Categories
Laimė

Pasiduok!

vejas
Pasaulis nepabėgs

Kai mane gyvenime užklumpa vidinė našta ir pasidaro sunku, aš sau vėl ir vėl turiu priminti, kad tai ne aš pasaulį valdau, suku ir teikiu jam energiją. Atsistojus prie lango aš vėl ir vėl savęs klausiu (paklauskite dabar ir Jūs):

Ar tai aš verčiu tą vėją pūsti?
Ar tai aš suteikiu energijos šviesti tiems šimtams milijonų lempučių?
Ar tai aš kažkokiu būdu pailsinu žmones ir suteikiu jiems jėgų?
Ar tai aš priverčiu tas upes tekėti?
Ar mano valia jūros banguoja?
Ar mano dėka milijonai žvaigždžių šviečia?
Ar aš judinu kiekvieną mintį?
Ar tai aš esu tas, kuris savo širdį verčia plakti?
Ar tai aš suteikiu galimybę kiekvienam plaučių įkvėpimui?

Tada atleidžiu kontrolės rankas nuo įsivaizduojamo pasaulio vairo ir tariu sau: „Pasiduodu!“

Kai tik suvokiame, kad pasaulis puikiausiai sukasi be mūsų, kad mes nesame tokie reikšmingi – viskas iškart palengvėja. Visi tie daiktai, kurie stovi aplink mus, puikiai tęsia savo egzistenciją – su mūsų įsivaizduojama kontrole ar be jos.

Pasižiūrėjus į giedrą naktinį dangų gali trumpam stabtelėti ir paklausti savęs: ar tikrai gyveni Vilniuje, Šiauliuose ar Paryžiuje, o ne visatoje? O kas ten visur toli toli…? Mokslininkai daro milijardines paklaidas, skaičiuodami galaktikų ir planetų kiekį, kurios yra nuolatiniame vyksme. Apie 95% materijos sudėties yra vadinama „juodoji energija“, ir mes nežinom kas tai yra. Mokslininkai nežino taip pat. Tik 5% yra matomi mūsų juslinei akiai. Pažiūrėkite enciklopedijose, nes mokyklinės žinios yra dažniausiai senesnės nei šimto metų!

Taigi. Didžiulės visatos kamputyje yra labai maža planeta, vadinama Žeme, kur gyvena už mikrobus mažesni visatos gyviai. Šios mažos rakštutės galvoja, kad yra reikšmingos. Jos nežino, kas yra 95% jų masės. Jie, palyginus, nevaldo nieko. Jie gyvena liliputiškai trumpą gyvenimą. Jie nežino iš kur jie ateina, nei kur jie išeina. Jie praktiškai nieko negali nuspėti: oro, ligų, savo kasdienos. Ir tas visatos dulkės dydžio padaras bando įsikibęs kažką valdyt!

Gal jis kvailas ar tiesiog mielas fantazuotojas?!
… Ir tikriausiai tai Tu! 🙂

www.laimingi.lt

Categories
Motyvacija

Kontrolierių ydos

Kiek su Jumis malonu būti ir kiek jaučiate savyje komforto, yra tiesiogiai proporcinga tam, kiek Jūs norite kontroliuoti aplinką. Jeigu mėgstate kontroliuoti visus smulkius ir didelius įvykius savo gyvenime, tai Jus labai apsunkina.

Perdėtas kontrolės jausmas paprastai būna čia:
Norite, kad neliktų kamščių?
Matant vaikus žaidžiančius, rūpinatės, kad jiems nieko nenutiktų?
Pernelyg įsijaučiate į kitų žmonių nuotaikas ir bandote jas keisti?
Perkalbinėjate žmones, keičiate jų nuomones?
Norite, kad į Jus visi palankiai žiūrėtų?
Perdėtas tėvų rūpestingumas…

Ko aš nesakau, yra tai, kad Jūs neturite būti abejingi savo vaikams ar nesiderėti perkant bei spjauti į savo sutuoktinio savijautą. Aš to nesakau. Tiesiog suvokite, kad tai vyksta ir pasitikite tai taip, kaip yra. Tai yra, tai akivaizdu. Paleiskite kontrolės norą. Visada galite atskirti perdėtą kontrolės norą savyje pagal šį raktą – bloga savijauta. Jeigu imate kankintis, norėdami kontrolės, vadinasi, net kūnas Jums signalizuoja, kad tokio dalyko Jums reikia tiesiog atsisakyti ir priimti situaciją kitu būdu. Viską galima spręsti ramiai, be dramos.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt