Categories
Motyvacija

Va čia tai pasilinksminimas!

Kadangi vasara, rankos visai nekyla rašyti kažko, kas labai keistų mąstymą ir tariamai drumstų protą. Be to, ir skaitytojai tikriausiai ne tas galvoje, kai už lango pleškina saulutė. Todėl šį kartą apie malonumus ir pojūčius.

Tokiomis karštomis vasaros dienomis atrodo, kad gyvenime nieko, išskyrus pojūčius (uoslė, rega ir t.t.), nėra, kad tik jais ir tesinaudojame: pliuškenamės, kaitinamės, skanaujam ledus, klausomės muzikos. „Grojam“ savo pojūčiais, nes tai – malonumas. Ir išties, tai – malonumas.

Kai vakare atsigulame į lovytę ir užmerkiame akis, suradę, ant kurio šono gultis ir kaip patogiai sudėti rankas, mes imam daryti fantastiškai keistą veiksmą, visiškai priešingą malonumui, – mes paleidžiame savo pojūčius. Kažkokiu stebuklingu būdu, tiek rega, tiek lytėjimas su uosle ir viskuo kitu dingsta visai nakčiai – mes miegam. Miegam palaimoj ir keltis nesinori, nes prabusdami vėl turim lyg imti į rankas įrankius – pojūčius – ir toliau žaisti gyvenimą.

Tad dieną mes norim nuklysti į vasariškus ar kitokius malonumus (pojūčius), o pabudę iš nakties pojūčių – ne. Kaip čia taip yra?

Atsakymas slypi malonumo suvokime. Malonu yra viskas, į ką sugebame susikoncentruoti. Malonumas jaučiamas tada, kada sugebame pasinerti į bet kokią mintį ar jausmą iki galo. Jeigu žmogus susikoncentruoja į ką nors, kad ir į pyktį, visu šimtu procentų, jis gali būti tikras – malonumas bus. Susikoncentruokite į savo kojines, kelnes ar marškinius ir jausite malonumą! Skamba juokingai, nes dabar tikriausiai nejaučiate, bet prisiminkite tą akimirką, kai juos pirkote – žiūrėjote į juos parduotuvėje ir jautėte.

Supratimas, kas yra malonumas, atveria vieną iš gyvenimo keistenybių. Anksčiau žiūrėdavau į nuolatos pyktis mėgstančius žmones ir nesuprasdavau: „kaip jie taip gali?“; bet supratus malonumą, mistika išnyksta. Negi Jums neteko ant ko nors išsirėkti? Kai rėkėte, veikiausiai jautėte, kad jau gana, bet vis tiek „kažkodėl“ tęsėte. Kodėl? Malonu. Prie to priprantama ir tai „jėga“ (juokiuosi).

Na gerai, bet kodėl koncentracija maloni? Susikoncentruodami į kažką, mes pamirštam visa kita – rūpesčiai, baimės, reikalai kažkur dingsta. Kai viskas pranyksta, atsiveria vidaus ramybė, tyla. Tik, deja, malonumuose, kuriuos mes „traukiam“ iš juslių (kvapas, skonis, rega, lytėjimas, garsas) tai vyksta labai laikinai – labai. Mat viskas baigiasi. Vasara baigiasi, ežerai „baigiasi“, filmai baigiasi, seksas baigiasi, visi žmonės kuriuos tik kada nors matėte ar matysite „baigiasi“ – viskas baigiasi. Todėl ir malonumas baigiasi, o tada skauda, kartais netgi labai, ir lipam sienom, ir nežinom, ką daryt.

Ką daryt, ką daryt? Reikia surasti, kas nuramintų Jūsų protą natūraliu būdu, be malonumų (juslių) pagalbos. Kitaip tariant, reikia laisvės nuo malonumų. Kodėl mes turėtumėte būti priklausomi nuo kažkokių laikinumų? Jie baigiasi, todėl nėra tinkami pilnatvei, jie tinkami nebent tik įvairovei.

Siūlau Jums meditaciją. Ji natūraliai nuramina mintis, protas ištuštėja, natūraliai atsiranda koncentracijos pojūtis (nes visa kita natūraliu būdu pasišalina) ir palaimos potvynis, prieš kurį neatsilaiko joks malonumas, didžiuliu mostu pakelia mus ten, kur mes dar tarytum niekada nesame buvę. Mes skęstame beribiam džiaugsme, kuris visada yra su mumis, visada buvo ir visada bus. Ką ta nuobodi laimė? Ekstazė! Kaip sakė Drakula: „Va čia tai pasilinksminimas!“

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

Categories
Laimė

Absoliutus tikslas II

laimė
Būk laimingas

Visi, tiesiogiai ar ne, lekia paskui laimę. Laimė yra absoliutus ir galutinis tikslas. Jos galima bandyti gauti per išorę (kūno pojūčius) arba tiesiogiai (vidumi). Pastangos laimę gauti kūno pojūčiais reiškia vieną – kančią, nes per kūno pojūčius laimės gauti neįmanoma: laimė nėra tarp ribotų kūno pojūčių.

Pagalvokite, juk tik prasidėjus kūniškam malonumui, jau žinome, kad jis praeis. Štai kodėl jis niekada nepatenkins „visam laikui“, o tai akivaizdi riba! Atsigręžkite į savo gyvenimo potyrius ir pasakykite, kuris kūno malonumas Jums išliko ilgiau nei para ar dvi. Kūno geismų neįmanoma patenkinti – vos tik patenkinus kūną, jis nori dar ir dar. Kūnas sugeba jausti malonumą, bet nėra pajėgus sukurti laimės.

Mistiškoji dalis yra ta, kad mes nesame mūsų kūnas – esame kažkas kita. Kai buvome vaikai, turėjome visai kitą kūną ir mintis, bet savasis „aš“ išliko iki šiol. Moksliškai įrodyta, kad per septynis metus kūne pasikeičia absoliučiai visos ląstelės – kūnas tampa visiškai kitas, bet Jūs liekate. Štai tas „Jūs“ sugeba priimti laimę, bet tam reikia atsidavimo ir pastangų tobulinant save meditacijose ir kitose liaudiškai vadinamose „dvasinėse praktikose“. Gavus tą laimę gali keliauti po pasaulį su pilnu pasitikėjimu savimi, šypsena, džiaugsmu ir pasitenkinimu, ir niekas nesugebės iš Jūsų to atimti.

Laimė yra tai, ko visi taip įnirtingai ieško išorėje, o tuo tarpu, ji yra viduje! Kam gaišti laiką bandant laimę gauti per išorinius dirgiklius, jeigu ją galima gauti tiesiogiai? Išbandykite bet kokio tipo praktikas ir ieškokite tol, kol pajusite, kad radote „savo arkliuką“, kuris jums duoda rezultatų. Jūs visada tik džiaugsitės, kad tai padarėte. Vienaip ar kitaip, mes visi bėgiojam paskui laimę, tad kam gaišti laiką? Tai yra lengva ir paprasta – jeigu darai, o jeigu nedarai – neįmanoma. Rinktis, kaip visada, Jums. Ir dar – neklausykite tų, kurie nieko nepraktikuoja, o tik kritikuoja – jie prasti patarėjai.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt