Categories
Sėkmės psichologija

Apie kūrybingumą (II dalis) Pasąmonė ir sąmonė.

Pasąmonės metafora su ramiu vyruku

Neseni tyrimai rodo, kad nebereikia nė 15 minučių atitolti nuo problemos. Tokių pačių rezultatų galima pasiekti vos per kelias akimirkas. Tyrinėdami kūrybingumą ir pasąmonę psichologai Apas Dijksterhuisas ir Teunas Meursas iš Amsterdamo universiteto atliko ciklą, neįprastų ir labai įdomių eksperimentų.

Šių mokslininkų idėjas apie pasąmonę ir kūrybingumą nesunku suprasti. Įsivaizduokite kambaryje esančius du vyrukus. Vienas iš jų – nepaprastai kūrybingas, bet labai drovus. Kitas – protingas, ne toks kūrybingas ir kur kas valdingesnis. Dabar įsivaizduokite, kad įeinate į kambarį ir prašote pasiūlyti idėjų naujos šokolado plytelės reklamai.

Kaip ir galima tikėtis, per pokalbį pirmuoju smuiku griežia rėksmingas, bet ne itin kūrybingas vyrukas. Jis neleidžia ramesniam kolegai įsiterpti, tad gimusios idėjos yra geros, bet nelabai novatoriškos.

Dabar įsivaizduokite šiek tiek kitokį scenarijų. Vėl įeinate į kambarį ir prašote pasiūlyti idėją. Tačiau šįsyk atitraukiate rėksmingojo dėmesį, priversdami jį žiūrėti filmą. Tokiomis aplinkybėmis išgirstate ramaus vyruko pasiūlymus ir išeinate iš kambario jau su visiškai kitokiomis, daug kūrybingesnėmis idėjomis.

Daugeliu atžvilgiu tai gera proto ir kūrybingumo santykio analogija. Tylusis vyrukas atstovauja pasąmonei. Jis pajėgia kurti nuostabias idėjas, tačiau dažnai jį būna sunku išgirsti. Rėksmingasis vyrukas atstovauja sąmoningam protui – sumaniam, nelabai novatoriškam, bet sunkiai išblaškomam.

 

Makaronų pavadinimo konkursas

Apas Dijksterhuisas atliko aibę eksperimentų mėgindamas išsiaiškinti, ar žmonės gali pasidaryti kūrybingesni, jei jų sąmoningas protas išblaškomas.

Per, ko gero, žinomiausią jo eksperimentą savanorių buvo paprašyta sukurti naujų makaronų pavadinimų. Norėdami palengvinti darbą eksperimentatoriai pasakė penkis naujų pavadinimų pavyzdžius, visus su galūne „i“, taigi skambančius labai „makaroniškai“.

Tada vieniems dalyviams reikėjo 3 minutes pagalvoti ir pateikti savo siūlymus. Jei pritaikytume „dviejų vyrukų kambaryje“ analogiją, tai šie dalyviai mintyse klausėsi rėksmingo ir nelabai kūrybingo vyruko postringavimų.

Kita dalyvių grupė buvo paprašyta pamiršti makaronus ir 3 minutes skirti susikaupimo reikalaujančiai užduočiai. Jie atidžiai sekiojo judantį tašką kompiuterio ekrane ir kaskart, kai tik taškas pakeisdavo spalvą, spustelėdavo tarpo klavišą.

Ši užduotis, vėlgi prisiminus minėtą analogiją, buvo skirta nukreipti rėksmingojo vyruko dėmesį, kad pasigirstų tyliojo vyruko balsas. Tik pabaigę šią sunkią, viso dėmesio reikalaujančią užduotį dalyviai buvo raginami siūlyti naujų makaronų pavadinimų.

Tyrėjai sugalvojo paprastą, prasmingą ir originalų vertinimo būdą, padedanti makaronų pavadinimus skirstyti į kūrybiškus ir nekūrybiškus Jie peržiūrėjo visus pasiūlymus, kruopščiai suskaičiavo, kiek kartų makaronų pavadinimas baigėsi raide „i“, palyginti su kitomis raidėmis.

Kadangi eksperimento pradžioje buvo pateikti penki pavyzdžiai, visi su galūne „i“, buvo padaryta išvada, kad bet kuris siūlymas su ta pačia galūne liudija, kad žmogus tik seka paskui minią ir jo siūlymas nekūrybiškas, o kitomis raidėmis besibaigiantys pavadinimai novatoriškesni.

Rezultatai buvo nepaprasti. Sąmoningai galvoję apie makaronus dalyviai sukūrė daugiau pavadinimų su galūne „i“ negu tašką po kompiuterio ekraną vaikę dalyviai. Kai buvo išnagrinėti originalesni makaronų pavadinimai, pasirodė, kad jų beveik dvigubai daugiau už kitus sugalvojo taško medžiotojai.

Taip eksperimentu buvo patvirtinta, kad nukreipus kitur rėksmingojo vyruko dėmesį, tylusis, kūrybingasis vyrukas gauna progą pasireikšti. Būtent tai ir skelbia „dviejų vyrukų kambaryje“ teorija.

 

Atsipalaidavimo svarba

Šie stulbinami atradimai pagimdė reikšmingą įžvalgą, leidžiančią apčiuopti kūrybingumo ir pasąmonės ryšį. Eksperimento dalyviai, gavę užduotį „nepamesk iš akių taško“, jautėsi, tarsi visas jų dėmesys ir protinės pastangos būtų iki galo sutelktos į ekrane judantį tašką.

Tačiau jų pasąmonė sprendė anksčiau gautą užduotį. Turbūt dar svarbiau, kad ji ne tik perėmė sąmoningo proto darbą, bet mąstė apie problemą visai kitaip. Ji buvo novatoriška, atrado naujų jungčių, sukūrė tikrai originalių idėjų.

Daug standartinių tekstų apie kūrybingumą pabrėžia atsipalaidavimo svarbą. Žmonėms patariama nusiraminti ir nieko negalvoti. Olandų tyrimas siūlo kaip tik priešingą dalyką.

Tikras kūrybingumas gali apimti tada, kai nors kelias akimirkas užimate savo sąmoningą protą ir taip neleidžiate jam trukdyti iškilti reikšmingoms ir novatoriškoms pasąmonės mintims. Kiekvienas gali būti kūrybingesnis, tereikia rėksmingajam vyrukui galvoje duoti kito darbo ir suteikti žodį tyliajam vyrukui.

Kitoje dalyje pabrėšime gamtos svarbą kūrybiniame mąstymo procese.

Linas Mitaitis

Categories
Laimė Motyvacija Saviugda

Gyvenimas iliuzijoje II

Iliuzija
Iliuzija

„Pasemkime“ minčių iš pasąmonės. Imkime pasitikėjimo temą ir atsakykite sau į klausimą: kokie privalumai ir trūkumai pasitikėti žmonėmis? Privalumai: galite jaustis atsipalaidavę, ramu, galite tiesiog pasitikėti, ir t.t. Trūkumai: apgaus, apvoks, įskaudins ir pan. Abidvi pusės turi tikrai svarių argumentų, bet laimi ta, kurios pusėje yra svarbesni teiginiai.

Šios dvi pusės yra tai, ką žmonės vadina savo asmenybe, charakterio bruožais ar „laisva“ valia. Jam patinka šokiai, o šokoladas ne. Štai ir asmenybė. Keisčiausia, kad žmonėms atrodo, kad tos mintys yra tiesa, kažkas apčiuopiamo.

Sutikęs gatvėje gerą pardavėją, gali netrukus sužinoti, kad viskas gyvenime yra visai ne taip, kaip tu galvojai. Asmenybė labai lanksti. Pasirodo, Jūs netgi norite nusipirkti tuos labai gerus daiktus, kuriuos jis parduoda, nors anksčiau jų nė už dyką neimtumėte. Kaip gražiai jie manipuliuoja tais privalumų ir trūkumų svertais!

Visi žino ką reikia padaryti užaugus, todėl net nesiplėsiu. O kaip keičiasi asmenybės laikui bėgant! Kaip keičiasi bruožai, „laisva“ valia sulaukus 33, 40, 50 metų jubiliejus, vestuvių, vaikų.

Tad akivaizdu, kad Jūs esate, bet mintys bėgančios per Jus yra iliuzija – asmenybė. Jos keičiasi Jumyse, kaip šviesos atspindžiai ant balto kino ekrano. Klausimas ar Jūs tas mintis valdote. Atsakymą galite sužinoti užsimerkę ir pabandę sulaikyti mintis (vaizdus, garsus, jausmus) minutei.

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt

Categories
Laimė Motyvacija Saviugda

Gyvenimas Iliuzijoje

gyvenimas, iliuzija
Ar tai, ne iliuzija?

Pabandykime įsivaizduoti gyvenimą be streso, pykčio ar mažų pavydo scenų. Ar mes norime tokio gyvenimo? Kai kas pasakys: „reikia visų šių mažų bėdelių, nes be jų neįdomu būtų gyventi“; bet iš kur mes tai „ištraukėm“? Ar mes turėjom gyvenime šansą pabandyti bent mėnesį gyventi be pykčio ir visų kitų mažų „bangelių“? Panašu, kad ne. Tad kodėl žmonės galvoja, kad jiems reikia kančių, jeigu jie net nėra bandę gyventi be jų?

Panašu, kad „kai kas“ nežino apie ką kalba ir tik primeta net ne savo nuomonę, o kiti tuo tiki ir kartoja iš paskos. Tokių įsitikinimų yra apsčiai, ir jie visi nežinia kaip sugalvoti. Juk gyvenimas turi kitokią reikšmę nei amžina ir nepailstanti kova. Negi čia esam tam, kad vieni kitiems per galvas liptume? Aš labai abejoju, kad žmonės tuo nuoširdžiai tiki, nes vidus dažnai sako visiškai atvirkščiai. Negi Jūs tikrai tuo tikit?

Atsakymų, kodėl mes norim bėdų, galime ieškoti savo pasąmonėje. Pasąmonė – lyg minčių saugykla, kurias kažkada sugalvojome ir į jas nebekreipiame dėmesio. Pvz. Jūs dabar negalvojate, ką veikėte vakar per pietus, bet tai perskaičius tuoj pat atsiminėte. Ši mintis buvo Jūsų pasąmonėje, o ten minčių yra tiek, kiek tik esate per gyvenimą patyrę. Štai kodėl kenksminga skaityti negatyvius dalykus, įvairiausius pažeminimus ir t.t. Tai užsilieka pasąmonėje, o kai tos perskaitytos mintys iškyla į paviršių, mes galvojame, kad tai mūsų pačių elgesys ar mintys. Pvz. perskaito žmogus žurnale, kaip porelė kivirčijosi ir ką kalbėjo. Vėliau, po trijų metų, kivirčydamasis ištaria tuos pačius žodžius (skaitytus žurnale) savo artimajam. Galvojat, kad tai yra Jo asmenybė ir Jo sugalvoti žodžiai. Ar nepanašu į sapną?

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

Categories
Laimė Straipsniai

Viskas apie „streso valdymą“ I

Minčių srautai
Tik atsikėlus ryte, prisimenam įvykius, užsiveda minčių mašina.. garsai, vaizdai, pojūčiai pradeda dreifuoti mūsų galvoje. Tuo tarpu mes galvojame, kad tai turim ir valdom. Deja, taip tikrai nėra. Netikite manimi? Pabandykite 10 minučių išbūti be minčių, vaizdų, jausmų viduje – visiškoje tuštumoje. Žmonės neturi minčių ir emocijų, o emocijos su mintimis turi žmones. Mintys ir emocijos yra tai, kas žmonėms „nutinka“. Pvz. žmogui pasako ar padaro ką nors nemalonaus… Neigiamos emocijos kimba į darbą ir jis nieko negali padaryti – priverstas blogai jaustis. Emocijos stumdo žmones kaip papuola.

Iš pasąmonės į sąmonę
Mums atrodo, kad tai, kas buvo praeityje, yra nereikšminga ir nesvarbu, bet tai reiškia ir reiškia daug emociškai. Kai dabar Jūs sėdite ir skaitote, Jūs negalvojate apie tai, ką valgėte vakar vakarienei. Tai paminėjus, Jūs tuoj pat „gavote“ atsakymą, ką valgėte. Jeigu sakau „nemaloniausias gyvenimo įvykis“, Jūs tuoj pat prisimenate įvykį ir emocijas kartu su juo. Visi Jūsų nemalonūs ir malonūs gyvenimo įvykiai yra Jūsų pasąmonėje ir yra aktyvūs tiek pat, kiek ir buvo tą momentą, kai tai nutiko, bet mes to nesijaučiame taip stipriai, nes mes tai nuslopiname. Tai, ką mes jaučiame dabar, yra mūsų sąmonėje, o kas dreifuoja fone – pasąmonėje. Tokiu būdu, žmogus, kuriam yra per 30, išlieka šešerių metų vaiko emocijų lygio, nes jis vis dar pagal jas elgiasi, nors šiaip jis .. suaugęs žmogus.

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt

Categories
Tadas rašo

Protas


Medituojant kažkaip visai natūraliai kilo klausimas kas yra realybė? Visi daugiau mažiau ją turime skirtingą ir suprantame skirtingai. Panašiausią realybę turintys žmonės tampa gerais draugais. Tačiau visiškai tokio pat supratimo apie gyvenimą, realybę, kad atitiktų visu šimtu procentų, neturi niekas.

Perskaičius vieną knygą ir radus „teisybės“ joje iškarto randam realybėje tam patvirtinimų, kad yra taip, o ne kitaip, tačiau perskaičius kitą dar „ale“ geresnę knygą, vėl randame tam patvirtinimų, kad yra taip o ne kitaip. Jei visi turim skirtingas realybes, ir kiekvienam ji atrodo šventa tiesa, tai gal iš tikrųjų nei viena nėra tiesa?

Paleidinėjant visai nesunkiai supratau kas yra realybė. Jei man trūksta pinigų, paleidžiu šį konceptą ir iškart vienokiu ar kitokiu būdu jų atsiranda, tiesa neateina didžiulės sumos, bet tai tik laiko klausimas, jei mane užpuola liga, paleidžiu – iš karto pasveikstu, jei noriu kad būtu daugiau laisvo laiko, paleidžiu ir jo atsiranda, jei noriu naujų pažinčių, paleidžiu ir iškarto jų atsiranda, jei pavargstu – paleidžiu ir vėl būnu pilnas energijos, jei noriu, kad būtu linksma paleidžiu ir linksmai leidžiu laiką.. ir dar daug daug kitokių dalykelių įvyksta paleidus, tik kaip visa tai paaiškinti? Žmonės paleidę iš niekur milijonus gauna, vieną minutę bankrutavęs, o kitą turtuolis, paleidę pasveiksta nuo tokių ligų kaip vėžys ar aids, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad protas tik kuria, viskas yra mintis, konceptas į kurį laikomės įsikibę, ką galvojame, tą ir gauname. Netiki? Pagalvok ar neturi to apie ką galvoji. Kokie tavo įsitikinimai apie sėkmę? Apie tavo kūną? Apie tavo santykius su kitais žmonėmis? Apie save patį? Reiktų prisiimt pilną atsakomybę už viską. Viską, viską.. Mes neesam gyvenimo aukos, mes tik kuriam jį. Negi nėra kvaila sukurt situaciją, o vėliau bandyt joje išgyvent?

Gerai. Protas tik kuria, o realybė tik mintis, kurią kursto jausmas. Vizualizuojame, skaitome gudrias knygas, tačiau tai dažniausiai neveikia, o jei veikia tai labai po truputi, kodėl? Todėl, kad protą mes suskirstę į dvi dalis, kurias pavadinome sąmone ir pasąmone, pasąmonė tai minčių rezginys į kurį atsisakome žiūrėti, būtent dėl ten esančių neigiamų įsitikinimų mums neveikia vizualizavimai, ar visokios meilės dainelės, kad ir sėkmei. Labai svarbu paleisti pasąmonės įsitikinimus, aš asmeniškai neįsivaizduoju kaip kitaip pavirst iš pralaimėtojo į nugalėtoją. Susirašyk savo įsitikinimus pavyzdžiui apie sėkmę ir pamatysi, kad ten ne tiek jau jų teigiamų. Kaip mąsto elgeta ir kaip mąsto sėkmingas žmogus? Tačiau elgetai nebūtų lengva pakeisti mąstymo, vien dėl pasąmonės, vien dėl įsitikinimų, vien dėl įpročių.

Dar vienas paradoksas. Mes tiek daug norime, tačiau ar žinome noro reikšmę? Noras yra trūkumas. Galvoji apie trūkumą, protas tau sukuria tik trūkumą. Ir viskas. Mes norime sėkmės ir bijome nelaimių, tačiau pasigilinus, ką kuriame? Norime sėkmės, tai sukuriame jos trūkumą, bijome nelaimių, tai apie jas galvojame, tik jas ir gauname.Nori pažėt kokios tavo mintys? Apsidairyk aplinkui, koks tavo gyvenimas, tokios ir mintys. Jeigu nori įsitikint, kad protas tik mintis pildo, tai kas kart kai atsitinka kas gero ar blogo paklausk savęs, „Ką aš pagalvojau, kad taip atsitiktų?“. Galėjo išsipildyt mintis pagalvota ir vakar ir prieš daug metų. Daryk tai bent savaitę ir pažadu – nustebsi. Plius pasijusi gerai atgavęs savo tikrąją kūrybos galią.

Taigi, ką daryti? Aš galiu patarti tik tai ką pats žinau. O žinau tik tai, kas man padėjo – paleidinėjimas. Žinau, kad mes neesam laisvi vidumi, nors dažnai galvojame kitaip. Žinau, kad mus valdo jausmai ir tik jie motyvuoja galvoti vienaip ar kitaip. Žinau, kad jei nežiūriu į neigiamą mintį pasąmonėje, tai ji vis tiek veikia. Žinau, kad paleidus pasąmonės neigiamus įsitikinimus, nebelieka nenorimų minčių ir kuriame tik teigiamus dalykus. Žinau, kad kuo daugiau paleidi, tuo greičiau išsipildo tai ką pasirenki. Žinau, kad esame dėl visko patys atsakingi. Žinau, kad mūsu protas stiprus, todėl negalima tikėti, reikia imti ir patikrinti.

Pagalvok ar nėra viskas taip kaip galvoji? Ką gauni, tai ko nori, ar tai ko bijai? Ar verta žiūrėti žinias? Gal pakankamai stiprus iššūkis yra išmokti įvaldyti kūną, įvaldyti protą ir įvaldyti gyvenimą? Pamatyti, kad esi be menkiausio apribojimo, ir kad riboji save tik tai kuo esi įsitikinęs? Jeigu darysi tai ką visada darei, tai gausi tai ką visada gavai. Kodėl tūrėtų būti kitaip? Iš patirties žinau, kad nėra lengva pačiam keisti įpročius, įsitikinimus, nes jie giliai mūsų pasąmonėje, ir man asmeniškai juos ištrinti pavyko tik paleidus. Užteks vaidint aukas, mes nebuvom, neesam, niekada ir nebūsim tokie, ir tik apsisprendimo reikalas kada nutarsi keltis iš šio miego..o gal jau laikas?

Peace,

============================

Paulės atsiliepimas po savaitės paleidinėjimo meditacijos audio įrašų naudojimo:

Manau pagrindinis laimėjimas – dingo baimė bendrauti su žmonėmis! Pasidariau ramesnė. Ir dar, ankščiau pastoviai žmonėse ieškojau trūkumų, dabar gatvėse, transporte, tiesiog priimu juos kaip savo gyvenimo dalį. Ačiū labai.

Paulė M., 30m., konsultantė

Įsigyk paleidinėjimo audio įrašus ČIA.

Realybė yra tik iliuzija, nors ir labai įtikima. A.Einšteinas