Categories
Vyriškas patarimas

Esu liesas ir bijau nusirengti

Tema:
Tobulėjimas

Vardas:
Alfredas

Klausimas:
Sveiki esu gana liesas vyrukas ir man kažkaip net yra nemalonu nusirengti plež ar dar kur nors,kad visi nepradėtų šaipytis uoi koks tu kūdas ir panašei. Darau išvadas valgau,bet svoris kaip neauga taip na čia tikriqausiai genai. Bet kaip nugalėti ir užtvirtinti sau va aš nusiregsiu aš tikrai nesu liesas ar įmanoma kažką pakeisti gal iš šalies daugeliui skaitytojų tai gali pasirodyti gana juokinga,bet man tai yra svarbu.

Atsakymas:

Sveikas Alfredai,

Kalbant apie svorio priaugimą, tai čia reikia žinių, bei įdėti darbo. Vien daug valgyti neužtenka, nes gal valgai ne tą maistą kuris tau padėtu priaugti svorio. Ir kita vertus, geriausia, kad priaugtas svoris būtu raumenys, o ne lašiniai. Genu nevertėtu kaltinti, nes mano aplinkoje yra ne vienas buvęs labai liesas, bet laikui einant, sportuojant viskas pasikeitė. Nori priaugti raumenų masės? Susirink visą informacija apie tai. Apie sportavimą, bei mitybą. Dažnai žmonės kažko nepasiekia dėl informacijos trūkumo arba neveiklumo.
Vienas pvz, kad tai pasiekiama:
http://daugiausporto.lt/index.php?ka_rodyti=user&id=48&menuo=1
Po 4 mėnesių: http://daugiausporto.lt/index.php?ka_rodyti=user&id=48&menuo=4

„Bet kaip nugalėti ir užtvirtinti sau va aš nusiregsiu aš tikrai nesu liesas ar įmanoma kažką pakeisti“ – Įsivaizduok pasauli kuriame visi liesi. Ar jame jaustumeis kitoks? O pasaulyje kuriame visi stori ir nori būti liesi? Ar jaustumeis blogai? O tai kokiam pasaulyje pasirenki gyventi? Kur visi sportininkai su raumeningais kūnais? Iš esmės problemos atsiranda tada kai mes pradedame save lyginti su kitais. Ir jeigu mūsų kūnas ar dar kažkas neatitinka kažkokių sugalvotų standartų mes dėl to pergyvename, nes jaučiamės atskirti, nepritapę. Ir jeigu visada galvosi ką apie tave pagalvos, ar iš manęs juoksis ir t.t. tai kada tu pradėsi mėgautis gyvenimu? Tokio pobūdžio ir šiaip visos problemos kylą dėl nepritarimo sau. Savęs nepriimi tokio koks esi. Keisk savo mąstymą, suvokimą apie save. „Aš esu toks koks esu ir palengva tobulėju sportuodamas ir sveikai maitindamasis.“ Dauguma vyrų kurie turi nudribusį pilną iki kelių net neįma dėl to į galvą. Jam vienodai ką kiti pagalvos, nes jis ŽINO KAS YRA. Jam nereikia, kad kiti suteiktu pritarimo ir jo nesiekia. Todėl siūlau pakeisti savo filosofija ir priimti save tokį koks esi.

Nekoncentruok savo dėmesio į tai, kad esi liesas ir visi iš tavęs juoksis. Iš esmės tu pats savo galvoje jau sukuri šį nepasitikėjimą savimi apie savo svorį. Geriau mąstyk apie tai ko nori ir siek to. Arba keisk savo mąstymą „Aš esu liesas ir tuo džiaugiuosi, nes neturiu nukariusio pilvo „. Svarbu kaip savo galvoje suformuosi visą situacija. Gali ją formuluoti teigiama, arba gali ją formuluoti neigiama. Iš esmės tavo kūnas nepasikeis, bet tavo būsena bus visiškai kitokia.

Tikiuosi padėjau kažkiek

Nori ir tu užduoti klausimą? Klausk vyriško patarimo.

Categories
Sėkmės psichologija

Pagaliau stiprus

stiprus
Būk stiprus

Neseniai, keletą kartų teko girdėti terminą “įgytoji bejėgystė”. Labai taiklus apibūdinimas šiam keistam reiškiniui. Šiais dviem žodžiais vadinama situacija arba būsena, kada žmogų apima bejėgystė ir jis “negali” nieko padaryti. 90% žmonių pasaulyje turi šią bejėgystę, o 80% iš jų serga sunkia jos forma. Paprastai tai pasireiškia paprastu atsikalbinėjimu, kodėl žmogus negali padaryti ko nors. Pvz. žmogui pasiūlai gerą darbą arba verslo idėją, o jis akimirksniu randa šimtą priežąsčių kodėl negali to padaryti, jam svyra kojos ir aimirksniu dingsta visos jėgos.

Laimei tai įgytas dalykas. Juk visi vaikai darželyje paklausti pasakys, jog geba dainuoti, o to paties paklausus abiturientų, tik vienas kitas pasigirs, jog turi balsą. Galbūt dėl nepasitikėjimo savo jėgomis, galbūt dėl nežinojimo. Kalbant apskritai visi norime kažkokių dalykų, visi norime mokėti dainuoti ir t.t. Tik bėda iškyla tuomet, kai kuriant planus, kaip tuos dalykus gauti, pradedama mąstyti nuo priešingo galo. T.y. mąstoma kokių priemonių reikės, kiek tai užtruks, kiek tai kainuos ir kyla mintis, kad “geriau jau nebūčiau panorėjęs…”.

Kaip tokį mąstymą pakeisti, kad jis padėtų atsirasti motyvacijai, o ne kurtų bėjegystę? Ogi labai  paprastai- iš pradžių, norus ar didelius darbus suskaidyti į mažesnius, kuo aiškiau, žingsnis po žingsnio, ir tik tada galvoti ko reikės konkrečiam žingsniui ar veiksmui įgyvendinti. Tada tokie iš pirmo žvilgsnio milžiniški darbai, kaip pvz. pasiruošimas egzaminams ar sėkminga karjera, tampa paprastesni. Paėmus ir suskaidžius tokius darbus į žingsnius belieka tokie darbai kaip: išmokti anglų kalbos, paskambinti šen bei ten, parašyti CV, perskaityti vieną ar kitą knygą ir t.t. O juk tokius darbus galime padaryti kiekvienas- ir tai visai lengva.

Categories
Saviugda

Baimė ir drąsa

Baimė ir drąsa
Baimė ir drąsa

Baimė ir Drąsa, Pasitikėjimas ir Nepasitikėjimas. Kelios savybes, kurias visi turime, kelios savybės, kurios smarkiai veikia mūsų elgesį. Viena iš šių savybių tėra iliuzija. Spėkit kuri? Iliuzija šiuo atveju yra nepasitikėjimas. Tokio dalyko apskritai nėra- tai tik apribojimai natūraliai, nuostabiai, pasitikinčiai asmenybei. Visgi, kad ir kaip mąstytume ar galvotume apie drąsą ir baimes,šios savybės yra tikros ir netgi egzistuoja vienu metu.

Kodėl taip yra? Viskas prasideda nuo vakystės- vaikai gimsta turėdami dvi baimes- baimę nukristi ir triukšmo baimę. Bėgant laikui, baimės, fobijos ir visa kita įgyjamos. Vienos baimės išnyksta, kitos stiprėja, pasireiškia ar tiesiog sukelia nemalonų nerimo jausmą, tačiau žmogus visada turi baimių savo asmeninių savybių rinkinyje. Visgi, kad būtų lengviau gyventi ir baimės neatimtų viso džiaugsmo, likimas mums davė nuostabų įrankį- Drąsą. Paprasčiausiai ją galima apibūdinti ne kaip baimių neturėjimą, o kaip gebėjimą veikti ryžtingai ten, kur baimė didžiausia. Kitaip tariant, kur baimė, ten ir drąsa.

O kaipgi baimės atsiranda? Vėl grįžkime į vakystę. Vaikai turi dvi unikalias savybes- Jie yra visiškai naivūs ir egocentriški. Gyvenimiškai tai pasireiškia tikėjimu, kad viskas, kas yra jiems sakoma yra gryna tiesa, ir supratimu, kad jie yra visų įvkių priežąstis. Pavyzdžiui jei mama ir tėtis susipyko, vaikas ieškos priežąsties savyje ir savo elgesyje. Tuo pačiu visiem žmonėm, vaikam ir suagusiems, būdingi trys pagrindiniai poreikiai- Saugumo, kontrolės ir pritarimo. Dėl kritikos, nesėkmių ar tiesiog netinkamo bendravimo dažnai vienas iš šių trijų poreikių yra pažeidžiamas ir tai tampa gera galimybe vystytis baimei. Tarkim, įvyko taip, kad mama supyko ant vaiko. Tuo metu vaikas negauna pritarimo, jaučiasi nesaugiai ir juo labiau negali nieko kontroliuoti. Be kita ko, jis dar galvoja kad tai įvyko dėl jo kaltės. Priklausomai nuo to, dėl ko įvyko konfliktas, vaikui gali vystytis skirtinga baimė: baimė reikšti savo emocijas, baimė sakyti tiesą, baimė tyrinėti, nesėkmės baimė ir t.t. Tokiu atveju vaikas geriau kentės ir jaus baimę, negu rizikuos prarasti kitų pritarimą, kontrolės jausmą ar saugumą. Pagalvokite, kodėl daugumai žmonių taip baisu kalbėti prieš auditoriją? Juk kalbant prieš minią žmonių taip lengva padaryti klaidą ir prarasti bet sekundės daliai visų jų pritarimą. O jei neduok Dieve, kas nors ims ir pradės apkalbinėti….

Pereikime prie būdų, kurie padėtų tvarkytis su baimėmis. Visų pirma, turime žinoti, jog pas visus žmonės veikia proto programa- išvengti skausmo, patirti džiaugsmą. Tačiau skirtingiems žmonėms skirtingai skauda. Čia verta pagalvoti apie baimės teikiamą „džiaugsmą“, kurio protas taip trokšta. Paprasčiausias pavyzdys- žmogus kamuojamas nesėkmės baimės, nesiima kokių nors veiksmų ar iššūkių. Taip jis apsaugo save nuo nesėkmės ir garantuoja sau šiokį tokį komfortą. Gyvenime apstu pavyzdžių: statistiškai žmogus bando įkurti savo verslą mažiau negu vieną kartą (t.y. prieš pabandant dažniausiai pasiduoda ir viską meta), kitas pavyzdys iš naktinių klubų- kiek daug šaunių vaikinų visą naktį daugiau nieko ir neveikia tik stovi pakampėm su alaus bokalais ir spokso į šokančias merginas. Tačiau šioje vietoje pasirinkti kas yra skausmas ir kas yra džiaugsmas galime mes patys ir tam nereikia įpatingų pastangų. Žmogui bus lengviau įveikti nesėkmės baimę, jei jis susies skausmą su pasyvumu. Džiaugsmą jam suteiks, kad ir nevykęs, bet vis dėl to bandymas pasiekti savo tikslo. Paslaptis slypi tame, jog mes galime nurodyti savo protui didesnės laimės šaltinį nei baimės teikiama nauda. Tada atsiranda jėgų ir noro skintis kelią per savo baimes. Taigi pirmas būdas- skausmo ir džiaugsmo suvokimo keitimas.

Antras būdas- alternatyvų pasirinkimas. Kai jų nėra, tam tikras įvykis yra taip smarkiai sureikšminamas, kad nelieka kitos išeities, kaip tik imti ir nerimauti. Pagalvokite kaip sėkmingai yra įbauginti jaunuoliai laikantys brandos egzaminus: „Svarbiausia gyvenimo diena“, „be egzaminų niekur neįstosi ir nieko nepasieksi“ ir t.t. Ar tikrai tai tiesa? Ar tikrai kažoks įvykis/susitikimas/pokalbis yra vienintelė išeitis? Pamąstykite ir savęs paklauskite: ar yra dar koks nors kelias norimam tikslui pasiekti? Ar yra žmonių, kurie tai pasiekė kitais būdais? Pasirinkus į tikslą tik vieną kelią, jaučiamasi taip pat nesaugiai, kaip ir rišant didelį laivą vienintele virve.

Kitas būdas- klaidų darymas. Mokykloje moksleivius baudžia už klaidas- mažinant pažymius, suaugusiuosius už klaidas baudžia mažinant algas, papeikimais ir kitokiais būdais. Baisu suklysti- o kodėl gi nepabandžius suklysti tyčia? Baisu užkalbinti žmogų? Paprastas būdas įveikti baimę- užkalbinti žmones taip, kad garantuotai susimautumėte. Po tokių kelių pabandymų pasirodys, kad nebuvo ko ir bijoti. Leiskite sau klysti. Kai priimsite klaidas, kaip vertingas pamokas, sumažės nerimas ir baimė jas daryti.

Dar vienas būdas- savęs stebėjimas. Visos dienos metu verta atkreipti į save dėmėsį, jausti savo emocijas ir pastebėti kada jos kyla. Paprastai tariant- būti „čia ir dabar“. Paslapti slypi tame, jog baimės gyvena praeityje ir ateityje, dabartyje jos neegzistuoja. Dabartyje sutikti galime tik realios grėsmės keliamą baimę- pvz. dideliu greičiu atlekiančią mašiną mūsų kryptimi, kai einame per gatvę ir pan. Tokios baimės tai tik savisaugos instinktas, tad jos mum labiau padeda nei kenkia. Tačiau yra atvejų kai vertėtų sumažinti tokio instinkto veikimą. Paprasčiausias pavyzdys- profesionalūs vairuotojai imituoja avarines situacijas, tam kad realybėje išsaugotų sąmoningumą ir gebėtų priimti šaltakraujiškus sprendimus avarijai išvengti.
Taigi, stebėdami save ir jausdami kada kyla baimė, mes tampame stebėtoju, kuris nėra susitapatines su savo baime. Atsiranda asmuo kuris jaučia baimę ir kitas- kuris stebi tą, jaučiantį baimę. Tokiu būdu mes „dedame baimę ant stalo“ ir galime daryti su ja ką norime- analizuoti, suprasti, išspręsti, neutralizuoti. Galiausiai tokia būsea prives iki to, jog jausdami baimę galėsime galvoti : „ nagi nagi, baime, jaučiu tave, įdomu kada gi tu praeisi“.

Galiausiai, visas baimes ir kitas neigiamas emocijas, labai sėkmingai neutralizuoja suvokimas. Tai supratimas kodėl kažkas vyksta. Šioje vietoje labai pagelbės žinios apie emocinį intelektą. Stebėdami save ugdome sąmoningumą- atsakome sau į klausimą „kas vyksta? Ieškodami emocijų priežąsčių, gilindamiesi į save plečiame suvokimą- atsakome sau į klausimą „kodėl tai vyksta?“. Todėl dienos eigoje neigiamas emocijas verta užsirašyti, prisiminti ir laisvam laikui esant išnagrinėti, kodėl tai nutiko. Svarbu tai daryti visiškai sąžiningai, kad ir kaip nemalonu būtų prisiminti ir iškelti neigiamus įvykius. Nagrinėti emocijas gali padėti „emocijų seka“. Tiesiog ieškome emocijos priežąsties. Pvz. kodėl išsigandau?- todėl, kad pajutau grėsmę. Kodėl atsirado grėsmės pojūtis? – Nes nepakankamai pasitikiu savimi. Iš kur tas nepasitikėjimas?- iš vieno ar kito įvykio ir t.t. Sekdami emocijomis, atrasime pamatinius įvykius ar jausmus dėl kurių kyla daugelis dabartinių bėdų ir neigiamų pojūčių.

Pakalbėkime apie tai, ką gi daryti atradus tas pamatines emocijas. Yra keli keliai- veiksmingiausias iš jų- neutralizuoti jas. Tai galima padaryti su tokiais metodais kaip EFT (Emotional Freedom Technique), SEDONA and The Releases. Jų veikimo principas panašus- iškelti pamatines emocijas į dienos šviesą ir jas neutralizuoti, t.y. padaryti taip, kad dingtų nemalonųs pojūčiai praeityje ir nerimas ateityje. Naudojantis šiais metodais ilgą laiką, įmanoma išsivalyti save nuo neigiamų praeities emocijų ir traumų. Jos nebeturi didelės emocinės reikšmės, taigi artėjama prie būsenos, kuri buvo anktyvoje vaikystėjė- jokių baimių, visiškai ramus protas, natūralus kūrybiškumas ir asmenybės žavesys.

Blogos emocijos, baimės, nerimas, pykčiai ir visa kita- tai svetima žmogui. Tai nėra tie dalykai, kuriuos norėtume prisiminti, kaupti, dalintis ir turėti su savimi. Natūrali žmogaus būsena yra harmonijos ir palaimos jausmas -tokie esame sutverti gamtos. Ir dabar jau mūsų galioje nuspręsti, kokiais norime tapti. Kokių veiksmų imtis, kad tokiais taptume.

www.radausave.lt