tu savy susikursi, tas pasitikėjimas savimi, jis bus kaip fakelas degantis tavy. Fakelas, prie kurio visi ateis ir norės šildytis. Prie stipraus nori visi glaustis. Prie pasitikinčio savimi, pasitiki ir kiti. Taip ir yra formuojamas tavo vidinis magnetizmas, kuris pradeda beprotiškai traukti.


 

Pirmą ir antrą pasitikėjimo savimi stulpus, tai yra, savo fizinę kultūrą
ir mitybą, susitvarkyti nėra sudėtinga. O ką daryti su psichine kultūra?

Labai rekomenduoju Gintaro seminarą vasario 24d. KAUNE ir
Vasario 28d. VILNIUJE. Ten transformuos 3-ią stulpą – Tavo psichinę
Kultūrą! Tik po to nenustebk, jei nepasitikėjimas savimi ir nepilnavertiškumas
dings kaip į vandenį. Tik tikras vyras yra susitvarkęs visas tris savo gyvenimo
sritis. Informacija ir registracija čia:


http://www.alfavyras.lt/seminarai/gintaro-seminarai/seminaras-keiciantis-pasauleziura-ir-mastyma/

[media url=“http://www.youtube.com/watch?v=kGTNYRFpSP0″ width=“600″ height=“400″]

Visą informaciją apie artimiausius Gintaro seminarus rasi čia:
http://www.alfavyras.lt/seminarai/gintaro-seminarai/seminaras-keiciantis-pasauleziura-ir-mastyma/

Gintaras Lunskis

www.PasitikejimasSavimi.lt

Categories
Fitnesas ir Treniruotės

Pereinamoji programa pagal Jay Cutler

Jūs jau tam tikrą laiką užsiiminėjate kultūrizmu ir esate nebe naujokas. Kas toliau? Džėjus Katleris pateikia keletą principinių patarimų ir supažindina su savo asmenine programa, nuo kurios jis, prieš šešis metus, pradėjo.

Kompleksiniai ir izoliuojantys pratimai

Jūs, aišku, jau žinote, kad visi pratimai skirstomi į kompleksinius (kai atliekant pratimą vienu metu dirba kelios raumenų grupės) ir izoliuotus ( kai dirba viena raumenų grupė). Pirmieji puikai augina masę ir jėgą, o antrieji gerina išorinę raumenų formą.

Tradiciškai, izoliuojantys pratimai buvo laikomi aukštos kvalifikacijos profesionalų prerogatyva, kuriems, atseit jau, masė nereikalinga, o reikalingi grožis ir subalansuota muskulatūra.

Tačiau yra toks paradoksas: mokslininkai atrado, kad naujokams vienos raumenų grupės pratimai geriau padeda auginti tiek masę, tiek jėgą, nei kompleksiniai pratimai. Juolab, kad tokios programos laikas yra ribotas. Ji efektyviai veiki tik pirmus 2,5 mėnesio treniruočių. Atrodytų, iš tikrųjų, gal pirmomis dienomis apie sunkių kompleksinius pratimus su štanga ir hanteliais naujokui neverta nė galvoti. „NE“ sako Džėjus Katleris. Vėliau vistiek teks imtis kompleksinių pratimų, ir vien tik tam, kad išmoktumėte teisingą pratimų atlikimo techniką, jūs prarasite keletą savaičių , o gal net mėnesių. Taigi, teisingiausia būtų, nuo pat pradžios atlikinėti bazinius pratimus su trenerio priežiūra. Per tuos 2,5 mėnesio jūs tikrai įsisavinsite taisyklingą kompleksinių pratimų biomechaniką ir pradėsite naują treniruočių etapą be didesnių problemų ir su įspūdingais svoriais.

Laisvai pasirenkami svoriai bei treniruokliai.

Izoliuojantys pratimai paprastai yra atliekami treniruokliuose arba su hanteliais. Štanga yra kompleksinių pratimų įrankis. Treniruočių logika veda link palaipsninės naujoko evoliucijos nuo treniruoklių ir hantelių prie štangos. Kodėl štanga, o ne patogus treniruoklis? Esmė tame- aiškina Džėjus- kad štanga, jums net nepastebint, papildomai įtraukia didelę raumenų masyvo dalį tam, kad išlaikytumėte pusiausvyrą. Ilgainiui raumenys vystosi „gilyn“: jėgą didina smulkūs ir gausūs raumenys- stabilizatoriai, esantys po paviršiniu didžiųjų raumenų grupių sluoksniu. Tai yra svarbu norint iš tikrųjų įsisavinti didelių svorių kilnojimą, kas gi, savo ruožtu, pavers jus tikru kultūristu.

Apkrovų intensyvumas

Šis terminas jėgos treniruotėse apibrėžia procentinį jūsų darbinio svorio ir vienkartinio maksimumo (VM) santykį, atliekant konkretų pratimą. Džėjus primygtinai pataria naujokams treniruotis naudojant apie 70 % (VM) svorio ir palaikyti pakankamai spartų tempą. Poilsis tarp priėjimų neturėtų užtrukti ilgiau nei minutę. Tam, kad nusistatytumėte vienkartinį maksimumą, nėra reikalo siekti rekordų. VM paskaičiuosite pagal šią formulę: nusistatote svorį, su kuriuo galite padaryti 6 „švarius“ (idealius) pakartojimus, po to padauginate šį svorį iš koeficiento 1,4. gautas rezultatas ir yra jūsų vieno karto maksimumas.

Aerobinės treniruotės

Aš nepatarčiau treniruotis aerobinėse treniruotėse dažniau, nei tris kartu per savaitę,- sako Džėjus- bet netgi ir šias treniruotes reiktų apriboti iki pusvalandžio. Mano nuomone, pradžioje, aerobinės apkrovimas nereikalingas, jeigu ir šiaip treniruojatės intensyviai ir poilsis tarp priėjimų trunka ne ilgiau vienos minutės.

Taisyklinga mityba

Vyrams Džėjus rekomenduoja vartoti 3- 4 gramus baltymų kilogramui savo svorio per dieną. Moterims mažiau- 1-2 gramus. Tam, kad įsisavintumėte tokį baltymų kiekį, jį geriau paskirstyti su maistu, valgant 5- 7 kartus per dieną. Atminkite labai svarbią taisyklę: tokio didelio kiekio baltymų įsisavinimas reikalauja daug vandens ( 3 litrus per parą, neskaitant tų skysčių, kuriuos gaunate vartodami skystus patiekalus) ir kalcio (1- 1,5 per dieną).

 

Treniruočių planas

 

Pratimai
Priėjimai
Pakartojimai
Poilsis (min)
Pirma diena         
Štangos išspaudimas gulint ant suolo 5     15,10,6,6,6 2
Štangos kilnojimas priešais save pasilenkus 5     15,10,6,6,6 2
Štangos išspaudimas gulint, ją laikant siauriai 5     15,10,6,6,6 2
Rankų lenkimas su štanga 5     15,10,6,6,6 2
Atsilenkimai ant suoliuko 4     20,20,20,20 1
       
Antra diena
     
Pritūpimai 5 15,10,6,6,6 2
Kojų lenkimas gulint treniruoklyje 5 15,10,6,6,6 2

Pečių traukymas laikant štangą nuleistomis rankomis

5 15,10,6,6,6 2
Štangos išspaudimas stovint 5 15,10,6,6,6 2
Pasistiebimai stovint 5 15,10,6,6,6 2
       
Trečia diena
Poilsis
   
       
Ketvirta diena
     
Štangos išspaudimas gulint 4     15,10,10,10 1
Štangos išspaudimas gulint ant suolo pakeltu galvūgaliu 3     12,12,12 1
Štangos kilnojimas priešais save pasilenkus 4     15,10,10,10 1
Plačiojo nugaros raumens tempimas treniruoklyje 3     12,12,12 1
Štangos išspaudimas gulint, ją laikant siauriai 4     15,10,10,10 1
Aukštai įtaisyto lyno truktelėjimai žemyn 3     12,12,12 1
Rankų lenkimas su štanga 4     15,10,10,10 1
Rankų lenkimas su štanga maldininko poza 3     12,12,12 1
Atsilenkimai ant suolo 4     25,25,25,25 0.5
Kelių kėlimas kybant ant skersinio 3     20,20,20 0.5
       
Penkta diena
     
Pritūpimai 4 15,10,10,10 1
Spaudimas sulenktomis kojomis treniruoklyje 3  12,12,12 1
Kojų lenkimas gulint treniruoklyje 4 15,10,10,10 1
Štangos rovimas 3  12,12,12 1
Pečių traukymas laikant štangą nuleistomis rankomis 4 15,10,10,10 1
Žemai įtaisyto lyno traukimas link krūtinės stovint 3  12,12,12 1
Štangos išspaudimas stovint 4 15,10,10,10 1
Svarmenų kėlimas į šonus 3  12,12,12 1
Pasistiebimai stovint 4 15,10,10,10 1
Pasistiebimai sėdint 3  12,12,12 1
       
Šešta diena
Poilsis    
       
Septinta diena
Poilsis    

www.treneris.net

Categories
Vyro Kelias

Tobulo pilvo preso link


Šiandien yra pirmadienis ir daugeliui asocijuojasi su kažko pradžia. Kad ir pradėjimo sportuoti pradžia. Žmonės kažką sumanę trečiadienį, laukia pirmadienio, kad tai pradėtu. Bet aš nelauksiu, nelauksiu kito mėnesio, nelauksiu kitos savaitės pradžios, nes prieš tai sumanydamas buvau suvalgęs gabalėlį torto, kuris nebesiriša su mano dienos mityba. Veikiu tada kai rimtai nusprendžiu veikti, nėra tinkamiausios dienos, visos dienos yra tinkamos. Tad aš nusprendžiau tobulinti savo preso raumenis iki tokio lygio, kad galėčiau didžiuotis pasiektu rezultatu. Šitą tobulėjimo kelią aš pavadinsiu „Tobulo pilvo preso link„. Ir manau, kad to siekimas išaugs į viso kūno ištobulinimą.

Taigi:

Tikslas: Ryškus pilvo presas

Laikas: 3-6 mėnesiai. (arba kol bus pasiektas rezultatas)

Kadangi norint išryškinti pilvo presą, reikia pagrinde numesti riebaliukus kurie jį ir užstoja, daug dėmesio skirsiu tam ką valgau. Galima būtu riebalus numesti maitinantis metodu kaip parašyta straipsnyje “ Nei viena dieta neveikia„. Tik yra tikimybė, kad nereguliuojant baltymų, angliavandenių ir riebalų gavimo, galima prarasti su riebalais per daug raumenų masės.

Taip pat faktorius, kad aš nevalgau mėsos ir žuvies, tad apsieisiu be šio maisto.

Papildų kol kas neplanuoju vartoti jokių, bet tokios galimybės neatmetu. Ir jei ką vartosiu papildomi, būtinai apie tai pranešiu.

Pirmos savaitės treniruočių plane nusimato 3-4 treniruotės. Vėliau bus krūvis didinamas iki 6k per savaitę.

Tuo pačiu bus įveikiamas „200 atsilenkimų iššūkis“  kurį pradėsiu nuo 3 savaitės, nes darant kontrolinį testą įveikiau 70 atsilenkimų skaičių.

Taigi, mityba, poilsis ir sportas man leis pasiekti puikių rezultatų.

Jis tai pasiekė per 6 mėnesius. Papildomai kiek žinau vartojo kreatiną ir sportavau 4-5h per dieną (šiuos duomenis pasitikrinkite jei įdomu, nes tiksliai nepamenu).

Yra daugybė pavyzdžiu kaip pilvo presą išryškino per 12-16 savaičių.

Šios transformacijos finiše būtinai bus nuotraukos kaip keitėsi viskas.

Planuoju rašyti apie treniruočių eiga kas 2 savaites, nors sekantį įrašą padarysiu, po savaitės apžvelgdamas visus pasirinkimus „tobulo preso link“.

Sėkmės sportuojant vyrai.